Labai laukiau vaikelio, Deja, budama 7,5 savaites nescia, patyriau persileidima. Buvo ziauriai skaudu, bet jau po 3 dienu ejau i darba. Gyvenu ne LT, tai ilgu nebuvimu cia niekas netoleruoja.
Po metu vel pasijutau nescia. Labai dziaugiausi, nors atrode keista, kad siek tie teplioja ir paskauda sona. Del tepliojimu - tai pasiskaiciau, kad buna, bet vis tie buvo neramu, nes ana karta nepasiseke. Dare ankstyva echoskopija, itare, kad kazkas negerai. Po kraujo tyrimo viskas paaiskejo - negimdinis. Paskyre operacija kitai dienai. Teko atsisveikinti su vienu kiausintakiu, nes cia kitaip nedaro. Pjauna viska, kad neliktu randu, nes jie atseit didina dar vieno negimdinio tikimybe. Po poros savaiciu - vel I darba.
Visko prisigalvojau, kad gal jau vaiku neturesiu, gal vyro sekla bloga. LT mane apziurejo ginekologe. Sako, viskas turi buti gerai. Isvaziavome atostogu, atsipalaidavau. Ir grizusi suzinojau, kad laukiuosi. Vel buvo neramu, bet si karta viskas buvo gerai. Dabar auginu 1,2 menesio suneli.
Svarbiausia, nepasiduokit blogom emocijom, laikykites ir tikekite, kad viskas bus gerai, o tada taip ir ivyks... Ir atsipalaiduokite, net ir su vienu kiausintakiu imanoma pastoti.






