Autistukai

Kvailiuke tu, galvok ką kalbi, jis gi dar mažas, mano tokio amžiaus nė vieno garso neišleido, kūdikis būdamas negugavo ir niekaip neregavo į kalbinimus, pirmus garsus leisti pradėjo 3 metukų, o dabar puikiausiai kalba.
Keisk požiūri ir skubiai nes dirža trauksiu
Papildyta:

Ir šitos reiktų... mes jai tuoj užsakymų sąrašą pateiksim ir pradės rašyt, ku ji dėsis
Papildyta:

Ir aš taip jaučiuosi per visas tas šventes, susirinkimus ir t.t., tik kažkaip į kitų nuomuonę man nusi.... pamenu kaip žliumbiau, kai daržely per vaidinimą, kai reikėjo mano mažiui deklamuot savo eilėraštį ( kurio jis aišku nemokėjo, nes tai beviltiška užduotis dar ir šiandien), visi vaikai sustojo už jo puslankiu ir pasakė choru, tokių akimirkų nepamiršti visą gyvenimą...
Papildyta:

Nuoširdžios užuojautos, žinau ką tai reiškia, kažkada ir aš tai patyriau...

Priminei teletabius... pamenu, kaip men keista būdavo žiūrėti į draugių vaikus, kai tokie mažiai 1,5m išpūtę akis žiūri, o maniškiui neįdomu. O va dabar budamas 10m jis jais susidomėjo ir žiūri išpūtęs akis.... tai kiek šitoj srity jo raida atsilieka
Papildyta:

O čia aš nesutinku, nepyk, bet autistukam būtinas normalaus socialinio bendravimo pavyzdys, o ten viskas hiperbolizuota, dar pasvarstyčiau, jei būtų vien tik autistukų grupė, bet dabar... tikrai ne... sveikų vaikų būrį jis mato, kad kiti kalba ir gauna greičiau to ko nori, tai tikrai puikus motyvas kalbėti, o savo psichologinius išgyvenimus kaip nors jau sudėliot į vietas tikrai įmanoma.


Papildyta:

Tai žmogus ir klausia kiek tai kainuoja, mokami ar dalinai mokami tyrimai, kurgi dingo visos tos kurios darėsi mokamus tyrimus
Papildyta:
Toratora kur tu atsiliepk, man labai reikia tavo patarimo, gavau namų mokymą, nežnau kaip dabar viską suderint leidžia rinktis ar mokymas vyks namuose ar mokykloj, kaip geriau, kaip paskui suorganizuot jo nuėjimą į mokyklą, jei ei ne nuo 8 ryto išprotėsiu kol viskas susidėlios į vietas

Artėja 3-čiasis gimtadienis...Niekad nebūčiau pagalvojusi, kad aš jo taip nelauksiu... Bet jis ateis, ir tikrovė bus tokia, kokia yra: be kalbos, su sauskelnėmis, daug ko nesupratimu, nevalgymu su šaukštu...Laimei, kad nors širdelėje yra didelė meilė, o veide daug šypsenos

liūdna, bet geriau jau mažai progreso, nei regresas...
o aš bijau, kad mum jis prasideda... su mokslais labai labai labai pablogėjo, šiandien buvom eglutės įžiebimo šventėj, tai .... na labai liūdna net nemoku papasakot, tiesiog jaučiu, kad pradėjo ristis žemyn iki darželinuko ir nežinau kaip tai sustabdyt, kad neduok die nenusiristų iki lopšelinuko...

gal kuri susidūrėt su regresu... ką daryt...

Radau naujienų apie autizmo diagnostiką, kažin ar kada nors tai pasieks lietuvą?
New technology helps doctors diagnose autism
http://www.theautismnews.com/

O tavo vaikas pts nueina i mokykla? maniskis pradziai 4 metus mokesi namuose( kartais nuvesdavau i pamokas klaseje,pabudavau su jo kartu) ,bet tik su viena mokytoja (specpedagoge),ji labai jam padejo.Veliau 2 metus ejo i mokykla su ta pacia specpedagoge jos kabinete.Veliau po truputi pradejo vaikscioti pas kitus mokytojus.Su socpedagoges pagalba surinkom visus mokytojus ir suderinom tvarkarasti ,kad butu patogu ir jiems ir mums.Rasyk jei turesi kokiu klausimu

Linele, is tikruju - del kalbos maziausiai jaudinkis, prades tavo vaikas kalbeti Kiek jam dabar? Mano sunus irgi negugavo, iki 4 m tk keleta zodziu teisspaudavo, ir suprasdavo maziau negu priklause tokiame amziuje. Bet po truputi, po truputi ir prasimuseme - oratoriumi nebus iskalbingumo maziau, nei pas bendraamzius, bet kai susneka - kur kas idomiau ir prasmingiau nei kiti, kartais keistokas jo mastymas, aisku, nu bet ir suauge NT juk nusisneketi moka (paklausykime politiku kartais, koki sh... mala prisidengdami mandromis frazemis tai maniskis susako ta pati, tik tiesiai sviesiai ). Ir aplamai. Kiek as praverkus, kiek nerimo buta ir baimes - kol kas didzioji dalis nepasiteisino, viskas klostosi geriau nei tikejaus. Na, gal tik apie universiteta galiu nesvajoti, nors irgi... Nezinia kada ir kaip kas pasisuks. Taip kad daugiu optimizmo, su sveikais vaikais kur kas blogiau gyvenime buna, kartais kai pasiziuriu, pasiklausau visokiu pasakojimu, tai net dziaugiuosi, kad mano vaikas uzsidares, ramus namiseda, kuris domisi tik kompiuteriu ir sportu, sveiku gyvenimo budu, o ne kazin kur trankosi su bendraamziais ir prisidirba visokiu nemalonumu Noretusi, aisku, lygiuotis i vaikus, kurie baigia aukstuosius ir gauna gerus darbus, dar sekmingas karjeras ir kuria laimingas seimas, bet gerai pagalvojus - kiek tokiu laimes kudikiu pasaulyje? Kur garantika, kad musu vaikai atsidurtu ju tarpe, jei butu sveikesni nei yra? Taip kad viskas gerai - svarbiausia nesijaudint ir gerai maitintis

Cezi, del to pasirinkimo ar mokytis namuose, ar mokykloje, tai jau tu pati spresk kaip patogiau. Kai mano sunus pradejo lankyti 1 klase, tais metais mociute pasieme ji gyventi pas save, nes as viena auginausi berniukus, dirbau, daznai i darba tekdavo eti labai anksti, o sunus pats tikrai nebutu isejes laiku i mokykla - todel mano mama pagelbejo, visus metus rupinosi, kad vaikas laiku nueitu i pamokas. Pradzioje kas ryta lydedavo, o paskui jis eidavo pats. Nuo antros klases jau buvo pakankamai "isdresuotas" (kad ir kaip negraziai skamba - butent taip ir buvo), kad eitu i mokykla mechaniskai - be jokio noro, tik is iprocio. Nors irgi buvo momentas, kai isigudrino iseiti i mokykla ir apsisukes grizti, nes labiau noredavo buti namie. Bet kai tik pagavome, uzsiememe griezta kontrole, cia jau padejo senelis - beveik kas ryta, vaziuodamas i darba arba jei mokytojas pranesdavo, kad sunus nepasirode, prasukdavo pro musu namus ir nuvesdavo ji i mokykla, dar ir paskaita atskaitydavo, kaip butina lnkyti mookykla. Nu ir suveike - po truputi bandymai nusimuilinti nuo pamoku liovesi. Bet pradzioje jis lanke pamokas normaliai su visa klase, pradinese klasese kazkaip prasisukome. O nuo 5 klases jau nebepavyko, teko prasyti namu mokymo ir pamokas pasirinkome mokykloje, nes jau buvo pakankamai didelis, kad pats nueitu i mokykla. Namie uzdaryti nenorejome, kd neuzsisklestu savyje galutinai. O jus ziurekite pagal savo situacija - jei nera kaip suziureti, kad vaikas laiku nueitu i mokykla, gal pradzioje rinkites mokyma namuose. O kai jau apsipras su mokytojais, galesite pameginti leisti i mokykla

gal kuri susidūrėt su regresu... ką daryt...
[/quote]

Regresas mano vaikiukui. Aš irgi nežinau, ką daryti. Raminu save, kad jis dar mažas, ir gal kas pasikeis, įvyks stebuklas arba... gydytojai per gudrūs ir prisigalvoja. Tačiau mano didvyris, kuriam dveji, maždaug nuo metukų pradėjo grįžti atgal. Dabar jo pasiekimai tokie, kokie buvo, kai jam buvo devyni mėnesiai ir mažiau - nustojo valgyti pats, nors buvo pradėjęs ir šaukštu viską kabinti, nekalbant jau apie naudojimąsi šakute, nustojo kalbėti, nors buvo pradėjęs, pasiėmė čiulptuką, kurio beveik nereikėjo, tik migdymui... Ilgiau negu metus pratinu ant puoduko - nepasiprašo, nes nekalba.
Širdis plyšta, nes pusmetinukė dukrelė tuoj jį aplenks savo pasiekimais.

Kokias tu cia nesamones sneki ?... tu ir tavo vaikas sveiki,gyvi .Kodel tu matai tik trukumus.Kaip galima nelaukt vaikucio gymtadienio? Tu turi dziaugtis tuom ka turi ,o ne skaicioti minusu.Vaikui reikalinga laiminga mama,tik tada jis gales buti laimingas. Tu zinai kiek zmoniu tau pavidetu tuo ka tu turi dabar?mamos pas kurias vaikai isviso nesikelia is lovos,ar kurios prarado savo vaikuti.

Pas mus taip kaip ir pas jus buvo, į mokyklą jis sėkmingai nueina pats šiemet, anksčiau eidavo kartu su broliu, bet šiemet jis iškeliavo į gimnazijos 1 klasę, taigi tikrai puikiai isisavinęs ėjimo į mokyklą procesą, (tikiuosi nenuregresuos iki tiek, kad nenueitų pats) o dabar kelia problemų kaip sustatyti grafiką, mat namų mokymą skirs tai pačiai mokytojai ir jis galės vykti tik po visų pamokų, taigi susidaro itin didelis krūvis jei eis nuo 8 ryto ir atbus visas pamokas, tai pabaigoj jis jau tikrai negalės produktyviai dirbti, o jei pamokos jam prasidėtų vėliau, tai vienas pats jis tikrai neišeis, o mes visi dirbam nuo 8 ryto, tai va niekaip negaliu apsispręsti

Mano vaikui taip buvo nutikę kai gimė sesutė- pamiršo valgyti, vaikščioti, žaisti, skaityti...Visą laiką gulėjo įsitempęs lovoje.Ir tai įvyko visai ne dėl broliško pavydo atsiradus naujam šeimos nariui, o todėl, kad manęs nebuvo šale, kol gulėjau ligoninėjeir, kad gyvenimo ritmas pasikeitė. Vartojome psichotropinius vaistukus Rudotell. Padėjo, bet regreso pasekmes jautėme apie metus.Teko daug ką mokytis iš naujo.Daug padėjo mano tėvai, mokytojai.Svarbiausia buvo atkurti įprastą gyvenimo ritmą.Tai nebuvo lengva, sesutė ištisai žviegdavo dėl pilvo dieglių, sūnus neperneša jokių čaižių garsų.Atsimenu, rytais atsikėlusi nebesuvokdavau koks paros laikas ir prie kurio vaiko pirmiausia eiti.

Na visiems skirtingai, ziurint kokiu tyrimu reiks. Mes mokama daremes tik cholesteroli, mokejom 58 lt kazkur. Kiti buvo kompensuojami ligoniu kasu.


Tai mano sunaus grupeje vaikai metais ar net pusantru vyresni Cezi, jie visi kalba, visi valgo, visi sisioja kur reik... zaidzia kartu, yra simbolinis zaidimas... viskas ten ok tiem vaikam, tik ju kalbele velavo kadaise. Ko gi pavizdys blogas? PA 2 vaikus turime grupeje, jo, ten nekas, bet kiti visiskai normalus vaikai. Na ir kas kad yra tie 2 PA, mano Levo jie visiskai niekaip neigiamai neitakoja, ir kodel turetu?! Grupe bendrauja ir su kitom grupem, Levas mato ir kitus vaikus, ir patikek nera ten visi ligoniai ir socialiai normalus visiskai vaikai.
O maniski aukletojos giria, nes jis toks maziukas (2.9 metuku tarp keturmeciu ) zaidzia visokius zaidimus protingus, toks ale kaip koks botanikas... Del to. Nes jis dar mazas palyginus su kitais.

tikrai nusišnekėjau gėda pelėda dabar jau norėčiau tą savo žinutę ištrinti