Sveiki gyvi.

Turiu 6,5 metu autistiuka. Nustate pries metus. Is karto po nustatymo praeitais metais teko surinkti nemazai info apie si reikala. Kadangi teko aplakstyti didesne dali ikimokykliniu ugdymo istaigu Vilniuje, maciau nemazai panasaus amziaus kitu autistu. Taip pat pabendravau su viena kita mama, turincia didesnio amziaus autistus Kaune, Klaipedoje ir Vilniuje. Tai susidariau sioki toki nelabai linksma paveiksla apie sio reikalo sprendima musu salyje.
Padetis aisku nera visai apleista, bet tiek kiek t.b daroma, tikrai nedaroma. Ir tevai palikti su savo bedom. Atfutbolinimas vyksta beveik kiekvienoje istaigoje, kur kreipiesi su tokiom problemom. Todel tenka eit kryziaus kelius arba aplinkui, arba galva dauzyti sienas.
Visumoje esu labai dekinga savo seimai: savo tevams ir sesei, kurie labai prisidejo prie mano sunaus ugdymo ir lavinimo ir sudare man galimybe dirbti. O tai aisku gerokai prisidejo prie musu seimos geresnes finansines padeties. Kas aisku pagerino ir vaiku gyvenimo salygas, t.p. sudare galimybe apmoketi uz tam tikras privacias medicinos paslaugas mano autistiukui, galimybe gauti kokybiskesni maista ir kitu dalyku.
Taigi. Turim tai, ka turim. Vaikas ismano dvi kalbas, nors kalba ne visada rysliai ir dar buna momentu, kad mes jo nesuprantam, nes sumala viska. Bet visumoje su vaiku susisnekam. Vaikas siai dienai moka 2 kalbu abecele: rusu ir lietuviu. Cia senelis su juo uzsiminejo nuo 2 metu, nors kalbet vaikas pradejo 3,5. Kalbet ismokino mano sesuo, kuri labai uzsispyrusiai ir ikiriai ji mokino. Siuo metu mokinu ji skaityti. Sekasi neblogai, nes kai kuriuos paprastesnius zodzius pagalvojus perskaito, nors iki skaitymo sakyniais dar toli.