2 metu vaiko reakcija i naujagimi.

labuka as tai ne kiek neprgyvenau,kai laukiausi 3,o viduriniam,dar nebuvo 2 metuku,kai gime mazasis,ai galvoju maziukas yra nieko nesupras, bet deja,buvo labai skaudu,net ir dabar sirdy suspaudzia kai gryzom su maziuku is ligonines,mano antrasis mazylis,net nepriejo prie manes,kelias dienas,as ir saldaini daviau ,visaip stengiausi itikt,bet veltui,noredavau apkabin,pamyluot nesileisdavo,verkem abu bet aciu dievui,viskas po truputi susitvarke,dabar zodzio,mama, nepamirsta niekada ir mazuoju broliuku rupinasi puikiai

Labas, as sprendziu dilema del darzelio, mazylis gims rugpjuti, o vyresnysis pipiras eis i darza jam bus 1,10men. Tai bijau kad vyresnelis nesijaustu atstumtas ir kaip kazkuri mamyte rase istremtas. Noreciau jusu protingu patarimu, kaip geriau butu abiem vaikam. Del ligu nepergyvenu, neduoda ramybes drauges issakya mintis kad vyresnelis neismoks myleti maziuko nes jo nematys, bus darzelyje. Ir aplamai labai daug sulaukiu neigiamu atsiliepumu, jog zadu vesti vyresneli i darza. Nors as pati labai optimistiskai ziuriu i darzeli.

Mums irgi buvo sunkoka, skirtumas 2,5meų. Tai daug protestų būdavo. Bet dukrai paaugus, vyresnėlis sūnus dar labiau pavydi. Nesidalina žaislais, stumdosi, bet iš kitos pusės - visada nori su ja žaisti, kartu būti toj pačioj vietoj.ia manu dar prisideda 3 metų krizė, ir berniukiškas charakteris. mergaites augint kaip pirmagimes manau daug lengviau, jos leliukus labiau myli

Kai gimė mažylė didžiukui buvo pusantrų metų. Visus tuos pusantrų metų nebuvau vaiko palikusi niekam ilgiau nei 3-4val - tai buvo mano klaida, nes grįžus iš GN vaikas manęs neprisileido visai. Reikėjo poros dienų, kai vėl sąlyginai viskas pasidarė taip, kaip iki mažosios gimimo. Atrodė, kad viskas gerai - prievarta neskatinom bendrauti, kiek vyresniukas norėdavo, tiek su mažyle bendraudavo ir žaisdavo, jokios baimės ar priešiškumo tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės nebuvo, bet vos tik dukrytė tapo aktyvesnė, o ir didžiukas atšventė antrą gimtadienį, namuose buvimas pasidarė nepakenčiamas - prasidėjo didžiuko cypavimai, sesė į juos reaguoja atitinkamai, išgirdęs verksmą ir sūnus pradeda verkti. Ramus ar griežtesnis žodis tikslo nepasiekia. Visada maniau, kad sunkiausia yra pirma pusė metų, bet dabar nebežinau, ko tikėtis. Stengiuosi vyresnėliui skirti daugiau dėmesio, kai iš darbo grįžta tėtis, bet tas laikas, kai būnu su savo turtu viena, taip išsunkia, kad vakarui atėjus tenoriu griūt į lovą ir pabusti tada, kai vaikai jau bus paaugę...

Turiu tris vaikus, visi kas du metus gime, nezinau,a r del to, kad daug nestumo metu bendrauta ir sneketa apie kudikelio atejima, maniskaiia labai domejosi nestumu ir leliuku, kaip reta pusantru metu vaikams, bet buvo labai labai laukti, ir graziai sutikti, ir visi vaikai be galo be krasto myli vieni kitus NA, pirmi menesiai gal sunkesni, sakyciau, pirmieji du menesiai, bent pas mus, nes mazieji buna iprate gauti demesi cia ir dabar, nemoka palaukti, tai kol ismoksta, siek tiek oziuku buna, tik tiek...

Mano vaiku skirtumas 1.9 m. Labai bijojau reakcijos, nors ir kalbejau sunui apie sese, kad ji tokia bus, kad turesim namie maza leliuka, bet mano kalbos dabar galiu paskayti buvo nereiksmingos. Kas ta sese, jis suprato tik kai pamate ligonineje. Musu situacijoje, gimus antram vaikui, visas demesys buvo pirmam vaikui, kad tik jis nesijaustu nuskriaustas. Ir taip " dirbom" 2 men. tikrai nemazai pastangu palikom, kad tik pirmasiss nesijaustu vienisas. Ir mums sekesi puikiai. Jam sese buvo naujas zaisliukas. Pildavo vaistukus nuo pilvuko i burnyte, eidavo ismesti sauskelnes panaudotas. Jam tapo idomiu zaidimu.
Bet isvadose galiu pasakyti, kad toks amziaus skirtumas supernis. 2 metu vaikas dar nera toks gudrus, kad islietu didziuli pykti ar pavyda antram. Kaip tik atvirksciai.