Kai mamai baigiasi kantrybė..

matau cia negalima savo nuomones visiskai pasakyti. kodel jus manot kad as kalbu vaika zeminanciu tonu? girdejot kada? aciu uz patarima, bet as labai gerai zinau, kaip man kalbeti su savo vaiku. o jus zinot kaip kada ir kiek kartu as pliauksteliu? as neaiskeriage, bet matau, kad mano vaikas auga laimingas ir nekeliantis isteriju, nekrntantis ant grindu ir tt... ka as sugebu paaiskinti metinukui? tikrai daug ka, ir ji labai daug supranta kaip tokio amziaus vaikas. ns kartoju visi vaikai skirtingi.. nezinau kaip jus suprantate zodi piktybiskai, as omenyje turejau tai kad ji kartais daro tai specialiai, lyg noredama suzinoti kokia bus mano ar tecio reakcija. o teigti kad as nieko neismanau apie vaiko raida negalite, nes remiates tik savo nuomone ir patirtimi.
o savo nuomone prasyciau isdestyti taip, kad neizeidinetumete kitu mamu.

kokios bebutu tos baimes priezastys - per prievarta nieko nepadarysit.
maziems vaikams normalu tureti viena ar kelias rimtesnes baimes, jos isaugamos. neprievartaukit savo vaiko - jei jis nenori, kad ji kiti vaikai liestu, tai lai ir neliecia, negi butina su visais glamonetis... gal kas smelio dezej su juo negraziai pasielge ar ko prisnekejo - vaikai gali patiketi keisciausiais dalykais...

leiskit jam pasijausti saugiam, tegul bendrauja taip, kaip jam patogu. neuaztrinkit situacijos rodydama nepasitenkinima, pykti del vaiko baimes, nekalbant jau apie bausmes - jos niekuo cia nepades. praeis ta baime ilgainiui...

susypsena - keli dalykai.
pirma, kai kalbėjau apie nežeminantį toną, stačiau jį kaip priešpriešą kalbėjimui išsišiepus, ir nepamenu, kad kur rašyčiau, jog jūs šnekate su vaiku žeminančiu tonu. klausiau, ar mokate kalbėti GRIEŽTU nežeminančiu tonu, nes būna dar ir GRIEŽTI žeminantys tonai, bet vėlgi - neteigiau, jog jį vartojate. Vietoj pliaukšėjimo ir vietoj kalbėjimo išsišiepus siūlau vartoti griežtą nežeminantį toną, ir tiek.

antra, jūs jaučiatės įžeista mano žinutės? esu jums svetimas nepažįstamas žmogus. bet jūs teigiate, jog artimiausio jūsų vaikui žmogaus - mamos - pliaukštelėjimai jo neįžeidžia? taip reikia suprasti?

trečia, ar nepuolantis į isteriją ir nekrentantis ant grindų vaikas jau savaime yra laimingas vaikas, ar čia tiesiog tie du apibūdinimai pasirašė šalia, ir jūs turite kitų būdų pastebėti, kad jūsų vaikas laimingas?

ketvirta, vaikas, norintis sužinoti, kokia bus tėčio ir mamos reakcija, iš jų tikisi ramios tvirtos suaugėliškos reakcijos, o ne vaikiško pliaukšėjimo

penkta, visi vaikai skirtingi, bet jų psichologinio vystymosi pakopos vistik labai panašios, nes visi vaikai, kaip bebūtų ,yra vienos padermės - žmonių - atstovai. Tiek, kad tos pakopos, nors iš esmės ištinka kiekvieną, ištinka ne tuo pačiu metu ne tame pačiame amžiuje ir pasireiškia nevienodu stiprumu. Bet tai nereiškia, kad apie jas nereikia išmanyti.

šešta, iš kur jūs žinote, kad jūsų vaikas supranta būtent jūsų aiškinimus, o ne jūsų veiksmus? jis jau šneka pilnais sakiniais ir gali paaiškinti, ką suprato iš jūsų pamokymų?

man tiesiog įdomi jūsų nuomonė. kurią kuo puikiausiai galite pareikšti, bet kai pareiškiate, kadangi čia forumas, galima tikėtis, jog į ją bus įvairių atsakymų

jusu zinute man izeide del to, jog jus teigete, kad as visiskai neismanau vaiku raidos... cia jau ne jums spresti
antra, su vaiku stengiuosi kalbeti nezeminanciu tonu, o kaip jus sakot grieztu, todel teigti, kad man reiktu kazko pasimokyti nreiketu.
trecia, suprantu, kad vaikas supranta mano paaiskinimus, nes paprasyta vieno ar kito ji tai padaro, arba paprasyta nedaryti ko netinkamo - qq to nedaro.
ketvirta, suprantu, kad mano vaikas auga laimingas n del to,kad ji nepuola ant grindu, neisterikuoja ir panasiai, o tiesiog is to, kad kaip ir kiekvienas vaikas yra zingeidi, greitai mokosi, krykstauja, yra judri ir bendraujanti. sakiniais ji dar savaim aisku nekalba, bet sneka tikrai daug, o mamai manau nera sunku pamatyti laimingas jos vaikas ar ne.
penkta, sutinku kad cia yra forumas, kur isreiskiamos ivairios nuomones, bet ne pamokymai ar izeidinejimai, kad vina mama su klaidom raso tai vadinas ji neapsiskaicius, ar kita aukleja vaika ne tokiu principu kaip kitos mamos, del to yra mokomos ir peikiamos. manau ironijai cia ne vieta
nesu pykciu ieskantis zmogus
tad tegu jusu nuomone lieka jums, o maniske man
ir niekaip nesuprantu, kaip gi visgi reikia aukleti tokio amziaus vaika, jeigu jam paaiskinti nieko negalima, nes jis nesupras, o pliaukstelejimas per pampi ji zemina?

su kuo sutinkate?

teoriškai čia nieko nepasakysi. jūs tiesiog pateikite situaciją, pavyzdį, kai jums reikia jį paauklėti, o žodžiai nepadeda...
ar čia buvo toks abstraktus klausimas į tyrus, ne jūsų asmeninis?
į abstraktų ir atsakyčiau - ką jau esu sakiusi - priklausomai nuo situacijos ir nuo kiekvieno vaiko charakterio ypatybių. vienam tiks nuleidimas juokais, kitam griežtesnis tonas ir trumpa komanda "negalima", trečiam minutė kita abejingumo, ketvirtam šiek tiek pastiprintas piktas mamos snukutis... Čia kalbu apie metinukus. Kiek esu skaičiusi, tokio amžiaus vaikus ilgi aiškinimai atbukina ir ateity skatina neklausyti. Galbūt mano skaityta literatūra klaidinga, kai ką turėsiu galimybių išbandyt ant savo ir savo vaiko kailio.
Pagal mane, pliaukštelėjimai ir panašios priemonės netinka nė vienam vaikui - bet čia šiame forume rasite daugybę mamyčių, kurios už šias priemones

o dėl mano tono - aš visada šneku ironiškai, o jūs iš pradžių šnekėjote ne visai aiškiai ir pateikdama ne visą informaciją, suteikdama man galimybę "panarstyti jūsų tekstą sau įprastu būdu". Ir ką? toks gyvenimas - žmonės būna visokie, jei jūs jaučiatės absoliučiai teisi, įsižeidinėti neapsimoka, jei nesijaučiate - galbūt kažką rasite, kas jums padės išspręst vieną ar kitą klausimą.
bent kiek aš pati pamenu, nesu niekur rašiusi, kad žmogus neapsiskaitęs dėl to, kad daro rašybos klaidas ar kad privalo auklėti vaikus taip, kaip auklėju aš - jei susidarė toks įspūdis, sorry.

Cia as rasiau. Ir pasilieku prie savo nuomones, nes esu isitikinus beveik 100% kad neklystu.

Žinot, angelukalva, o aš pažįstu žmogų, kuris rašo be JOKIŲ rašybos klaidų, skyrybos ir t. t., o gyvenime yra perskaitęs tik tiek, kiek reikėjo mokykloje, ir ko gero, dar mažiau
Ne visada taisyklingas rašymas parodo, ar žmogus apsiskaitęs, ar ne - būtų pernelyg paprasta...

As irgi pazistu zmogu, kuris raso klaikiai, su neimanomu kiekiu rasybos, stiliaus bei kt klaidu ir be mano pagalbos jis nebutu net trejetui isstenejes vidurinej mokykloj (as jam rasiniuose paslapcia taisydavau klaidas), bet jis yra dideles imones vadovas, apsiskaites ir apsisvietes zmogus, tik iki kaulu smegenu matematikas. Neduota ir tiek.

Taciau, rasau dar karta, kad esu isitikinus beveik 100% savo ankstesniu teigniu. As tekste matau daug ka, kaip zmogus desto savo mintis daug pasako apie jo asmenybe bei atsispindi isprusimo lygis. Isimciu visuomet buna, kaip siuo atveju jusu paminetas asmuo. Bet isimtis tik patvirtina taisykle.

[quote=stripulis,2010 07 10, 02:03]
teoriškai čia nieko nepasakysi. jūs tiesiog pateikite situaciją, pavyzdį, kai jums reikia jį paauklėti, o žodžiai nepadeda...

į abstraktų ir atsakyčiau - ką jau esu sakiusi - priklausomai nuo situacijos ir nuo kiekvieno vaiko charakterio ypatybių. vienam tiks nuleidimas juokais, kitam griežtesnis tonas ir trumpa komanda "negalima", trečiam minutė kita abejingumo, ketvirtam šiek tiek pastiprintas piktas mamos snukutis...

[/quote

manoji kaip jau sakiau megsta paziureti kokia bus tevu reakcija... naudojuosi visais Jusu isvardintais budais, o pliaukstliu tik tada, kai matau kad ji taip daro specialiai, ziuri i tave ir daro toliau taciau tuos pliaukstelejimus galiu suskaiciuot ant ranku pirstu..

sutinku, kad gal ir darau klaidu aukledama mazaja, bet is klaidu mokamosi... esu dar labai jauna mama, todel ir patirties maziau...

jusu dukra dar labai mazute, visi mazi vaikai ziuri i tevus, kai ka nors daro - pagal tevu israiska jie sprendzia, kas gerai, kas ne. dar vienas dalykas - maziems vaikams daugiau reiksmes turi zmoniu kuno kalba (veido israiska, judesiai, balso tembras ir tt), o ne sakomi zodziai. gali buti, kad vaikas, ziuredamas i jus, gauna priestaringa informacija - jusu kuno kalba sako, kad daryti, tai ka ji daro, yra gerai.

na ir pagaliau, vaikai mokosi kopijuodami tevus - metinukai dar nemoka fantazuoti, zaisti zaidimu su zaislais. jie nori daryti su tikrais daiktais tai, ka daro ju tevai. is cia butent tam laikotarpiui budingas zaislu ignoravimas ir nesibaigiantis lindimas i stalcius ir prie buities prietaisu. ir tai galima panaudoti pozityviai - mokyti vaika saugiai elgtis su buities daiktais. leiskit, net patys prasykit, kad ji pvz., ijungtu televizoriu ar radija, padetu sluoti grindis ir sudetu indus i spintele, padetu maisyti tesla blynams ir taip toliau.

neigimus, draudimus paverskite teiginiais: pvz., vietoje "neimk telefono!" - "prasau padeti telefona ant stalo" arba "prasau atnesti man telefona!", vietoje "nekraustyk spinteles!" - "prasau sudeti puodelius i spintele. dabar uzdaryk duris. aciu!" ir panasiai. bendraujant su tokio amziaus vaiku, zodzius reikia palydeti veiksmais: prieiti ir paciai pradeti daryti tai, ko prasote vaiko, ir kviesti vaika prisijungti. kaip jau sakiau, taip yra todel, kad vaikams zodziai dar mazai reiksmingi, o veiksmus jie mielai megdzioja. kai ka nors sakote, ziurekite vaikui i akis - tai yra, jusu ir vaiko veidas turi buti viename lygyje. suksniu per atstuma, is kito kambario ar is virsaus vaikai "negirdi", nebent tai butu jau konkreti pavojaus sirena...

turite suprasti labai svarbu dalyka: is to, kaip jus elgiates su savo vaiku, jusu vaikas mokosi kaip elgtis su kitais zmonemis ir su savais vaikais ateityje!