Įkraunama...
Įkraunama...

Kelionių dienoraščiai

Lietuva – Lenkija – Čekija – Austrija – Slovėnija - Kroatija

Sveiki, ir aš atiduodu savo duoklę SM svetainei smile.gif esu labai dėkinga, nes būtent čia rasta informacija, keliautojų patarimai padėjo suplanuoti kelionę. Ačiū visiems labai. Įkeliu dienoraštį, gal ir mūsų patirtis kažkam bus naudinga planuojant savo keliones.

1 diena (vakaras)
Na štai ir paskutinioji pasiruošimo diena kelionei. Vaikai palikti pas senelius, o mes kraunamės lagaminus. Vakare parsivežam vaikus, pabaigiam ruoštis, ir galų gale 23 val.10 min. pajudam iš namų.

2 diena
Tęsiame kelionę link Lietuvos – Lenkijos sienos. Širdy džiugesys dėl būsimų kelionės įspūdžių ir noras kuo greičiau privažiuoti bei pravažiuoti Lenkiją. Ach, kad ją iškeltų kas nors kur nors prie Afrikos smile.gif koks kelio gabalas tada atkristų. Nors važiuojame pagal visas eismo taisykles, nei greičiau, nei lėčiau, atrodo, kad važiuojame, labai lėtai ir ilgai. Prie sienos sugaištame lakstydami po degalines, ieškodami LT lipduko, vieni pažįstami prieš kelionę užsiminė, kad jo būtinai reikia. Šiaip ne taip randame – 1,5 lt, bet pasirodo jo net neprireikia.
Na štai, pagaliau 02,20 val. (mūsų laiku) įvažiuojame į Lenkiją. kažkuriuo metu prireikia įsipilti dujų, tai pirmą kartą išbandom lenkiškas benzino kolonėles. Ir gaunam pirmąjį kelionės krikštą. Vyras, kaip įprasta pas mus, bando piltis dujas pats, o ten kaip įprasta pas juos smile.gif pasirodo reikia kviesti darbuotoją. Vargšiukas nežinodamas, gavo nemažą dujų dozę į rankas – tik įdėjo šlangą, pradėjo garai kamuoliais virsti. Oi griaužė paskui rankas, nudegino. Na bet gavom atsargumo pamokėlę ateičiai.
Nusprendėm kažkuriame posūkyje nepaklausyti dėdės navigatoriaus, todėl paklaidžiojom miško keliais. Jei būtume paklausę, gal būtume greičiau pasiekę Varšuvą (o gal ir ne). Tik gerokai paklaidžioję, vis mėginant mūsų dėdei navigatoriui atvesti mus į doros kelią, o mums vis nenusileidžiant, įlendame į geresnį kelią.
Pravažiavę Varšuvą, gal net netoli čekų, stojam degalinėje su kavinuke poilsio, nes dar kelio gabaliukas nusimato. Šiandienos kelionės tikslas Mikulov miestelis Čekijoje, prie Austrijos sienos. Užkandame iš namų įsidėtų vištienos gabaliukų, agurkėlių, vyras pabando keletui valandų nusnūsti, bet nepavyksta, tad nusprendžiame traukti toliau.
Mažylis labai susižavi fūromis, pamatęs juokiasi, rodo ir rėkauja „fūlia, fūlia“. Nors pirmąjį kartą net išėjo pasakyti fūra, bet vėliau pasrinko lengvesnį variantą. Taigi jo žodyne atsiranda naujas žodis „fūlia“. Na kalbininkai aišku turėtų čia ką pasakyti, bet dar spėsim išmokyti sudėtingesnių ir lietuviškesnių žodžių.
Jau truputį po pietų, - pagal mūsų dėdę navigatorių esame kažkur prie Lenkijos, Čekijos sienos. Važiuojame ir neramiai dairomės, kur čia baigiasi Lenkija, o kur prasideda Čekija, labai bijome pražiopsoti vinjetes pardavinėjantį kioskelį. Pravažiuojame tiltą ir suprantame, kad esame Čekijoje, o kur rasti vinjetę ??? Hm, neaišku. Taigi, nusprendžiame grįžti kelis kilometrus atgal į Lenkiją, kur matėm užrašą Vinjeta ir pirkti ten nerizikuojant, ir nebesiblaškant. Gal tai ir nebuvo geriausias sprendimas, nes pagal mūsų paskaičiavimus Lenkijoje pirkti Čekijos, Austrijos vinjetes išėjo truputį brangiau. Taigi, sumokame už Čekijos vinjetę (1 mėnesiui) – 82 zl., (būtų ko gero užtekę ir 10 – čiai dienų, na bet pagalvojom, kad galime nespėti grįžti), už Austrijos vinjetę – 47,50zl. (10 dienų). Po trumpo stabtelėjimo traukiame toliau, užfiksuodami atvykimo į Čekiją laiką – 15 val. 18 min. (mūsų laiku). Kažkur ties Brno važiuojame labai bjauriu keliu. Nors asfaltas, bet dardam kaip per žvyrkelį. Stebėdami kai kurias kosminiu greičiu pralekiančias mašinas niekaip nesuprantam kaip tos mašinos nesubyra.
Vakarop pasiekiame Mikulovą. Tiesa mūsų navigatorius niekaip to Mikulovo miestelio pažinti ir pripažinti nenorėjo, vis siūlė važiuoti pro Prahą. Taigi, kartais geriau aklai nepasikliauti navigacija ir papildomai turėti žemėlapį po ranka.
Ieškome nakvynės, nerandame to, kas patiktų. Privažiuojame prie Euro viešbučio, o ten užrakinta, tik nurodytas telefono nr. ant durų. Toliau sukame ratus, kol vėl nusprendžiame nebegaišti, grįžti prie to paties Euro viešbučio. Susiskambinam nurodytu numeriu. Kažkokiu būdu atrodo pavyksta susišnekėti (nes neužilgo sulaukiam šeimininko) mums kalbant rusų, viešbutuko šeimininkui čekų kalba. Taigi čia ir apsistojame už 52 eurus (su pusryčiais).
Įsikūrę einame pavalgyti į „Aquarium“ restoraną. Pasiimam dvi porcijas „smaženij sir“ (apkeptas džiūvėsėliuose sūris) su salotomis, 2 porcijas bulvių free, kokos, sulčių, po alaus bokalą. Sumokam 16 eurų. Gal brangoka? Planuose dar apžiūrėti Mikulov miestelį, tačiau šis planas greitai žlunga, nes pradeda stipriai lyti. Tai, ką - tenka per lietų tekinomis parbėgti į savo viešbutuką ir miegučio.

3 diena
Ryte 8.30 (mūsų laiku) papusryčiaujame. Paserviruota - kava, arbata, sūris, kumpelis, rageliai, medus, džemas, pomidoriukai, paprikos. Ką gausime pusryčiams buvo siurprizas, nors iš vakaro derinom meniu. Lyg ir supratom, kad bus mėsos, sūrio rinkinys, bet kai šeimininkas pradėjo rodyti ranka tarsi maišytų, pagalvojom gal vis tik jis turi omenyje kažkokią kiaušinienę su kumpiu. Taigi ėjom pusryčiaut spėliodami ką gausim smile.gif. Pirmasis variantas vis tik buvo teisingas.
9.10 val. (mūsų laiku) išvykstame iš Mikulovo. Pravažiuojame Austriją, ilgai ir nuobodžiai važiuojame pro Vieną, įvažiuojame į Slovėniją apie 13.30 (mūsų laiku). Slovėnijoje susimokam už vinjetę (7d.) – 15 eurų. Plėšikai.
14.05 jau esame prie Slovėnijos - Kroatijos muitinės. Slovėnijos pusėje pasus patikrina labai jau surūgęs slovėnų muitininkas. Net nepasisveikinęs atkiša ranką. Matyt sunkus rytas, o gal charakteris ... Dar kartą parodome pasus jau laimingesniam Kroatijos muitininkui ir štai 14.14 val (mūsų laiku) mes jau KROATIJOJE. Valio, valio, valio. Už kelių šimtų metrų privažiuojam mokamą kelią, pasiimame kortelę, ją mums vėliau, išvažiuojant iš mokamo kelio, nuskanuoja (už tą atkarpėlę tenka sumokėti 6,50 eurų (48 kun))
Degalinėse niekur neturi dujų. Sukam į vieną po kitos – nėra. Vienoje degalinėje nemokamai duoda Kroatijos žemėlapį su visomis pažymėtomis degalinėmis. Žemėlapis labiau praverčia rasti kelią, nei degalines. Vėl, eilinį kartą, stojame pasiteirauti, mums paaiškina, kad jau „next“ degalinėje bus dujų. Kol randame tą „next“ privažiuojame 3 kelius, hm .... kažin ar būtent mūsų kelyje??? Valio pasirodo mums pasisekė. Vėl galėsim pigiai važiuoti. Užsipylę dujų traukiame toliau. Kaip ir rašė prognozės, pasipila lietus. Nuotaika bjursta. Vėl sumokame už kelią – 5,80 eurų. Traukiame toliau, link Plitvicų. Mūsų dėdulė navigatorius nuveda serpentinais per kaimelius. Viena vertus užkniso tie siauri keliukai, kai kur statokos nuokalnės, nuolatiniai posūkiukai (laimei, kad tuo metu nelijo, būtų tikrai labai sudėtinga važiuoti), kita vertus pavažinėjom įdomiais keliukais, pamatėm nedidelius kroatiškus kaimelius (važiavome ne Slunij, Rakovica, Grabovac, o Jasipodol, Palški keliu).
Pirmiausia nuvažiuojam prie Plitvica ežerų, susižinom darbo laiką ir patraukiam ieškoti nakvynės. Įvažiavę į Seliste Dreznicko (Grabovac kelyje) miestelį dairomės patinkančių namų. Kaip ir niekas už akių neužkliūva, bet patraukiam į vieną padoresnį. Įėjus į vidų dvelkteli bjaurus kvapas, dvokia kokia tai seniena, pastovėjusiomis gėlėmis, kažkur kambaryje girdisi knarkimas. Pabeldžiu, kelis kartus silpnai šūkteliu hello, hello, ir neriu iš ten. Ai gerai, kad šeimininkas pramiegojo ale potencialius klientus. Ką gi, ieškom toliau. Vienur nėra vietų, kitur irgi nėra, bet ponia Marija, maloni moteris, pasisiūlo padėti. Suskambina kažkam ir jos vyras palydi mus iki pat Jelena apartamentų (maždaug 6 km. Iki Plitvicų), kuriuose ir apsistojame. Šeimininkė (kažkodėl nusprendžiame, kad tai ponios Marijos anyta) paprašo 50 eurų, nusiderame iki 45 eurų. Kalbamės angliškai (su turbūt anūkės pagalba).
Mums paskiria vieno kambario apartamentus su dušu ir balkonėliu. Visa aplinka toks ale mūsų kaimas su priekyje pievele, vištomis, batutu, sūpynėmis vaikams. Ten pat nuomoja ir dviračius, bet aišku, mums neprireikia. Įsikuriame, išbandome Wifi. Ryšio kambaryje nepavyksta pagauti, tenka išeiti į lauką, atsistoti arčiau šeimininkės durų. Peržvelgiu greitai nieko gero nežadančias orų prognozes ir maunam pavalgyti į SM rekomenduotą restoraną Degenia. Užsisakom pavalgyti, skanu, bet kišame per prievartą – kažko apetito visai nėra. Kainos kavinėje: pica – 44 kun, vištienos kepsnys – 60 kun, jautienos bulijonas – 15 kun, alus – 15 kun, coca – 15 kun, sultys 2 vnt. po 15 kun.
Grįžę, vakare pasėdime balkone, pasimėgaudami vaizdais ir ore tvyrančia romantika – priekyje kalnai, apšviesta bažnytukė, kažkur tolumoje girdėti dainuojant, cvirpia cikados. Ach kaip gera atostogauti.

4 diena
Miegojom kažko labai prastai, ne taip kaip Mikulove. Greitai susikrauname daiktus, išgeriame kavos, vaikams pabandome įsiūlyti bulijono ir 7.45 (mūsų laiku) išvykstame prie Plitvica ežerų. Kadangi tokiu ankstyvu metu nieko nesutinkame, tai kambaryje paliekame šeimininkei padėkos raštelį.
Nerasdami kitos parkavimo aikštutės, parkuojamės prie viešbučio Bellevue. Tik daug vėliau bevaikščiodami po parką, pagalvojome, kad viešbučio aikštutėje ko gero už parkavimą nereiks mokėti, o dar ir nutempti mašiną gali. Na, bet šiaip ar taip visai neplanuotai ir netyčia sutaupėme.
8.10 (mūsų laiku) stovime prie parko įėjimo. Už bilietus (suaugusiems po 110 kun, vaikams 55 kun, mažyliui nemokamai) sumokame kortele, nes eurais neima. Plius dar nusiperkam parko žemėlapį už 20 kun
Kadangi autobusiukas važiuos tik už valandos, tad informacijoje mums pasiūlo nelaukiant autobusiuko aplankyti visą parką (maršrutas C). Taigi, nusileidžiame 200 laiptelių, laivu mus vienus perkelia į kitą krantą, o tada pėsčiomis patraukiame aplink ežerėlius. Labai neprotingai padarėme, kad ėmėme vežimėlį. Su juo praktiškai nėra kur praeiti - per medinį tiltelį labai nepatogu, o laipteliai nors ir nedideli bet eina vienas po kito. Na, bet sportas - sveikata ir figūrai į naudą. Tik gaila, kad nepaklausiau kažkieno SM duoto patarimo. Gana greitu tempu apeiname ežeriukus, krioklius, tada su traukinuku parveža atgal prie įėjimo. Vėl leidiesi tuos pačius 200 laiptelų ir plauki jau išilgai ežero. Vanduo gražus, kartkartėmis smaragdinis, net ir nepaisant to, kad dangų gaubia tamsūs debesys. Atplaukus, patraukiame pėsčiomis. Vaizdai tikrai labai gražūs – ežeriukai, kriokliai, vanduo skaidrus, smaragdinis, šiltas, matosi žuvytės. Šitame maršrute su vežimėliu būtų buvę eiti lengviau (jį palikome mašinoje) - mažiau laiptelių ir medinių takų, nors gal tik taip atrodo, kai eini be vežimėlio.
Be reikalo sugalvojom užsikarti į kalną prie didžiojo krioklio. Lipom labai aukštai – liežuviai iki kelių, puškuojam, kol galiausiai įveikiam. Iš tikro būtų užtekę nueiti tik prie didžiojo krioklio ir grįžinėti. Nes būtent grįžtant (einant link autobusiuko) atsiveria patys gražiausi vaizdai, ir visai neprasčiau matosi nei iš viršaus, na bet vėl sportas - sveikata. Žiauriai nusikalėm lipdami į tą kalną, gal todėl kelias atgal pėsčiomis atrodė toks ilgas, nekaip nesibaigiantis, net pabodo, norėjosi kuo greičiau atsidurti prie autobusiuko. Visą maršrutą pralėkėme per 4 su pusę valandos. Iš tikro taupant laiką, verta pamatyti būtent tą antrąją dalį, nes ten atsiveria daug gražesni vaizdai – vis tie iš atvirukų.
Po pietų, gal apie 13 -14 val. patraukiame iš Plitvicų. Pila kaip iš kibiro. Orų prognozės, deja, nemelavo. Už kelią sumokame 12 eurų. Vis artėjame prie savo numatyto kurorto Omiš, o ir lietus nurimsta, darosi smagiau.
Su apsigyvendinimu Kroatijoje problemos turbūt nėra. Tik sustojame nedidelėje aikštutėje (15 km iki Omišo) ant jūros kranto žvilgtelti į žemėlapį, tuoj užkalbina senukas siūlydamas apžiūrėti apartamentus. Vėliau gailėjomės, kad neapžiūrėjome. Būtume turėję su kuo palyginti. Kitur tik stabtelėjus prie šviesoforo – bar, bar bar į langą vėl siūlo apartamentus, kadangi dar ne Omiše, pasakom, kad rezervavomės kitur, na o pačiame Omiše su pirmu pasitaikiusiu (beje pasigavo mus irgi apsisukinėjant gatvelėje) nuvažiavom ir apsigyvenom. Apartamentai Neda *** Duče – Omiš sankirtoje. Iki PC Studenac 2 min (jis jau Omiše), iki smėlio, na labiau žvyro paplūdimio – 10 min., iki miesto centro neskubant 25-30 min. Už naktį susitarėm 40 eurų. Tiek pasakė, kažkaip ir nesiderėjom. 2 kambariai. Viename jų - plati dvigulė lova ir dar viengulė, kitame siauresnė dvigulė lova, valgomasis, virtuvėlė su visa įranga ir indais, + WC, dušas, 2 balkonai. Viskas labai normaliai, tik beryšio, kad visi kambariai, WC išeina į koridoriuką, kuriame prie pat yra laiptai. Kad mažylis nenubildėtų užstatydavom vežimėlį. Iš tikrųjų, kai neturiu su kuo palyginti, tai net nežinau ar geras tas butas kur gyvenom ar ne. Trūkumai, kaip jau minėjau, - kad kambariai atskiri ir išeina į laiptus, kad tualetas labai mažas, vaizdas iš balkono – kiti namai, lopinėlis jūros. Privalumai – arti PC, jūra, malonūs šeimininkai, kambariai erdvūs, naujai išremontuoti, nauji baldai.
Šeimininkai iš vakaro neėmė pinigų, sako sumokėsit rytoj, geriant rytinę kavą. Pavaišino likeriu su kažkokiu pailgu vaisiumi (niekaip nepavyko išsiaiškinti kaip jis vadinasi, o taip įdomu, tuo labiau, kad kaip sakė šeimininkas tame gėrime 26 vitaminai, gerai skrandžiui ), vaikus sultimis ir šokoladu. Ilgai sėdėjome pas šeimininkus, pasakojo ką galima pamatyti aplinkui, nuveikti, gyrė, Omišo klimatą - kad Omiše labai geras klimatas sergantiems astma, nes susiduria upės, kalnų ir jūros oras. Viena šeima nuolat atvažiuoja, pabūna 20 dienų, eina kiekvieną rytą paplūdimiu per smėlį ir vaikui nebereikia „pypkės“. Reklama, reklama. Na bet negali žinoti gal ir tiesa.
Po ilgo ir malonaus pokalbio dar spėjame nueiti į pležą, nusimaudyti, nueiti į PC apsipirkti. Laimei jis labai arti, būnant ten prasidėjo liūtys su žaibais. Parlėkėm tekinom. Vakaras baigtas.

Penkta diena
Išsimiegojom labai labai gerai. Ryte matėm kaip šeimininkė ruošė vyšnių likerį, užpylinėjo vyšnias (trešnes). Kol susiruošėm nueiti pas šeimininkus, jų jau neberadom. Vėliau sakė, kad laukė mūsų iki 9 val.
Šiandieninė programa: pažintis su miestu, maudynės, Dino parkas. Tad patraukiame į miestą, pasivaikštome jaukiomis, siauromis senamiesčio gatvelėmis, paskanaujame ledų, kurių porcija daug didesnė nei Lietuvoje, o kaina mažesnė (6 kun). Iki miesto, su stabtelėjimu paplepėti kelionių agentūroje, apie 30 min. Grįžę vėl užeiname pas šeimininkus. (ups, sutrukdėm – kaip tik pjaustė tokius žalius vaisius likeriui. Juos vėliau sumaišo su kavos pupelėmis, kad likeris įgautų tamsią spalvą). Susimokame už nakvynę. Beje šeimininkas pinigų neima, liepia paduoti šeimininkei, nes kaip sakė, Kroatijoje moteris yra Boss. Na ir vėl vaišinamės likeriu, kava ir plepame daugiau apie Kroatiją, truputį apie Lietuvą. Buvom planavę aplankyti Bol salą, bet, anot šeimininko neverta, nes ten daugiau reklama, geriau apžiūrėti Splitą. Pateikė truputį istorijos apie Splitą, apie aplinkines lankytinas vietas.
Tolimesnė programa - Dino parkas (dieną neveikė), tad einam išsimaudyti. Sugrįžome jau vakare, bet kai sužinojom kainą – 240 kunų (visiems, nors mes suaugę ir nesisupsime) + dar kamuolys ir batutas papildomai po 25 kun. Bendru nutarimu nusprendėme, kad neverta. Na dinozaurai, kaip ir iš viršaus leidžiantis gatvele mums matosi, o supynės tokios kaip ir visur kitur. Vietoj to nuėjome į Luną parką. Vaikai pasisupo. Nieko ten tokio labai ypatingo nebuvo, kaip ir visur, bet mažylį per ašaras pavyko iškrapštyti, o dukra net išbučiavo už vieną supynę. Ir sumokame už viską tik 50 kun. Na ką sutaupėm, bet nemanau, kad kažką praradome nepabuvoję Dino parke.
Dar pasivaikščiojame promenada palei upę, pažiopsome į vyrus žaidžiančius kažkokį pirmą kartą matytą žaidimą. Kaip supratom, su didesniu kamuoliu, bando pataikyti į mažesnį. Na bet nepavyko susigaudyti nei taisyklėse, nei taškų skaičiavime, tiesiog buvo įdomu stebėti vyrų laisvalaikį.
Vakare labai sukyla vėjas, nelabai pavyksta maloniai pasivaikščioti po naktinį miestą. Vakarai vis tik vėsūs, cikados nečirpia. Gaila. Na bet pirminė pažintis su miestu kaip planuota, įvyko.

6 diena
Iš ryto labai didelis vėjas, tad nusprendėm eiti į senamiestį, bet kol susiruošėm, oras sušilo, nors vėjas didelis. Planai keičiasi – einame į pliažą. Vėjas didelis, vanduo kaip Palangoj. Na gal tiek negelia, bet malonumo jokio. Pliaže nešioja bandeles, staltiese pardavimui. Po pietų planuojam eiti į senamiestį, aišku, jei oras nesubjurs, nes weather.com pranašauja lietų su žaibais. Na kaip tarėm, taip ir padarėm – keliaujam į senamiestį. Prie upės mus sustabdo vaikinukas, siūlo plaukti Cetina upe. 80 kun (suaugusiems), vaikams „gratis“. Kitur buvo siūloma suaugusiems po 80 kun, vaikams 40, dar kitur vaikams 15 kun. Taigi, sutinkame. Plaukėm upe apie 40 min. Vanduo upėje skaidrus, vaizdai gražūs, sustojom prie restorano (30 min), nuėjom pažiūrėti pliažą, kuriame kaip supratau filmavo Vinetų. Pležiukas toks jaukus, seklus, nedidelis.
Grįžę nusprendėme užkąsti. Senamiesty, vienoj kavinėj, pasiūlė happy hour – 20 % nuolaida nuo 16-18 val. Užsisakėm dvigubą miksą – čiut suraitėm (2 kiaulienos kepsniai, 2 veršienos kepsniai, 2 vištienos šašlykai, 4 kepenėlių kepsniukai, 4 labai skanūs maltinukai (ale kotletai), 2 suraitytos dešrelės, bulvės free, svogūnai, labai skanus padažiukas + sultys, 2 maži alaus. Sąskaita 151 kun. Pagal čekį išaiškėjo, kad visai netyčia užtaikėm valgyti būtent toje kavinėje - „Sagita“, kurią mums siūlė kelionių agentūra kaip geriausią Omiše.
Grįžinėjant namo praeinam pro laivą, kuris plukdo į Brač salą (gėrimai, valgis įskaičiuota. Suaugusiems 200 kun, vaikams 100 kun, mažyliams aišku nemokamai. Išplaukimas ryte, grįžimas 19.30 (4 val. Brač saloje). Plaukia penktadieniais ir antradieniais. Na dar svarstome ar plauksime.
Sustojam kelionių agentūroje paklausti dėl Flinstonų kelionės, bet, gaila, nesurenka grupės.

7 diena

Atsikėlėm 9 val. mūsų laiku. Šiandienos planas – Dugi rat paplūdimys Breloj ir Makarska. Paplūdimys labai fainas kaip iš atvirutės. Nardėm, matosi žuvytės. Toliau važiavom pro Baška Voda – super gražus miestelis. Prie Makarskos - jau kaip Palangoj stovi vyrai su lentelėm, siūlo apartamentus. Makarska, nežiūrint neigiamų komentarų SM, irgi paliko visai nieko įspūdį. Labai patiko aikštė, promenada. Daug kavinių, parduotuvių, restoranų, parkas, turgus ir paplūdimys pasirodė visai fainas, nors gal ne toks jaukus, kaip Omiše. Makarskoj veiksmo ir žmonių daugiau. Omiše daugiau skirtas ramiam poilsiui. Patiko man ir malakoški (kriauklių) kolekcija vienuolyne. Įvairių rūšių, spalvų, formų kriauklės iš įvairių pasaulio regionų. Grįžtant dar užsukam į Verpecina – Marijos apsireiškimo vietą. Maldininkai monotoniškai rečituoja „sveika Marija“. Labai raminančiai nuteikianti vieta.

8 diena
Ryte lekiame į pliažą nusimaudyti. Renkame kriaukles, toks azartas sukilo kas didesnę ir gražesnę ras. Po pietų su vietiniu autobusu patraukiame į Splitą (kaina į Splitą 50 kun. Iš Splito 45 kun. ???). Miestas tikrai palieka didžiulį įspūdį. Diokletiano rūmai, promenada ... Sugalvojame norus paliesdami Grgur ninski statulos kojos pirštą. Turgaus parduotuvėlėje nusiperkame labai skanių bandelių, promenadoje gauname 2 buteliukus nestcafe šaltos arbatos (visus praeivius nemokamai vaišino). Tiesa, levandos daug pigiau Splito turguje (bent jau vienoje vietoje), nei Omiše. Tad lauktuvėms labiau apsimoka apsipirkti čia.
Grįžę, vakare dar spėjame pasivaikščioti po pliažą stebėdami apšviestą Omišą, paplepėti su šeimininkais.

9 diena
Iš ryto važiavome į ale Omišo Lurdą, į Leopold Mandič koplytėlę kalnuose. Šeimininkas palydėjęs parodė kur eiti, papasakojo, atsiprašė, kad negali toliau lydėti, nes turi žmonai padėti tvarkytis. Aplankėm koplytėlę. Taip gera ... tikrai labai gera aura ten. Užlipom kalno keliuku prie kryžiaus, pažiūrėjom panoramą iš viršaus, vaizdai - puikūs. Pavaikščiojom po autentišką Zakučac miestelį. Namai statyti iš akmenų prieš daugiau nei 200 metų, kai kurie negyvenami. Net palangės akmeninės. Ten gimė šventasis Leopold Mandič, kažkoks garsus kroatų rašytojas ir mūsų šeimininko Yvo tėvas smile.gif.
Vėliau patraukėm į Kremenko Flinstonų kavinę. Važiavom kalnų keliuku, kai kur pro akmenines gyvenvietes. Gatvės tokios siaurutės, kad mašina čiut pralindo. Nuvažiavom kavinė buvo uždaryta (dirba tik nuo 17 val.) Na, bet smagiai pasivažinėjom ir sutaupėm, nes ekskursijos į Flinstonų gyvenvietę kaina jei gerai atsimenu, berods apie 110 kun, o gal 90 kun už suaugusius ir 80 už vaikus.
Grįžom tiesiai į lietų. Dar bandėm eiti į pliažą, bet teko grįžti. Pakeliui vienas kroatas pakvietė po stogu, atnešė kėde. Labai malonūs ir šilti žmonės.

10 diena
Iš ryto plaukiojom semi submarinu (kaina 210 visiems). Nieko įspūdingo po vandeniu nepamatėm, - tik daug šiukšlių išplaukiant, daug didelių plokščių kriauklių, daug spindinčių saulėje mažų žuvyčių. Nebuvo verta.
Likusi diena skirta pliažui. Maudėmės, rinkom kriaukles, akmenukus ... Vanduo pagaliau šiltas. Viena šeima paliko gultą, sakė, nebereikia jiems, nes išeina, o sumokėję yra už visą dieną. Nu va kaip šaunu o ir susikalbėjom, nors jie kalbėjo savo kalba, o aš savo.
Vakare nusprendėm įgyvendinti dar vieną planą – užkopti į senamiesčio pilį. Į patį viršų neužlipom, nes liko tik pusvalandis iki darbo laiko. Na bet ir to, kiek palipom užteko. Vaizdai gražūs. Pati pilis lieka kitam kartui. Vis tiek kada nors dar čia atvyksime. Vėliau dar prisėdome kavinėje, nupirkom gėrimų lauktuvėms. Tose gėrimų parduotuvėse gali tikrai prisiragaut, nors po nedaug įpila, bet galva apsisuka kaip reikiant.
Grįžtant įmetėm centą į Cetiną, kad dar sugrįžtume. Vakaras šiltas, malonus, būtent toks, kokio tikėjausi iš visų atostogų. Nors paskutinė diena atitiko atostogų viziją. Pasivaikštome gatvele kurioje gyvenome šį kart paėjėdami į viršų. Ojojoj kokių namų ir vaizdų prisižiūrėjom. Aukščiau daug gražiau.

Toks geras vakaras, šiltas, malonus, gaila, kad būtent rytoj reikia išvažiuoti. Tokiais vakarais būtume galėję vaikščiot ir vaikščiot.

11 diena
8.30 mūsų laiku pajudam. Šeimininkė išlydi, vaikams prideda saldainių. Dar paprašo, kad kai grįšim parašytume, tada bus „spakoino“.
Sustojame kepyklėlėje nusipirkti jų skaniųjų bandelių (su marmeladu, su šokoladu, su sūriu) ir patraukiam namo. Dėdulė navigatorius užveda į serpentinus pro Cetiną. Reikėjo sukti keliu palei jūrą ir įlįst prie Splito į autostradą. Paklausydami navigatoriaus pralošėm jūros vaizdų, laiko, prisidėjo dar apie 40 km. Ir kelias sudėtingesnis, vingiuoti serpantinai. Žiūrim į tarp kalnų šmėžuojantį Omišą, norisi verkti kad reikia išvažiuoti.
Už autostradą nuo Omiš – Lučko (Zagreb) sumokam 28 eurus (kunomis 193 kun). Nuo už Zagrebo iki Trakočau kelią sumokam 48 kun.
15.15 įvažiujame į Slovėniją. Vis dar tikrina muitinė dviejose vietose. Už vinjetę Slovėnijos 7d. vėl sumokam 15 eurų.
15.53 pravažiuojam Austrijos sieną. Ilgai ir nuobodžiai važiuojame pro Austriją (keliai prastoki, vairuotojai lekią kaip išprotėję, Vienoje tiesiog šliaužiam, atrodo, kad ji niekad nesibaigs). Pagaliau 20 val. kertame Čekijos sieną. Stojame degalinėje prie Lidl degalų ir šalia esančiame restorane pavalgyti. Sąskaita 314 kč. Labai skanios sriubos – česnakinė (su sūriu, kumpeliu, duonyte), pomidorinė (su mėsa) ir vištos krūtinėlė su ryžiais ir rikotos sūriu. Labai labai skanu, dar ir aplinka labai jauki.

12 diena
24 val. kertam Čekijos – Lenkijos sieną, kuri yra tiesiog tiltas, taigi nesupranti kur Čekija, kur Lenkija. Po geros valandos stojame numigti poilsio aikštelėje. 5.05 pajudame toliau. Su keliais sustojimais pasiekiame Augustavą, vėliau Suvalkus. Abiejuose miestuose šiek tiek apsiperkam ir pagaliau 18.50 įvažiuojame į LT. Namie būname 22.06. Tiesa, gerai, kad šį kartą vėl suabejojame navigatoriumi, nes kažkuriame kelyje susisgrimbame, kad jis nusprendė vesti mus per Baltarusiją.

Iš viso nuvažiuota kilometrų - 4401.07
Bendra kelionės suma su apsipirkimu Lenkijoje – 4796,84 lt.

Išlaidos (su nedidele paklaida):
Degalai – 1307,99 lt
Nakvynė – 1305 lt
Vinjetės, kelių mokesčiai – 413,18 lt
Parkingas (prie Brelos pležo, Makarskoj) – 47,04 lt
Valgis, gėrimai, kavinės – 878, 15lt
Pramogos (lankytinos vietos, ekskursijos) – 408,35 lt
Lauktuvės – 157 lt.
Kitos išlaidos – 12,16 lt
Apsipirkimas Lenkijoje – 265,85 lt

Kelionės apytikslis laikas važiuojant į priekį:
Namai – Mikulov - apie 20 val.
Mikulov – Plitvicos ežerai - apie 8 val.
Plitvicos ežerai – Omiš - apie 4 val.

Kelionės apytikslis laikas važiuojant atgal:
Omiš – Lenkija – apie 15,30 val.
Lenkija – LT siena (atmetus kelių valandų pamiegojimą mašinoje) – apie 10,45 val.

Ir pabaigai: Pieš kelionę vis svarsčiau – žmonės kartą nuvykę į Kroatiją, vėl važiuoja ten net po 5, 7 kartą. Ką tokio ta šalis gali turėti, kad ji traukia vėl ir vėl sugrįžti? Dabar manau, kad švari jūra, graži gamta, kalnai, įvairi veikla, kurią gali ten nuveikti, malonūs žmonės, ganėtinai nebrangus poilsis (nakvynės, maistas, pramogos) ko gero ir yra tas magnetas vėl ir vėl traukiantis atgal. Manau, kad ir mes dar ne kartą ten sugrįšime, bent jau norėtume tai tikrai.
Atsakyti
Sveiki visi! Noriu pasidalinti mūsų kelionės nuosavu automobiliu po Europą, kuri truko 62 dienas, įspūdžiais ir patirtimi smile.gif Manau bus naudinga tiems, kurie ruošiasi keliauti ir nežino nuo ko pradėti. Svarbiausias patarimas žmonėms su maža patirtimi už vairo ir didele širdimi kelionėms - nebijokit, viskas daug paprasčiau ir lengviau, nei gali pasirodyti iš pirmo karto smile.gif Aš pats vairuotojas visiškai be patirties (prieš kelione vairavau automobilį tik tris savaites, beveik po dviejų metų pertraukos po teisių įgijimo), šią vasarą (2013), išvykau į 10 000km. kelionę ir sėkmingai pervažiavau ne vieną didžiąją Europos sostinę. Plačiau apie tai galite perskaityti čia - http://summer2013.eu (patarimai prieš išvykstant, išlaidų sąmata ir pan.)

Anyway - linkiu visiems sėkmės ir daug gerų įspūdžių jūsų kelionėse wink.gif
Atsakyti
Sveiki,

prieš mėnesį grįžom iš Tenerifės. Maršrutas (nuomavomes mašina ir važinėjom po salą):

1 diena - Barselona (nakvynė Guesthouse Barcelona Gotic )

2 diena - Tenerife pietinis oro uostas (atskridom 24 val, i6vykom 5 val ryto) -Teide-La Oratava - San Juan de la Rambla-Playa de S. Marcos - Garachico - Parque Sibora - Mirador de Baracao - Mirador de Hilda - Masca - Santiago del Teide - Puerto Santiago (2 nakvynės viešbutyje Hotel Bahía Flamingo)

3 diena - Playa de La Arena - Playa de Las Americas-Playa de La Enramada (deginomes)-Playa de San Juan-Puerto de Santiago

4 diena - užkilimas į Teidė ugnikalnio viršune - La Laguna - Puerto de La Cruz (nakvynė viešbutyje Hotel Puerto de la Cruz)

5 diena - Bajamar - Las Mercedes -apžvalgos aikštelės važiuojant kalnagubriu - Playa de las Teresitas -Santa Cruz de Tenerife (karnavalas - Karalinės rinkimai) - po 1 val naktie išvykom į oro uostą, 3 val mašinos pridavimas

6 diena - 8.30 val. - 5,5 val skrydis į Oslo Rygge, ten 3,5 val laukimo ir dar 1,5 val skrydžio - 22 val Vilniuje - į taksą ir namo:)

Plačiau: http://gyventi-smagu...14-vasaris.html

Dar keli mūsų maršrutai:

Norvegija - 4 dienos (lėktuvu, traukiniu, pėsčiom ir laivu):

Kaunas - Oslo (Rygge) - Oslo - Myrdal - Flam - Gudvangen - Flam - Balestrand - Bergen - Oslo (Rygge) - Kaunas
Plačiau: http://gyventi-smagu...label/Norvegija

Portugalija - 10 dienų (lėktuvu ir mašina):
Porto - Guidemares-Braga - Viana do Castelo - Porto - Aveiro - Pinhao - Aveiro - Coimbra - Leira - Batalha - Fatima -Nazare - Sintra - Cabo Raso - Praja de Guincio - Cascais -Lisboa -Sines -Lagos - S. Vicente -Sagres -Ponta da Piedade -Portimao -Lagos - Sagres - Ferragudo - Carvoieiro - Albufeira - Vilamoura - Olhao - Tavira - Faro.
Plačiau: http://gyventi-smagu...-pavasario.html

Lenkija (3 dienos mašina su vaikais):

Maršrutas (1000 Km): Vyštytis - Goldap - Węgorzewo - Bartoszyce - Pienięzno - Braniewo - Fromborg - Elbląg - Shutowo - Krynica Morska - Elgląg - Magdeburgas - Gdanskas - Sopotas - Elbląg - Orneta - Lizbark Warminski - Reszel - Sv. Lipka - Kętzyn - Gižycko - Olecko - Suwalki – Marijampolė
Plačiau: http://gyventi-smagu...p;by-date=false
http://gyventi-smagu...ja-1-diena.html
http://gyventi-smagu...ja-2-diena.html

Atsakyti
Planuojame važiuoti birželio vioduryje, gal kas ka patarsite:
Klaipėda-Varšuva(1 nakvynė)-Krokuva(2 nakvynės)-Zkopanė(2 nakvynės)-
Brno(1 nakvynė)-Praha(2 nakvynės)
Vykstame 4 asmenų šeima
Atsakyti
Up tongue30x30.png
Atsakyti

MAROKAS, Prancūzijos rivjera per 4 dienas

 

https://erikoskeliones.blogspot.lt/

 

https://erikoskelion...pot.lt/2018/01/

 

 

 

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ierika: 04 kovo 2018 - 13:19