QUOTE(ausra.rasa@centras.lt @ 2009 11 26, 17:03)
Gal galit pasakyti, kaip dažnai būna situacija, kad pacientas gali numirti. Ambulatorinėje praktikoje - labai retai. Be to, susiorientuoti ar tai virusas, ar bakterija galima nustačius CRB.
O antibiotikais gydyti vaiką ir žaloti jam normalią žarnyno florą, vien todėl, kad jis sloguoja, pakosti ar jam skauda gerklę - tikrai nereiktų. Gal pirma atlikime tyrimus. Be to jei auginsime vaiką aplinkoje, kurioje yra ne per karšta, pakankamai drėgmės ir pasivaikščiojimų gryname ore - tai ir ligos nepuls.
Aišku gyvenime visko būna. Bet čia mes apie įprastas situacijas.
Ambulatorinėje praktikoje, laimei, pakankamai retai

Iš tiesų, nepagrįsto antibiotiko skyrimo mūsuose pakankamai daug. Tačiau aš suprantu gydytojus, kurie skiria vaistus "dėl viso pikto". Ne iš profesinės, tiesiog iš žmogiškosios pusės. Visa mūsų sveikatos apsaugos sistema sukonstruota taip, jog labiausiai pažeidžiamas gydytojas tampa ne tuomet,kai padaro akivaizdžiai per daug- tyrimų, antibiotikų paskyrimų, konsultacijų pacientui reikalaujant, o tuomet, kai situacija susiklosto nepalankiai, ir pasirodo, kad kažkas liko nepadaryta pvz per pirmas dvi paras nepaskirtas priešvirusinis ar antibotikas, o trečią parą paciento būklė pablogėja. Taigi daugelis ir gydo: nuo visko ir iš karto.