Mano vaikui dar tik 1 men, et jau prasidejo griuvimai ant zemes kai kazko neduodu. Ignorujam, jei minkstai nugriuna, o jei susimusa tai tenka imti ant ranku ir raminti. Tik baisu ar neuzauginsiu as jam oziuku sitaip...
Ir siaip nuo gimimo neramus vaikas, sunku man su juo. Vaikui vis dar pucia pilvuka, tai gal del to toks.. Araba toks mazylio budas.
Dar keista tai, kad prie kitu zmoniu jis daug maziau zyzia, o kai as namie viena, neatlimpa nu manes, vienas nezaidzia beveik visai, o jie as su juo neuzsiimu zyzia non stop. Arba, tarkim su teciu zaidzia - viskas ok, o vos as pasirodau horiizonte, ropoja link manes ir zyzti pradeda.
QUOTE(Luttuke @ 2010 05 13, 19:56)
Mano vaikui dar tik 1 men, et jau prasidejo griuvimai ant zemes kai kazko neduodu. Ignorujam, jei minkstai nugriuna, o jei susimusa tai tenka imti ant ranku ir raminti. Tik baisu ar neuzauginsiu as jam oziuku sitaip...
Ir siaip nuo gimimo neramus vaikas, sunku man su juo. Vaikui vis dar pucia pilvuka, tai gal del to toks.. Araba toks mazylio budas.
Dar keista tai, kad prie kitu zmoniu jis daug maziau zyzia, o kai as namie viena, neatlimpa nu manes, vienas nezaidzia beveik visai, o jie as su juo neuzsiimu zyzia non stop. Arba, tarkim su teciu zaidzia - viskas ok, o vos as pasirodau horiizonte, ropoja link manes ir zyzti pradeda.
Ir siaip nuo gimimo neramus vaikas, sunku man su juo. Vaikui vis dar pucia pilvuka, tai gal del to toks.. Araba toks mazylio budas.
Dar keista tai, kad prie kitu zmoniu jis daug maziau zyzia, o kai as namie viena, neatlimpa nu manes, vienas nezaidzia beveik visai, o jie as su juo neuzsiimu zyzia non stop. Arba, tarkim su teciu zaidzia - viskas ok, o vos as pasirodau horiizonte, ropoja link manes ir zyzti pradeda.
mano vienas lygiai toks pats. Tikrai daug kantrybes reikia...bet mes gi mamos, viska galim. Laikykites
QUOTE(Luttuke @ 2010 05 13, 18:56)
1. Mano vaikui dar tik 11 men, et jau prasidejo griuvimai ant zemes kai kazko neduodu. Ignorujam, jei minkstai nugriuna, o jei susimusa tai tenka imti ant ranku ir raminti . Tik baisu ar neuzauginsiu as jam oziuku sitaip...
2. Dar keista tai , kad prie kitu zmoniu jis daug maziau zyzia, o kai as namie viena, neatlimpa nu manes, vienas nezaidzia beveik visai, o jie as su juo neuzsiimu zyzia non stop. Arba, tarkim su teciu zaidzia - viskas ok, o vos as pasirodau horiizonte, ropoja link manes ir zyzti pradeda.
2. Dar keista tai , kad prie kitu zmoniu jis daug maziau zyzia, o kai as namie viena, neatlimpa nu manes, vienas nezaidzia beveik visai, o jie as su juo neuzsiimu zyzia non stop. Arba, tarkim su teciu zaidzia - viskas ok, o vos as pasirodau horiizonte, ropoja link manes ir zyzti pradeda.
1. Ramindami užsigavusį vaiką, jūs jam užauginsite ne kokius ožiukus, bet pasitikėjimą pasauliu ir mama... Ožiukai užauga, kai vaikas negauna to, ką privalo gauti (ne kokį daiktą, bet švelnumą, dėmesį, poreikių patenkinimą, meilę galų gale).
2. Kaip keistus dalykus jūs aprašėte absoliučiai super duper natūralų vadovėlinį tokio amžiaus vaiko vystymosi etapą...
Tai ryšium su antru atsakymu, aš vis dar svarstau, kodėl vis dar nebuvo situacijos su vaiku, kad netekčiau kantrybės, ir galvoju, daug davė apsiskaitymas IKI net ne gimdymo, bet IKI nėštumo... Taip gavosi, kad kai draugė susilaukė vaikučio, tai nelabai turėjo pinigų, tai aš jai kas mėnesį pirkau ir duodavau skaityt "Mažylį", atseit, kai savo turėsiu, atsiimsiu, na, ir prieš duodama ir pati perskaitydavau, paskui dar kita pagimdė, dar kita, ir aš vis pirkau tuos "Mažylius" ir pirkau, iki pati vaiko susilaukiau, praėjo trys metai tokio kasmėnesinio skaitymo... Manau, tas padeda man jaustis tvirčiau, kai žinau, kad vaiko kritimas ant žemės - ne ožiai, o ribų tikrinimas, vaiko įsikabinimas man į sijoną - ne ožiai ir išlepimas, o natūrali vystymosi eiga ir t. t. ir pan.
Tai va, gerb. mamytės, paskaityt iki nėštumo matyt jau nesuspėjote, bet kas trukdo pasiskaitinėt atitinkamą literatūrą dabar? Bus daug lengviau augint savo mazgius, nesivadovaujant prietarais
QUOTE(Daiva41 @ 2010 05 14, 16:00)
Atsakysiu trumpai
Kai mazasis mane sunervina, einu i balkona parukyti
Apsiraminu pati, o tada ir jis geresnis buna
Kai mazasis mane sunervina, einu i balkona parukyti
Apsiraminu pati, o tada ir jis geresnis buna
nespesit pamatyt, kaip jusu vaikuciai susinervine irgi begs i balkona parukyti...
Mamos,
patarkite geriau, kaip išmokyti vaiką lauke vaikščioti padavus rankutę ir nešokti į gatvę.
Mano brolis taip darydavo. Kaip šiandien atsimenu. Eidavo eidavo gražiausiai, staiga rankutę šast ištraukia ir lekia kur akys mato visu greičiu. Ar mašina važiuoja, ar gatvė - juk nieko nežiūri! Ir ko tik tėvai neišbandė: ir slėpdavosi (net nesusimąstydavo, kad kažkas dingo), ir grįžusį namo į kampą statydavo - be rezultatų. Kol kartą po eilinio šast - bėgu tėtis gerokai užvažiavo per užpakalį. Ir viskas, baigėsi šitie cirkai. Užteko vieno karto.
Ar yra kiti sprendimo variantai šioje situacijoje?
P.S. Skaičiau interviu su Čekuoliu kur jis į pavyzdį duoda japonų mamas. Ėjo dvi mamos - staiga viena iš mažų mergyčių šoka į gatvę, sucypia stabdžiai. Mergytė išsigando. Čekuolio nuomone - va kur teisingo auklėjimo pavyzdys, vaikui leido pajusti veiksmo pasėkmes, daugiau jis taip nesielgs. Aš kategoriškai su tuo nesutinku. Manau, kad mamos paprasčiausiai užsipliurpė. Stabdžiai galėjo ir nesuveikti!!! Tai aplaidumas, o ne auklėjimo pavyzdys
patarkite geriau, kaip išmokyti vaiką lauke vaikščioti padavus rankutę ir nešokti į gatvę.
Mano brolis taip darydavo. Kaip šiandien atsimenu. Eidavo eidavo gražiausiai, staiga rankutę šast ištraukia ir lekia kur akys mato visu greičiu. Ar mašina važiuoja, ar gatvė - juk nieko nežiūri! Ir ko tik tėvai neišbandė: ir slėpdavosi (net nesusimąstydavo, kad kažkas dingo), ir grįžusį namo į kampą statydavo - be rezultatų. Kol kartą po eilinio šast - bėgu tėtis gerokai užvažiavo per užpakalį. Ir viskas, baigėsi šitie cirkai. Užteko vieno karto.
Ar yra kiti sprendimo variantai šioje situacijoje?
P.S. Skaičiau interviu su Čekuoliu kur jis į pavyzdį duoda japonų mamas. Ėjo dvi mamos - staiga viena iš mažų mergyčių šoka į gatvę, sucypia stabdžiai. Mergytė išsigando. Čekuolio nuomone - va kur teisingo auklėjimo pavyzdys, vaikui leido pajusti veiksmo pasėkmes, daugiau jis taip nesielgs. Aš kategoriškai su tuo nesutinku. Manau, kad mamos paprasčiausiai užsipliurpė. Stabdžiai galėjo ir nesuveikti!!! Tai aplaidumas, o ne auklėjimo pavyzdys
QUOTE(Savvy @ 2010 05 15, 23:00)
Mamos,
patarkite geriau, kaip išmokyti vaiką lauke vaikščioti padavus rankutę ir nešokti į gatvę.
Mano brolis taip darydavo. Kaip šiandien atsimenu. Eidavo eidavo gražiausiai, staiga rankutę šast ištraukia ir lekia kur akys mato visu greičiu. Ar mašina važiuoja, ar gatvė - juk nieko nežiūri! Ir ko tik tėvai neišbandė: ir slėpdavosi (net nesusimąstydavo, kad kažkas dingo), ir grįžusį namo į kampą statydavo - be rezultatų. Kol kartą po eilinio šast - bėgu tėtis gerokai užvažiavo per užpakalį. Ir viskas, baigėsi šitie cirkai. Užteko vieno karto.
Ar yra kiti sprendimo variantai šioje situacijoje?
P.S. Skaičiau interviu su Čekuoliu kur jis į pavyzdį duoda japonų mamas. Ėjo dvi mamos - staiga viena iš mažų mergyčių šoka į gatvę, sucypia stabdžiai. Mergytė išsigando. Čekuolio nuomone - va kur teisingo auklėjimo pavyzdys, vaikui leido pajusti veiksmo pasėkmes, daugiau jis taip nesielgs. Aš kategoriškai su tuo nesutinku. Manau, kad mamos paprasčiausiai užsipliurpė. Stabdžiai galėjo ir nesuveikti!!! Tai aplaidumas, o ne auklėjimo pavyzdys
patarkite geriau, kaip išmokyti vaiką lauke vaikščioti padavus rankutę ir nešokti į gatvę.
Mano brolis taip darydavo. Kaip šiandien atsimenu. Eidavo eidavo gražiausiai, staiga rankutę šast ištraukia ir lekia kur akys mato visu greičiu. Ar mašina važiuoja, ar gatvė - juk nieko nežiūri! Ir ko tik tėvai neišbandė: ir slėpdavosi (net nesusimąstydavo, kad kažkas dingo), ir grįžusį namo į kampą statydavo - be rezultatų. Kol kartą po eilinio šast - bėgu tėtis gerokai užvažiavo per užpakalį. Ir viskas, baigėsi šitie cirkai. Užteko vieno karto.
Ar yra kiti sprendimo variantai šioje situacijoje?
P.S. Skaičiau interviu su Čekuoliu kur jis į pavyzdį duoda japonų mamas. Ėjo dvi mamos - staiga viena iš mažų mergyčių šoka į gatvę, sucypia stabdžiai. Mergytė išsigando. Čekuolio nuomone - va kur teisingo auklėjimo pavyzdys, vaikui leido pajusti veiksmo pasėkmes, daugiau jis taip nesielgs. Aš kategoriškai su tuo nesutinku. Manau, kad mamos paprasčiausiai užsipliurpė. Stabdžiai galėjo ir nesuveikti!!! Tai aplaidumas, o ne auklėjimo pavyzdys
maniske kai tik pradejom atsisakineti vezimelio irgi taip dare..jau galvojau,kad reikes pavadeli pirkti
,bet kazkaip palaipsniuj liovesi.dabar buna lekia,bet tik i prieki..jei jau matau,kad netoliese kokia gatve tai nei uz ka nepaleidziu.seip ji masinu bijo.nepavesi nei uz rankos jei uz nugaros vaziuoja masina.saukia visa gerkle MASINYYYTE..
Na tai gerai, kad suveike tie stabdziai. Ir aciu dievui, kad viskas baigesi laimingai.
Dabar apie viena pavizdi. Seima labai sauni. Abu tevai daktarai. Niekada nenaudojo jokio smurto pries vaika. O vaikas, na zinokit "siaubas". Niekad nera taip, kad gautu viska ir panasiai. Vaikui gal netoli 5 metu. Ir nuo mazens oziuotas. Pasiziurejus is sono atrodo net valandos neisbuciau su juo, nors maniskis irgi buvo oziuotas ir dabar pasitaiko. Bet ten situacija tokia. Istisai sokdina tevus. Tevai tikrai stengiasi nenusileisti. Jei pasako, kad ne ir niekada zodzio nelauzo. Matytumet kas tada dedasi. Pati maciau, kaip mamai uz plauku pese, mamai per veida dave. Isterija iki melynumo. Ir tada zinoma eina tetis ir bando nukreipti demesi. Buna kad abu tevai uzsidaro kitam kambari. Cia kaip kitos sako, pabuna, nusiramina ir pareina. Net nusijuokiau. Jos net neisivaizduoja kaip gali buti kitaip. Va ten vaikas dauzosi vienas. Duris kapoja. Tevai niekad nera buve isvesti is kantrybes. Bet patys sako, mes atbuke visiskai. Ir buna taip, kad atrodo nenorim vaiko. O bande ir bando toliau viska ir psihologai. Ir ka psihologai tik rankom skescioja. Is Psichiatru puses gerai viskas. Na kai musms panasi situacija buvo tai mes ir vieninteliai kurie suprantam ir nesistebim sunkiu vaiku. Bet ziurint is sono. Zinokit labai sunku tevams. Cia ir daug pasakot. Tevai daug demesio skiria, ir nera kad dirbtu savo darbus. Bet yra kaip yra. O kitiems labai lengva kritikuoti.
Dabar apie viena pavizdi. Seima labai sauni. Abu tevai daktarai. Niekada nenaudojo jokio smurto pries vaika. O vaikas, na zinokit "siaubas". Niekad nera taip, kad gautu viska ir panasiai. Vaikui gal netoli 5 metu. Ir nuo mazens oziuotas. Pasiziurejus is sono atrodo net valandos neisbuciau su juo, nors maniskis irgi buvo oziuotas ir dabar pasitaiko. Bet ten situacija tokia. Istisai sokdina tevus. Tevai tikrai stengiasi nenusileisti. Jei pasako, kad ne ir niekada zodzio nelauzo. Matytumet kas tada dedasi. Pati maciau, kaip mamai uz plauku pese, mamai per veida dave. Isterija iki melynumo. Ir tada zinoma eina tetis ir bando nukreipti demesi. Buna kad abu tevai uzsidaro kitam kambari. Cia kaip kitos sako, pabuna, nusiramina ir pareina. Net nusijuokiau. Jos net neisivaizduoja kaip gali buti kitaip. Va ten vaikas dauzosi vienas. Duris kapoja. Tevai niekad nera buve isvesti is kantrybes. Bet patys sako, mes atbuke visiskai. Ir buna taip, kad atrodo nenorim vaiko. O bande ir bando toliau viska ir psihologai. Ir ka psihologai tik rankom skescioja. Is Psichiatru puses gerai viskas. Na kai musms panasi situacija buvo tai mes ir vieninteliai kurie suprantam ir nesistebim sunkiu vaiku. Bet ziurint is sono. Zinokit labai sunku tevams. Cia ir daug pasakot. Tevai daug demesio skiria, ir nera kad dirbtu savo darbus. Bet yra kaip yra. O kitiems labai lengva kritikuoti.
QUOTE(stripulis @ 2010 05 14, 14:49)
Tai va, gerb. mamytės, paskaityt iki nėštumo matyt jau nesuspėjote, bet kas trukdo pasiskaitinėt atitinkamą literatūrą dabar? Bus daug lengviau augint savo mazgius, nesivadovaujant prietarais
man tai taip pat labai padeda ir kantrybe lieka savo vietoje, labai daug atsakymu randu
Kai matau, kad manyje jau viskas verda. Tada ji nuvedu i kita kambari, o as einu i kita ir bunam apie 5-10 min. Kol nervai "atvesta".
O jei krenta ant zemes tai nekreipiu demesiu. Palieku ji, o ats atsistoja ir nueina savo reikalais, suprates, kad nieko negaus.
O jei krenta ant zemes tai nekreipiu demesiu. Palieku ji, o ats atsistoja ir nueina savo reikalais, suprates, kad nieko negaus.
QUOTE(Adeliukas @ 2010 05 19, 09:13)
O bande ir bando toliau viska ir psihologai. Ir ka psihologai tik rankom skescioja. Is Psichiatru puses gerai viskas. Na kai musms panasi situacija buvo tai mes ir vieninteliai kurie suprantam ir nesistebim sunkiu vaiku. Bet ziurint is sono. Zinokit labai sunku tevams. Cia ir daug pasakot. Tevai daug demesio skiria, ir nera kad dirbtu savo darbus. Bet yra kaip yra. O kitiems labai lengva kritikuoti.
O pas kitą psichiatrą nebandė vesti? Nes psichologai šiaip tik išklauso, o psichiatrai- gydo. O tam vaikui manau gal jau reikia gydymo...
QUOTE(Adeliukas @ 2010 05 19, 08:13)
Na tai gerai, kad suveike tie stabdziai. Ir aciu dievui, kad viskas baigesi laimingai.
Dabar apie viena pavizdi. Seima labai sauni. Abu tevai daktarai. Niekada nenaudojo jokio smurto pries vaika. O vaikas, na zinokit "siaubas". Niekad nera taip, kad gautu viska ir panasiai. Vaikui gal netoli 5 metu. Ir nuo mazens oziuotas. Pasiziurejus is sono atrodo net valandos neisbuciau su juo, nors maniskis irgi buvo oziuotas ir dabar pasitaiko. Bet ten situacija tokia. Istisai sokdina tevus. Tevai tikrai stengiasi nenusileisti. Jei pasako, kad ne ir niekada zodzio nelauzo. Matytumet kas tada dedasi. Pati maciau, kaip mamai uz plauku pese, mamai per veida dave. Isterija iki melynumo. Ir tada zinoma eina tetis ir bando nukreipti demesi. Buna kad abu tevai uzsidaro kitam kambari. Cia kaip kitos sako, pabuna, nusiramina ir pareina. Net nusijuokiau. Jos net neisivaizduoja kaip gali buti kitaip. Va ten vaikas dauzosi vienas. Duris kapoja. Tevai niekad nera buve isvesti is kantrybes. Bet patys sako, mes atbuke visiskai. Ir buna taip, kad atrodo nenorim vaiko. O bande ir bando toliau viska ir psihologai. Ir ka psihologai tik rankom skescioja. Is Psichiatru puses gerai viskas. Na kai musms panasi situacija buvo tai mes ir vieninteliai kurie suprantam ir nesistebim sunkiu vaiku. Bet ziurint is sono. Zinokit labai sunku tevams. Cia ir daug pasakot. Tevai daug demesio skiria, ir nera kad dirbtu savo darbus. Bet yra kaip yra. O kitiems labai lengva kritikuoti.
Dabar apie viena pavizdi. Seima labai sauni. Abu tevai daktarai. Niekada nenaudojo jokio smurto pries vaika. O vaikas, na zinokit "siaubas". Niekad nera taip, kad gautu viska ir panasiai. Vaikui gal netoli 5 metu. Ir nuo mazens oziuotas. Pasiziurejus is sono atrodo net valandos neisbuciau su juo, nors maniskis irgi buvo oziuotas ir dabar pasitaiko. Bet ten situacija tokia. Istisai sokdina tevus. Tevai tikrai stengiasi nenusileisti. Jei pasako, kad ne ir niekada zodzio nelauzo. Matytumet kas tada dedasi. Pati maciau, kaip mamai uz plauku pese, mamai per veida dave. Isterija iki melynumo. Ir tada zinoma eina tetis ir bando nukreipti demesi. Buna kad abu tevai uzsidaro kitam kambari. Cia kaip kitos sako, pabuna, nusiramina ir pareina. Net nusijuokiau. Jos net neisivaizduoja kaip gali buti kitaip. Va ten vaikas dauzosi vienas. Duris kapoja. Tevai niekad nera buve isvesti is kantrybes. Bet patys sako, mes atbuke visiskai. Ir buna taip, kad atrodo nenorim vaiko. O bande ir bando toliau viska ir psihologai. Ir ka psihologai tik rankom skescioja. Is Psichiatru puses gerai viskas. Na kai musms panasi situacija buvo tai mes ir vieninteliai kurie suprantam ir nesistebim sunkiu vaiku. Bet ziurint is sono. Zinokit labai sunku tevams. Cia ir daug pasakot. Tevai daug demesio skiria, ir nera kad dirbtu savo darbus. Bet yra kaip yra. O kitiems labai lengva kritikuoti.
Žinot, iš jūsų pasakojimo tam tikros tėvų reakcijos į vaiko elgesį keistokos. Vieni dalykai tinka, kai prarandi kantrybę su metinuku, kiti - su penkiamečiu. Nieko labai baisaus, jei mama praranda kantrybę ir išeina į kitą kambarį nuo vaiko iki dviejų metų. Vyresnis tokį elgesį manau sutraktuos kaip tėvų bejėgiškumą, nesugebėjimą sudrausminti... Sudavus mamai per veidą, nukreipinėt dėmesį - nu ką aš žinau, kas čia per metodika... Vaikui gi netoli penkių metų - ne leliukas kažkoks, o kur labai griežtas pamokslas, kur paaiškinimai, kodėl taip elgtis nevalia, kur tokio elgesio pasekmės, kurias vaikas turi pajust savo kailiu - ne mušimas, bet sakykim natūraliai liūdna mama, nekreipianti į vaiką dėmesio... Kur akivaizdžiai tokiu sūnaus elgesiu nusivylęs tėtis, galima ir kiek demonstratyviai?
Taip kad prie tokio elgesio manau nei psichologai nei psichiatrai nepadės, nebent patiem tėvam gal kas galėtų išaiškinti apie tam tikrų amžiaus vaikų tarpsnių auklėjimo subtilybes
