Autistukai

gal niekas neuzpiks jei paklausiu ne i tema...
labai reikia gyditojo-pulmanologo konsultacijos..niekur nerandu temos su astma,bent aktivios.Gal kas susidure??? man nors kad issifruotu ka gyditojai is ligonines prirase.

Apie gimtadienius prabilot tai susimasciau... 2 metuku gimtadieni pamenu kaip vakar vykusi - maniskis issigando kibirksciu fontanu ant torto kosmarelis. Biski neivertinau. O ir siaip kai prisimenu koks jis buvo tai biski verkti norisi. (Pamenu kad labai dziaugiausi kad jis eme vyno buteli ir pilste mums - t.y. buitiskus dalykus kartojo , liudna prisiminti merginos)
Tie gimtadieniai is tikruju yra savotiska drama mums, Ice, tu labai normaliai jautiesi, cia naturalu ir normalu, pergyventi ir liudeti kad tavo vaikas yra atsiliekantis kai matai kokie yra kiti, ir nereikia lygiuotis i prastesnius atvejus. Tam kad kazka pasiekciau mane visada mama mokino, kad ziureciau i stipresnius varzovus, jei ziuresiu i silpnesnius ir mastysiu: "oooo, as juk visai stipri" ir nieko nesieksiu daugiau tai ir nepasieksiu...
Na bent jau man taip atrodo.
mamos pergyvenimai ir nerimas del vaiko yra normalus reiskinys.
Tiesiog musu atveju gimtadieniai mums eilini karta primena apie tai kad vaikas auga, o jo trukumai ypatingai ryskeja tuo metu kai suskaiciuoji "dar viena" gimtadieni ir suvoki, kad jis tebera keistuolis, tebera atsilikes, yra infantilus ir nesavarankiskas, kad jis nesupranta daugelio dalyku arba bijo tu dalyku kurie kitiems vaikams teikia dziaugsma... ir t.t.
Siais metais mano sunus yra tikrai kitoks negu pernai, aciu Dievui, bet tikrai suvokiu kad jis nesupranta kas yra gimtadienis, taciau dziaugiuosi kad mokes uzpusti 3 zvakes ant tortuko.

P.S. Labai noreciau kad pradetu iki gimtadienio eiti ant klozeto

ICE, as tave suprantu.

užjaučiu dėl netekties


Cezi, visom keturiom už šiuos tavo žodžius. Va, kai supratau, ką tai reiškia, nieku gyvu daugiau nesibėdavoju, kad vaikui viskas juda taip lėtai, kad dažnai net tokių klausimų sulaukiu iš aplinkinių "tai metus pas logo vaikšto ir nieko nekalba". Vis tiek jis juda pirmyn, nors ir mažulyčiais žingsneliais. Kadangi bendraamžiai vynioja pirmyn šuoliais, tai tas jo atsilikimas ryškėja, tačiau tai ne regresas ir ačiū Dievui už tai bent jau...
Su šiuo baisiu reiškiniu susidūrėm ir susiduriam tam tikrais aspektais nuolat. Tarkim, vis paūmėjančią saviagresiją aš esu linkusi prirašyti prie regreso požymių, juk tai tarsi ir regresuojanti psichika. Na ir dar laikas nuo laiko pasireiškia panašių dalykų. Tarkim, visą vasarą spaudėm jį (logopedė ir mes, kiek pajėgėm), kad apmažinti neigimą (pavasarį neigimas buvo labai dominuojantis - "nelabas" "nenoriu" "nebrolis" "neeiti" "nevalgyti", žodžiu, ir į teigiamas ir į neigiamus dalykus jis pirmiausia sureaguodavo žodžiu NE). Apmažėjo ir link rudens jau galima buvo tikėtis, jeigu niekas jo neerzina ir aplinkybės itin palankios, kad į viską taip nereaguos neigdamas. Tačiau po autistų klasės, kai jis buvo tiesiog išderintas visiškai (emociškai) dėl nuolatinio triukšmo, grįžo ir neigimas ir saviagresija ir isterijos... Logo buvo labai nepatenkinta, konstatavo regresą kalboje ir supratime.
Tačiau tas tikrasis baisusis regresas, kai dauguma sričių nusirita atgal labai staigiai ir stipriai, buvo ligos kelio pradžioj: vaikas užtilo, nustojo valgyt, nustojo miegot, kelis mėnesius niekur net iš namų kojos nekėlėm. Jis tik linguodavo į šonus arba daužydavo sau per veidą, daugiau nieko nebedarė. Tai buvo baisu. Tad tikrai sakot, tegul jeigu geriau mažai progresuoja, nei ridenasi atgal

Tai va, o kas dėl "ką daryti", na mūsų visi žingsniai atgal yra susiję su isterišku elgesiu. T.y. jeigu situacija blogėja, tai pirmiausia pasimato jo dirglumo paaštrėjime. Tai iškart girdom raminančiu sirupėliu. O į visa kita dabar jau reaguoja specialistai, mes tik stengiamės neprovokuoti didesnio nervingumo (žodžiu, ant pirštų galų pavaikštom). O šiaip kokie tie metodai yra tai net nežinau, tačiau man ši informacija būtų irgi labai aktuali

Bet palaukit merginos, regresas/// kas yra regresas??? Regresas yra jau igytu ziniu netekimas, ismoktu dalyku pamirsimas... regresas yra kai vaikas pradeda det i kelnes, nustoja kalbeti, nustoja valgyti pats... Cezi, kaip gi pas jus tai pasireiskia? Kad sakai ristis pradejo vaikas.
Tai kad nesiseka mokykloje dar nereiskia, kad jis regresuoja. Pamastyk ar paciai visuomet gerai sekasi? Juk visu gyvenimuose yra bangos. Buna ir bloga nuotaika... o mes viska tiem vaikam vargsam regresui nurasom.

Sveikos, mergaitės,

Nomeda, aš rašiau, kad išleidom apie 50 litų, bet tu gali pasirinkti ir nedaryti mokamų tyrimų. Tam tikrame lygyje, visus tyrimus, jei neklystu, galima pasidaryti nemokamai. Galėsi pasidaryti poliklinikoje ką jums reikės, gal jums visai nereikės daryti to, ką reikėjo mums ar Nanuko mažiui. Nanuk mažyliui, jei gerai pamenu, pastebėjo ksantiliazmas, jos išties tokiam amžiuje nebūdingos, mums darė kai kuriuos medžiagų apykaitos tyrimus, kuriuos laisvai galėjom pasidaryti savo poliklinikoje, tačiau nenorėjau papildomai badyti vaiko, tad nutariau tyrimus atlikti vienu metu. Bet jums jų gal visai nereikės.

Dėl regreso, specialių įstaigų...
Gal pamenat mano vasarinius pasisakymus, kai sakiau, kad taip sunku man gyvenime nebuvo. Vaikui prasidėjo hiperaktyvumas nuo balandžio mėnesio. Pasireiškė siaubingai, konsultavausi ir nemokamai, ir mokamai ir su vaikų psichologais, ir psichiatrais. Dažniausias atsakymas buvo: o ko jūs tikėjotės, ir taip gerai, minimaliai, bet šneka ir supranta... O supras mane tik tos mamos, kurios augina hiperiuką. Patikėkit, autistukas ir hiperiukas vienoj vietoj, kažkas tokio... Saviagresija... Rankutė sukandžiota kaip buvo. Visi buvom taip pavargę nuo jo išdaigų. O labiausiai jis pats. Jis buvo toks nelaimingas vaikas. Man plyšo širdis.
Konsultavomės su Lesinskiene ir nutariau vaiką perkelti į spec. ugdymo įstaigą.
Lesinskienė patvirtino visus mano įtarimus, sakė, kad greičiausiai nepavyks koreguoti hiperaktyvumo be vaistų. Tačiau paminėjo, kad jei viskas koreguosis, gal būt galėsime eiti į normalią mokyklą su modifikuota ar adaptuota programa.
Tai yra daug. Kai mano mažasis buvo dvejų metų, niekad negalvojau, kad jis prabils.
Kas supranta, suvoks, kad hiperaktyvumas taip užblokavo mano mažojo progresą, elgesys regresavo per trejetą mėnesių neišpasakytai.
Galiu jums psakyti vieną dalyką... pasilegėm tinkamai, perkėlę jį į kitą įstaigą. Ankstesniam sveikų vaikų darže jis buvo blogiausiais, visos pastabos buvo išsakomos jo akivaizdoje, kas dar labiau blogino padėtį. Mes visi jautėmės blogai ir jautėmės nelaimingi. Kiek ašarų buvo pralieta.
Šaindien aš turiu laimingą vaiką, kuriam koreguojasi elgesys, kuriam padeda visa komanda, kuris giriamas ugdymo įstaigoje, ten jis padeda kitiems vaikams išmokti tvarkos, moko kitus piešti
Anksčiau jam hiperaktyvumas neleisdavo susikoncentruoti, užsiimti jokia lavinamąja veikla: 5-10 min. max. Dabar namuose jis jau skaito Geniuką. Vienas pats po 4 valandas per dieną. Šiandien nupiešė ir nuspalvino pats visus Tabiukus. Pou ir Dibsis važiavo piešiny ant dviračių... Jis išmoko nemažai per pakankamai trumpą laiko tarpą. Tai įvyko dėl jo atsipalaidavimo, dėl saugios aplinkos. Jis išbūna darželyje 7 valandas, kai ankstesniam - 3. Ir jis nori ten važiuoti.
Dabar labai sunkiai sirgo, nelankėm keletą savaičių daržiuko, jis prašo , kad eitumėm maudytis, pasikirptumėm plaukučius, nusikirptumėm nagučius, nes reikia važiuoti į daržiuką...
Tad aš noriu pasakyti vieną. Gerai, kai yra gerai sveikų vaikų darželyje... tačiau jei ten nesiseka, geriau ieškoti, kur seksis.
Beje, ar minėjau, kad maniškis su kitais vaikučiais ir soc. pedagoge važiuoja į centriuką vienas? Man čia iš fantastikos srities. Netikėjau, kad gali patapti savarankišku...

Svarbu, kad būtumėm laimingi: mes, suaugusieji, ir mūsų vaikai. Jei nors vienas iš mūsų bus nelaimingas, tokiu pataps ir kitas.

Stiprybės mums visiems.
Nosiukus aukštyn, viskas šiam pasaulyje įmanoma, tik reik tikėti.

Nu ką aš daryčiau, be Jūsų, likimo draugės . Nusidepresuočiau turbūt visai Dėkui už palaikymo žodžius

Pas mus irgi dabar labai paaštrėjo visur sakymas NE Į visus - ir neigiamus, ir teigiamus klausimus atsako ne Bandau jį nukreipti teigiama linkme, mokau žodžio TAIP, bet sunkiai sunkiai...Labiausiai padeda tokios TV laidos kaip "Kas Tu toks", "Talentų ringas" ir pan., tai ten dažnai kartojami žodžiai TAIP, tai ir jis bando kartoti

Radau Kaune dar štai ką www.pabiruciupasaulis.lt Viliuosi, patekti į šią mokyklėlę. Jaučiu, jei pakvies mus (nes parašiau e-laišką), tai iš karto pasakysiu, kokių problemų turime (hiperaktyvumas, neklausymas, kalbos raidos vėlavimas), kad paskui mokytojams nekiltų jokių klausimų. Yamahą dabar apleidome, kažko nebepatinka man ten (ypač apmokėjimo sistema, o taip pat ir maža patalpa), o vaikui irgi pabodo, keistai pradėjo elgtis, netgi labai keistai (kad net aš nebeturėdavau kur akių dėti nuo jo elgesio, o ir sudrausminti nepajėgdavau, neklausė) - tai nutariau keisti aplinką.


Truputį pasirodysime
Filmuota prieš metus. Čia dar kažkokių minčių apie autizmą net nebuvo.
http://www.youtube.c...h?v=4CMz0sMCl90
O čia filmuota prieš 3 mėn. Čia mažius atrodo tikrai gana protingai
http://www.youtube.c...h?v=VKWzCF5VE4A
Dar galėsiu kada pabandyti įkelti į youtubą savo vaikio oratorines kalbas, gal jūs man iššifruosite, ką jis ten tokio kalba

Antroj nuorodoj kažkodėl neatidaro man filmuko, o siunčia į youtube tinklapį į registravimosi langą.

Mielas berniukas.

Hmm, kad lyg nieko kitaip neįdėjau

http://www.youtube.c...h?v=VKWzCF5VE4A?

Ice , mano Motiejus pagal muzika lygiai taip pat soka. Cia blogai? Dabar jau po truputi pradeda lenkti keliukus ir tupti arba sukinetis i sonus, bet dazniausiai vis tiek taip pat soka kaip ir jusu sunus.
O kito filmuko negaliu paziureti, neleidzia.

Keista, kodėl neleidžia Aš paspaudžiu ant nuorodos ir man rodo

Labukas
pameciau ka buvau pazymejusi

cia kazkas mane bare prisiemu kalte

sunui 13 menesiu, ubauja, bet ne guguoja, na nesako ma ma , te te , ba ba it t.t. cia tik pavyzdi skiemenu parasiau.

As teisingai supratau ,kad guguoti 4 metu pradejo ?

labai grazus berniukas
antros nuorodos neatidaro, bet vaikas

pasakykit jei nervinu savo durnais klausimais
maniskis "skiria" savus nuo svetimu, bet jam nera skirtumo kaip mama, tetis, nera jokio priraisumo. Ar jums buvo taip?

aaa, pasirodo buvau uždėjusi nurodymą, kad rodytų tik privačiai, tai dabar jau pataisiau, turėtų rodyti mano traukinio mašinistą

http://www.youtube.c...h?v=dxNYWrlSDHo
Papildyta:


Aš tai žinokit nelabai net suprantu, kas tas yra "guguti". Nu reiktų man pamatyti kitą guguojantį vaiką Kiek pamenu (ir net esu sename mobiliake nufilmavusi), tai maniškis 4 mėn. vis aaaaaa, aaaaaa, uuuuuu sakydavo. Čia gugavimas? tete gal nuo metukų pradėjo sakyti, ne ne ne irgi gal nuo metukų Mama iki šiol normaliai nesako, nesikreipia (ti retharčiais).
Maniškis labai ryškiai nuo kokių 1,5 metų tėtį įsimylėjo, tai vis jį šaukdavo pamatęs, labai džiaugdavosi. Nuo 1,8 metų turėjome auklę. Tai va gerai pamenu, kad jis neypatingai džiaugdavosi, kai aš grįždavau, o va jau kai tėtis, tai džiaugsmo pilnos kelnės Tik nuo šio rudens pasidarė mamyčiukas ir dabar jau manęs nebenori paleisti, labai mane myluoja ir džiaugiasi, kai pamato