Labas vakarelis. Ar tikit likimu? Manot, kad viskas yra nuspresta ir visi geri ir negeri dalykai atsitinka musu gyvenimuose del kazkokiu priezasciu? Pasidalinkit, mergaites, savo mintimis
Su gerais dalykais viskas aisku, visi ju norim bei dziaugiames, kai ju atsitinka. Bet kaip but su blogais? Ar galim "apgauti" likima? Suprantu, kad jei kazkas atsitinka, tai tam, kad pasimokytumem, patirtumem kazka naujo, bet kartais, manau, butu daug geriau be tokiu patirimu
QUOTE(Masiania* @ 2009 11 21, 22:18)
Labas vakarelis. Ar tikit likimu? Manot, kad viskas yra nuspresta ir visi geri ir negeri dalykai atsitinka musu gyvenimuose del kazkokiu priezasciu? Pasidalinkit, mergaites, savo mintimis
Su gerais dalykais viskas aisku, visi ju norim bei dziaugiames, kai ju atsitinka. Bet kaip but su blogais? Ar galim "apgauti" likima? Suprantu, kad jei kazkas atsitinka, tai tam, kad pasimokytumem, patirtumem kazka naujo, bet kartais, manau, butu daug geriau be tokiu patirimu
Su gerais dalykais viskas aisku, visi ju norim bei dziaugiames, kai ju atsitinka. Bet kaip but su blogais? Ar galim "apgauti" likima? Suprantu, kad jei kazkas atsitinka, tai tam, kad pasimokytumem, patirtumem kazka naujo, bet kartais, manau, butu daug geriau be tokiu patirimu
Man atrodo, kad žmogaus likimas, tai kraitis, kurį mes gauname iš savo tėvų, protėvių, artimųjų, aplinkos ir.t , plius, ką kuriame patys. Gauname tiek gero, tiek blogo to nešulio. Tik per savo patyrimą mes tobulėjame Daug priklauso nuo mūsų, kaip su tuo kraičiu pasielgsime. Be patyrimo juk siela netobulės, o ko ji gi atėjo į šią žemelę? Tobulėti
Būtent, kad tai, kas atsitinka ir yra pamokos, kurių negalime vertinti. Jos mūsų augimo šaltinis. Sutinku, kad jas sunku priimti, nes tai atrodo ,,blogis". Bet kaip tada tobulėtume?
Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Viskas turi savo prasmę Tik ta prasmė dažnai ne iškart suvokiama. Juk nebuvo taip, kaip norėjau
Gera temele Daznai pagalvoju apie tai...
Kodel taip buna, visi avarijoje zusta, vienas lieka gyvas... Lektuvas suduzo, vienas keleivis pavelavo i savo reisa..Likimas??
Kaip dar sakoma: Ne viskas likimas, kai kas ir mes.. Gal, mastau , tai kas mums nutinka nepriklausant nuo musu ir yra likimas.
O dar: kad kas nesidaro - viskas tik i gera. Va, cia labai teisingai pasakyta. Turiu daugybe pavyzdziu,kas tik patvirtina tai..
Kodel taip buna, visi avarijoje zusta, vienas lieka gyvas... Lektuvas suduzo, vienas keleivis pavelavo i savo reisa..Likimas??
Kaip dar sakoma: Ne viskas likimas, kai kas ir mes.. Gal, mastau , tai kas mums nutinka nepriklausant nuo musu ir yra likimas.
O dar: kad kas nesidaro - viskas tik i gera. Va, cia labai teisingai pasakyta. Turiu daugybe pavyzdziu,kas tik patvirtina tai..
As siaip laikausi tokios nuomones, kad viskas turi ateiti "savo" laiku, butent tada, kai zmogus tam pasiruoses, ar nusipelnes, sugebes tinkamai priimti, ivertinti. Bet buna tokiu situaciju, kai visiskai nesupranti, kodel TAI atsitinka tau, nei pasimokysi, nei igysi kazkokios patirties, nei naudingo ko isnesi, o tik likimas tau padovanoja begalini skausma. Ir uz ka? Suprantu, jei zmogus padaro kazka negero, prasikalto, tai turi uz tai ir sumoketi, bet jei gyveni pakankamai dorai, protingai, uz kieno klaidas tenka kentet tada?
As ir supantu kai likimas nori lyg pamokyt, lyg proto dakres ir meta pamoka. O kuo kalti vaikai kurie nieko nenusidejo sulauke kad ir 5m ar daugiau dar nieko gyvenime kaip ir neprisidirbe, o suserga sunkiom ligom, mirsta ar ieka invalidais?
QUOTE(Kam @ 2009 11 22, 19:16)
As ir supantu kai likimas nori lyg pamokyt, lyg proto dakres ir meta pamoka. O kuo kalti vaikai kurie nieko nenusidejo sulauke kad ir 5m ar daugiau dar nieko gyvenime kaip ir neprisidirbe, o suserga sunkiom ligom, mirsta ar ieka invalidais?
Tokie vaikai paprastai savo tėvus išmoko mylėti...
QUOTE(vaižgantė @ 2009 11 22, 21:36)
Tokie vaikai paprastai savo tėvus išmoko mylėti...
Bet tevai amzinai negyvvena ir po to jiems tenka kenteti vieniems
ir tada jie ima is gyvenimo kitas pamokas. pasitenkinimo tuo, ka turi, nusizeminimo, gerumo, laimes, dziaugsmo mazuose dalykuose suvokimo ir pan.
QUOTE(Kam @ 2009 11 22, 19:45)
Bet tevai amzinai negyvvena ir po to jiems tenka kenteti vieniems
Mums nėra skirta kentėti, bet kai kurie tai renkasi...O kitąsyk tereikia į situaciją pasižiūrėti kitomis akimis , ir paaiškėja, kad kankintasi be reikalo...
QUOTE(vaižgantė @ 2009 11 22, 19:36)
Tokie vaikai paprastai savo tėvus išmoko mylėti...
QUOTE(vaižgantė @ 2009 11 22, 21:26)
Mums nėra skirta kentėti, bet kai kurie tai renkasi...O kitąsyk tereikia į situaciją pasižiūrėti kitomis akimis , ir paaiškėja, kad kankintasi be reikalo...
Tai pagal jus taip iseina, jeigu artimas zmogus, pvz, vaikas suserga, tai tevai patys renkasi, kentet jiem del to ar ne? Ir kaip i panasia situacija galima pazvelgti kitaip?
Nesuprantu, tai jei mano vaikas sunkioj negalej ar ligoj tai man reik nebut durnai ir nekentet del to , o dziaugtis. Nu kazki a labai tai imanoma, na tikiu priprantama, susitaikoma, bet giliai sirdyje niekada to nesuprantama ir klausiama uz ka ir kodel.
Žinoma, galima džiaugtis, kad jis gyvas, kad jį turite, galite į jo akeles pažiūrėti, apkabinti, pabučiuoti.