Įvaikintų/Globojamų vaikų miego problemos

Gal žinote tokį Klaipėdoje? Reikia labai kūrybiškai dirbančio specialisto, kantraus nes rezultato gali tekti ilgai laukti arba nesulaukti- išauga savaime. O sprendžiu iš to,kad kai psichologui apie tai kalbi tai linksi galva, praveda priklausomų žaidimų-užsiėmimų kurie vaikui patinka bet situacijos nekeičia. Kas su tuo susidūrė-tas gali pasidalinti ir supranta iš karto kas per problema.


be to aš kreipiausi į konkrečią SM narę su konkrečiu paklausimu, ir mažvaikiški komentarai mane dirgina. Nu alergiška aš jiems, turiu tokią problemą.

berods seimos ar vaiko kriziu centre pries tris metus dirbo mergina psichologe visai nieko. Cia tiltu gatveje kur kursai ivaikinimo buvo. Man Vtat sake kad klaipedoje tai vienintele vieta kur specialistas susiduria su problemiskais vaikais.

Hm, nesigaudau šitam krašte. Faktas, kad jums reikėtų ieškoti konkrečiai VAIKŲ psichologo, nes sėdintys poliklinikose retokai su tokim problemytėm susiduria ir kvalifikuojasi bendrai. Buvo čia tokia tema "ieškau psichologo". Gal ten pravers komentarai.
Dar galit paieškot info suzinok.lt jppc (atsiprašau, jei nuorodos netikslios, pavargus rasit:)).
Dar galit pasidomėti meno terapinėmis grupelėmis vaikams. Čia ypač tinka, jei vaikas uždaresnis. Galit paieškoti dailės terapijos, psichodramos.

Pati supranti apie ką kalbi-prieš tris metus buvo...
Papildyta:


Nusprendžiau neužsiimti tokiom paieškom, tokia veikla nes tikrai turiu gyvenime ką veikti. Paklausimas buvo konkrečiai globėjai ir labai konkretus kreipimasisis būtent į ją- kai sužinosi priežastį- pasidalinkit informacija. Taip kad pasilikit savo patarimą sau, tikrai žinau ko man reiktų ieškoti ir kur ieškoti ir ieškota . Patarė Zaika ieškoti psichologės dirbusios prieš tris metus Tiltų gatvėje, nei vardo nei pavardės. Kam tokie patarimai? Juk matote mano info- mano sūnui 21 metai, antras abiturientas, taip kad aš gana daug žinau o va čia konkretus klausimas iškilo, tai jei nėra konkretaus atsakymo tai kam pilstyti iš tuščio kiauran.

Abu vyresnieji gal nesišluosto,gal nenueina laiku,ar nespėja-apatinukių vaizdas kraupus

verysad.gif Mano globojamam vaikui tai periodiškai tęsiasi lig šiol. jam greit 8-i. Kai išsiaiškinsi priežastį-pasidalink, prašau informacija.

Prajuokinot, mamytės . Ar žinot, kiek pirmokų užpakaliuko nesišluosto? Nepatikėtumėt! Po pamokų ar prailgintoje grupėje net nosį riečia nuo smarvės. Mat mamos nemoko vaikų apsitvarkyti, jiems šlykštu, matote , tai mamos nuvalo . Ir pirštus čiulpia. Vienai mergaitei operuot pirštą reikėjo - nuo čiulpimo kraujo užkrėtimas gavosi.
O dėl psichologų, tai arba reikia superspecialisto, arba jokio - tik sugadins reikalą.

Ačiū Dievui,kad užsukote ir parašėte. kai mano trys bio vaikai ir nusišluostė ir pirštų nečiulpė tai iškarto šią problemą susiejau su globojamo vaiko vystymosi sutrikimo pasekmėm. Nusiraminau.

Mano Vyšnia šiandien vėl prisikakojo į kelnes ir neprisipažino,kol nepatikrinau...Kažkaip staigia persirengė iš maudomuko į apatinukes ir tik grįžus namo pagalvojau,kad ten irgi aukso paliko.Uždaram namely.

Nusipirk knygą Marcel Rufo," Vaikų seksualumas'- šitas reikalas labai aiškiai aprašytas- cituoju " Susilaikyti( tuštinimasi) tai būdas pasipriešinti: šitaip vaikas atsisako būti toks, koį jį nori matyti tėvai ir visuomenė ir būtent todėl jis laikomas agresyviu. Lygiai toks pat, o gal agresyvesnis yra išmatų nelaikymas. Tada vaikai ne tik kad nesulaiko, priešingai ir toliau tuštinasi į savo lovytę arba kelnaites...."
Dar ten daug visko, taip kad nauji laikai ir nauji vaikai. Indigo jie dabar beveik visi Dar tai labiausiai nukreipta motinai, arba artimiausiai aplinkai. Tai agresijos išraiška. Aš tą patį variantą turiu ir man jau bloga nuo to kas laukia toliau- masturbavimasis ir visokie kitokie" natūralūs' dalykėliai,kurie deja mano bio vaikams nepasireiškė o dabar mano biodukrai tokį dirgiklį reikia suvirškinti. mat ji viasai ne indigo, tai yra seno kirpimo vaikas- jei pyksta tai visiems aišku dėl ko ir kaip o čia pasaulį suvokia kitaip ir kitaip išreiškia savo jausmus.

Ir deja, tai joks nevalyvumas, per anksti apsidžiaugiau.

Paskaicius zinutes pasijutau taip, lyg buciau perskaicius apie savo bernaiti. PAs mus didziule problema su miegu. Dauzom galva kiek tik pajegiam Jis pas mus nuo 1,3 metu. Tada dar buvo silpnas ir galvyte trankydavo i pagalve. paauges pastiprejo ir pradejo atsikelti ant ranku ir vel trenkdavosi i pagalve...ir taip visa nakti... dabar keturpescias siubuoja pirmyn atgal ir trankosi i lovytes galvugali. Taip net ismuse loveles pagaliuka. lova is savo vietos po metra pasislenka. Isbandem viska..nuo psichologo, neurologo iki homeopatiniu vaistu, miego kartu ir t.t. rezultato per 1m4men jokio. neviltis ima nuo to kasnaktinio trankymosi... KAi jau pavargsta keturiom dauzytis, tai atsigula ir tada su ranka sau per galva tranko, pavargsta ta, apsivercia ant kito sono ir tesia darba su kita rankute. nykstis burnoje istisai... nagas jau toks suplonejes, kad ten jo visai nelike, ismirkes. Siusiojam, kakojam i kelnes, po 5-6 per diena prasikeiciam. Laukiu nesulaukiu, kada pagaliau isspresim sitas bedas, bet vat liudniausia, tai kad gydytoja pasakojo, jog jos praktikoje pasitaike tokiu atveju, kai vaikai is vaiku namu ar is gausiu seimu taip elgdavosi ir budami paaugliai....

Oi grine,net širdį suspaudė aš guodžiuosi,kad galva tranko,bet pas jus viskas žymiai sudėtingiau Manajai tai kaip užplaukia..jau žiuriu,jai tranko,tai taip pakankamai silpnai,ne taip,kaip anksčiau..Pakutini menesi is vis rami..Pasitranko,kai sisiuko nori..Pasodinu ant puodo,toliau miega..Spjaunu tris kartus O jus vienam kambaryje miegat?

gal tame ir yra atsakymas į visus trankymus....

Pritariu Karusiai. Tik besąlygiška meilė nuo to gydo.
Mūsų mažius paimtas tokio pat amžiaus. Nakrimis lovytė nukeliaudavo prie priešingos sienos, grauždavo dantukais save ir t.t.- viskas, kas aprašyta.

Buvo naktų, kad praglostydavau kiaurai. Refleksas būdavo tiesti ranką ir prispausti urzgiantį ir besidaužantį.

palaipsniui ėmė laiutis po 1,5 metų kartu. Po 2 metų liko tik supimąsis, po 4 m. turim piršto graužimą (tik migdantis). Kartais leidžiu, dažnaiusiai laikau rankytę. (Nagutis vis gražėja). Liko baisus nenoras miegoti vienam. Turiu kas vakarą pagulėti. Atrodo miega, bandau pasprukti, o jis tik cakt...ir žiūri klausiamom akytėm: kur??? Taip kas vakarą. Retai išmiega visą naktį vienas - atbėga pabudęs į mūsų lovą. Supimosi, daužymosi, urzgimo ir dejavimo nebeliko visai.

Buvo vienas atvejis visai neseniai. Dieną labai susipykom. Tiesiog nepaklausė draudimo, aš jam paaiškinau, kad aš noriu ir man svarbu, kad jis neitų į lauką (sirguliavimo pradžia). Sakau, Tau svarbu, kad galėtum, kai baisu, naktį ateiti į mano lovytę. jei nevykdysi, kas man svarbu, tada jau ir nedaryk, kas Tau svarbu. Ponaitis pats per mano "negalima" pasitvarkė savaip. Naktį, vietoj to, kad eitų į mūsų lovą, sėdėjo ant grindų suposi ir urzgė šalia savo lovytės. Nežinau, ar manipuliavo, - nemanau, nes apsimiegojęs buvo, bet kaip tada suvokė ir nusprendė, kad negali eiti pas mus... nežinau. Užteko pašaukti vardu ir atbėgo. Taigi, kažkaip visa tai praėjo...kažkokios liekanos nežymūs praeities fragmentai kartais atsiveja. Turm labai prisirišusį prie mūsų mažąjį.

Tik dičkiukas dėl to kažkiek prarado. Mažas klausinėjo: mažiukas turi mamytę, o kur mano mamytė? Čia jam kažkiek buvo atsiminimai dėl kitų moterų, kurios jį globojo tikslu įsivaikinti, atskyrus nuo broliuko, bet Labiausiai jį žalojo mano didesnis dėmesys mažajam (o tai buvo būtina).
Gal prieš metus dičkiukas paklausęs, ar aš ir brolio negimdžiau, galutinai atsiduso su palengvėjimu.

Suprantu, kad tokius čia aptartus pažeidimus išspręsti gali laabai didelė meilė (nežinau, ar visais atvejais). Natūralu, kad nuo to kenčia kiti šeimos mažieji. Nežinau, kiek tai įmanoma taip "skriausti" biologinius. Manau, kad besiruošiantys įvaikinimui tam turi būti ruošiami.

Įvaikinimas tiek gamtoje, tiek tarp žmonių turi ne vieną prieštarą su gamtos dėsniais, bet šis reiškinys pasitaiko ir gamtoje, ir tarp žmonių . Tuik, kiek žinau, gamtoje įvaikintų nebeskirsto į savus ir svetimus...