Kaip susigražinti išduotą moterį?

Sveiki, forumieciai.
Noriu jusu paklausti, ir bukit supratingi, atsakykite nuosirdziai - kaip susigrazinti moteri, kuria isdaviau? As jai prisipazinau, nes su tokiu akmeniu gyventi negaliu. Ji mane paliko. Ja myliu visa sirdimi. Isdaviau ja apakintas aistros, esu kaltas, pripazistu kalte. Sia savaite supratau, kad esu turbut pats siuksliskiausias vyras koks tik gali buti. Kureme tiek daug planu, o nieko neliko, mes nesusituoke, bet tiek daug masteme apie bendra ateiti, draugavome jau 3 metus, net paskola ant nosies kabo, o iskaudinau savo tikraja meile negriztamai. Ka daryti? Laukti, bandyti susigrazinti? Patarkite, gal kas jau yra tai isgyvene? Nieko nepajutau "tai kitai merginai", tik supratau, kad padariau didziausia klaida, apimtas aistros... Dienos tapo beprasmes.

jums belieka jos atsiprasinet ir atgailaut..ir laukti.
nes ne visi gali atleisti toki dalyka, patys pagalvokit... visada prisimint,kad buvai isduota....

suprantu, kad paslydau, pasielgiau nezmoniskai, pats visada buvau nusiteikes pries tokius dalykus, o tai nutiko paciam... Jeigu Dievas duos, busiu pats laimingiausias zmogus, as pasiryzes laukti, laukti kiek reikes, jauciuosi, kad sirdis sporgs is skausmo kai isivaizduoju ja verkiancia, nieko nera skaudziau, bet ka padariau - nepateisinama....

as tikiu,kad jums dabar irgi labai sunku
bet jau nieko nepakeisite.
bandykit,bandykit rasyt,skambint, kalbetis, gal pavyks. o jeigu ne , na, bus skaudi pamoka.
sekmes jums

Padaret dvi didziausias klaidas, o ne viena. Tas perdetas saziningumas siuo atveju sakyciau visai ne i tema buvo. Neisivaizduoju, ko tikisi zmones savo nuodemes antrajai pusei isguldydami. Nuraminti savo sazine kito zmogaus skausmo saskaita?? Jei pats prisidirbi, paciam ir kankintis reikia, o ne kita dar labiau skaudinti. Sunku atleisti neistikimybe, bet nesugebejima tai nuslepti - dar sunkiau.
mano nuomone, mazai vilties ta mergina susigrazinti... nekalbant, kad santykiai jau niekados nebebus kokie buve. buna, kad kartais gal ir norisi atleisti, bet negali. vidumi to atleidimo duoti negali - cia jau nuo pacio nebepriklauso.
o laukti tai cia aplamai kazin ar beverta. tuo labiau, kad moteru reakcija su laiku ir taip dar labiau stipreja. buna, kad is pradziu atleidzia, bet po kiek laiko vis tiek nebegali su tuo taikytis, nes nepavyksta atsikratyti ikyriu nuolat pjaunanciu minciu apie ivykusi fakta. o cia jau is karto trumpai ir aiskiai sureagavo.
zinoma, reiktu pasakyti, ka is tiesu jauciat. kad ji jums svarbi ir tai tebuvo klaida. bet kazkaip netikiu, kad situacija pasikeistu:( jums belieka is savo klaidu pasimokyti ir daugiau ju bandyti nebekartoti.
ir dar - nesigrauzti taip labai ir saves nebekankinti - kas ivyko, tai ivyko. zmones - ne dievai - jiems lemta kartais suklysti. ir tom klaidom buna kazkokia priezastis. svarbu is to pasimokyti. o kankintis del to, ko pakeisti vis tiek nebegalima - tuscias ir beprasmiskas dalykas.

aciu uz patarimus, taciau as kitaip gyvenimo neisivaizduoju, galbut veliau praeis, bet tai liks viduje visam laikui. as stengsiuos susigrazinti. kaip ir saket, vistiek anksciau ar veliau islys per barnius sie dalykai, bet prisiekiu priimti si smerkima. nerandu sau vietos, viskas pilka aplink, suprantu, kad mano moteriai dar sunkiau, simta kartu..... sieksiu jos rankos, bandysiu, gal pavyks, jeigu pavyks, lipdysime santykius is naujo, stengsiuos... o kaip galima tyleti? tyleti visa gyvenima? supantu, kad tai mano sazines reikalas, bet tyleti ir nepasakyti tiesos ziurint i akis, tai as skaudinu ir ja, jai to nezinant, geriau bet kokia tiesa, nei melas, o po to laukia ilgas laiko tarpas... Kai pagalvoju ka as padariau, net galvoje netelpa sie dalykai, kokie musu planai, mintys buvo, dabar viskas duzo, pagalvoju kad ji verkia nuolat, man sirdis plysta, pagalvoju ka as jai padariau, kad ji jaucia visiska tustuma viduje - nezinau, net nesinori gyventi, noriu tik kad laikas eitu greiciau, kad Dievas jai suteiktu styprybes, kad ji galetu atleisti ir pabandyti suteikti antra sansa... Planavome ziema tuoktis, vykti i kelione, viskas duzo... bendri prisiminimai varo i nevilti, kaip as ja iskaudinau, negaliu patiketi. Bandysiu, tikrai bandysiu susigrazinti, bet ji yra labai tvirto charakterio moteris, gali pasidaryti labai didziule siena, atsiriboti nuo to kas buvo ir prieiti prie jos gali tapti neimanoma

keliais keliais..ir dar karta keliais...ne dienos nepraleisk nebandes jos susigrazinti...jau parodei ka manai apie ja,tai nors neparodyk kad esi visai sitai situacijai abejingas...
sekmes

tikrai taip darysiu, dieve brangiausias, viltis mirs paskutine. Bijau, kad jos mama labai daug gali prisneketi, bet yra uz ka, nesmerkiu jos, ji manes nelaike tinkamu jai, po sio ivykio ji palaikys dukra su mintimi niekad negrizti pas mane...

qwerty, šiais laikais nuodėmė neištikimybei vėl patapo vos ne didžiausia. žmonės kad ir modernūs, išlaisvėję, iš vienos pusės - atrodo - eskaluojama kaip fain turėt n partnerių - deja, čia labiau tik įvaizdis. ar nepastebėjot, kad šioj epochoj, kada abu žmonės poroje mėgaujasi finansine nepriklausomybe, labai griežtai ima savintis savo antrą pusę ir save sureikšminti. mane įžeidė, mane apvogė, mane išdavė, paliko...mane, tokią šaunią/ų ir tt. kaip drįso, aš toks nuostabus/i, nepakartojamas, šitaip neįvertinti---lai ir turisi savo klaidą, ne mane.
neturiu ats jums į klausimą, bet visad pagalvoju, kodėl rodos neištikimybė yra daugumai tokia atgrasi. man pvz alkoholizmas ar kitokie ligūsti įpročiai dar baisesni. moterys sukuria nnnn temų SM forume apie savo MYLIMĄĄĄĄ ALKO-HOOOOLIKĄ, pažvelkite, nnnn postų rašo kaip valo vėmalus ir stengias tuo pačiu atgaut savivertę, šypsotis, atsiduoda smarve dvokiantiems vyrams. šioje vietoje tokios moterys neskaito sielos/kūno pardavimą buteliui - išdavyste. įdomiai. man pvz, būtų atvirkščiai....bet čia tik man.

nekalbu apie ėjimą kairėn reguliariai, bet kartą suklydus - neatleisti.... ir manyt kad kartosis tai nuolat, nu man nesuprantama. kodėl tuomet dėl kitų ydų, jei jas toleruojame - nebijome, kad jos kartojas nuolat...o jos kartojas, rėkimai, smurtavimas su žodžiais ir tt.

Nu bet gerokai isgazdintas esi?? nieko nieko...nemirsi nuo to..sitas "skiepas" tau tik i nauda..apsvartysi viska,ivertinsi,pagaliau gal suvoksi ko reikia ir ko nori... tik jau viena dalyka isikalk i galva amziams: savo klaidas ir savo sazines "akmenius" pasilaikyk sau ir negalvok kad permetes juos kitam,pasijausi geriau ...tai tavo problemos,tavo klaidos,tavo skausmas-kentek vienas,o salia esanciu neskaudink tuom,ko jie nepadare ...

Nu o savo moters atsiprasyk,jei reiks persekiok,maldauk...jei tikrai tau ji kaip oras-padarysi viska,ir jei tu jai dar reikalingas-jokia mama,tete ar tetos jos sprendimo nepaveiks

Zuzu, aciu uz tavo nuomone, galvoju, ka tu parasei. Taip, alkoholiku seimos, kai vienas alkoholikas, ar net abu - tai tragiska, nes pats patyriau tai savo seimoje, turiu suprasti ka tai reiskia moteriai, gyvenimo spalvu nematymas, amzinas skausmas ir visa kita. Pas mus siektiek kitaip - mes jauni, nesame alkoholikai, taurelei potraukio tikrai nejauciame, taciau pasiriejame kaip ir kiekviena pora, daug nesutarimu buna, taip tai tiesa, bet viskas buvo issprendziama... Suprantu tavo posta, suprantu, kad musu bedos kitu bedu vietoje atrodo juokingos - mes net nesusituoke, neturime bendro turto (nedidele dali tik), tacia tai liecia siela, man silpsta sirdis pagalvojus, kad ji kencia, myliu ja visa sirdim. Nezinau, kodel sakai, kad siais laikais tai tapo vos ne didziausia nuodeme? mano manymu seima, kaip maziausias normalios valstybes vienetas, turi buti sveika, pas mus lekste suduzo, ja reikia klijuoti, reikes stipriu kliju ir krupstumo. Nors priestarauju sau, bet nejaugi manai, kad neistikimybe reiktu vertinti laisviau? Manau ne, nes jeigu sudus seima, supus ir valtybe, visa musu gerove, vaikai augs blogoje seimoje, kol galu gale visa tai atsisuks pries mus - paziurekit kas dedasi seime, manot ten dvasingi zmones sedi? norit kad butu kaip tarpukariu, kur vos ne kiekvienas vyras isduodavo, o moteris tyledavo, nes jai mociute liepia tyelti, dabar manau kitaip, visi esame lygus, ji turi teise manes nekesti, niekinti, vengti, o as turiu teise jos siekti, ja bandyti susigrazinti.
Neisivaizduoju ejima kairen nuolat, tai ne man, sikart as paslydau, laai del to grauziuosi, paprastai neprisileidziu zmoniu arti, taciau sikart su ta moterimi bendravau, supratau kad darau klaida, bet smalsumas vede i prazuti, del ko labai gailiuosi. Gailiuosi kad ir iskart to nepasakiau, tik po 3 dienu, ji paminejo, kad taves tiek klausiau o tu tylejai... gal issigandau rutinos, nezinau, mano moteris klause kas tau yra, dabar blogos dienos, kodel toks susikrimtes, o as tylejau nezinodamas kur akis deti ir bliaudamas kaip versis. kol neprarandi tol nevertini. Vieni zmones sako, kad tokie dalykai arba isskiria visam ar dar labiau sujungia. as tikiuosi ir viliuosi, kad man pavyks
Papildyta:

gerokai isgasdintas? svelniai pasakyta, esu jautresnis zmogus, as bandau save is vidaus suprasti, kas man atsitiko, kad to atietyje ne su kvapeliu nebutu, pajutau, kad kazko pritruko, namie supratimo, meiles, bet mes tik 3 metai kartu!!! ir jau kazko truko??? dabar visa tai mastau ir suprantu koks tai absurdas, seimos dar ne tokiu isbandymu patiria, o as su tokiu niekniekiu nuejau i sona??? Mano moteris man minejo, kad nesirartinciau prie jos, nelysciau, kelio atgal nebus, bet as nebandes negalesiu gyventi, kiek reikes laiko, tiek bandysiu, stengsiuos, visaip, bijau kad numerio nepasikeistu ir adreso... Galvoje tiek daug minciu sukasi

Nu is inirsio ir ant karstuju dar ne to pasakoma su tokia informacija reikia "apsidoroti"...juk prisipazinai,kad kita dulkinai
bet tikrai nedaryk taip kaip ji dabar "nori" ...nes tikrai kelias uzsidarys..tik dabar ir dabar..
aisku bandyk,geriau zinoti kad viska padarei ir nepadejo,o ne kad sedejai ir laukei kol ji pati sugris
tik buk pasiruoses ilgiems atgailavimams...

pvz as vyra pakankinciau...kol neparodytu savo dantim nugrauzta asfalto - nieko nebutu aisku cia perkeltine prasme