Kas formavo jūsų stilių ir skonį drabužiams?

Paauglysteje visiskai neturejau galimybes isreikst save apranga - mokykloj buvo uniforma, o be mokyklos retai kur benubegi ir tam nubegimui turejau paprastus, i joki stiliu neikisamus dzinsiukus ir tiek
Seima i mano skonio formavima inese kiek kuklumo. Pagaunu save mastant apie viena kita drabuzeli "Nu jeigu taip atrodanti tevams i akis nepakliusiu, tai ok" O pacios mamos stilius.. Galvoju ir nesugalvoju. Ji visuomet trauke zmones ir ypac vyrus tiesiog budama savimi, nesvarbu kelintus metus tuos pacius drabuzius nesiodama Visokie zurnalai ir panasi mados tendeciju sklaida idave toki poziuri besirenkant daikta "Jeigu pavydetinas ir pasigirtinas, tai pirk"
Ir taip va.. Stiliu jausciau puikiai, bet man tai gyvenime nera svarbu. Nesusitvarkiau dar dalyku gyvenime, kurie yra auksciau uz apranga, bet kuomet viskas bus tvarkoj, daugiau laiko skirsiu savo stiliaus paieskoms

Vaikysteje, zinoma, renge tevai, bet po to mano aprangos ir stiliaus pasvyravimai priklause nuo draugu kompanijos. Kai draugiu kompanija buvo linkus i rankdarbius, tai ir as stengdavaus neatsilikt; studentiskais laikais rungtyniaudavom, kuri ka idomesnio suras kuistukuose. Darbas neabejotinai inese savo korekciju. Bet stuburas vistiek ateina is namu, is motinos stiliaus - kad ir kaip plaukiociau po ivairius stilius, vistiek lieku arciau nuobodaus saugaus vidurio, su keliom detalem i viena ar kita puse.
Dabar nemazai itakos darom viens kitam su MB, nes kartais jo klausiu patarimo del vieno ar kito drabuzio ir jis manes taip pat.

Pirmiausia mano nuomone tai stilius, rengimasis vienaip ar kitaip formuojasi ne kaip iprotis, o kaip saviraiska ir asmeniskas grozio, patogumo, komforto supratimas, taigi teiginys, kad "<...> svarbiausiais visų įpročių formavimuisi yra laikomi 1-4 gyvenimo metai ir 12-14 metai arba paauglystė. " nevisiskai teisingas, nes ir ta pati paauglyste kiekvienam buna skirtingu metu

Taciau tam, kad tevu apranga formuoja stiliu tikrai pritariu, taciau manau tai eina tolygiai, o ne isskiriant kazkokius konkrecius metus - pati mama nuo 1,5 iki 5 metuku matydavau gana retai, bet visa velesni laika puikiai pamenu jos isskirtini stiliu:

Mama ypac mego didelius indiskus papuosalus, nesiojo daugybe ivairiausiu idomiu ziedu, mego idomius aksesuarus, o irga laika netgi dazydavosi lupas violetiniu lupdaziu Dar prisimenu ta lupdazi smagiu firmos pavadinimu - Pupa

Vaikysteje rengiausi taip kaip renge mama, nors isskirtini polinki i papuosalus turejau visada. Negaledavau iseiti is namu ju neuzsidejus. Ir dabar negaliu Aisku paauglysteje mazai kurios juntame kas prie ko derinasi, o kas kazkiek pjaunasi, tai reikia ugdyti. Puikiai pamenu kaip vienakart rusu mokytoja pasnibzdejo i ausi, kad reiktu dali papuosalu nusiimti, nes jau per daug. Tada pamenu pykau, dabar puikiai suprantu, kad taip ir buvo

Tas pats ir su drabuziais - paauglysteje pastebejau, kad turiu daug drabuziu, bet tarpusavyje jie nelabai dera, nes kiekvienas buvo su skirtingom aplikacijom vis kitokiais rastais ir spalvom, tada supratau, kad vienspalviai klasikiniai drabuziai yra irgi reikalingi spintoje

Kokiu 15 pussesere pradejo klausyti sunkesnes muzikos, vis duodavo paklausyti ir man, taigi jos deka tapau lengvo roko gerbeja, tuo paciu aisku pasikeite ir isvaizda.

Vasaromis vaziuodavau i stovyklas ir ten begiodavau su plesitais dzinsais, inkariukais ir begale skaruciu ant rankos, galvos, vietoj dirzo.. Pamegau metalinius dirzus ir beveik niekada nenesiojau sijonu, nes baisiai kompleksavau del savo plonu kaip degtukai koju

Mokykloje kompanija buvo kitokia, todel puikiai pamenu, kad buvo ir "fyfiskasis" etapas kai apsirengusios trumpais sijonukais ir kaspinukais plaukuose varydavom selti i kluba

Veliau buvo trumpas susipazinimo su reperiais etapas, bet rengtis "maisais" niekada netrauke, visada megau aptemptus drabuzius

17kos pradejau vaikscioti i visus imanomus neformalu koncertus ir po vieno is ju nusprendziau, kad noriu rengtis juodai - spintoje tuo metu nebuvo ne vieno juodo rubo Su juoda eksperimentavau nuo neriniu, raukiniu, sijonu iki zemes iki miniaku, ivairiausiu kojiniu, korsetu, daugybes metaliniu detaliu, kerzu ir t.t.

Veliau nusistovejo gana klasikiniai drabuziu modeliai, mini pakeite sijonukai iki keliu, bet visdar ta pati juoda spalva. Daugiausiai save isreiksdavau papuosalais, aksesuarais ir makiazu.

Taciau atejo laikas kai uzsinorejau spalvu, kai kas pasakytu, kad "isaugau" is tos juodos Siuo metu dar vis rengiuosi daugiausiai juodai, bet garderobe atsirado ir spalvu, taciau butent siuo metu jauciuosi esanti visai be stiliaus - nesinori rengtis kaip anksciau, taciau dar ir neatradau kaip noreciau atrodyti ir kokia jausciausi geriausiai, tai taip ir vaikstau nei seip nei taip

Na taip, čia aš savavališkai pritaikiau tą teoriją, tik man kažkaip susidaro įspūdis, kad tas grožio suvokimas yra toks kartais daugiau pasąmoningas nei racionalus. Pamatom daiktą, ir "oi koks baisus", arba "oi kaip gražu" - net nelabai spėjam susimąstyti Tai ir pagalvojau, gal turi kažkokios reikšmės labai ansktyvas amžius, kai formuojasi visi įpročiai Dar vienas klausimas man įdomus - ar galima ugdyti skonį drabužiams? Dažnai sakoma - "skonio reikalas", bet kažkaip aš iškart prisimenu berods Statkevičius yra pasakęs, kad tai tik neturinčių skonio žmonių pasiteisinimas Tai vat įdomu, čia toks pamąstymui klausimas, ar skonis tai yra kažkas, kas susiformuoja natūraliai, ir jis negali būti blogas ar geras, ar tai yra išugdomas, išmokomas dalykas? O šiaip tai labai įdomu paskaityti tokius prisiminimus, matosi, kad daugelis perėjo stiliaus metamorfozes ir daug eksperimentavo.

Mano nuomone stilius yra butent isugdomas, aisku vieni zmones yra labiau talentingi jauciant spalvas, formas, fakturas, kiti maziau, bet tikrai dar nieks negime su tobulo stiliaus pojuciu Eksperimentuoji, bandai, domiesi kaip kas su kuo susizaidzia ir mokaisi pajusti, atrasti tai kad yra stilinga, o kas ne

O del pasamoningo grozio/negrozio suvokimo, tai tiesos yra, nes dazniausiai pirmiau nustatom ar mums kazkas yra grazu/negrazu, o tik veliau galim pasakyti butent kodel, o kartais ir nustatyti tu priezasciu negalime. Skonio suvokima labai stipriai itakoja patirtis - aplinkiniu propaguoja apranga, aplinkos, vietos kuriose lankomasi, dalykai kuriuos ismanoma, domimasi, zinoma ir net socialine aplinka, juk nesunku atrasti, kad kokia prancuzaite tures kur kas subtilesni stiliaus pojuti, nei visa gyvenima kaime pragyvenusi mergaite

man keista del 1-4 metu itakos. Nes mano mama rengdavosi tokiais drabuzeliais, kuriu ne uz ka nesideciau. Aukstakulniai ir blizgancios platejancios sukneles iki keliu. Ir karoliai.
Kai man buvo 12-14 metu pas mus buvo kaip tik tas laikotarpis, kai mes net pavalgyt neturejom uz ka (valgem nuolat pigiausias miezines kruopas) ir neturejau nei zieminiu batu, nei dzinsu, nei nieko, kuo vaiksciodavo mano bendraklasiai. Nesiodavau ka atiduodavo gimines ir kaimynai, prisitaikius savo dydziui, nes turejau antsvorio del medziagu apykaitos. Kai mokiausi universitete i apranga isvis niekas nekreipe demesio, nes mokiausi tarp menino kritiku ir mano tuometiniams draugams buvo visiskai vienodai kaip kas apsirenges. Besimokydama universitete numeciau daug svorio ir galejau jau apsirengti sijoneli arba suknele iki keliu salia ilgu batu, tik ne tu, kuriu pakulne 10cm Paskui pradejau dirbti ir atsirado oficialus darbiniai rubai, santurus tokie. Niekada neprijauciau "fifoms" ir nesupratau, kaip galima sitaip issidarkyti is savo moteriskumo ir paversti save kekse. Dabar dar vis nesuprantu mini sijoneliu, nesuskaiciuojamu aksesuaru, makiazo - kaukes ir aukstakulniu. Uztat kad ir kaip buciau atsilikusi nuo 21 amziaus, vis dar megstu platejancias kelnes ar dzinsus, idomesnius ilgesnius megztukus, ilgus salikus, netradiciniu spalvu batus ir masyvius papuosalus (pageidautina tik viena is ju). Dar mane zavi tai, kaip rengiasi muzikantes, kurios gatveje nesiojasi kartu smuiko dekla Jos turi kazkokio zavesio, kuris nepasiduoda jokiam mados klyksmui.

Nors kartais norisi patekti i ta 21 amziu ir nors truputeli pritapti prie siuolaikines mados tendenciju. Uztat ir lendu i sitas temas pasiskaitinet ir pasizierinet

Pirmieji stiliaus atradimai prasidejo apie 12 metus, kai "atradau" hip - hop'a ir repa Tai stilius toks ir buvo. Repavimas baigesi apie 14 metus, stilius pasidare mergaitiskesnis.
O toks koks yra dabar ir kaip jis toliau formuojasi daugiausia itakos daro keliones, uzsienis, serialai, IT girl, 60-ieji ir visas siu dienu trendas
Prisideda SM, cia randu ir ideju ir nuorodu ir t.t.