QUOTE(cezi @ 2010 01 15, 20:53)
tai jau darboholizmas

, o jei rimtai norėčiau darbo kurį galėčiau dirbti namuose
Ooo darbas namuose būtų svajonė, bet mano ir MB profesijoje tai neįmanoma, nors mes "dirbame" ir namie tik ne pinigus iš to darbo uždirbame - aš pvz. moksliniu tikslu sėdžiu prie kompo , o MB paskaitas studentams ruošia

. Ir čia ne darboholizmas, o tiesiog vertimasis per galva šiais kriziniais metais, kad išgyventume.
QUOTE(pukpuk @ 2010 01 15, 21:24)
Sutinku 100%. Jei mano sunus prabils ir neatsiras iki 4 metu kazkokiu "viniu" daugiau ten gyvenime nevaziuosiu.
Kai mes lankemes man susidare ispudis kad jie ten is didelio rasto truputi is krasto iseina vietomis... kazkokia hyperdiagnostika nenormali...
Va todėl kažkaip manęs ten ir netraukia

Gal ir nereiktų labai žiūrėti į kitų atsiliepimus, bet kažkaip nelabai ir tikiu, kad tie atsiliepimai "iš piršto laužti"
QUOTE(Viva_la_vita @ 2010 01 15, 21:49)
Na negi negali būti vaikas šiaip tvarkingas? Negi tai iš karto autizmas?
Tai gal autizmas ir knygas pagal dydį susidėti lentynose, ir batus į eilę susirikiuoti?
Man atrodo, kad autizmu gydytojai labai dažnai įvardija tai, ko jie negali paaiškinti. Sutikčiau su vaiku skristi ir į Rusiją, ir į Ameriką, kad ten diagnozę patvirtintų arba paneigtų, nes netikiu VRC.
Aš pvz. esu labai skrupulinga ir nuo mažens tvarkinga (nes mama visad mane spaudė ir mokė). Ir vaiko to nuo mažų dienų mokau. Žinoma, kažkiek gal ir keista, kai vaikas moka gražiai žaislus susitvarkyti (nors pastaruoju metu ožiai lenda pradedant juos tvarkytis

), daiktus padeda į vietą ir net labai gerai atsimena kur kurio daikto vieta yra net po keletos dienų ar dar ilgiau.
Tiesa, šiandien psichologė man pasakė paguodžiančių minčių ir daugiau: nelyginkite savo vaiko su kitais vaikais, kiekvienas vaikas individualus ir tikrai nebūtinai visi vaikai turi žaisti su visais žaislais; aš pasakiau, kad maniškis mėgsta žaisti TIK su mašinomis. Ir ji sakė: ir gerai, nieko čia blogo, gal tiesiog jo toks charakteris. Vaikis hematogeno batonėlį vėžino per stalą prieš psichologę. Sakau: jis tai daro labai seniai su įvairiais daiktais. Ji pasakė: puiku! Vadinasi, jis turi vaizduotę. Autistiški vaikai vaizduotės neturi
Ir dar: dėl tų rikiavimų. Mūsiškis rikiuoja ir dabar pastoviai. Ypač kai dabar namie pilna tuščių palangių ir jokių užuolaidų

Tiesiog kaifas, daro tai su pasitenkinimu. Surikiuoja įvairiausiomis variacijomis

Ir išilgai, ir horizontaliai, ir įstrižai, ir visaip sugrupavęs skirtingas mašinas. Dažnai jis tai daro nusiramindamas, leidžiu jam tai daryti prieš miegą, kad nurimtų, kad nebesiaustų. O jei noriu, kad jis būtų aktyvesnis ir labiau bendraujantis - įsijungiu į jo veiklą kartu. Giriu tiek aš, tiek tėvelis: "aj ja ja, kaip tu gražiai surikiavai mašinas", dažnai būna, kad jis pradeda šypsotis ir džiaugiasi, kad jo darbas mums patinka

Kažkada bandžiau neleisti tų rikiavimų - bet pamačiau - beprasmiška. Nu jo toks žaidimas. Vyras man sako - kad ir jis taip žaisdavo