QUOTE(bundziulka @ 2009 12 10, 20:17)
1,3 men. Beje siaip norejau paklausti gal Rita pasidalintu ir Jurgasim sia patirtim nes turi vaikuciu tokio amziaus. Kokia vaikuciu reakcija kai jus griztat po ilaigesnio laiko i namus? Kazkaip mano mazelis keistai daugiau teciu dziaugiasi nei manim
Bundziulka, o tu čia apie jaunėlį klausi? Jeigu apie jaunėlį, tai žinok jis yra mane įsimylėjęs ir kai aš grįžtu, mes dvi valandas turim labai myluotis. Draugiškai ir tėvą pasitinka, pasiprašo ant rankų, bet po kelias valandas nereikia jam myluotis, o aš - visas jo pasaulis. Tiesą sakant, aš tai "geriu net springdama" - šitą malonumą, kai mama yra reikalinga ir besąlygiškai mylima, praktiškai kūno dalis. Labai buvau to išsiilgus, man buvo labai pavydu kitoms mamoms, sveikų vaikų, netgi jausdavau joms tam tikrą neapykantą (tik labiau pasamoningą tokią), o dabar man kompensuota su kaupu ir tegaliu sėdėt išsišiepus iš laimės, kai rašau dabar apie tai
Mieloji, atleisk, jeigu mano šis pasisakymas užgauna tau širdį, aš negaliu ramiai rašyti apie jaunėlį, nes jis man teikia tiek džiaugsmo savo augimu, raida ir nors dar nieko nekalba, vis tiek nujaučiu, kad jis yra sveikut sveikutėlis mažius. Jeigu tave užgaunu ir tau nesmagu skaityti, tai noriu tavęs labai paprašyti - mažiau analizuok savo antro zuikio elgesį, nes viskas vyksta autizmo fone ir galima tiek prisigalvoti, kad oj... Gaila, kad jis tada miegojo, būčiau tau pasakius savo nuomonę, tačiau mes žadam susitikti ir pažadu, kad to tikrai nepamiršau ir mes būtinai aplankysime jus visi arba aš su mažuoju ir tada galėsiu tikrai pasakyti, koks man tavo zuikis atrodo
Na, o jeigu tu klausi apie vyresnėlį, tai deje, jis nereaguoja nei kai aš grįžtu, nei kai tėvas. Jis yra išmokęs ateiti ir pasisveikinti (jeigu nėra susinervinęs tuo metu), tačiau tai daryti jį skatina dresūra, ne jausmai. Deja...