O as n-taji karta ziurejau "Blade Runner". Ir n-taji karta ne istisai, o tik gabaliukais. Geras filmas (ne be reikalo kultinis

), bet man per ilgas. Bet ir si karta sulaukiau tos garsiosios priesmirtines blogiuko androido kalbos:
"
I've seen things you people wouldn't believe: Attack ships on fire off the shoulder of Orion; I've watched c-beams glitter in the dark near the Tannhauser Gate. All those moments will be lost in time, like tears in rain. Time to die." Och... (cia turetu buti dusaujantis smailikas

)
Ir eilini karta pagalvojau, kad vertetu perskaityti filma ikvepusia knyga, Philipp K Dick
"Do Androids Dream of Electric Sheep?". Bet turbut ir vel pamirsiu, iki kito karto
Baigiau
G.Garcia Marquez "Meile choleros metu". Skaniai man "sulindo" tas magiskasis realizmas

Tik padariau isvada, kad tokias knygas geriau skaityti, kai turi laiko, dideliais kasniais, nes skaitant po 10-20 puslapiu per diena, kazkaip issibarsto viskas ir buna sunku vis is naujo isitraukti i pasakojima. Bet pazinti su Marquez tikrai pratesiu
Ir dar sivakar perskaiciau
Juditos Vaiciunaites "Vaikystes veidrodyje". (
Darbinga, labai tau aciu uz sia knyga!

) Tai nedidelis, bet labai talpus zaviu miniatiuru rinkinys. Skaidrus, trapus, svelnaus liudesio ir vos paslepto skausmo persmelkti tekstai. Ir gera, ir graudu darosi juos skaitant. Megavausi jos nupiestais pokarinio Kauno vaizdais - ir vis galvojau, kad as tokio Kauno nepazistu, ir nors ir nemazai metu tame mieste pragyvenau, neturiu tokio emocinio rysio su juo. Bet Juditos prisiminimu siluma ir mane paveike...
Dabar pradejau
K.Sabaliauskaites "Silva Rerum". Kol kas labai puikiai skaitosi. Tik pagalvojau susigedusi, kad nelabai zinau Lietuvos istorija, tai ir to meto istorinis fonas man nelabai pazistamas...