Bet juoktis jį išgirdus negaliu-
Ne man skirti tie tavo žodžiai,
Ne man, todėl šypsaus, kai tik galiu.
Pasilik, nenueik, nepamiršk,
Nes be tavęs labai liūdėsiu,
Kai vėjas žais pavasario žiedais
Tik sapnuose jau pas tave ateisiu...
Pasaką papasakok šiandien prieš miegą
Be fėjų, raganų, princesių, karžygių...
Praeivių veiduose tave surast bandau,
Bet šiandien ilgesiu ir vėl tegyvenau...
Verkiau, nes buvo liūdna,
Juokiuos, nors linksma nėr..
Ech... šokčiau vasaros lietuj,
Bet tu toli ir vėl...
Paliesk ranka ir šilumą pajausi,
Klausyk širdies dūžius išgirsi,
Miegok šianakt sapne ateisiu,
Bet dingsiu su pirmaisiais spinduliais.
Ramu kažkaip ir keista, kad verkti dar galiu,
Nors veidą mylimą ir brangų kasdien blankiau menu,
Ir sklaidos šiltas sapnas ir nieko tikro nebėra,
Nes vienas jis širdį, o tie kiti tik akmenys kely...
Tik vienas žingsnis begaliniuos toliuos,
Tik vienas žodis amžinoj tyloj,
Akimirksnis gyvenimo tik vienas
Ir amžiams liekame kitų sviesoj...



