Nerimas dėl vaiko

Na, nebeištvėriau, ir noriu, kad paklausytumėte manosios istorijos. Gal kam nors primins, ką jau esate išgyvenę, galbūt, kažkas kažką patars, pareikš savo nuomonę, gal būt iš šono žiūrint ir skaitant kitaip atrodys.
Tai va, sūnus pirmokas. Iki mokyklos 3,5 metų lankęs darželį. Visuomet buvo protingas, na, toks gal net ne pagal metus rimtas, turintis savo nuomonę , labai nemėgstantis smurtautojų, patyčių, nemėgstanti neteisybės, melo ir panašiai. Niekuomet nebuvo probleminis, kaip tik, abejos darželio auklėtojos jį minėjo tik geruoju, kaip puikų, savarankišką vaiką, ir sakydavo, o kad daugiau tokių būtų, vsiai kitokie darbo rezultatai, ir panašiai, būtų. Po paruošiamos grupės vaikas laikė testą pasiruošimo mokyklai, rezultatai buvo gerokai aukštesni už vidutinius.
Pradėjo lankyti mokyklą. Pradžioje , pirmą mėnesį dar ėjo noriai, antrą, galbūt be didesnio entuziazmo, bet nieko, normalaii, ir mokėsi, ir šiaip didesnių skundų iš jo negirdėjome.
O dabar, gal koks antras mėnuo , kaip viskas apsivertė aukštyn kojomis. Viskas sutapo, kad susirgus mokytojai, ją pakeitė kita. Kuri, deja, ateina į darbą, tik kad valandas prastumti(bent man taip pasirodė), arba tiek žmogus aju atbukęs nuo savo darbo, kad , ko gero laikas jį keisti, nes ir pati kankinasi iš nuobodulio.
Ir prasidėjo... Pirmas akmuo į daržą, buvo, kai vaikas parėjęs verkė, kad mokytoja išvadino jį tinginiu( nes neperskaitė jis, ten reikėjo knygoje trumpą pastraipą namie perskaityti, o vaikas tiesiog pamiršo, kadangi jei taip buvo pripratę, kad ankstesnė mokytoja visuomet pažymėdavo, ar liepdavo pasižymėti, ką namie reikia padaryti). vaikas verkė , kartodamas, kad "mama, aš ne tinginys, aš tik pamiršau".
Iš vis, kaip pedagogas gali lipinti tokias etiketes vaikui, kuris lanko mokyklą dar tik pora mėnesių? O ji tą vaiką mato tik savaitė. dar buvo toks variantas, kad mano vaiką gasdina psichologu- maždaug- greičiau rašyk raides, ko čia taip lėtai, o tai psichologą pakviesiu( Vaikas parėjęs žiūri į mane didelėmis akimis, o kas yra psichologas, mama, ar čia jau man bus blogai?) . Pradedu galvoti, kad gal mokytojai reikėtų pagalbos iš atitinkamų specialistų.
O per paskutinį susirinkimą (kuriame buvo tėtis), buvo pareikšta iš poros mamų, kad mano vaikas muša jų vaikus. Iš tiesų , kaip vėliau buvo išsiaiškinta, kad vienas vaikas iš viso nekaltai suvertė bėdą mano sūnui, kad tipo ,maniškis jį mušė. Iš tiesų jie visai su kitu vaiku susitumdė ir pargriovė. Maniškis to net nematė. Jis apskritai, niekuomet nėra pradėjęs pirmas, muštis, ar erzintis, ar dar ką nors. Tiku, tik tuo , kad kai jį muša- tik tada, gindamasis duoda atgal.
Vėliau pati to vaiko motina prisipažino, kad vaikas melavo, be to, pridūrė ,o ką man daryti,aš vyro neturiu, man sunku aš daugiavaikė-nieko sau argumentas? o dėl kitos motinos, tai iš vis cirkas be pinigų- jos vaikais visi skundžiasi, jų elgesiu, kad yra nerealūs mušeikos.
Ir tai kartojasi nuolat. mano vaikas ignoruojamas, su juo bendrauja vos vienas vaikas iš klasės. Maniškis išgyvena, darosi uždaras, dažnai apsiašaroja, aš matau, kad vaikas kankinasi. ir iš vis, manau, kad ne į tą terpę papuolė. Esminė klaida buvo pasirenkant mokykla( kuri yra eilinė miegamojo rajono X mokykla tarp daugaibučių, kurioje nuo sovietmečio, kaip matu, niekas nepasiketė.) Yra nemažai vaikų klasėje iš socialiai remtinų, probleminių šeimų, nepilnų šeimų ir t.t.(nieko prieš tokais neturiu). Net ir dėlto nemėgsta mano sūnaus, kad kas rytą jį tėtis atveža į mokyklą su mašina, ir pasiima, tipo, ką pats negali ateiti, maždaug , ką tu leliukas gal? ( o mes gyvenam ne prie pat mokyklos, dar yra pora judrių gatvių) kad vaikas gerai aprengtas, kad nepaleistas laukais, kad nesikeikia( o mokykloje net pirmokai varo triaukščiais keiksmažodžiais, kitą syk, net nesuprantu, iš kur toikių šlykštymių išmoksta. Visuomet stengėmės jį auginti taip, kaip mums atrodė geriausia, suteikti jam , kas geriausia, visur jį kartu vežiojomės, bendravome, viską darėme kartu, kalbėjomės, ir tikrai stengėmės išgirsti, išklausyti. Vaikas nėra mums net pamelavęs nieko. Tiesiog taip auklėtas.
Vienu žodžiu, vaikas tapo lūdnas, tikrai, kažkoks nutolęs, pavargęs( o jam tik 7 metai). mokytis jam sekas i gerai , čia yra bėda kituose dalykuose.

Ar nenoretumet pasiimti atostogu diena ir prasedeti klases paskutiniame suole visu pamoku metu ir nesikisdama niekur tiesiog stebeti klasioku, jusu vaiko elgesi pamoku ir pertrauku metu??? Gal iziuretumet kazka, kas padetu spresti problema?
Siaip tai man pasirode tendencija, kad garbinate savo vaika zemindama kitus - is nepilnu, socialiai remtinu seimu - ar del to jie prastesni nei Jusiskis?

Tik stebint klasėje, sunku bus. Juk tiek pats vaikas, tiek kiti nesielgs visai natūraliai toj aplinkoj. Aišku, galima kažką pastebėt, jei bus žiūrima objektyviai, t.y. ieškant ir savo vaike kažkokių priežasčių.
Na neskirsto dar pirmokai vaikų į kažkokius sluoksnius, nebent tai tėvų įtaka. Jei su vaiku nenori bendrauti, vadinasi pats vaikas turi kažkokių problemų, gal jis pats "vaizduoja" protingą- juk mama rašo, kad vaikas protingas, na, toks gal net ne pagal metus rimtas, turintis savo nuomonę . Gal nemoka tos nuomonės išreikšt, o bando ją kitiem primest. Mano sūnus turi tokį draugą, tiesą sakant, draugas tik todėl, kad mes su jo mama draugės. Jis dabar trečiokas. Tas berniukas nori, kad viskas būtų pagal jį, jei žaidžia ne tą žaidimą, kurį jis pasiūlė, supyksta, eina namo ir skundžia mamai, kad kiti su juo nedraugauja, nežaidžia. Na iš pradžių bariau saviškį, kol pati kelis kartus savo namuose panašių situacijų nepamačiau. Gal ir jūsų vaikas nenusileidžia , o kiti juk irgi nenori būti tik dalyviai, nori ir vadovaut. Tarp kitko, mama augino panašiai kaip jūs visur jį kartu vežiojomės, bendravome, viską darėme kartu, kalbėjomės, ir tikrai stengėmės išgirsti, išklausyti. viską darė, kad tik vaikas jaustųsi laimingas, visada juo pasitikėjo. Dabar jau pati kalba, kad per daug jam dėmesio buvo, per ilgai buvo pats pačiausias, nes prisitaikyt prie kitų, nusileist nemoka. O tada pradeda stumdyt kitus, pykt. Iš kur žinot tai, apskritai, niekuomet nėra pradėjęs pirmas, muštis, ar erzintis, ar dar ką nors. Jis taip nedaro prie jūsų, taip nedarė darželyje, gal, nes buvo šalia auklėtojos. Bet garantuot, kad dabar to nedaro, juo labiau, kad skundžiasi ne viena mama. Na viena suklydo, o kita O gal dar yra vaikų, kurie ir nesakė tėvam nieko.

Labai ginat, giriat savio vaiką, susidaro toks įspūdis, kad visi aplink blogi, tik jūsų vaikas geras ir dėl to nemėgstamas.

Dėl mokytojos patylėsiu, jei taip elgiasi su vaikais, tai ne savo vietoj sėdi. Bet vėl: jūs su mokytoja bendravot apie tai, ar tik vaikas parėjo pasakė ir viskas?

1.Nemanau, nes jei aš būsiu klasėje, tikrai vaikai nesielgs naturaliai
2.O Jūs manote, kad turėtų būti atvirkščiai- aš turėčiau žeminti savo vaiką, netikėti juo, o tikėti svetimais? Kur radote parašyta- kad aš žeminu vaikus iš skurdžių šeimų?

labas

jei nori pakalbeti ta tema kvieciu i svecius, galiu tau daug papasakoti apie savo sunaus problemas, kurios labai panasios i tavasias Ta pati isgyvenom, kas liecia mokytoja ir klasiokus, nenora eiti i mokykla ir draugus, galiu tik pasakyti kad esam 6 klasej ir tu problemu yra, taciau gal tau palengvetu jei pakalbetum su mama, kuri patyre ta pati

Labukas.Perskaičiau situaciją ir šiek tiek pasisakysiu
dėl mušimo-mano vaikas pasakoja man vienaip,kitas vaikas savo mamai kitaip,taigi iškilus problemai,nepatingiu nueit į mokyklą ir prašau,kad abu vaikai pasisakytų,tada randam,kuris iš tiesų pradėjo,kuris kaltas,pvz vienu atveju manasis išpeikdamas kito daiktą lyg ir nieko blogo nenorėjo,ta akimirka taip pasirode,kitas kumščiu puolė aiškintis,manasis atgalios ir na kaltas manasis aš Jam išaiškinau,kad pradžai ne tik smūgiai,bet ir žodžiai,lyg irsupratom,kitas rimtesnis atvejis,aš ir vėl nukeliavau...kaltas kitas vaikas,vėlgi sustatėm viską į vietas...atrodo tuo ir baigėsi...
Galbūt ir Aurorytei vertėtų nueit išsiaiškinti kuo vaikas skundžiasi,ir žinoma nepamiršt mokytojos elgesio ,eit tiesiai prie reikalo

Tiesa draugų pirmokui irgi berods po poros mėnesių buvo blogai,su juo niekas nebendravo,tapo atpirkimo ožiu ir t.t. išsiaiškint nepavyko kame reikalas,bet mama pervedė į kitą klasę ir dabar jau 2-kėlis sėkmingai ją lanko,turi daug draugų ir jokių problemų...

o aš suprantu aurorytę. Tikrai yra dar ant svieto keletas tokių vaikų kurie netoleruoja smurto, melo ir nemandagaus elgesio ir turi stiprią motyvaciją mokytis. Mano dukra irgi tokia (taip pat pirmokėlė). Būtent dėl nemandagaus kitų vaikų elgesio ir maniškei sumažėjo noras lankyti mokyklą, tačiau pamažu sprendžiam įvairius nesusipratimus ir situacija taisosi. Viską nurašau adaptaciniam periodui. O dėl mokytojos elgesio tai jums užuojauta, gerai tik, kad vaduojanti ir tuoj išeis. Mūsų mokytoja auksinė, bet irgi žmogus. Kartą nesusivaldė ir apšaukė mano mergaičiukę ir dar neteisingai apkaltino, bet greit pati suprato, kad suklydo ir atsiprašė Tik maniškei tai nelabai padėjo, grįžo namo išsigandus ir nusiminus. Tuomet aš jai paaiškinau, kad mokytoja neturi teisės ant jos šaukti ar įžeidinėti. Pamokinau, kad jei mokytoja dar kada ją bars, dukra drąsiai jai pasakytų, kad jos barti negalima, nes tada ji bijo mokytis ir daryti klaidas. Ir jei mokytoja norės ją kažkaip nuskriaust, tai aš ateisiu ir ją apginsiu. Dabar dukra žino, kad mokytoja nevisagalė ir reikalui esant aš ją užtarsiu. Laimei to dar neprireikė, nes išties mūsų mokytoja fantastiška. Ačiū jai
P.S. geriau tik, kad mamos neprimokintų pasiutusių vaikų apie jų teises, nes yra tokių kurie ir taip nerodo jokios pagarbos nei mokytojams, nei klasės draugams

Tikrai nėra taip, kad vaikas kažką vaizduoja, ar dedasi kažkoks kitoks, superprotingas. Aš čia papasakojau pati , kaip man atrodo iš šono, lyginat su kitais vaikais, bet vėl gi, tik mano mintyse. Tiesiog pastebiu jame tokių būdo bruožų. Jis iš tiesų yra lengvai bendraujantis vaikas, tačiau ir vaikai, draugai turi būti tokie,su kuriais jį kažkas sietų. Darželyje niekada nebuvo problemų, su draugų vaikais, viskas super, net vyresni vaikai su juo mėgsta draugauti, bendraamžiai taip pat. Išvažiuojame atostogauti, susibendrauja su visais vaikais. Kaime, pas senelius- su kaimynų vaikais. Ir nebuvo jis niekumet popintas, aukštintas, ar dar kaip nors išskirtas, dievintas šeimoje. Tesiog bendravome su juo, kaip mums atrodė geriausiai, dėl to nejaučiu absoliučiai jokio ryšio su dabartien situacija. Vaikas tiesiog papuolė į tokią terpę, kur tikrai jam ne vieta.
Ar aš per daug noriu? Ar jau tapo visuotine norma jei pirmokas su klasės draugu bendrauja -"Spirsiu, trenksiu, paleisiu kraują?" Gal tikrai, taip??? Normalu?

viskas gerai su tavo vaiku,kaip tu sakai papuole ne i tokia terpe,teks prasikankinti iki 5 klases ,o tada stenkis i sustiprinta klase perkelti ir bus geriau ,paprasciausei tavo vaikas yra gerai isaukletas zmogutis,ko dabar tikrai yra mazuma
mano dukra irgi tai isgyveno,tikrai gabi ir protinga mergaite ,jai nerupejo jokie kvailiojimai,visada namu darbai buvo pirmoje eileje ,po pamoku eidavo namo,manes nepasiklausus su klasiokais niekur neidavo,nu ka buvo vadinama moksliuke ,mamyciuke ir tt,dabar tokie laikai kad dauguma tevu dirba nuo ryto iki vakaro,todel vaikai yra tikrai kitaip auginami,jie po pamoku neskuba namo,pirmiausia eina i parduotuve ,tada paduksta su draugais ,o tada eina namo ,o pas mus visiskai kitaip susikloste,as persirgau sunkia liga ir teko iseiti is darbo ir buti namie,todel ji visada begdavo namo ,nes zinojo kad as jos laukiu,galbut mes labai prisirise viena prie kitos,bet ji budama 18 irgi po pamoku eina namo ir tuo labai dziaugiuosi ,nes yra baisu kaip vaikai 4 klases baigimo proga prigeria
taip kad bandyk kalbeti su suneliu ,kad mokykla yra darbas ir jo pareiga yra mokintis ,ir gyvenime kazko pasiekti ,o zmoniu aplinkui visokiu pasitaiko ir turi su jais buti nors galbut yra labai sunku,juk darbe lygiai taippat yra ,zmones kiekvienas su savo pliusais ir minusais ,dirbau vadovaujanti darba,ir tarp 20 zmoniu brigados buvo tokiu ,kad norejosi ju isvis nematyti ir negirdeti

Jei tu matai, kad aplinka i kuria pateko sunus kardinaliai jam netinka - kol dar pradzia keisk klase arba mokykla. Tevu buna visokiu - svarbu, ko vaikas siekia. Smurto l. daug ir tarp ,,auksiniu vaikuciu". Bet siaip nedelsk - patikek 5 ar 6 klasej lopyt del psichologinu problemu atsiradusias mokslo spragas labai sunku, o dabar tokiam amziuj ir paauglyste jau prasideda. Dabar elgciausi butent taip. Mano pusesere buvo panasioj situacijoj - jautesi balta varna tarp ,,fyfu", pakeite mokykla ir baigesi bedos, kaip teta sake ,,pateko tarp sau lygiu, nes pries tai buvusioj klasej jos nekente vien todel, kad ji domejosi daugiau negul priklauso". Ir daug tokiu pvz. galeciau pasakyt. Neverta nei paciai kankintis nei vaiko kankint.

galėtų Kaune būt keletas tokių mokyklų kur susirinktų tik pradinukai moksliukai Deja tai tik svajonė Už tai saviškę labai norėjau leist į montesorinę pradinę, deja vienintelė tokia laaabai toli nuo mūsų

o tikroji mokytoja sugrįš ar ne?