M.K. Čiurlionio menų gimnazija

#289
O beje, buvo paminėtas S.Krylovas. Viename interviu jis dalijasi savo hobiais, t.y. fotografija ir radiobangom valdomų lėktuvėlių kūrimu ir skraidinimu. Net tokio lygio muzikui, matyt, pakanka laiko ir pailsėti, ir kažkiek atitrūkti nuo griežimo "nuo ryto iki vakaro" (beje, jam neabejotinai pakanka laiko ir kitiems dalykams, bet nepletkinsiu bigsmile.gif ). Nėra viskas taip jau vienpusiška. O ką kalbėti apie ne pasaulinio lygio solistus, o kiek "paprastesnio rango" muzikantus.

Savaitgalų ir vakarų užimtumas dar priklauso nuo konkrečios darbo vietos, orkestro.
Papildyta:
QUOTE(Sunute @ 2012 07 30, 14:53)
..o pio to 3 val pozavimo prieš publiką.


Taigi dėl to pozavimo prieš publiką atlikėjai-solistai ir gyvena ! biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo flight: 30 liepos 2012 - 14:30
#290
QUOTE(flight @ 2012 07 30, 14:33)
O beje, buvo paminėtas S.Krylovas. Viename interviu jis dalijasi savo hobiais, t.y. fotografija ir radiobangom valdomų lėktuvėlių kūrimu ir skraidinimu. Net tokio lygio muzikui, matyt, pakanka laiko ir pailsėti, ir kažkiek atitrūkti nuo griežimo "nuo ryto iki vakaro" (beje, jam neabejotinai pakanka laiko ir kitiems dalykams, bet nepletkinsiu  bigsmile.gif ).  Nėra viskas taip jau vienpusiška. O ką kalbėti apie ne pasaulinio lygio solistus, o kiek "paprastesnio rango" muzikantus.

Savaitgalų ir vakarų užimtumas dar priklauso nuo konkrečios darbo vietos, orkestro.
Papildyta:
Taigi dėl to pozavimo prieš publiką atlikėjai-solistai ir gyvena !   biggrin.gif

Kalbėjau konkrečiai apie užimtumą kameriniame muzikavime smile.gif Orkestruose panašiai, na gal jei pasikeičiaa beveik mėnesiui, susitarę (tokios galimybės tikrai yra kai kuriuose kolektyvuose), bet dažniausiai tai išnaudojama papildiomiems uždarbiams.

Na, apie Krylovą:
na taip dar "dragai" ir visa tai kartą per metus po vieną komponentą...medžiagos inteviu jau ir yra...
na, na papletkink, žiauriai įdomu...gal ne tik man, gal kas planuoja iš MKČ į meno olimpą ir žinos, kas ten gero...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 30 liepos 2012 - 14:59
#291
QUOTE(Sunute @ 2012 07 30, 15:56)
na, na papletkink, žiauriai įdomu...gal ne tik man, gal kas planuoja iš MKČ į meno olimpą ir žinos, kas ten gero...


Dėl užimtumo - kiekviena rašoem iš savos varpinės, mūsų patirtys, profesiniai niuansai kažkiek skiriasi, aš galėčiau prieštarauti ir rašyti daug, bet ar yra prasmė? Kažkam savaitgaliai užimti, kažkam - beveik ne, ir tai - tie patys muzikantai, besijaučiantys realizavę save ir nenukraujavę. smile.gif

Dėl pletkų - nemėgstu jų. Nei skleist nei klausyt. Pagr.mintis, manau, aiški - laiko pakanka, jei tik yra noras.
Atsakyti
#292
QUOTE(flight @ 2012 07 30, 15:08)
Dėl užimtumo   - kiekviena rašoem iš savos varpinės, mūsų patirtys, profesiniai niuansai kažkiek skiriasi, aš galėčiau prieštarauti ir rašyti daug, bet ar yra prasmė? Kažkam savaitgaliai užimti, kažkam - beveik ne, ir tai - tie patys muzikantai, besijaučiantys realizavę save ir nenukraujavę. smile.gif

Dėl pletkų - nemėgstu jų. Nei skleist nei klausyt. Pagr.mintis, manau, aiški - laiko pakanka, jei tik yra noras.

vat ta mintis ir neaiški: reklamai galima mestelti bet ką, o realiai su laiku labai ne kas...

Tie, kam savaitgaliai neužimti, paprastai realizuoja save gretutinėse profesijose: kas staliaus amatą kerta, kas namus stato... vargu, ar jaučiasi realizavę save kaip muzikantą...
Muzikantų ieškančių savirealizacijos muzikoje, kurie turi laisvus savaitgalius ir vakarus bent tiek, kad užtektų šeimai, nepažįstu. Muzikantas profesionalas - žmogus šalia savos šeimos.

Mūsų patirtys, panašu, kad ne tokios ir skirtingos. Abejoju, ar susitikę nepažintume viena kitos...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 30 liepos 2012 - 15:26
#293
QUOTE(Sunute @ 2012 07 30, 16:22)
Muzikantas profesionalas - žmogus šalia savos šeimos.


Tuomet, žmogus šalia savo šeimos - ir verslininkas, kuris dieną naktį savame versle, ir moklsininkas, ir rašytojas, ir šokėjas, ir režisierius, ir talentingas programuotojas, ir kardiochirurgas , kuris gal naktim ir savaitgaliais operuoja, ir ginekologas akušeris, kuris gimdymus priiminėja ne tada, kada nori, o kada reikia, ir pramogų pasaulio atstovai, kurie dirba tada, kai kiti - ilsisi, ir gidai, ir tolimų reisų vairuotojai, ir jūreiviai, ir, ir, ir...
Mano subjektyvia nuomone, žmogus šalia šeimos - ir eilinis firmos darbuotojas, kuris išeina darban, kai vakia miega, o grįžta, kai jie jau ruošiasi miegoti. Kiek jis pažįsta savo vaikus? Ar matė pirmuosus jų žingsnius? Kiek realiai laiko kasdien su jais praleidžia? Dvi valandas, maksimum? ar to pakanka? Juk daugelis dirbančių tėvų nespėja nei į susirinkimus darželiuose, mokyklose suvaikščioti (paprastai jie būna tokiu netinkamu laiku, kaip pvz., pusę penkių - normalūs žmonės tada darbuose sėdi, ir tik visokie "nenormalūs", kaip muzikantai,gali sau leisti ateiti ), nei į šventes; kai kurie net nežino, kokius būrelius vaikas lanko.

Kita vertus, pažįstu nemažai muzikų profesionalų, kurie turi laiko šeimai, ir pakankamai. Jie - ne pasauliniai solistai, bet geri savo srityje ir savo vietoje.

Manau, kad viena kitą pažintume. Tik, gal įdomiau diskutuoti inkognito smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo flight: 30 liepos 2012 - 15:36
#294
QUOTE(flight @ 2012 07 30, 15:28)
Tuomet, žmogus šalia savo šeimos - ir verslininkas, kuris  dieną naktį savame versle, ir moklsininkas, ir rašytojas, ir šokėjas, ir režisierius, ir talentingas programuotojas, ir kardiochirurgas , kuris gal naktim ir savaitgaliais operuoja, ir ginekologas akušeris, kuris gimdymus priiminėja ne tada, kada nori, o kada reikia, ir pramogų pasaulio atstovai, kurie dirba tada, kai kiti - ilsisi, ir gidai, ir tolimų reisų vairuotojai, ir jūreiviai, ir, ir, ir...

Kita vertus, pažįstu nemažai muzikų profesionalų, kurie turi laiko šeimai, ir pakankamai.  Jie - ne pasauliniai solistai, bet geri savo srityje ir savo vietoje.

Manau, kad viena kitą pažintume. Tik, gal įdomiau diskutuoti inkognito smile.gif

Verslininkas, mokslininkas, kardiochirurgas ir t.t. - patys planuoja savo užimtumą, gali derinti prie šeimos grafiko, galų gale tai daugiau -mažiau pastovus tvarkaraštis.

Pramogų atstovai, verslininkai (verslininkas verslininkui nelygu - čia gal tik mažesnė jų dalis priklausytų), šokėjai, tolimųjų reisų vairuotojai ir...muzikantai - tai žmonės, kurių darbo grafikas nuo jų pačių mažiausiai priklauso.
Atsakyti
#295
Nežinau profesijos, kurioje galėtum diena iš dienos nieko neveikti, neįdėti darbo, neskirti laiko, ir tuo pačiu tobulėti, būti vertinamu savoje srityje ir save realizavusiu. Natūralu. Nori sėkmingo verslo - ark, ir dieną naktį; nori apsiginti disertaciją - sėdėk, rašyk, gilinkis, nori palypėti karjeros laiptais - važinėk į komandiruotes, stažuokis, tobulėk (pvz., mano vyras, ne muzikas, į komandiruotes, skirtas profesiniam tobulėjimui, važinėja pakankamai dažnai - kuo skiriasi nuo gastrolių?). Ir t.t. Nebus taip, kad kažkuri profesija stebuklingai garantuos sėdėjimą ant laurų ir tuo pačiu - aukštą profesinį lygį, įvertinią, pasiekimus. Tik, aišku, kiekviena porfesija turi savus niuansus, savus pliusus ir minusus. Vieni dirba rytais ir dienomis, kiti - labiau vakarais, vieni darbo dienomis, kiti labiau užimti savaitgaliais ir šventėmis.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo flight: 30 liepos 2012 - 15:42
#296
QUOTE(flight @ 2012 07 30, 15:41)
Nežinau profesijos, kurioje galėtum diena iš dienos nieko neveikti, neįdėti darbo, neskirti laiko, ir tuo pačiu  tobulėti, būti vertinamu savoje srityje ir save realizavusiu. Natūralu. Nori sėkmingo verslo - ark, ir dieną naktį;  nori apsiginti disertaciją - sėdėk, rašyk, gilinkis, nori palypėti karjeros laiptais - važinėk į komandiruotes, stažuokis, tobulėk (pvz., mano vyras, ne muzikas, į komandiruotes, skirtas profesiniam tobulėjimui,  važinėja pakankamai dažnai -  kuo skiriasi nuo gastrolių?). Ir t.t. Nebus taip, kad kažkuri profesija stebuklingai garantuos sėdėjimą ant laurų ir tuo pačiu - aukštą profesinį lygį, įvertinią, pasiekimus. Tik, aišku, kiekviena porfesija turi savus niuansus, savus pliusus ir minusus. Vieni dirba rytais ir dienomis, kiti  - labiau vakarais, vieni darbo dienomis, kiti labiau užimti savaitgaliais ir šventėmis.

tie niuansai kartais labai vargina
Atsakyti
#297
QUOTE(flight @ 2012 07 30, 16:28)
Tuomet, žmogus šalia savo šeimos - ir verslininkas, kuris  dieną naktį savame versle, ir moklsininkas, ir rašytojas, ir šokėjas, ir režisierius, ir talentingas programuotojas, ir kardiochirurgas , kuris gal naktim ir savaitgaliais operuoja, ir ginekologas akušeris, kuris gimdymus priiminėja ne tada, kada nori, o kada reikia, ir pramogų pasaulio atstovai, kurie dirba tada, kai kiti - ilsisi, ir gidai, ir tolimų reisų vairuotojai, ir jūreiviai, ir, ir, ir...
Mano subjektyvia nuomone, žmogus šalia šeimos - ir eilinis firmos darbuotojas, kuris išeina darban, kai vakia miega, o grįžta, kai jie jau ruošiasi miegoti. Kiek jis pažįsta savo vaikus? Ar matė pirmuosus jų žingsnius? Kiek realiai laiko kasdien su jais praleidžia? Dvi valandas, maksimum? ar to pakanka? Juk daugelis dirbančių tėvų nespėja nei į susirinkimus darželiuose, mokyklose suvaikščioti (paprastai jie būna tokiu netinkamu laiku, kaip pvz., pusę penkių - normalūs žmonės tada darbuose sėdi, ir tik visokie "nenormalūs", kaip muzikantai,gali sau leisti ateiti ), nei į šventes; kai kurie net nežino, kokius būrelius vaikas lanko.
Nusišnekat nerealiai. Bent tų programuotojų į savo pavyzdžius nedėtumėt. O jau rašytojai, tai laba diena, kokie yra riboti laike ir grafikų pasistumdyti negali.
Šiaip tai jūs labai siaurai matot. Bet ko ir norėt, nesat patyrusi nemuzikės duonos.
Apie būrelių nežinojimą, tai iš viso kažkoks kliedesys. Būrelių nežino tie, kurie nenori žinoti. Darželio šventėse ir susirikimuose buvau berods visose ir visuose (vyras - tik šventėse), nors esu nemuzikė, be to baikų darželiniu etapu dirbau dviejose darbovietėse (vienoje jų buvo labai greižtas grafikas - specifika tokia). Kai nori, tai - ne problema. Kaip ir - ne pati didžiausia vertybė. Vietoj susirinkimų jau verčiau būčiau pasvajojusi ar pro langą padėpsojusi - jie buvo visiškai nenaudingi. schmoll.gif


Kalbant apie "žvaigždžių" procentą kitose specialybėse tame ir visas reikalas, kad kitos mokyklos - ne žvaigždžių kalvės ir natūralus kažką daugiau pasiekusių procentas yra visiems (taip pat ir į tą procentą nepatekusiems) priimtinas. Gi MKČ - žvaigždžių kalvė. Kala kala, o procentas - tas pats.
Jau nekalbant apie labai gerą terminą - "nukraujavimą" - nė viena kita mokykla taip "nenuleidžia kraujo", tikiuosi dėl to nesiginčysit. bigsmile.gif
Tarp kitko, pasaulinio lygio chirurgų (o gal ir fizikų) Lietuva išugdė turbūt kur kas daugiau negu pasaulinio lygio muzikantų (aš kalbu apie aukščiausią lygą, ne apie tuos, apie kuriuos rašo "Žmonės", bet jų pavardės pasaulyje niekam nieko nesako).
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mititėja: 30 liepos 2012 - 19:13
#298
Atvirai sakant skaitau skaitau šią temą ir nebesuprantu, apie ką čia ginčas biggrin.gif
Palyginus su tais laikais, kai mokėmės mes, dabar jokios problemos vaikučiui iš MKČ išeiti po pradinio etapo ar net 9 kl - patikėkit manimi. Visų disciplinų lygis pakilęs, laisvai galima tęsti mokslus ir gerose gimnazijose - jei žinoma vaikas gabus mokslams. Čia tik tėvų-vaikų-pedagogų kontakto reiklalas - jei mato, kad vaikui nieko gero MKČ nesigauna, reikia nepabijoti keisti mokyklos. Ir neauginti vidutinybės. O kad jis gerokia užimtas po bendro lavinimo pamokų, tik pliusas - nereikia leisti pinigų būreliams.
Aš savo vyresnėlės neleidau į pirmą klasę ten todėl, kad iš karto mačiau, jog muzika ne jai, o pradinių klasių mokytoją puikią radome kitur. Dabar klaustukas dailė nuo 5 kl., bet dar labai labai abejoju.

Savo vaikams norėčiau konkretesnės specialybės.

Dėl kalbos apie dirigentus ir muzikologus vistik nesutinku mirksiukas.gif bet neterškime temos cool.gif
Atsakyti
#299
QUOTE(Mazule @ 2012 07 30, 20:50)
Savo vaikams norėčiau konkretesnės specialybės.
Kodėl? Kaip suprantu, pati esat muzikė (anot flight - turit teisę turėt nuomonę lotuliukas.gif ), ir kiek suprantu, padariusi karjerą (lietuviškam kontekste). Kodėl, vis dėlto, savo vaikams norėtumėt kito kelio? g.gif
Atsakyti
#300
QUOTE(mititėja @ 2012 07 30, 19:51)
Nusišnekat nerealiai. Bent tų programuotojų į savo pavyzdžius nedėtumėt.


nei supratot, ką norėjau pasakyti, nei ką, tą patį per tą patį - matyt, labai jau traumavo pačios muzikinė patirtis. užuojauta. Daugiau su tamssta nediskutuosiu.
Atsakyti