QUOTE(viktune @ 2009 11 13, 09:06)
taip jau yra kad vaikai mėgsta šaipytis iš savo bendraamžių
šiaip jau paaugliai, vaikai yra žiaurūs ta prasme - pašieps reikia ar nereikia. Bet mes visi turim "praeiti " tai, kad užsigrūdintumėm gyvenimui Todėl mūsų, kaip tėvų misija vaikus išmokinti atsirinkti į ką reaguoti, o ką ignoruoti Sunku, skaudu jiems...bet išmoksta su laiku
Aš užaugau vargingoje šeimoje, ne tiek vargingoje - kiek juodai dirbančių bet neprasigyvenančių žmonių. Džiaugdavausi gavusi naują rūbą, nes augau ant puseserių išaugtinių. Vaikai šaipėsi, bet tai užgrūdino. Mano vaikai auga visko pritekę, kartais manau net per daug - matyt čia pasąmoningas noras, kad mano vaikai gyventų geriau nei aš . Bet vistiek auklėjam, kad nepriteklius nėra gėda - ryt poryt galim ir patys neturėt nei darbų, nei už ką apsirengt . Jau dabar pastebėt pradedu, kad vyresnėlis netaip jautriai reaguoja į visokius užgauliojimus - išmoksta atsikirsti, arba ignoruoti. Anksčiau labai į viską jautriai sureguodavo
labas rytas