QUOTE(auroryte @ 2009 12 11, 00:39)
Na, nebeištvėriau, ir noriu, kad paklausytumėte manosios istorijos. Gal kam nors primins, ką jau esate išgyvenę, galbūt, kažkas kažką patars, pareikš savo nuomonę, gal būt iš šono žiūrint ir skaitant kitaip atrodys.
Tai va, sūnus pirmokas. Iki mokyklos 3,5 metų lankęs darželį. Visuomet buvo protingas, na, toks gal net ne pagal metus rimtas, turintis savo nuomonę , labai nemėgstantis smurtautojų, patyčių, nemėgstanti neteisybės, melo ir panašiai. Niekuomet nebuvo probleminis, kaip tik, abejos darželio auklėtojos jį minėjo tik geruoju, kaip puikų, savarankišką vaiką, ir sakydavo, o kad daugiau tokių būtų, vsiai kitokie darbo rezultatai, ir panašiai, būtų. Po paruošiamos grupės vaikas laikė testą pasiruošimo mokyklai, rezultatai buvo gerokai aukštesni už vidutinius.
Pradėjo lankyti mokyklą. Pradžioje , pirmą mėnesį dar ėjo noriai, antrą, galbūt be didesnio entuziazmo, bet nieko, normalaii, ir mokėsi, ir šiaip didesnių skundų iš jo negirdėjome.
O dabar, gal koks antras mėnuo , kaip viskas apsivertė aukštyn kojomis. Viskas sutapo, kad susirgus mokytojai, ją pakeitė kita. Kuri, deja, ateina į darbą, tik kad valandas prastumti(bent man taip pasirodė), arba tiek žmogus aju atbukęs nuo savo darbo, kad , ko gero laikas jį keisti, nes ir pati kankinasi iš nuobodulio.
Ir prasidėjo... Pirmas akmuo į daržą, buvo, kai vaikas parėjęs verkė, kad mokytoja išvadino jį tinginiu( nes neperskaitė jis, ten reikėjo knygoje trumpą pastraipą namie perskaityti, o vaikas tiesiog pamiršo, kadangi jei taip buvo pripratę, kad ankstesnė mokytoja visuomet pažymėdavo, ar liepdavo pasižymėti, ką namie reikia padaryti). vaikas verkė , kartodamas, kad "mama, aš ne tinginys, aš tik pamiršau".
Iš vis, kaip pedagogas gali lipinti tokias etiketes vaikui, kuris lanko mokyklą dar tik pora mėnesių? O ji tą vaiką mato tik savaitė. dar buvo toks variantas, kad mano vaiką gasdina psichologu- maždaug- greičiau rašyk raides, ko čia taip lėtai, o tai psichologą pakviesiu( Vaikas parėjęs žiūri į mane didelėmis akimis, o kas yra psichologas, mama, ar čia jau man bus blogai?) . Pradedu galvoti, kad gal mokytojai reikėtų pagalbos iš atitinkamų specialistų.
O per paskutinį susirinkimą (kuriame buvo tėtis), buvo pareikšta iš poros mamų, kad mano vaikas muša jų vaikus. Iš tiesų , kaip vėliau buvo išsiaiškinta, kad vienas vaikas iš viso nekaltai suvertė bėdą mano sūnui, kad tipo ,maniškis jį mušė. Iš tiesų jie visai su kitu vaiku susitumdė ir pargriovė. Maniškis to net nematė. Jis apskritai, niekuomet nėra pradėjęs pirmas, muštis, ar erzintis, ar dar ką nors. Tiku, tik tuo , kad kai jį muša- tik tada, gindamasis duoda atgal.
Vėliau pati to vaiko motina prisipažino, kad vaikas melavo, be to, pridūrė ,o ką man daryti,aš vyro neturiu, man sunku aš daugiavaikė-nieko sau argumentas?
o dėl kitos motinos, tai iš vis cirkas be pinigų- jos vaikais visi skundžiasi, jų elgesiu, kad yra nerealūs mušeikos.
Ir tai kartojasi nuolat. mano vaikas ignoruojamas, su juo bendrauja vos vienas vaikas iš klasės. Maniškis išgyvena, darosi uždaras, dažnai apsiašaroja, aš matau, kad vaikas kankinasi. ir iš vis, manau, kad ne į tą terpę papuolė. Esminė klaida buvo pasirenkant mokykla( kuri yra eilinė miegamojo rajono X mokykla tarp daugaibučių, kurioje nuo sovietmečio, kaip matu, niekas nepasiketė.) Yra nemažai vaikų klasėje iš socialiai remtinų, probleminių šeimų, nepilnų šeimų ir t.t.(nieko prieš tokais neturiu). Net ir dėlto nemėgsta mano sūnaus, kad kas rytą jį tėtis atveža į mokyklą su mašina, ir pasiima, tipo, ką pats negali ateiti, maždaug , ką tu leliukas gal? ( o mes gyvenam ne prie pat mokyklos, dar yra pora judrių gatvių) kad vaikas gerai aprengtas, kad nepaleistas laukais, kad nesikeikia( o mokykloje net pirmokai varo triaukščiais keiksmažodžiais, kitą syk, net nesuprantu, iš kur toikių šlykštymių išmoksta. Visuomet stengėmės jį auginti taip, kaip mums atrodė geriausia, suteikti jam , kas geriausia, visur jį kartu vežiojomės, bendravome, viską darėme kartu, kalbėjomės, ir tikrai stengėmės išgirsti, išklausyti. Vaikas nėra mums net pamelavęs nieko. Tiesiog taip auklėtas.
Vienu žodžiu, vaikas tapo lūdnas, tikrai, kažkoks nutolęs, pavargęs( o jam tik 7 metai). mokytis jam sekas i gerai , čia yra bėda kituose dalykuose.
Tai va, sūnus pirmokas. Iki mokyklos 3,5 metų lankęs darželį. Visuomet buvo protingas, na, toks gal net ne pagal metus rimtas, turintis savo nuomonę , labai nemėgstantis smurtautojų, patyčių, nemėgstanti neteisybės, melo ir panašiai. Niekuomet nebuvo probleminis, kaip tik, abejos darželio auklėtojos jį minėjo tik geruoju, kaip puikų, savarankišką vaiką, ir sakydavo, o kad daugiau tokių būtų, vsiai kitokie darbo rezultatai, ir panašiai, būtų. Po paruošiamos grupės vaikas laikė testą pasiruošimo mokyklai, rezultatai buvo gerokai aukštesni už vidutinius.
Pradėjo lankyti mokyklą. Pradžioje , pirmą mėnesį dar ėjo noriai, antrą, galbūt be didesnio entuziazmo, bet nieko, normalaii, ir mokėsi, ir šiaip didesnių skundų iš jo negirdėjome.
O dabar, gal koks antras mėnuo , kaip viskas apsivertė aukštyn kojomis. Viskas sutapo, kad susirgus mokytojai, ją pakeitė kita. Kuri, deja, ateina į darbą, tik kad valandas prastumti(bent man taip pasirodė), arba tiek žmogus aju atbukęs nuo savo darbo, kad , ko gero laikas jį keisti, nes ir pati kankinasi iš nuobodulio.
Ir prasidėjo... Pirmas akmuo į daržą, buvo, kai vaikas parėjęs verkė, kad mokytoja išvadino jį tinginiu( nes neperskaitė jis, ten reikėjo knygoje trumpą pastraipą namie perskaityti, o vaikas tiesiog pamiršo, kadangi jei taip buvo pripratę, kad ankstesnė mokytoja visuomet pažymėdavo, ar liepdavo pasižymėti, ką namie reikia padaryti). vaikas verkė , kartodamas, kad "mama, aš ne tinginys, aš tik pamiršau".
Iš vis, kaip pedagogas gali lipinti tokias etiketes vaikui, kuris lanko mokyklą dar tik pora mėnesių? O ji tą vaiką mato tik savaitė. dar buvo toks variantas, kad mano vaiką gasdina psichologu- maždaug- greičiau rašyk raides, ko čia taip lėtai, o tai psichologą pakviesiu( Vaikas parėjęs žiūri į mane didelėmis akimis, o kas yra psichologas, mama, ar čia jau man bus blogai?) . Pradedu galvoti, kad gal mokytojai reikėtų pagalbos iš atitinkamų specialistų.
O per paskutinį susirinkimą (kuriame buvo tėtis), buvo pareikšta iš poros mamų, kad mano vaikas muša jų vaikus. Iš tiesų , kaip vėliau buvo išsiaiškinta, kad vienas vaikas iš viso nekaltai suvertė bėdą mano sūnui, kad tipo ,maniškis jį mušė. Iš tiesų jie visai su kitu vaiku susitumdė ir pargriovė. Maniškis to net nematė. Jis apskritai, niekuomet nėra pradėjęs pirmas, muštis, ar erzintis, ar dar ką nors. Tiku, tik tuo , kad kai jį muša- tik tada, gindamasis duoda atgal.
Vėliau pati to vaiko motina prisipažino, kad vaikas melavo, be to, pridūrė ,o ką man daryti,aš vyro neturiu, man sunku aš daugiavaikė-nieko sau argumentas?
o dėl kitos motinos, tai iš vis cirkas be pinigų- jos vaikais visi skundžiasi, jų elgesiu, kad yra nerealūs mušeikos.Ir tai kartojasi nuolat. mano vaikas ignoruojamas, su juo bendrauja vos vienas vaikas iš klasės. Maniškis išgyvena, darosi uždaras, dažnai apsiašaroja, aš matau, kad vaikas kankinasi. ir iš vis, manau, kad ne į tą terpę papuolė. Esminė klaida buvo pasirenkant mokykla( kuri yra eilinė miegamojo rajono X mokykla tarp daugaibučių, kurioje nuo sovietmečio, kaip matu, niekas nepasiketė.) Yra nemažai vaikų klasėje iš socialiai remtinų, probleminių šeimų, nepilnų šeimų ir t.t.(nieko prieš tokais neturiu). Net ir dėlto nemėgsta mano sūnaus, kad kas rytą jį tėtis atveža į mokyklą su mašina, ir pasiima, tipo, ką pats negali ateiti, maždaug , ką tu leliukas gal? ( o mes gyvenam ne prie pat mokyklos, dar yra pora judrių gatvių) kad vaikas gerai aprengtas, kad nepaleistas laukais, kad nesikeikia( o mokykloje net pirmokai varo triaukščiais keiksmažodžiais, kitą syk, net nesuprantu, iš kur toikių šlykštymių išmoksta. Visuomet stengėmės jį auginti taip, kaip mums atrodė geriausia, suteikti jam , kas geriausia, visur jį kartu vežiojomės, bendravome, viską darėme kartu, kalbėjomės, ir tikrai stengėmės išgirsti, išklausyti. Vaikas nėra mums net pamelavęs nieko. Tiesiog taip auklėtas.
Vienu žodžiu, vaikas tapo lūdnas, tikrai, kažkoks nutolęs, pavargęs( o jam tik 7 metai). mokytis jam sekas i gerai , čia yra bėda kituose dalykuose.
Beskaitydamas jusu istorija,man susidare nuomone kad mokykloje problema yra:
1.Mokytojas.
2.Klasiokai.
3.Tevai.
Kaip sia problema spresti? Ogi labai paprasta... Pats esu moksleivis ir zinau,kad yra tikrai neviena 1'ma klase i kuria manau,jusu sunu tikrai perkels.Nereikia laukti ir tiketis,kad viskas susitvarkis.Ir kaip jus minejote,jusu sunus lanko 1'ma klase maziau nei 4-5 menesius.Per tiek laiko manau,vaikas galetu apsiprasti ir kitoi klasei
