Taip as pravaiksciojau nuo 37 savaites, iki pat termino.... KMUK ar kur kitur butu seniai "pjove" ar bent jau skatine, o as buvau uz kuo didesni naturaluma, be intervencijos... Taigi per tas 3 savaites pazinau visa personala. Mane visa ta laika kasdien priziurejo vedeja Babiliute, nuostabus zmogus- mane ir drasino, ir pajuokaudavo, kaip cia "gimdau, bet negimdau" tiek laiko. Vaisiaus vandenu buvo kiek per mazai, taciau bukle jo gera, tad vel- pjauti neskubejo, kituose GN manau jau butu CP dare. Galiausiai suejus terminui, saremiai vel tapo skausmingi, bet kaklelis tik 3 cm, todel gydytoja vis sako, tu pagalvok, ar nenori, kad nuleistume vandenis, nes ju jau per mazai, vaikas 3,5 kg, (as pati labai smulki), nu ir taip gavosi, kad apsisprendziau.
Penktadieni nuleido vandenis, bet neskatino- man tai buvo svarbiausia. Nuo pat ryto iki pat vakaro (gimdziau ilgai, 12 val, 2 val stumiau...) akusere Milasiene mum padejo, visus "irankius " dave, kuriu tik norejom, ir visa laika nuo vandenu nuleidimo buvau toje normalioje gimdykloje. Buvau uzsukus ir i ta "atsargine"- nu tikrai joje nebuciau norejusi gimdyti...taciau ten gimde 1, pasku ir 2 moteris (nes as buvau laikoma kaip "rimciausia gimdyve", nors ir pagimdziau veliausiai....). Personalas pasiliko net po savo darbo valandu, vedeja man juokaudavo, sako, jau 3 valandos, tuoj mano darbo laikas baigsis, greiciau gimdyk, gal epiduras pagreitintu viska...
siule siule man ta epidura (o as bijojau, kad ten net neprisiprasysi,..), as atkakliai laikiausi naturalumo, kol galiausiai kaklelis per 8 valandas tik 2 cm pasistumejo, ir nusileidau, sutikau.... po to viskas greitai, 19 val jau pagimdziau.
Leido rinktis gimdymo poza, kas man buvo svarbu, neliepe guleti ant nugaros. Taciau i pabaiga as taip ir isstumiau, nes jau nebuvo jegu kitaip bandyt, nuo 2 val stumimo buvau pavargusi. Intervencija tokia, kad kirpo, ir dar pries tai plysau. Bet CP nedare (velgi, garantuoju, kad KMUK pvz butu iskart skatine, ir po poros valandu CP dare). TUO MAN KGN IR PATINKA, kad jie racionaliai, aisku, nerizikuodami vaikelio sveikata, masto ir priima atitinkamus sprendimus. Stengiasi daryti viska, kad mamai ir leliukui butu kuo geriau.
Tiesa, anesteziologe pasitaike ta piktoji, apie kuria esu girdejusi. Duriant i stubura, per saremi, kai reikejo nejudeti, ji manes prase po visko KIEK GALIT atsilyginti, As ir taip buciau davusi, bet tas prasymas man pasirode nekorektiskas labai. Tiesa, po gimdymo, kai kita sesele trauke kateteri, nustebo, kad pasirodo durta buvo...2 kartus



Viskas vyko super po gimdymo. Mane siuvo burys personalo, as ant krutines po 20 sekundziu gavau savo burbuliuka, dainavau jai lopsines, juokavau su visais apie SM temas, visi viska suprato, palaike, man buvo drasu. Praejus 2 val, vaika idave teciui nestis i palata, o mane lydejo akusere, teko lipti i antra auksta. Palata- superine, dvi normalios, placios lovos. Leido likti vyrui su salyga, kad jei bus gimdyviu bumas, jis tures issikraustyti...labai to bijojom, nes pagalbos reikejo LABAI- negalejau kitos kruties vaikui iduoti, nes pasiversti negalejau, buvau smarkiai siuta...vyras labai padejo...tad nezinau, kaip ten 3-4 moterys su leliais guli, man neisivaizduojama

Svara, tvarka, skanus maistas, man viskas patiko. Vyras liko iki pat pirmadienio ryto. Paskui vaziavom namo.
Tiesa, sie GN nepriestaravo musu atsisakymui skiepyti (del tam tikru priezasciu) mazyle, ir visais budais stengesi skatinti man paciai maitinti (viena nakti vaikas nevalge visai, prie kruties is budavo PO 3 valandas, o vis tiek verkdavo, seseles sake viskas bus gerai, taip ir buvo...).
Po gimdymo vaika prie kruties padejo po 20 sec. Na, gal 30

Svarbiausia- be reikalo nesiule CP, neskatino.
