Pabaigiau skaityti
Maeve Binchy "Kalėdų skrynelė". Trumpi ir labai skirtingi pasakojimai apie žmones, eilinius, paprastus..eilines šeimas, kuriose ne visada viskas būna gerai. Knygelę labai greit perskaičiau, nes istorijos nenuobodžios, visos 'happy end' inės

Bet man labiau patiko kita Maeve Bichy, ta, kurią atradau skaitydama "Mokslo draugus". Griebsiu kada ir "Raudonlapį buką".
Iš visos knygos įstrigo vienas sakinys - tikras perliukas
Dabar galvoju ar autorė čia taip kvailai parašė ar čia klaida verčiant
Cituoju:
"
Iki šių metų. Šiais metais ji pasijuto apvilta. Pamačiusi žurnale dar vieną besišypsančios keturiasdešimt septynerių metų moters nuotrauką - aštuoniolikmetės figūra, švytinti oda, trisdešimt šeši balti, lygūs dantys ir blizgantys plaukai - Etelė norėjo ją pulti dideliu peiliu mėsai pjaustyti".
Žinant, kad suaugęs žmogus turi 32, taip vad. pastoviuosius dantis, tai knygoje yra aprašomos ir fenomenalios gražuolės

Arba šioje knygoje užfiksuoti svarbūs evoliuciniai momentai:"<...>Tokių biologinių prisitaikymų tąsą iliustruoja aukštesniųjų Urantijos žinduolių dantų evoliucija; tolimieji žmogaus protėviai turėjo trisdešimt šešis dantis <...>"
Šiuo metu vis dar skaitau
S. Unset "Ulavas - Auduno sūnus, iš Hestvikeno".
Knyga. Gana niūri ir man sudėtinga (labai daug painiavos su giminystės ryšiais..kas kieno sūnus ir dukra

), tad tikrai negaliu pasigirti greituoju skaitymu, nors stebiuosi, kad skaitau greičiau nei skaičiau pvz. K. Blixen
Ir vakar paėmiau papildomai skaityti
Rowland Molony "Po Alisos Benet mirties".
Trumpai apie knygą.