Kai mamai baigiasi kantrybė..

būten mano bernelis ir dabar rauna kur papuola,bet aš iškart jam iš paskos,o nesėdžiu ant suoliuko sakydama gryžk,pasakiau gryžk,net neisivaizduoju tokio vaizdelio pamačius tokį vaizdą tai to vaiko mamą apšaukčiau,nes ji rizikavo vaiko gyvybe
midutee tikrai nemušiu esu garantuota,mudu su mb esame abu prieš tai yra kitų būdų susikalbėti su vaiku
o 2/3 metukų bambliukus lupti už ką?? už kaprizus?? tiesiog toks amžius jiems......

Pritariu , nes kas be atsitiktu su vaiku, tik tėvai kalti. Bet , tai ne reiškia, kad lupt vaiką už tai , kad sudrumstė jų ramybę t.y. tv žiūrėt, ar aluti gert kabakėlyje, o vaikas , kaip vaikas, susigalvoja tėvus pašokdint.
Kol tėvų požiūris į vaikus, kaip į naštą , nes seneliams jų vaikai taip pat našta buvo, ir tai LT požiūris į vaikus, kaip į šuniuką, nedaugiau. O vaikai tokie patys žmonės, asmenybės, ir net protingesni už pačius tėvus, o tėvams tai ir nepatinka, nes tai parodo juos pačius , t.y. vaikų poelgiai, žodžiai.

Įdomu buvo paskaityti pasisakymus

na jau ne , jei ir manau kad atsitiktinis pliaustelejimas vaikui nekenkia tai dar nereiskia kad as bloga mama ar veiku nepriziuriu, maniske be manes is kiemo iseit negali, o tuo labiau ji ismokinta kad pirie kelio jokio ejimo vienai, o jei einam tai einam kartu ir visada mamai i ranka isikabinus

tai šaunu, nes ta fantazija - įsivaizdavimas - buvo šiurpoka

nera reikalo viena kitai moralu skaityti,nes vaikai juk visiskai skirtingi ,vieni buna tikri saunuoliai ,kiti tikri padauzos kuriuos baisu i lauka vestis,zinoma priklauso kaip vaikas augo kiek su juo buvo bendraujama ,bet juk yra amziaus krizes ,kurios nevienodai veikia vaika ,as su mazium tikrai daug bendravau ir daug kalbejau ,visur einame kartu ir nera oziu parodes ir nemaniau kad kada reikes suneliui dirza imti ,bet deje dabar buna taip kad jis nori buti teisus ir ji perkalbeti beviltiska ,tik pabudes pradeda planuoti diena kaip mes vaziuojam su dviraciais ar kaip jis eis zaisti su draugais ,bet gi as dar turiu apsipirkti ir valgyti daryti ,kad gryzes papietautu ir eitu miegoti, ir kai nepajiegiu su juo susisneketi tenka ir pliauksteleti,nemusu kad butu melynes bet jis po kiek laiko ateina ir atsipraso nes supranta kad elgesi negerai

Vistiek nemanau, kad tai išeitis
Net pliaukštelėjimas, mūsų silpnybės ir kantrybės neturėjimo įrodymas.
Juk pliaukštelnam silpnesniam už save.
Kaip po visko vaikui teigti, kad mažesnių skriausti negalima, kad silpnesniam reikia padėti....

tikrai yra kitų būdų susikalbėti su vaiku,galų gale visada galima nueiti pas kokią vaikų psichologę ir paklausti kaip tokiu ar tokiu atveju elgtis,pliaukštelėjimas ne išeitis

o as manau kad reikia atskirti musima nuo pliaukstelejimo... niekada negaleciau pakelti pries savo mazaja rankos, nemusu ir nemusiu. tik pliaukstelejimas per pampi neraa musimas tikrai. gal kai kuriem tai atrodo bereikalinga, o as zinau, kad mums tai padeda, nors ji ir nieko nejaucia, kaip kazkuri mamyte sake, bet susimasto, kodel taip yra daroma ir del ko pykstama, juolab, kad nepliauksteliu vos tik ka padaro, pirmiau paaiskinu, kad negrazu, negalima, nesaugu taip daryti... cia mano nuomone, kad vaikas turi matyti, kazkokia tvu reakcija i netinkama elgesi... is pradziu ir as skaiciavau iki triju, padejo apie menesi, nes dabar istarus vienas, du is mazosios isgirdtu TYS ir sypsena veide ir vistiek laikausi nuomones, kad kiekviena mama geriausiai zino, kaip aukleti vaika savo.... ir ne vaikai tevus, o tevai vaikus aukleti turi.

mušdami ir pliaukšėdami tikrai ''išauklėsit labai gerai''

Ne, na skaiciavimas tokio amziaus vaikui tikrai neveiks, maniskis virs dvieju metu ir jokios reakcijos ar as skaiciuoju, ar ne, paprasciausiai subaru, kai ka netinkamai daro, o daro daug ka, nuo kandziojimosi ir spjaudymosi iki griuvimo ant zemes ir graudaus verkimo O su didziaja bandom susisneketi, jei nepavyksta, nuvedu i kambari, tai ten kuri laika paverkia ir bandom is naujo issiaiskinti kas ir kaip, bet jau kantrybes zveriskos visam tam reikia

o ką jūs ten su juo taip šnekatės tom temom? perkalbinėjat... aš tik iš savo varpinės ir dar ir nepatyrimo, tiesiog taip sau, įsivaizduoju... nu žmogus planuoja - nu tai tegu? nžn, jaučiu pritarinėčiau, pati sau susikurčiau tokių planų, kaip aš dabar skrendu į mėnulį ir t. t. ir juokais nuleisčiau - bet čia tik pamąstymas, tikrai nežinau, kaip bus...
Žinau tik viena - nepliaukšėsiu
Dar iš šono - tai nematau, kad vaiko dienos planavimas būtų kažkas negero, nu mokosi žmogus, paskui dar iš patirties ir atsižvelgt išmoks, bet jau vien kad planuoja - rodo tam tikrą brandą...

Papildyta:
Tiesiog iš viso to, ką perskaičiau apie vaikus, kuriem pliaukšima, susidaro įspūdis, jog vaikam pliaukšima už tai, kad jie yra tokie, kokie PRIVALO būti toje amžiaus grupėje, o tėveliai atsilieka per vieną grupę nuo jų pažangos ir įsivaizduoja, jog jie visad liks TAM TIKROS amžiaus grupės, prie kurios jie pripratę (tas procesas vis stumiasi į priekį, iš trimečio tikimasi, kad elgsis kaip pusantrų, iš penkiamečio, kad kaip trijų, bet atsilikimas nuolatinis matosi), tad juos ištinka šokas, kai vaikas keičiasi, ir jiem atrodo, kad jis išlempa, darosi neklaužada, priešgina ir t. t.

Pliaukšinčiosios - pridėkit sau ranką prie širdies ir pasakykit - ar tikrai gerai išmanote tam tikrų amžiaus grupių vaiko psichologiją ir veikiate jau ją išmanydamos? Nes apie ją nedaug kur rašoma, reikia paieškoti šiaip...

Nuo kelinto mėnesio vaikas turi sėdėt, kelt galvutę ir verstis ant nugaros - šitos info pilna, nors šiaip jau ji nėra pati esmingiausia, stiprus atsilikimas vistiek matysis, o silpnas išsitaisys laikui bėgant... Esmingesnė yra info apie vaiko psichologinio vystymosi pakopas - nuo metukų iki šešiolikos, bet ar daug jūsų domitės tuo?