Nepykit, kad teršiu forumą. Noriu pasiūlyti paskaityti, iš austejosblogas.lt
Šio rašinio autorė Emily Perl Kingsley. Ji augina vaikelį su Dauno sindromu. Be to, už savo aktyvią veiklą neįgaliųjų labui yra laimėjusi ne vieną humanitarinį apdovanojimą. Šį apsakymą p.Kingsley parašė norėdama mums to neišgyvenusiems papasakoti, kaip jaučiasi tėvai, kuriems gimsta neįgalus kūdikis.
Apsisprendimas turėti kūdikį labai panašus į įspūdingos kelionės į Italiją planavimą. Tu prisiperki galybę informacinių knygų ir pradedi kurti nuostabiausius planus: Koliziejus
Mikelandželo Dovydas
Gondolos Venecijoje
Gal net išmoksti keletą šmaikščių frazių itališkai. Visa tai nepaprastai įdomu.
Po ilgų nekantraus laukimo mėnesių pagaliau ateina ta diena. Tu susikrauni lagaminus ir išvyksti. Po kelių valandų lėktuvas nusileidžia. Betgi stiuardesė praneša:
Sveiki atvykę į Olandiją.
Olandija?! nustembi. Kodėl Olandija? Bet aš skridau į Italiją. Dabar turėčiau būti Italijoje! Italija mano viso gyvenimo svajonė
Tačiau skrydžio maršrutą teko pakeisti ir tave nutupdė Olandijoje, kur ir turi likti. Juk svarbiausia, kad nesi nei baisioje, nei atgrasioje, purvinoje vietoje, kur aplink netvarka, badas ir ligos. Čia tiesiog kita vieta.
Taigi tu gali eiti ir nusipirkti naujų informacinių knygų. Turi išmokti kitos kalbos. Ir susitikti su daugybe naujų žmonių, kurių kitomis aplinkybėmis nebūtum sutikęs.
Tai paprasčiausiai kita vieta. Ji gerokai ramesnė ir ne tokia spindinti kaip Italija. Tačiau po kurio laiko atgauni kvapą, apsidairai ir
pradedi pastebėti, jog Olandijoje yra vėjo malūnų
Ir tulpių
Joje netgi gyveno Rembrantas
Tačiau visi, kuriuos tu pažįsti, yra iš tų, kurie permanentiškai keliauja į Italiją ir nesiliauja puikuotis nuostabiai ten praleidę laiką. O tau telieka kartoti: Taip, tai ta vieta, į kurią ir aš turėjau keliauti. Apie tai aš svajojau ir planavau.
Ir gali atsitikti taip, kad tokios svarbios svajonės sudužimą lydintis skausmas niekada, niekada, niekada nesiliaus
Tačiau
Jei visą savo likusį gyvenimą praleisti gedėdamas , kad nenukeliavai į Italiją, tu niekada, niekada nesugebėsi džiaugtis tais ypatingas ir labai mielais dalykais, kurie supa tave
Olandijoje.
labai llabai gražu...
toks jausmas kad apie mane asmeniškai...
Ice, o kodel tu sumastei apie tika taip iskart

as pradziai pagalvociau apie magnio trukuma, man daznai taip buna, pradeda akis trukciot, paskui meslungis traukt (jei nieko nedarau) - pageriu ir praeina
Aš noriu, kad būtų gerai, bet jeigu nebus, ar pritapsiu Olandijoje?
Olandijoj tikrai gražu ir dažnai tenka verkti iš laimės, ko Italijoj tikrai retai pasitaiko