Santykiai su būsimąja anyta

Mačiau, kad forume yra tema apie santykius su savo anyta. O man labai skausmingas klausimas - santykiai su būsimąja anyta, tai pagalvojau, kad tokia temelė labiau tiktų čia. Reikalas toks, kad mano būsimoji anyta manęs nepamėgo nuo pat pirmojo žvilgsnio. Nežinau, kas buvo blogai - ar aš atrodžiau ne taip, kaip ji įsivaizduoja idealią merginą, ar kažkaip netinkamai elgiausi, bet rezultate ji manęs siaubingai nepamėgo ir visus trejus mano draugystės su jos sūnumi metus bandė mus išskirti. Aišku, kadangi aš stengiausi su ja nesimatyti, tai apie jos pastangas kažkokių atgarsių sužinodavau tik iš savo brangiojo. Bet ir tiek, kiek sužinojau, man užteko, kad išliečiau daug ašarų. Kartais net norėdavau išsiskirti su savo meile, nes atrodydavo, kad draugauju ne tik su juo, bet ir su jos neapykanta...

Siuo metu blogiausia tai, kad artėja mūsų vestuvės, o ji apie tai dar nieko nežino. Kažkada anksčiau, kai mano brangusis buvo užsiminęs, kad mes norėtume susituokti, ji pareiškė, kad neparems šios santuokos, o po to dar ilgai buvo nelaiminga ir burbėjo. Be to, prie savęs ji bando prijungti kuo daugiau bendrininkų - netgi skambino savo broliui, mano būsimo vyrelio dėdei, klausė jo nuomonės apie mane (prieš tai buvome jį susitikę gatvėje). Deja, jo nuomonė irgi buvo ne per geriausia - net nesuprantu, kodėl, gal tiesiog neįtinku jų šeimos skoniui... O dabar jau pradėjau jaudintis dėl to, kas bus prieš vestuves (juk vis tiek kažkaip reikės pasakyti), per vestuves (blogiausia, ką įsivaizduoju - tai kad įtūžusi motinėlė įlekia į bažnyčią ir mane sumuša) ir po jų...

O busimas vyras ka? Bande su mama kalbetis? Ir is viso,manau,kad cia labai daug nuo jo priklauso..
O siaip tai nesijaudink.Nei tau gyvent su ta anyta,nei ka (tikiuosi). Jei vyras tave supras ir palaikys,tai net susitikimu su ja galima isvengt. Na,bent jau sumazint iki minimumo.
Laikykis. Situacija nepavydetina, bet tikrai netragiska

reikia jums patiliukais susirasyt po to pranest kad baznycioj tuokiates jau bus post faktui ir tures susitaikyti

Siaubas!!! O tavo brangusis nepasake KODEL ji taves taip nemegsta? Gal tada butu paprasciau?..

O as tai esu be gao laiminga, kad mano vaikinas turi tokia mama As su ja sutariu n+k kartu geriau nei su savo mama... Su mama niekada nesikalbedavom jokiom intymiom temom, ji nieko nezinojo apie mano meiles, mano nusivylimus ir pan Sis vaikinas yra vienintelis, kuri as tevams pristaciau- ir tai, tik praejus daugiau nei metams nuo musu draugystes pradzios Vat, kaip tik pries pora dienu asarojau, nes meginau pasiguosti mamai, kad galva skauda (kankinuosi su migrena), tai tik apsaukta buvau, kad kaip man, tokiai jaunai, gali galva skaudeti O busimoji anyta pati rupinasi ir klausia...
Ai, gal as cia per daug ir ne i tema prirasiau, tiesiog esu labai laiminga turedama tokia anyta- ji man lyg drauge. Tikiuosi, kad ir Bitkresle kadanors bent jau pripazinta bus SEKMES!!

sunku ka ir patarti sitoje situacijoje.
Asmeniskai as apsivedziau su savo vyru be ju tevu.Ji jam grasino ,kad tik per ju lavonus as atsidursiu ju seimoje.Daug neapikantos ir pazeminimu isgyvenau per 11metu musu su vyru santokos.
Galiausiai palikau ji ir jo durna seimenele.Bet mano beda buvo tame,kad as nesu lietuve.
O kas pas jus ten tokio nesuprantu,ko tai mamasai tu neitikai.
Gal bandik pasikvesti i svecius pas savo tevus,pavaisink ja,parodik kaip gyveni,gal nurims tada.

As irgi manau, kad jei jau labai bijot pasakyti, tai sakykit po visko. O jei atsiras drasos, tai graziai pakvieskit i savo vestuves. Butent pakvieskit, neleisdami per daug kistis. Jei prades purkstaut, pasakykit, kad i svente kvieciami tik tie, kurie moka nuosirdziai dziaugtis jusu laime. Kam nepatinka, gali neateiti.
Idomu, kokios pozicijos laikosi tavo busimasis. Tikiuosi, kad jam mamos nuomone nesvarbi ir kad jus kartu su anyta negyvensit. Jei jis nebando taves uzstoti gincuose, o viska palieka "issiaiskinti moteriskems", tikiuosi, kad jus gyvensit toli toli toli...

Na, mano brangusis iš pradžių mykė ir niekaip nenorėjo pasakyti, o po to aš jį visaip ištardžiau ir supratau tokį faktą, kad aš mylimai anytai pasirodžiau labai negraži, tipo kojos kreivos ar kažkas panašaus (nors man iki šiol neaišku, kaip ji galėjo tokią išvadą padaryti, jei aš nešioju tik kelnes arba ilgus sijonus - nebent detektyviniu mąstymu nutarė, kad jei kojos nebūtų kreivos, nešiočiau trumpus sijonus), atrodau per liesa ir per silpna, krūtinė per maža (dėl krūtinės - tai čia objektyvi tiesa, bet iš tiesų koks jai skirtumas, ne ji juk žiūrės arba maitinsis ), dar kažkuo nosis nepatiko (taip ir nesupratau, kuo, nes ji, mano manymu, nėra kažkuo ypatinga, taip kad ir bjaurumu neturėtų pasižymėti)... Mane labiausiai skaudina, kad ji niekada nepasidomėjo mano pomėgiais, požiūriu į gyvenimą, bet vieną kartą nutarė, kad aš netinku jos sūnui, ir tai sustingo iki šiol... Kažkaip pastaruosius metus beveik negirdėjau jokių atgarsių, tai pradėjau visai ją užmiršti, tačiau artėja vestuvės ir norom nenorom vėl tenka galvoti... Be to, nežinau, kaip reikės savo vaikus (tikiuosi turėti!) leisti bendrauti su ja, nes suprantu, kad vaikams norisi turėti senelę, tačiau aš tikrai negalėčiau šalia būti...

Įsivaizduokite, mes draugaujame daugiau nei 3 m., o ji dar pareiškia savo sūnui, kad bus ir kitų meilių, nebūtina taip prisirišti, kad jam pravartu pavaikščioti po klubs, susipažinti su kitom...

siaubas!!!kur jos motiniski jausmai???kas ji per zmogus,jei savo sunui laimes nelinki,sakydama tokias nesamones?kaip ji nesuvokia,kad jei per 3 draugystes metus jusu neisskyre,tai dabar tuo labiau neisskirs.tavo vietoj jau seniai buciau issakius ka apie ja galvoju,kad ir kuo tai pasibaigtu.is kur pas tave tiek kantrybes su tokia ragana?laikykis ir toliau taip:)sekmes

Nu čia situacija panaši kaip mano broliui buvo su jo pana. Cia raganos pozicijoj buvo mano mama ir net mano mociute . Is tikruju tai panai buvo nelabai fainai mes visi tai supratom, todel as pasistengiau ja parodyti is geros puses ir kad tai yra mano brolio reikalas o ne ju. Ilgai teko itikinet ir broliui pasakiau kad netyletu. Tai zinok padejo! Iki siol jie kartu ir mama mano labai patenkita ju draugyste , kviecia i visas sventes. Zodziu cia ne tau irodinet reikia kad tu esi verta jos sunaus, o tavo vaikinas turi susest ir rimtai pasneket su savo motina, juk pagaliau nutaret seima sukurt, ka jis masto , vyras turi ginti savo moteri. SEKMES!

Galbut busimajai anytai neitinki ne tu, o apskritai pats faktas, kad jos mylimojo sunelio gyvenime atsirado KAZKOKIA. nesvarbu, kokia panele bebutu, galbut jai neitiktu... buna tokiu mamu - bet kokiais metodais stengiasi nepaleisti savo vaiko, ir visose moteriskos lyties atstovese mato mirtina priese, kuria reikia sutrypti i miltus. taip kad, manau nebeieskok problemu savyje - jeigu tavo mylimajam tinka tavo nosyte ir tavo krutine (kurios, manau, visiskai puikios), tai jau tavo anytai tai tikrai neturi rupeti. o jeigu jai rupi, tai jau yra jos asmenine problemele. kas link vestuviu, vis tik tai yra jo mama, moteris, kuri pagimde tavo busimaji, ir manau pakviesti ja jus privalote. o jau jos pasirinkimas, ar ji ateis. taciau jeigu ji ten blogai elgsis, manau tai bus geda jai, o ne tau... aisku, slykstu, jei ji sudirbs graziausia jusu gyvenimo diena, bet esu tikra, kad jei jus graziai jos paprasytumete leisti jums pasidziaugti savo svente, ji nusileistu... bent jau del savo sunaus. nemanau, kad ji nores buti sugedinta iki tokio lygio, kad jus butumete priversti paprasyti ja palikti jusu vestuviu ceremonija
laikykis, pupa, tikrai slyksti tavo situacija, uzjauciu nuosirdziai, bet patikek, problema yra ne tavyje, o tavo anytoje ir jos poziuryje.
Laikykis.

MAN ATRODO, KAD TAVO BUSIMASIS VYRAS TURI GRIEZTAI PASAKYTI SAVO MOTINAI: AS JA MYLIU, JI MAN TOKIA PATINKA IR BAIGTA, O TU CIA NUSTOK REKAVUS IR PLETKINUS, NES ISVIS SU TAVIM NEBENDRAUSIU. VA. ARBA TU JAI PATI PASAKYK KA GALVOJI, VISTIEK NESUTARI, TAI BLOGIAU NEBUS. BET GERIAUSIA JEI VYRAS PASAKYTU, JIS TURI APGINTI TAVE!