Jautis

* Ar tikrai?? pažiūrėk į situaciją jo akimis: jam atrodė, kad tokio formato santykiai tave tenkina, o tenkino ir jį ir čia šast...... tylusis ultimatumas, kuris teigia, kad tavęs tokia situacija netenkina. Iš čia peršasi dvi išvados: arba keičiasi santykių formatas (į tave tenkinantį), arba viskas baigiasi. Tai ir yra ultimatumas, neišreikštas net "tylusis", kuris iš pasirinkimo variantų turi tik arba, arba.


O jo "šaltumas" bendravime su tavimi gali reikšti ir tai, kad jis tau nėra abejingas, vien jau todėl, kad tai tavo iniciatyva buvo nutraukti santykiai (žinoma tau atrodo, kad abiejų ), bet jam atrodo, kad tavo, o savo sutikimą tam jis tikriausiai davė tik tam, kad išlaikyti "veidą". Todėl vargu ar jis gali leisti sau tokią "prabangą" susitikinėti su tavimi (papietauti, pakalbėti) ir nuolat "draskyti" žaizdą, kad tu buvai ta kurios jam nepavyko užkariauti, išlaikyti. Tu esi vaikščiojantis jo priekaištas sau pačiam.

trumpai kalbant, po to musu pokalbio ir neva issiskyrimo, kur jis neissiskyre, o tik as, jis ta diena, kai susitikau su simpatija pietu, pats apsireiske, akd nori i svecius, prisistate per kelias minutes su didziausia pica (1 karta per metus laiko, neskaitant vyno, kazka atsinese pats). o as dar vakare lekiau i vieno restorano atidaryma, ten uzvalgiau juros gerybiu, nuo kuiu man su mieliausiu raguociu buvo bloga, jam, kaip tycia buvo irgi ne ka geriau, nes nuo picos jam raizo pilva), na vienu zodziu, viskas baigesi tuom, akd sekmingai sugriuvome po pledu ir ramiai ziurejome filmus iki 5 ryto, po to nuluzome. ryte jis nepatenkintas atsikele, kad "na va, baigesi atvirumo ir pokalbiu valandeles", taip ir nesupratau prie ko tas buvo. ir po to viskas pradejo begti sena vaga: sms, jis uzbaliavojo savaitgali, nesimateme, 7dieni parase, kad nori pas mane, ar as namie (buvau sodyboj), bet pasakiau taip, namie, jis sako, akd greitai bus, jeigu policija "nepamyles" (tai jau darau isvadas, kad pusiau girtas bande pas mane atvaziuoti, jau buvo tokie fintai). ir sakau jam: jeigu pirmas atvaziuosi, lukterk manes, as turiu islekti trumpam. jis man: meluoji. as: kaaaa? grizus paaiskinsiu, kur turiu islekti. na ir praejo 2 val - is jo jokiu ziniu. rasau jam: tu dar toli? jis man: toli as: tai neatvarysi? jis: atvarysiu, noriu. as jam: ok, laukiu.... ir psio, iki siandien tyla....
Papildyta:
aj, tiesa. einame mes is parduotuves ta vakare po picos ir sakau jam: as isskrendu kita sav is LT. ziuriu: issitrauke jau cigaretes, ruko. sako: na tai pasakok, kur kada, su kuo, kada grisi. as jam sakau: akd ner ka pasakoti: isskrendu ten ir ten, savaitei, pas broli. jis ruke toliau ir viskas.
zino, kad isskrendu sia savaite (bet nezino, kad siandien), tai ne krust, nei sms, nei nieko, net paklausia, kada isvaziuoju kas ir kaip).

Taip, buvo sudaryta situacija, kai nebuvo pasirinkimo, kažkam būtų tekę išsižadėti savo vertybių, o prieš gamtą ilgai neisi. Esam abu brandūs žmonės, kalbėjomės ir priėjom logiškiausios išvados pakankamai tenkinančios abi puses. Ir tai ne ultimatumas. Pakankamai egoistiškas požiūris jei imama kaltinti ultimatumais išdrįsus situaciją pamodeliuoti pagal save. ir trumputis pataisymas. tas žmogus tai pats lyg visai susitikti papietauti norėtų, na tai jo siūlymas, ne mano, Aš jam į tai nieko neatsakiau...
Tarp mūsų mergaičių/berniukų jam kažkas rimtai netvarkoj, man neramu, nes užsispaudęs, matyt rimtai susiėdė su savo buvusiąja ar kažką prisidirbo..gaila man to žmogaus. Jis nekaltas, kad toks kelmas....
Papildyta:

Eiiiiii, tai Tu jam melavai, tai va ko susibzikino.... nedaryk daugiau taip...man atrodo, kad jis Tavimi nebepasitiki, nes tie "kur kada su kuo ....."tai ir pats stumdo paskui, ale žaidžia Tavo žaidimėlius. Nemeluok daugiau Tu jam, nes jie na tokie, kad ir bukoki, bet vis tiek supranta ilgainiui , kad ne 100 proc. teisybė, net jei ir nėra ko slėpti. Rimtai. O fantazija jei įsisiūbuoja tai gero nelauk...

Bet iš šalies viskas taip paprasta atrodo - tereiktų tik gerų abiejų norų ir neieškot sliekų (sorry) geroj vietoj.
Aha, šitie gyvūnai tikrai linkę prisigalvoti. Ir stipriai . Aš tai tokia, kad apie mane nėra ką galvoti . O išgirstu tokių interpratacijų, išmąstymų, nepasitikėjimo apraiškų... Tiesa, aš irgi prisigalvoju, kai trūksta informacijos, atvirumo ir pernelyg jautriai į daug ką reaguoju, bet stengiuosi dabar "susiturėti" kaip bebūtų...

bozycki, manai del tokio sudniekio galejo taip uzsiputoti? tai koks jam skirtumas kur esu, negaliu gi sedeti kojas sukabinus ant palanges ir jo laukti diena nakti
linkejimai is mano atostogu vietos,as jau po skrydzio,ziauriai noriu miego, oro uoste neistveriau ir prisidaviau jauciui, kad gali amn palinketi gero skrydzio. tai labai nustebo, kad JAU SIANDIEN??? na taip, sakau, ne tik siandien, bet jau ir dabar tai pasake, kad pasiilgs

oo gero poilsio mergyt
na taip, manau gali būti, nes jei jis įtaria kažką, gali prisimąstyt velniavų visokių...na anyway, svarbu viskas gerai

Atsiprašau, būsiu blogai perskaitęs ir ne taip supratęs.


O dėl egoizmo man rodos mes jau esam diskutavę . Kiekvienam žmogui jis būdingas, kiekvienas labiausiai žiūri savų poreikių, netgi tada, kai nusileidžia, ar padaro kažką dėl kito - visada tikisi "grąžos" sau. Ir kai galiausiai nesulaukia tos "grąžos", arba sulaukia ne taip kaip tikėjosi, ne ta forma - tada kyla apmaudas, nepasitenkinimas, kartais peraugantis į kaltinimus.

Tada kitaip paklausiu, kodėl atsisakai pietų, jei manai, kad tikri draugai eina gerti alaus. Šiaip yra tokia teorija, kad tikra draugystė tarp vyro ir moters gali būti tik tada kai jie yra turėję artimus santykius, bet jie "pasibaigė" be nuoskaudų ir kaltinimų. Tada nebelieka intymios traukos ir draugystė gali labai sėkmingai plėtotis. Tavo atveju kuo abejoji - juo ar savimi. Nu gal yra kitokių priežasčių.

neatsisakau pietų, tiesą sakant nesakiau nei taip nei ne.. žiūrėsim kaip čia bus, o bendravimas su tuo žmogumi kaip vaikščiojimas plonu ledu. Daugiau gal emocinis prisirišimas įtakoja, ir kitas dalykas per mažai laiko bendravom, kad aistra jau būtų nugesus. Šiek tiek jos dar liko, vat tame ir yra beda. Man geriau būtų išvis į per didelį kontaktą su juo eiti..

vakar po pusantru metu pertraukos susitikau su savo senaja simpatija (jauciu). studiju metais graziai ir ilgai draugavom, po to keliai nutolo, bendravom tik draugiskai, veliau keiciau darba, komandiruotes ir t.t. tai 1.5 metu jo isvis nemaciau, tik el.pastu susirasydavom kaip sekas, ar gyvas
prabendravom iki 4 ryto, butume ir ilgiau jei nereiketu ryte i darbus.
dar karta galiu patvirtinti kad labai ramus, pastovus zmogus, tolerantiskas, tikrai geros sirdies, neisivaizduoju ka jauciui daryti, kaip ji terorizuoti , kad jis taptu toks kaip marakesh simpatija
as pati esu svarstykles, atrodo oro zenklas turetu stipriai prasilenkti su zemes zenklu. jauti tureciau uzknisti nepastovumu, nuomones keiciu po 5 k/d, negaliu apsispresti, blaskausi ir t.t. bet jis taip ramiai tolerantiskai i visa tai ziuredavo, kantriai laukdavo, kaip publicum pasakytu saulutej zole berupsnodamas kol as kaip trenktas drugelis visus ziedus aplakstysiu

Pats blogiausias variantas (nu gal bent jau man su tuo "nei taip, nei ne" asocijuojasi) Kai piršausi žmonai neatsakė, nei taip nei ne, tai matyt ir mirsiu su apmaudu širdyje dėl šito. Nes tai kažkoks pilnatvės nebuvimas: lyg ir santuokoj, bet vis tik tokia tuštuma širdį, nes kartais atrodo, kad šiaip buvau patogus, bet ne todėl kad TAS VIENINTELIS. Nu va aš kaip ir Marakesh jautis nepasijutau tokiu.

Aaaaaa tai vistik tau irgi širdelė dar "virpa". Taip vien tik draugais netapsit. Vienaip ar kitaip vis tiek tas "kontaktas" prarastų deramą draugams atstumą. Bent jau jautis nepraleistų tokios progos, nebent yra kam nors įsipareigojęs - tada taptum jo fantazijų "fėja".

O va šitą mūsų bruožą jie priima kaip natūralų moteriškumą.

O ar žinai dėl ko neatsakoma nei taip nei ne? ogi dėl to, kad nepasėt savo širdy vilčių, kurių tas žmogus gal ir neišpildys. Net ir sau nesakai nei taip nei ne. Tiesiog išgirsti, turi omeny ir tiek, o ateity kaip bus taip bus. O vien dėl to, kad Tavo žmona vis dėlto yra Tavo žmona, ne kažkieno kito, manau nėra prasmės laikyti apmaudo. Juk tai tebuvo tik nepasakytas "taip", bet užtat įvykdytas o beje, pats prašau atsakyk ką ji būtų turėjus daryti, kad pasijustum TUO VIENINTELIU? mes dažnai nesijaučiame tie vieninteliai, nes į mūsų veiksmus yra sureaguojama ne taip kaip mes tikimės, bet tai dar nereiškia, kad tokiu ir nesi
Taip. ta širdelė suvirpa, dėl to ir priėmiau saugesnę poziciją. Jis neįsipareigojęs. Tiesą sakant išsiskyręs po ilgų ~10 m trukusių santykių ir kiek man žinoma dar labai dėl to kankinasi. Apie savo buvusiąją atsiliepia labai gražiai, tikiu, kad ji ir yra to verta. Man kalbėjo, kad jausmų nebėra, paskutinius metus buvo kartu tik iš įpratimo. Žinau kas tas yra. Bet kai pamatė, kad ji jį ištrynusi iš draugų prisimąstė, kad ji jau susitikinėja su kitu, kaip permuštas vaikščiojo geras dvi dienas. Dabar vėl kažkas atsitiko, stogas važiuoja jam. Ir gaila žmogaus ir pyktis ima, kad toks mulkis, nesugebėjo santykių išsaugoti kai buvo proga. Turiu paminėti, kad jis jau įpusėjęs 4-tą dešimtį, tai jau ne vaikas... Jau ne pirmas jis toks variantas. Pikta, kad vyras supranta praradęs moterį tada kai pamato tuščią spintą, nors iki to eita buvo ne metus ir ne du...