Autistukai

Šaunuolis Jonukas-mašinistas!

Žiūrėjom filmuką kartu su sūnum, tai jam labai patiko, žiūrėjo įdėmiai, akių neatitraukdamas , nežinau, kas taip patraukė jo dėmęsį, ar vaikas, ar nematytas žaislas, ar čiuku-čiuku, ar vaiko žaidimas. paskui dar kažką pakomnetavo savo paukščiukų kalba.

Kaip fainiai zaidzia Motiejus ziurejo akis isputes ir kartu su Jonuku burzge
Papildyta:
Tik pasigyriau, kad sunus daro pazanga ir jau dvi dienas su vyru vaikstom nusimine. Rodos, vel jis nieko nesupranta, nedaro ko yra prasomas, zirzia istisai...
Ieskau per skelbimus logopedes, kuri ateitu dirbti su vaiku pas mus i namus, bet kol kas nerandu nei vienos. O gal butu tikslinga nuvaziuoti i koki nors logopedini darzeli ir tartis su ten dirbancia logopede

Na kai vaikas kuris jau skaitė nors ir skiemenuodamas, bet skaitė viską, staiga atsisėdęs nebepažysta raidžių aš skaitau - regresas, kai staiga paūmėja iki maksimumo neigimas (kaip Rita minėjo), kuris jau buvo beišnykstantis, manau irgi regresas, matematikoj mažiau matomas, nes progresas buvo menkai pastebimas. Būdavo jam ir anksčiau kad kokia dieną kaip tu sakai užbanguoja ir jam niekas nesiseka, bet dabar tai jau trunka labai ilgai, beveik mėnuo ir jam ta banga nepraeina o stiprėja...

Beja Rita, kokius pratimus, ar kokias priemones naudojat to neigimo mažinimui... baigia iš proto išvest...

Guguoti pradėjo nuo 3, o iki 4 palaipsniui prakalbo (jei čia mano zuiki turėjai mintį), o erzinti tikrai NE, to mes čia ir susirenkam, pasidalinti patirtim
Papildyta:
Ice gugavimas tai kūdikių kalba - agūūūū, abūūūū ir panašiai, taip kalba pusmetukai, tu jam sakai abūūū, o jis tau mėgdžioja ir atsako abiūūū ar kaip kitaip, žiūri į akis ir šypsosi.
Sakyk, o Jonukas dažnai taip galvyte linkčioja, ar čia tik jo toks šokis buvo ar ir be muzikos taip būna?

Cezi, taip, manyčiau tu teisi, bent jau laikinas regresas matosi.
Paanalizuokim, kas galėjo jį sukelti.
Gal pradėjot kokius naujus maisto papildus gerti?
Aš jau pastebėjau, kad maniškiui absoliučiai netinka multikai (multivitaminai), jie jam išprovokuoja hiperaktyvumą, o per tai regresą. Gal saldainius naujus, kur įeina saldikliai, gal prieskonius kažkokius.
Ar galėjo jam stresą sukelti mokykloje kažkas?

Ice, superinis tavo Jonukas. Bet aš įžvelgčiau autistiškumo jo elgesyje. Jis akcentuojasi veiksme, objekte, bet ne žmoguje. Ankstesniame įraše jis kalbina tėtį, jei neklystu, šiame gi - žaidžia su traukiniu, nelabai reaguodamas į tavo pasakyma, kad iškėlė traukinuką. Nenuliūsk, visi autistukai per tai pereina.

JurgaSim, užuojauta tau dideliausia dėl netekties.

Atsakau į tavo klausimą. Ne, taip šokti visai normalu, beje, mes jau žinom, kad Jonukas puikiai jaučia muziką.
Siūbuoti, užsižaisti, negirdėti, ką sako namiškiai - čia didžioji autistukų bėda.

Šiaip mažylių vaikams rekomenduočiau pratimus, kurie skatina komandinį žaidimą. Tu padaryk tą, tada aš padarysiu tą. Taip autistukas ištraukiamas iš jo pasaulėlio...

Jei kas mano mažąjį būtų pamatęs, kai jam buvo pirmasis regresas, tai buvo kažkas tai tokio... Buvo vaikas ir vaikas dingo. Egzistavo kažkokiam parapasaulyje. Šalia, bet ne su mumis.

Beje, nors mano mažiui jau 5 su puse, man iki šiol labai sunku matyti jį šalia sveikų vaikų, sunku mayti šalia sesers mažyles, kuriai yra dveji metukai, kuri yra superinė, kuri guvi, protinga, supratinga...
Ir dar - man kyla didžiulis pyktis, kai žmogučiai, turėdami sveikus vaikus, nevertina šios dienos stebuklo. Gal aš neteisi, bet tokie mano jausmai.
Galbūt tai man pamoka, nes visą gyvenimą aukštinau žmogaus protą. Dabar jau kelinti metai mokausi naujų pamokų. Tikiuosi, kad nepervėlu.
Beje, pastebėjau, kad rambėju, lyg turėčiau atrasti savyje daugiau užuojautos, tačiau darausi mažiau jautri, kokia buvau anksčiau. Darausi perdėm racionali.
Gal dėl kai kurių specialistų požiūrio į mūsų problemas. Jiems tai dar vienas atvejis iš daugelio... Tačiau juk svarbu suprasti, kad mums jis vienas vienintelis, kad mes visos buvom paliktos kapstytis. Gal jums pasisekė labiau, gal turėjote, kas jums padeda, kas koordinuoja. Man, asmeniškai buvo labai sunku, dėl to ir pradėjau autistukų temą. Nes reikėjo, kad kas nors suprastų ir išgirstų, kad iš karto nenurašytų mano vaiko. Ir jei aš neturiu 4 tūkstančių ABA'i, pasakytų, kad yra kitų išeičių.

Mergaitės, gal atidarom savo skyrelio paštuką? Šiaip skelbti internete vaikų filmukus, nuotraukas nepatarčiau. Yra, kas tuo pasinaudoja.

Nežinau Pou, kas nutiko, iš tavo išvardintų niekas nelimpa, nooors prieskonius tikrai naujus įsigijau o ką tai galėtų pasakyti
Jam lapkričio 7 buvo labai sunkus epi priepuolis ir po to padidino vaistus, gal tai kažkaip siejasi, bet ką gi tada daryti be vaistų gi jis negali
Be to po to priepolio jam buvo labai pagerėję, mes abu buvom namie ir ruošėm ND tai jis taip sublizgėjo, kad aš net apsižliumbiau... o po to kai užsidarė, tai užsidarė...

beje tikrai ačiū už šitą skyrelį

Ar nebandėte dėl epilepsijos kreiptis pas gerą homeopatą? Aš žinau atvejus, kai puikiai homeopatiniais sutvarkė labai aktyvius priepuolius, juos neišpasakytai suretino, į pusmetį po porą mergaitei būdavo, kai anksčiau į savaitę keletas.

Autistams netinka visokie E, kaip skonio stiprintojai, saldikliai, kaip aspartamas. Beje, kai kuriems visai netinka vitaminai, o kitiems super padeda.

Šiaip tai taip, antiepileptikai niekam nepadėjo, juo labiau, kai dozę reikia didinti. Nenusimink, ar taviškis normaliai ištveriai, kai jam daroma elektro encefalograma? Gal reiktų pakartoti, pažiūrėt, gal ką naujo parodys, sujaudinimą srityse, kur anksčiau nebuvo.

Dėl homeopato, tai tikrai rekomenduoju. Kiek žinau, homeopatija geriausia ir veikia neuro ir dermatologijoj.

Gal jam reiktų dabar maistelio smegenims, kokių amino rūgščių pvz. Gali juk pasiskambinti į tą patį Genetikos centrą pasikonsultuoti.

Man mergaitės padėjo įsigyti papildus, bet dar nepradėjau duoti, net neatsiėmiau. Ligos pakišo koją. Bandysim girdyti. Dar laukiu galutinių rezultatų iš genetikų.

Aš kai pagalvoju apie regresą, tai man net nudepiliuoti plaukai šiaušiasi.
Aš tave labai puikiai suprantu. Beje, maniškiui šiek tiek regresą įtariu pastimuliavo dukterėčios atsiradimas. Labai pavydus jis pas mane.

Aciu uz uzuojata.
O as taip baiminuosi, kad toks sokimas blogas zenklas... Kiti vaikai, atrodo, visai kitaip soka. O Motiejus nuolat judina galvyte, kojos kaip ibestos, o pats siubuojasi pirmyn atgal. Ramina tik tai, kad jis taip daro, kai girdi muzika. Bet taip sokdamas jis laukia aplinkiniu reakcijos, vis stebi ar kas nors i ji ziuri. Vienas nemegsta buti, nori, kad zaisciau kartu: atnesa kaladeles ar kitus zaislus ir deda man i ranka.
Tikiuosi, kad musu diagnoze (kalbos vystymosi sutrikimas) niekada neperaugs i autizma ar ka nors panasaus...

As palaikau pasto ideja

Jei baiminies, tuomet visuomet įsijunk į šokį ir šokite kartu, paimk ant rankų ir pradėkite abu valsuoti Bent jau maniškis tą labai mėgsta.
Siūbavimas nėra labai gerai, jei kada žiūrėjai video, tai labai akivaizdus tas autistukų siūbavimas. Jie taip ramina save.
Aš, kai buvau maža, kai išgirsdavau muziką, tūpčiodavau vis žemyn žemyn, o vėliau aukštyn :0) Toks buvo mano šokis. Na ir neautistė išaugau. Svarbu, kad vaikas komunikuotų ir suprastų.
Žinai, kai yra problemos, reik daryt viską, kad vėliau nebūtų priekaištų pačiai sau. Neatstumk, jei atneša žaislus, žaisk, nors ir esi pavargus. O jei labai pavargsti, pasidaryk draugių valandėlę, geriau visai pakeisk aplinką, kad ir mintys atsigautų.
Man taip rekomendavo psichologas - bent pusdienį į mėnesį, nes kitaip labai sunku. Užsisupti ir nieko nematyti. Reik neužmiršt ir savęs. Tu negali nugyventi vaiko gyvenimo, jis negali nugyventi tavo. Svarbu neprarasti savo asmenybės per vaiko ligą. Nereikia susirgti vaiku. Reikia jam padėti gyventi tiesiog.

Toratora, parašyk, ką ten priporino - bandysim iššifruoti. Maniškiui mažam buvo pripažinta astma. Dabar ypatingai retai pasitaiko.

Ice, paziurejau abu filmukus. Na, kas akivaizdu, tai F83. T.y. be abejo, Jonas yra lyg jaunesnis. Kaip ir mano Levas.
Grazus berniukas.
Del lingavimo tai nzn ar cia gerai ar kaip, bet maniskis 2 metu taip nesoko, jis tripciodavo kazkaip haotiskai, sokinejo.
O su traukinuku man pasirode na toks ilgokai uzsiteses vienodas zaidimas. Nzn, gal man neiprasta tiesiog, bet maniskis per ta laika jau 5 kartus nubegtu i kambari ir ka nors atnestu dar, pvz kitas masinas per begius veziot. Ar kaladeles dar bokstu pristatyt salia.
Dar kas matosi tai kalbos supratimo problema ir demesio, kai kreipiesi ir klausi kur turi buti traukinukas. Na man taip pasirode.
Parasysiu tau i AZ jei nori kaip kovojau su tuo demesio nebuvimu.


Maniskis buvo visuomet labai prie manes prisirises.


As jusu vietoje ieskociau defektologo, ar kaip ji vadina - spec.pedagogo. Bet cia tik mano nuomone.

Nesuprantu kaip jus taip viska matot? As nieko neiziuriu. Zaidzia sau vaikas ir tiek. Pavydziu izvalgumo.

Klaipeda skurdi specialistu, o ypac tu, kurie dirbtu su tokiais mazais vaikais kaip mano Motiejus. Nezinociau net kur ieskoti to spec.pedagogo. Man sesuo dirba specialiaja pedagoge vienoje Vilniaus mokyklu, tai ji sako, net metodiku nera maciusi akyse kaip reiktu dirbti su pusantru metuku vaikuciu. Zodziu, sudas... (atsiprasau uz negrazu issireikskima).

Pou , as neseniai gyvenu Klaipedoje, draugiu neturiu, tai ir iseiti nelabai yra kur. Jau ima slegti ta rutina ir jauciu, kad kartais pritrukstu kantrybes su sunum.