Čia šiaip kaip ir sporte. Yra kas atkakliai eina į tikslą ir tik vienetai prasimuša. O nukraujuoja didžiulis procentas.
Tiesiog mūsų karta sėkminga, imant bent jau penkerių metų periodą, jei jau taip Čia šiaip kaip ir sporte. Yra kas atkakliai eina į tikslą ir tik vienetai prasimuša. O nukraujuoja didžiulis procentas.
Čia šiaip kaip ir sporte. Yra kas atkakliai eina į tikslą ir tik vienetai prasimuša. O nukraujuoja didžiulis procentas.
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 07 26, 14:10)
Tiesiog mūsų karta sėkminga, imant bent jau penkerių metų periodą, jei jau taip Čia šiaip kaip ir sporte. Yra kas atkakliai eina į tikslą ir tik vienetai prasimuša. O nukraujuoja didžiulis procentas.
Čia šiaip kaip ir sporte. Yra kas atkakliai eina į tikslą ir tik vienetai prasimuša. O nukraujuoja didžiulis procentas.pabandysiu pamąstyti apie artojus ir gabiuosius. paprastai iki akademijos jie eina apylygiai, vėliau net labai gabūs, jei mažai dirba pradeda atsilikti ir juos lenkia mažiau gabūs, bet dirbantys (darbu kompensuoja gabumų trūkumą, asmenybinė branda padeda ir t.t.). Gabūs ir dirbantys iš priešlaisvinės MKČ kartos arba geriausiose pozicijose Lietuvoje, arba Vokietijos, Austrijos, Italijos kamerinėse grupėse ir orkestruose, Jav; profesoriauja užsienyje. O vat nedirbę ir tarp gabiausių buvę sėdi ten, kur rašiau... Iš begabybių daug dirbusių yra "kalančių profesūrą" LMTA ir šiaip neblogai ir stabiliai įsipatoginusių.
Nukraujavusių procentas bene didžiausias.
Bet sutik, žmogiškų savybių tokia patirtis išugdo.
To net neginčiju, žmonės netradiciniai ir įdomūs. Vien forume kiek tokių yra, čiurlioniukų, kurie išsiskiria iš minios, su kuriais įdomu bendrauti. Išsilavinimas ir užsigrūdinimas.
Jei žmogus, net ir talentingas, kaip apmaudu artojams, nesijaučia gerai, žino, kad tai ne jo gyvenimo misija, jis nesikankins. Ta prasme, kad jis nieko iš esmės nepraranda, tiesiog laimingas savo pasirinkime ir galėjime rinktis. Vaikas deja neturi pasirinkimo, dažniausiai, už jį parenka tėvai. Po to vaikas, kuris jautė priespaudą ir puoselėjo norą keisti kryptį, užaugęs išsilaisvina iš to arba lieka įkaitu, su visomis pasekmėmis. Kai arė, akademija, o rezultate visai kitoks likimas, nei tikėjosi. Juk žinai tokių pvz., kai dirba už grašius, taip gražiai skambančiuose orkestruose, ne visi normaliai išgyvena. Kiti gi per milžinišką konkurenciją ir subjektyvius faktorius, apskritai negali patekti. Nebent į beperspektyvines vietas ar net į jas nepralenda. Toks nedėkingas dalykas..
Jei žmogus, net ir talentingas, kaip apmaudu artojams, nesijaučia gerai, žino, kad tai ne jo gyvenimo misija, jis nesikankins. Ta prasme, kad jis nieko iš esmės nepraranda, tiesiog laimingas savo pasirinkime ir galėjime rinktis.
Vaikas deja neturi pasirinkimo, dažniausiai, už jį parenka tėvai. Po to vaikas, kuris jautė priespaudą ir puoselėjo norą keisti kryptį, užaugęs išsilaisvina iš to arba lieka įkaitu, su visomis pasekmėmis. Kai arė, akademija, o rezultate visai kitoks likimas, nei tikėjosi. Juk žinai tokių pvz., kai dirba už grašius, taip gražiai skambančiuose orkestruose, ne visi normaliai išgyvena. Kiti gi per milžinišką konkurenciją ir subjektyvius faktorius, apskritai negali patekti. Nebent į beperspektyvines vietas ar net į jas nepralenda. Toks nedėkingas dalykas..
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 07 26, 14:30)
To net neginčiju, žmonės netradiciniai ir įdomūs. Vien forume kiek tokių yra, čiurlioniukų, kurie išsiskiria iš minios, su kuriais įdomu bendrauti. Išsilavinimas ir užsigrūdinimas.
Jei žmogus, net ir talentingas, kaip apmaudu artojams, nesijaučia gerai, žino, kad tai ne jo gyvenimo misija, jis nesikankins. Ta prasme, kad jis nieko iš esmės nepraranda, tiesiog laimingas savo pasirinkime ir galėjime rinktis. Vaikas deja neturi pasirinkimo, dažniausiai, už jį parenka tėvai. Po to vaikas, kuris jautė priespaudą ir puoselėjo norą keisti kryptį, užaugęs išsilaisvina iš to arba lieka įkaitu, su visomis pasekmėmis. Kai arė, akademija, o rezultate visai kitoks likimas, nei tikėjosi. Juk žinai tokių pvz., kai dirba už grašius, taip gražiai skambančiuose orkestruose, ne visi normaliai išgyvena. Kiti gi per milžinišką konkurenciją ir subjektyvius faktorius, apskritai negali patekti. Nebent į beperspektyvines vietas ar net į jas nepralenda. Toks nedėkingas dalykas..
Jei žmogus, net ir talentingas, kaip apmaudu artojams, nesijaučia gerai, žino, kad tai ne jo gyvenimo misija, jis nesikankins. Ta prasme, kad jis nieko iš esmės nepraranda, tiesiog laimingas savo pasirinkime ir galėjime rinktis.
Vaikas deja neturi pasirinkimo, dažniausiai, už jį parenka tėvai. Po to vaikas, kuris jautė priespaudą ir puoselėjo norą keisti kryptį, užaugęs išsilaisvina iš to arba lieka įkaitu, su visomis pasekmėmis. Kai arė, akademija, o rezultate visai kitoks likimas, nei tikėjosi. Juk žinai tokių pvz., kai dirba už grašius, taip gražiai skambančiuose orkestruose, ne visi normaliai išgyvena. Kiti gi per milžinišką konkurenciją ir subjektyvius faktorius, apskritai negali patekti. Nebent į beperspektyvines vietas ar net į jas nepralenda. Toks nedėkingas dalykas..Neskamba gražiai tie orkestrai, kuriuose dirba už grašius. Kad tai ir ne tik tai suprastų norinčios vaikus matyti MKČ verta čia rašinėti...
QUOTE(Sunute @ 2012 07 26, 15:45)
Neskamba gražiai tie orkestrai, kuriuose dirba už grašius.
Ar orkestras gražiai neskamba (kai groja), ar neskamba gražiai pasakymas apie grojimą už grašius? 
QUOTE(mititėja @ 2012 07 26, 14:56)
Ar orkestras gražiai neskamba (kai groja), ar neskamba gražiai pasakymas apie grojimą už grašius?
ir viena ir kitą, tik "už grašius" nebegražumo net reikalas...
gražiausiai groja už dyką ...rimtai arba už laabai daug (abiems atvejais pinigai neturi jokios reikšmės - tik tuomet skamba)
Papildyta:
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 07 26, 14:30)
Jei žmogus, net ir talentingas, kaip apmaudu artojams, nesijaučia gerai, žino, kad tai ne jo gyvenimo misija, jis nesikankins. Ta prasme, kad jis nieko iš
artojams apmaudui nei emocinių jėgų, nei laiko nebelieka...
QUOTE(Sunute @ 2012 07 26, 12:57)
Nesiruošiantiems tapti atlikėjais neverta ten mokytis. Dirigentais, muzikologais, kompozitoriais net ir gerais galima tapti mažiau "nukraujuojant". Visi kiti - kaip sporte - 4-6 valandos kasdien (be išeiginių ir atostogų) tik tam, kad išsilaikytum "vandens paviršiuje"
Visiška nesąmonė
geras dirigentas bus tik tas, kuris per save perleidžia gyvą dalyvavimą kolektyve, pats susipažysta su instrumentais ir pats groja. Lygiai tas pats galioja ir kompozitoriams ir muzikologams. Per daug mokslo niekam nepamaišo 
Ir sporte ne visi pasiekia rezultatų, jei bėga durnai 4-6 val.
QUOTE(Mazule @ 2012 07 26, 17:26)
Visiška nesąmonė geras dirigentas bus tik tas, kuris per save perleidžia gyvą dalyvavimą kolektyve, pats susipažysta su instrumentais ir pats groja. Lygiai tas pats galioja ir kompozitoriams ir muzikologams. Per daug mokslo niekam nepamaišo
Ir sporte ne visi pasiekia rezultatų, jei bėga durnai 4-6 val.
geras dirigentas bus tik tas, kuris per save perleidžia gyvą dalyvavimą kolektyve, pats susipažysta su instrumentais ir pats groja. Lygiai tas pats galioja ir kompozitoriams ir muzikologams. Per daug mokslo niekam nepamaišo Ir sporte ne visi pasiekia rezultatų, jei bėga durnai 4-6 val.
Na ne visiška nesąmonė (iš kokios "atlikėjų" varpinė rašote?). Nemaža chorvedžių, kaip žinia, mokėdami tik klavišus spaudyti, diriguoja orkestrams. Styginių, ar pučiamųjų pažinimas privalumas, bet, anaiptol, tikrai nieko nelemiantis. Daug svarbiau muzikinė erudicija, vadovo talentas. Būtent MKČ tai iš dalies žlugdoma (muzikinė erudicija tik paremta europine 2-2,5 šimtmečių muzikos istorija, apie lyderio savybes - geriau tokių nebūtų ir t.t.).
Muzikologai pasaulyje dažniausiai ruošiami universitetuose, nes specializuotose muzikos aukštosiose mokyklose nepateikiamas doras kultūrologinis kontekstas.
Per daug mokslo tikrai nepamaišo, bet šiais atvejais pamaišo trukdanti įvaldyti elementarų kultūrologinį kontekstą trenažinė dalis.
Dar galėtume pasvarstyti, kiek (kokia dalimi) svarbi daugiametė klasikinės harmonijos kalykla (iki detalių) kuriančiam muziką šiandien. Gal svarbiau akustikos technologijų išmanymas, galimybė reikštis įvairiais garso parametrais...galų gale pasaulio muzikos pažinimas (kad ir didžiųjų klasikinių kultūrų) - visa tai MKČ neįgali suteikti.
O man pasidarė įdomu, kaip su tais procentais kitose srityse t.y., ne muzikoje? Kiek procentų universitetus baigusių tampa genialiais mokslininkais išradėjais? Ar bent sėkmingais įmonės vadovais, sukūrusiais savo klestintį verslą ir darbo vietas kitiems? Kiek baigusių tarkim, filologiją, tampa pasaulinio lygio rašytojais? O kiek baigusių mediciną tampa prestižiškiausiais gydytojais, su nuosavom klinikom, kurių vaikosi visi?
Visur - ta pati loterija. Konkurencija visur - dižiulė, ir ji tik didės. Jei vaiko neleisi į MKČ, o leisi į licėjų, tai jokia garantija, kad jis lygiai taip pat nenukraujuos, nenusės kažkur užribiuose, neišnaudos visų savo galimyvbių ir pašaukimų. Didžioji dalis - nereikšmingi sraigteliai biuruose.
Papildyta:
Na jau, pučiamieji po tiek tikrai nepatraukia
Ir, kita vertus - ryškiems muzikams, taip, - 4-6 val kasdien. Savarankiško darbo, sau patogiu laiku ir intervalais, jaukioje darbo vietoje ar net gamtoje (priklauso nuo instrumento ir oro sąlygų), su patogiais rūbais... nori - grok kad ir visiškai nuogas, kojas įmerkęs į kibirą vandesn, jei karšta
Ir kodėl be atostogų? Juk negrojama 24 val/para...
O biuruose, parduotuvėse prie kasų ir t.t., nesėdima po 8 val kasdien? Ir ne kada nori, o nuo aštuntos ryto? Ir gal dalijamasi kabinetu su vienu ar keliais bendradarbiais, ar dirbama nuolatiniame žmonių šurmulyje, ar įtampoje?
Muziko darbas juk irgi yra darbas, kodėl čia turėtų būti išimtys?
Visur - ta pati loterija. Konkurencija visur - dižiulė, ir ji tik didės. Jei vaiko neleisi į MKČ, o leisi į licėjų, tai jokia garantija, kad jis lygiai taip pat nenukraujuos, nenusės kažkur užribiuose, neišnaudos visų savo galimyvbių ir pašaukimų. Didžioji dalis - nereikšmingi sraigteliai biuruose.
Papildyta:
QUOTE(Sunute @ 2012 07 26, 13:57)
Visi kiti - kaip sporte - 4-6 valandos kasdien (be išeiginių ir atostogų) tik tam, kad išsilaikytum "vandens paviršiuje"
Na jau, pučiamieji po tiek tikrai nepatraukia
Ir, kita vertus - ryškiems muzikams, taip, - 4-6 val kasdien. Savarankiško darbo, sau patogiu laiku ir intervalais, jaukioje darbo vietoje ar net gamtoje (priklauso nuo instrumento ir oro sąlygų), su patogiais rūbais... nori - grok kad ir visiškai nuogas, kojas įmerkęs į kibirą vandesn, jei karšta
Ir kodėl be atostogų? Juk negrojama 24 val/para...O biuruose, parduotuvėse prie kasų ir t.t., nesėdima po 8 val kasdien? Ir ne kada nori, o nuo aštuntos ryto? Ir gal dalijamasi kabinetu su vienu ar keliais bendradarbiais, ar dirbama nuolatiniame žmonių šurmulyje, ar įtampoje?
Muziko darbas juk irgi yra darbas, kodėl čia turėtų būti išimtys?
QUOTE(flight @ 2012 07 30, 13:04)
O man pasidarė įdomu, kaip su tais procentais kitose srityse t.y., ne muzikoje? Kiek procentų universitetus baigusių tampa genialiais mokslininkais išradėjais? Ar bent sėkmingais įmonės vadovais, sukūrusiais savo klestintį verslą ir darbo vietas kitiems? Kiek baigusių tarkim, filologiją, tampa pasaulinio lygio rašytojais? O kiek baigusių mediciną tampa prestižiškiausiais gydytojais, su nuosavom klinikom, kurių vaikosi visi?
[I][I]Esmė ta, kad MKČ ir LMTA ruošia SIOLISTUS - ATLIKĖJUS. [/I][/I]
Niekas neruošia chirurgo - genijaus ar klinikos vadovo.
Filologai nėra ruošiami būti rašytojais tiesiogiai, bet gali jais tapti. Tam sudaromos tik prielaidos. Filologas - pats pavadinimas - daugiau literatūros mylėtojas, ją suprantamntis ir galintis paaiškinti...Visur - ta pati loterija. Konkurencija visur - dižiulė, ir ji tik didės. Jei vaiko neleisi į MKČ, o leisi į licėjų, tai jokia garantija, kad jis lygiai taip pat nenukraujuos, nenusės kažkur užribiuose, neišnaudos visų savo galimyvbių ir pašaukimų. Didžioji dalis - nereikšmingi sraigteliai biuruose.
Licėjų basigusiems lieka galimybė pasinaudoti įgytomis žiniomis ir įgūdžiais gan tiesiogiai, o MKČ įgyti įgūdžai padeda tik charakterio formavime, gal gilesnis emocinis intelektas...daugybė prielaidų ir tiek...visoms joms yra daug mažiau pastangų reikalaujančių kelių.Papildyta:
Na jau, pučiamieji po tiek tikrai nepatraukia Pritariu, tai ir jaučiama...nugi pūtikai
Ir, kita vertus - ryškiems muzikams, taip, - 4-6 val kasdien. Savarankiško darbo, sau patogiu laiku ir intervalais, jaukioje darbo vietoje ar net gamtoje (priklauso nuo instrumento ir oro sąlygų), su patogiais rūbais... nori - grok kad ir visiškai nuogas, kojas įmerkęs į kibirą vandesn, jei karšta Ir kodėl be atostogų? Juk negrojama 24 val/para...
čia tik pasiruošimas darbui...
O biuruose, parduotuvėse prie kasų ir t.t., nesėdima po 8 val kasdien? Ir ne kada nori, o nuo aštuntos ryto? Ir gal dalijamasi kabinetu su vienu ar keliais bendradarbiais, ar dirbama nuolatiniame žmonių šurmulyje, ar įtampoje?
Muziko darbas juk irgi yra darbas, kodėl čia turėtų būti išimtys?
GAl ir neturėtų, bet nė vienas dirbantis biure savo darbui nesiruošė nuo šešerių po keletą valandų per dieną...Malonaus darbo, įmerkus kojas į vandenį 6 val, o pio to 3 val pozavimo prieš publiką. O dar repeticijos bendros...
[I][I]Esmė ta, kad MKČ ir LMTA ruošia SIOLISTUS - ATLIKĖJUS. [/I][/I]
Niekas neruošia chirurgo - genijaus ar klinikos vadovo.
Filologai nėra ruošiami būti rašytojais tiesiogiai, bet gali jais tapti. Tam sudaromos tik prielaidos. Filologas - pats pavadinimas - daugiau literatūros mylėtojas, ją suprantamntis ir galintis paaiškinti...Visur - ta pati loterija. Konkurencija visur - dižiulė, ir ji tik didės. Jei vaiko neleisi į MKČ, o leisi į licėjų, tai jokia garantija, kad jis lygiai taip pat nenukraujuos, nenusės kažkur užribiuose, neišnaudos visų savo galimyvbių ir pašaukimų. Didžioji dalis - nereikšmingi sraigteliai biuruose.
Licėjų basigusiems lieka galimybė pasinaudoti įgytomis žiniomis ir įgūdžiais gan tiesiogiai, o MKČ įgyti įgūdžai padeda tik charakterio formavime, gal gilesnis emocinis intelektas...daugybė prielaidų ir tiek...visoms joms yra daug mažiau pastangų reikalaujančių kelių.Papildyta:
Na jau, pučiamieji po tiek tikrai nepatraukia
Pritariu, tai ir jaučiama...nugi pūtikai Ir, kita vertus - ryškiems muzikams, taip, - 4-6 val kasdien. Savarankiško darbo, sau patogiu laiku ir intervalais, jaukioje darbo vietoje ar net gamtoje (priklauso nuo instrumento ir oro sąlygų), su patogiais rūbais... nori - grok kad ir visiškai nuogas, kojas įmerkęs į kibirą vandesn, jei karšta
Ir kodėl be atostogų? Juk negrojama 24 val/para...čia tik pasiruošimas darbui...
O biuruose, parduotuvėse prie kasų ir t.t., nesėdima po 8 val kasdien? Ir ne kada nori, o nuo aštuntos ryto? Ir gal dalijamasi kabinetu su vienu ar keliais bendradarbiais, ar dirbama nuolatiniame žmonių šurmulyje, ar įtampoje?
Muziko darbas juk irgi yra darbas, kodėl čia turėtų būti išimtys?
GAl ir neturėtų, bet nė vienas dirbantis biure savo darbui nesiruošė nuo šešerių po keletą valandų per dieną...Malonaus darbo, įmerkus kojas į vandenį 6 val, o pio to 3 val pozavimo prieš publiką. O dar repeticijos bendros...
Šeimose vaikai nemato muzikantų/ baletošokėjų/aktorių tėvų, nes dirba vakare ir savaitgaliais (gi nėra spec darželių ir mokyklų muzikantų vaikams),o dar gastrolės...
QUOTE(Sunute @ 2012 07 30, 14:53)
Šeimose vaikai nemato muzikantų/ baletošokėjų/aktorių tėvų, nes dirba vakare ir savaitgaliais (gi nėra spec darželių ir mokyklų muzikantų vaikams),o dar gastrolės...
Ne kasvakar gi
Ir ne kiekvieną savaitgalį. Kaip tik priešingai, vaikus mato dažniau, nes turi daugiau laisvo laiko, tuo tarpu, dirbantys nuo 8 iki 17 yra apriboti. Gastrolės - taip, savu laiku jos būdavo beveik nenutrūktamos, žinau , kad kai kurių vaikai tiesiogine prasme augo su seneliais (bet užtai žmonės vien iš "gastrolinių" honorarų be vargo susipirko butus, mašinas ...). Dabar jų gerokai mažiau.Dėl MKČ ir LMTA nelogiško ir "urminio" profiliavimo į solistus -atlikėjus sutinku. Turėtų būti kitaip, nes tikrai ne kiekvienas baigęs taps solistu.
O pūtikų nereikėtų nuvertinti vien todėl, kad jų instrumento specifika tokia - nepagrosi, net labai norėdamas, ilgai bepertraukos. O visa kita, kaip ir visur - yra vidutinybių, yra ir talentų. Tiek pasaulyje, tiek Lt.
QUOTE(flight @ 2012 07 30, 14:05)
Ne kasvakar gi Ir ne kiekvieną savaitgalį. Kaip tik priešingai, vaikus mato dažniau, nes turi daugiau laisvo laiko, tuo tarpu, dirbantys nuo 8 iki 17 yra apriboti. Gastrolės - taip, savu laiku jos būdavo beveik nenutrūktamos, žinau , kad kai kurių vaikai tiesiogine prasme augo su seneliais (bet užtai žmonės vien iš "gastrolinių" honorarų be vargo susipirko butus, mašinas ...). Dabar jų gerokai mažiau.
Dėl MKČ ir LMTA nelogiško ir "urminio" profiliavimo į solistus -atlikėjus sutinku. Turėtų būti kitaip, nes tikrai ne kiekvienas baigęs taps solistu.
O pūtikų nereikėtų nuvertinti vien todėl, kad jų instrumento specifika tokia - nepagrosi, net labai norėdamas, ilgai bepertraukos. O visa kita, kaip ir visur - yra vidutinybių, yra ir talentų. Tiek pasaulyje, tiek Lt.
Ir ne kiekvieną savaitgalį. Kaip tik priešingai, vaikus mato dažniau, nes turi daugiau laisvo laiko, tuo tarpu, dirbantys nuo 8 iki 17 yra apriboti. Gastrolės - taip, savu laiku jos būdavo beveik nenutrūktamos, žinau , kad kai kurių vaikai tiesiogine prasme augo su seneliais (bet užtai žmonės vien iš "gastrolinių" honorarų be vargo susipirko butus, mašinas ...). Dabar jų gerokai mažiau.Dėl MKČ ir LMTA nelogiško ir "urminio" profiliavimo į solistus -atlikėjus sutinku. Turėtų būti kitaip, nes tikrai ne kiekvienas baigęs taps solistu.
O pūtikų nereikėtų nuvertinti vien todėl, kad jų instrumento specifika tokia - nepagrosi, net labai norėdamas, ilgai bepertraukos. O visa kita, kaip ir visur - yra vidutinybių, yra ir talentų. Tiek pasaulyje, tiek Lt.
Savaitgaliai: pavasarį (per tris mėnesius) 1 laisvas, vasarą dar laisvo nebuvo...gastrolės gal nebe tiek ir tokios, bet po mėnesį kartą metuose tikrai, o ir po savaitę nėra retos.
Ne, pūtikų nenuvertinu, priešingai, norėčiau, kad vaikas pūtiku būtų, bet jis pats renkasi ir ne pūstuvę...
