QUOTE(Publicum47 @ 2012 08 17, 15:51)
Įliesiu truputi fantazijos kaip man atrodo
Marakesh ir jos jaučio istorija:
Gražią saulėtą vėlyvo pavasario dieną jautis ramiai sau rupšnojo sultingą pavasarinę žolytę ir mėgavosi kiekvienu jaunos ir minkštos žolytės grybšniu, kai staiga tolumoje pastebėjo pievomis bėgančią basakoję mergaitę, kuri trykško savo vėjavaikiškumu lakstydama po pievas ir lankas, gaudydama drugelius. Jos rankose tinklelis atrodė toks lengvas ir balta suknutė plaikstėsi vis pakeliama išdykusio pavasarinio vėjo.
Jautis buvo užburtas reginio, o mergaitė buvo taip užsiėmusi drugelių gaudymu, kad net nepastebėjo kaip tik per žingsnį atsidūrė prie jaučio.

Ir....sustingo judesyje. Vaizdas buvo stingdantis kraują - jaunutė gležna mergaitė su tinkleliu rankose ir didelis stiprus, grėsmingas jautis, vienu mostu galintis nušluoti žavią pavasario akimirką. Mergaitė stovėjo praradusi amą iki to momento kol jautis nepajudėjo jos link. Jos vidus šaukė, kad reikia bėgti kiek kojos neša, bet......kažkas giliai giliai jos širdyje neleido pasitraukti iš vietos. Jautis kyštelėjo savo snukį prie mergaitės veido ir iš jo šnervių išsiliejo šiltas jo alsavimas. Mergaitė užsimerkė ir susigūžė, bet nieko neatsitiko tik......sekančią akimirką šiurkštus jaučio liežuvis lyžtelėjo jos skruostą ir mergaitė atsimerkė. Į ją žvelgė dvi ilgesingos didelės akys, kuriose mergaitė neįžvelgė jokios grėsmės. Mergaitė perbraukė savo grakščia ranka jaučiui per snuki, o šis meiliai prisimerkė - taip gimė draugystė gležnos, protingos mergaitės, kuriai reikia globos ir švelnumo ir didelio nerangaus jaučio, kuris savo didelėje širdyje turi neaprėpiamą švelnumo porciją tik niekada nebuvo mergaitės, kuriai jis tą švelnumą galėtų suteikti, todėl jis nemokėjo kaip...............
Marakesh, o toliau scenarijų rašyti tau pačiai - kaip norėsi taip ir bus.
Papildyta:
tai Jums pačioms tada reikia apsispręsti ko Jūs norit.

Nes ir avys sveikos ir vilkai sotūs šitoje situacijoje neįmanomas dalykas.
ech kokia graži pasakaitė....
man atrodo buitiškiau (nors žuviška natūra ir diktuotų fantasy stiliaus istorijos interpretaciją). Susitiko du žmonės. Trauka, simpatija. Jis kažko norėjo, pats iki galo neapsisprendęs, ji laužėsi. Žodžiu prasilenkė toje situacijoje dviejų žmonių pozicijos ir lūkesčiai. Nei kartu nei atskirai. Galiausiai jam trūko kantrybė bėgioti paskui ją ir lankstytis pagal jos kaprizus. Nusprendė įkvėpti gryno oro, o dabar situacija tokia kokia yra. Jis vis prasičekina ar ji dar jo laukia, ji sako: laukiu. Jis- okei, lauk, susitvarkysiu su visom pasaulio bėdom ir gal ateisiu, o gal ir ne. Nes toks elgesys yra grynai neužmaskuotas laiko marinavimas ir net akivaizdžiai negerbimas, nes jei žmogus sako atvažiuosiu, ir net neparašo, kad sorry nebegaliu,o tiesiog nieko NIEKO... tai na nežinau....
Papildyta:
QUOTE(Victorious @ 2012 08 17, 16:35)
<...>
Marakesh situacijoje, man atrodo, bus stereotipiškai : sakys, jog nori būti kartu ir toliau mals mals mehehe...
O kad jaučiai turi fantaziją - išbandytas reikalas.
jep jep
Papildyta:
QUOTE(Publicum47 @ 2012 08 17, 15:14)
į tai aš galiu pasakyti tik tiek, kad vien išmintinga vadeliotoja būti neužtenka, kiekvieno vyro nesuvadeliosi. Jis pats turi kažkiek norėti būti vadeliojimas.
"I don't care what you think about me. I don't think about you at all." -Coco Chanel