Ziemuzele
Atkaklus dalyvis
Branginkite laiką, nes dienos yra piktos. Taip glaustai pasakyta
Dienos apgaulingos, gyvenimas trumpas, todėl tai reikia prisiminti, tai reikia jausti visa širdimi ir suprasti, koks vertingas tas laikas, kuris mums skirtas. Kai kurie žmonės mano, jog galvoti apie laiko bėgsmą tolygu galvoti apie tai, kas liūdna, kas kelia nykias ir niūrias mintis. Tačiau yra visai kitaip. Priešingai, sulig kiekviena minute laikas priartina mus prie amžinybės, kiekvieną minutę jis mūsų klausia: Ką tu padarei vardan jos?
Juk mes svečiai šioje žemėje. Mes svečiai trumpam, labai trumpam laikui; išėję iš paslapties ir grįžtantys į paslaptį. Tačiau Viešpats atskleidžia mums, kad šis trumpas gyvenimas yra mums nepaprastai reikšmingas, nes jis yra amžinybės mokykla, čia mūsų siela, mūsų asmenybė, mūsų sąžinė visa, kas mumyse yra dieviško, čia auga ir bręsta.
Ir kaip baisu žmogui, kuris iššvaistė savo laiką, išeikvojo jį aibėms niekučių, menkiems, apgailėtiniems dalykams. Jis atsigręžia, ir pasirodo gyvenimas jau praėjo, iššvaistytas menkiems rūpesčiams, tuščiai, bevaisei plepalynei, kažkokiems reikalams, apie kuriuos gal net nevertėjo galvoti. Laikas praeina.
Laiko negalima pasukti atgal nė vienai sekundei, todėl apaštalas ir maldauja mūsų: Branginkite laiką, neeikvokite jo tuščiai, nepraleiskite jo tuščiažodžiaudami, dykaduoniaudami. Prisiminkite, jog kiekviena minutė brangi, už kiekvieną valandą žmogus gali sumokėti amžinu gyvenimų. Kai mes galvojame apie tai, keičiasi požiūris į gyvenimą, į savo pareigą, į savo darbus, į viską, kas mus supa. Mes daromės taupūs žinodami, kad ryt poryt mes galime būti pakviesti atsiskaityti. Įsivaizduokime, kad dabar, šiandien visi turime žūti. Pusė iš mūsų palaužti sunkių ligų jau artėja prie gyvenimo saulėlydžio. Kiti taip pat gali beregint, akimirksniu numirti.