Visų pirma tai linkiu visoms nėštukėms lengvo ir sklandaus gimdymo, kad nebūtų jokių nemalonumų, kad vaikučiai gimtų sveiki ir mamytėms liktų tik šviesūs gimdymo prisiminimai. Sunku man skaityti tokius pasisakymus apie RK, kad buvo blogai..Atrodo, kad apie kitą ligoninę kalbama..Gal mane fortūna globojo, kad nepatekau blogiems medikamsį rankas..Aišku daug komentuoti daktarų ir akušerių negaliu, nes man buvo atlikta operacija, ir jau daug kur nemažai apie tai pasakojau, tačiau ten praleistos 4 dienos nesukėlė jokių nepatogumų.. Atvirai kalbant apie blogus dalykus, tai mano atveju buvo tik laaabai skausminga operacija, bet čia jau mano kaltė, kad buvau prisivalgius vakare (nes nežinojau kad jau gimdau ir aišku nežinojau, kad bus operacija) ir anesteziologė pasakė, kad pavojinga mane nuskausmint, o skrandžio plauti jau nebuvo kada, todėl manau gavau mažesnę dozę nuskausminamųjų ir kenčiau siaubingai skausmingą operaciją. Bet, kaip ir kažkuriai kitai mamytei, anesteziologė visą laiką stovėjo galvūgalyje ir glostė galvą, vis ramino, kad jau tuoj viskas baigsis

Kitas neigiamas dalykas buvo tai, kad kai po savaitės nuvažiavau išssimti siūlų, man pasirodo ne visus išėmė ir pora galiukų paliko. tai supratau po poros sav kai pjūvis dviejose vietose niekaip negijo, ir pradėjus ten pati krapštyt ir žiūrėt, kas yra, išsitraukiau pora siūlų galiukų

Bet vėlgi, manau čia mano pačios kaltė, nes išsiimti siūlų nuvariau jau vakare, apie 18h ir jau nebuvo specialistų tam darbui, todėl surado kažkokią kitą laisvą gydytoją ir dėl manęs specialiai atrakino procedūrinį kabinetą..Visgi neišvarė namo ir neliepė kitą dieną atvaryt..Galų gale kai randas šviežus yra, ir visokių raukšlyčių iš pradžių būna, tikiu, kad gali ir nepamatyt, ar viskas gražiai išsitraukė..taip kad dėl to visai nepykstu..
Grįžtant prie gimdymo/operacijos, tai pvz aš neturėjau su savim pasiėmus neperšlampamų palučių (tik paprastas), bet kadangi viskas vyko labai greit, tai nespėjau nieko pasiruošt, į operacinę variau tuščiom..Kuomet po operacijos paguldė į lovą, atėjusi gydytoja labai maloniai paaiškino, kad patiesė man savo palutę ir kadangi ją tik vienintelę turėjo, gražiai paprašė, kad vėliau į jos vietą nupirkčiau naują. Nuolat ėjo, klausinėjo, ar nereikia nuskausminamųjų, pasakė, kad nekentėčiau, kad skausmo laikyt nereikia, ir, jei tik bus blogai, iškarto sakyt... Kadangi mano pupa buvo baisiai didelio apetito, o mano priešpienio jai buvo mažoka ir nuolat rėkdavo, paliko gydytojos naujagimių skyiaus tel ir sakė pasiskambinti jiems (nebūtina eiti į viršų, jei sunku, galima tiesiog telefonu pasisakyti, kas negerai). Kuomet mažiukė nugraužė spenelius, visos sesutės padėjo kaip galėjo, nė viena nesityčiojo, parodė kaip galima išsigydyti su ąžuolo žievės kompresais ir sudocrem'u

Maitinti neleido, pasakė, kad bus negerai, jei vaikiukui pateks kraujo, nevirškins skrandukas..Paskui buvo kad ir pentraukiu mane pompavo, nes norėjom pažiūrėti, kiek pienuko yra, ir pati sesutė pripažino, kad mažai. Tačiau pasakė, kad gali būti, jog pientraukis paskatins gamybą..Žodžiu aš ten dažnai pas tas leliukų sesutes lakstydavau ir nė vieno pikto žodžio nesulaukiau...Bijojau kad įkyrėsiu, ir kad nebekreips dėmesio į mane, tačiau to nebuvo

Man asmeniškai visa priežiūra ir gydymas buvo geresni nei aš tikėjausi, nors niekam nieko nemokėjau...
Ai dar..šlykšičiausia man buvo kateterio įvedimas į šlapimo pūslę..Daugiau nieko blogo prisiminti negaliu