QUOTE(Proud_Mommy @ 2010 11 29, 16:06)
O as labai daug svajoti vengiu..nes tuomet jauciu kaip gyvenu ateitimi..ir visai nepastebiu dabarties. Galvo prikimsta ateities planu, kazkokiu noru, siekiu ir labai sunku tokioje busenoje dziaugtis dabarties akimirkomis.
Na cia jau turbut individualiai kaip kam. Man atvirksciai yra zymiai lengviau. Zinau, kad turiu padaryti vienokius ar kitokius darbus ir imuosi ju su tikejimu, kad stai baigsiu sekmingai. Ir nemanau, kad norai ir troskimai trukdo dabarties akimirkoms. Jei vyksta kazkas gero, juk ir nukreipi demesi i tai kas vyksta dabar, o jei sunku, tiesiog daugiau pamastai i ateiti, kad nieko baisaus viskas greit pasibaigs...
O del problemu sprendimo, tai jeigu ju yra, zinoma, kad jas sprendi, o nelauki isaustancio ryto... bet mano pacios gyvenimas nera vien tik problemos ir ju sprendimas. Yra graziu dalyku ir tikiuosi dar grazesniu.
As turbut ne prie tu realistu, o prie "skraidytoju padebesiais" ir man taip tinka
Papildyta:
QUOTE(vaižgantė @ 2010 11 29, 16:25)
Na ne... Mano mąstymas yra orientuotas į problemų sprendimą, o ne užimtas kažkokiomis svajonėmis...
problemos issprendimas palankia linkme, kazkam gali irgi buti svajone
man atrodo mes tiesiog kitaip suprantam sias savokas
nezinau koks saltas ir bejausmis turi buti zmogus, kad jis nieko nesvajotu, tiesiog gyventu nuo vienos valandos iki kitos, nuo vieno sprendimo iki kito, nesustodmas nei akimirkai ir nepagalvodamas "ar nebutu puiku jei..."
Mano poziuriu jei moteris laiminga, tai savaime jos seima, draugai, visa aplinka laimingesne. Patenkinta ir nebijanti svajoti moteris (net jei jos laime paremta "kazkokiu" egoistiniu siekiu issipildymais) daugiau gali duoti pasauliui. 
