QUOTE(misis.zd @ 2010 01 28, 15:20)
.as vyra myliu, ir skirtis mes nesiruosiam, padeda jis man tikrai kaip gali, bet kartais norisis su keptuve voztelt...

nu cia gi gyvenimiskas dalykas - kartais vozteleti vyrui norisi kiekvienai moteriai

o kad vyra myli - puiku, tai jau labai daug ir labai gerai

Nesusipratimu juk kiekvienoje seimoje pasitaiko, o vyrai aplamai sunkiai suvokia sitas bedas, nereikia del to ant ju pykti...
Del rutinos puikiai suprantu, blogai kai nera kur iseiti, su kuo is sirdies pasikalbeti... man kazkada sunkiausias akimirkas istverti padejo sesuo. tevai, mociutes, drauges - ivairiai, vieni padejo, kiti durnino, kad subinej slieku ieskau, tereikia dirzu geru ikresti vaikui, ir pasibaigs jo "ligos". Sita bajeri praeina tikriausiai kiekviena autistuko/aspergeriuko mamyte, nieko nepadarysi. Visu zmoniu neperauklesi, o vat save - galima. As esu ir gan grubiai uzciaupinejusi visokias tetules, o dar kai supykstu, mano zvilgsnis buna toks sunkus, kad ilgai ikalbineti netekdavo

Dar galima tiesiog ignoruoti tokias "aukletojas", net juokas paima, kaip jos supyksta, kad nekreipiama demesio. Bet daznai ir man uzeidavo bejegiskumas, ne visada buna noro ir jegu kam nors atsikirtineti, arba kantrybes patyleti. Esu ir apsiverkusi ne karta su vaikais parduotuveje ar gatveje, ir juos klykiancius tisdavau visa pikta ir nelaiminga... Toks gyvenimas. Baisu, sunku, dziaugiuosi kad tai jau praeity ir nezinau net ka patarti. Priimk viska taip kaip yra. Kai pikta - papyk, kai liudna - paliudek. Ir butinai surask kuo dziaugtis, kad atsverti tuos blogus jausmus.
Kas link draugiu, ir as turejau tokia, kuri ziuredama i mano vaikus sakydavo, kad jeigu jos vaikai tokie butu, ji juos uz koju - ir i siena

Tada ji pati dar neturejo vaiku. Dabar jau turi, bet i siena netranko kiek zinau

O siautejimo, riksmu ir barniu tikrai ir pas ja sociai. Taip kad tegul kalba tos drauges ka nori, nieko jos nesupranta. Ir ta pati, kuri dabar tau sako, kad paliktu vaika, kazin kaip prasnektu, jei pacios vaikui islistu kokia liga... As kol vaiku neturejau irgi isivaizdavau, kad auklesiu juos grieztai ir be gailescio, kas pasirode visiskai neimanoma, kai jie gime
Todel neimk visko taip i sirdi, nereikia klausyti kiekvieno plepsiaus, ypac tu, kurie sneka tau nemalonius dalykus. Nugi pasimokyk is savo vaiko