Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-953 "Dėl medicinos pagalbos priemonių sąrašo ...
Sauskelnių kompensavimo tvarka
Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-953 "Dėl medicinos pagalbos priemonių sąrašo (C sąrašo) patvirtinimo", šiuo metu Lietuvoje per mėnesį kompensuojamos sauskelnės, įklotai ir vienkartinės paklodės (išrauka iš įsakymo pateikiama apačioje):
"13.1. Per mėnesį esant šlapimo (R32) arba išmatų (R15) nelaikymui išrašoma:
13.1.1. vaikams, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visiška negalia ir galiojimas nėra pasibaigęs, arba vaikams, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas sunkaus neįgalumo lygis, 60 vienetų sauskelnių arba 60 vienetų įklotų arba 60 vienetų vienkartinių paklodžių (arba 30 vienetų sauskelnių ir 30 vienetų įklotų, arba 30 vienetų sauskelnių ir 30 vienkartinių paklodžių, arba 30 vienetų įklotų ir 30 vienkartinių paklodžių);
13.1.2. asmenims, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visiška negalia ir galiojimas nėra pasibaigęs, arba asmenims, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, 45 vienetai sauskelnių arba 45 vienetai įklotų arba 45 vienetai vienkartinių paklodžių (arba 30 vienetų sauskelnių ir 15 vienetų įklotų, arba 30 vienetų sauskelnių ir 15 vienkartinių paklodžių, arba 30 vienetų įklotų ir 15 vienkartinių paklodžių), kai nustatyti šie susirgimai:
13.1.2.1. liekamieji kūdikių cerebrinio paralyžiaus (G80) reiškiniai,
13.1.2.2. išsėtinė sklerozė (G35),
13.1.2.3. galvos ar nugaros smegenų displazijos (Q05);
13.1.3. 30 vienetų sauskelnių arba 30 vienetų įklotų arba 30 vienetų vienkartinių paklodžių (arba 15 vienetų sauskelnių ir
15 vienetų įklotų, arba 15 vienetų sauskelnių ir 15 vienkartinių paklodžių, arba 15 vienetų įklotų arba 15 vienkartinių paklodžių):
13.1.3.1. asmenims, kuriems nustatyti šie susirgimai: CNS ir nugaros smegenų sužalojimo padariniai (T90.5, T91.3) arba liekamieji kūdikių cerebrinio paralyžiaus (G80) reiškiniai, arba galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai (I6164, I69, G95.1), arba išsėtinė sklerozė (G35), arba galvos ar nugaros smegenų displazijos (Q05),
13.1.3.2. asmenims, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visiška negalia ir galiojimas nėra pasibaigęs, arba asmenims, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neatsižvelgiant į tai, ar jie serga 13.1.3.1 punkte nurodytais susirgimais."
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. V-880 priemonės šlapimo nelaikymui yra grupuojamos į apačioje nurodytas grupes. Kiekvienoje grupėje pigiausios priemonės yra kompensuojamos 92-96%, o visos likusios priemonės kompensuojamos tik tokio pat dydžio suma, t.y. priemokos brangesnėms sauskelnėms yra didesnės.
Sauskelnių grupavimas į grupes:
"3. Priemonės naudojamos esant šlapimo ir(ar) išmatų nelaikymui:
3.1. Sauskelnės suaugusiems (juostinės mažos, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml)
3.2. Sauskelnės suaugusiems (juostinės mažos, sugeriamumas daugiau kaip 2500 ml)
3.3. Sauskelnės suaugusiems (juostinės vidutinės, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml)
3.4. Sauskelnės suaugusiems (juostinės vidutinės, sugeriamumas daugiau kaip 2500 ml)
3.5. Sauskelnės suaugusiems (juostinės didelės, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml)
3.6. Sauskelnės suaugusiems (juostinės didelės, sugeriamumas daugiau kaip 2500ml)
3.7. Sauskelnės suaugusiems (anatominės mažos, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml)
3.8. Sauskelnės suaugusiems (anatominės mažos, sugeriamumas daugiau kaip 2500 ml)
3.9. Sauskelnės suaugusiems (anatominės vidutinės, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml)
3.10. Sauskelnės suaugusiems (anatominės vidutinės, sugeriamumas daugiau kaip 2500 ml)
3.11. Sauskelnės suaugusiems (anatominės didelės, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml)
3.12. Sauskelnės suaugusiems (anatominės didelės, sugeriamumas daugiau kaip 2500 ml)
3.13. Sauskelnės suaugusiems (kelnaitės mažos, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml)
3.14. Sauskelnės suaugusiems (kelnaitės mažos, sugeriamumas daugiau kaip 2500 ml)
3.15. Sauskelnės suaugusiems (kelnaitės vidutinės, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml)
3.16. Sauskelnės suaugusiems (kelnaitės vidutinės, sugeriamumas daugiau kaip 2500 ml)
3.17. Sauskelnės suaugusiems (kelnaitės didelės, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml)
3.18. Sauskelnės suaugusiems (kelnaitės didelės, sugeriamumas daugiau kaip 2500 ml)
3.19. Įklotai (sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 1000 ml)
3.20. Įklotai (sugeriamumas daugiau kaip 1000 ml)
3.25. Vienkartinės paklodės nuo 20 iki 40 kv.dm
3.26. Vienkartinės paklodės nuo 41 iki 60 kv.dm"
Toliau atskirose lentelėse pateikiame apskaičiavimus, kurie paruošti remiantis 2009 m. spalio 23 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-881 "Dėl 2009 m. kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyno patvirtinimo". Gaminių sugeriamumai nurodyti remiantis oficialiai rinkoje platinamais bukletais "Produktai šlapimo nelaikymui" (Abena, 10. 2007), "Pagalba esant šlapimo nelaikymui" (Seni, 08. 2008) ir "Geresnė kasdieninio gyvenimo kokybė" (Tena, 05. 2009). Šie apskaičiavimai padės Jums išsirinkti Jums reikiamo dydžio, sugeriamumo ir kokybės gaminį ir įvertinti priemoką už juos:
Įklotai, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 1000 ml
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas
Sugeria-mumas, ml*
Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai
Komp suma 30 vnt. esant100% kompensacijai
Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
Seni Lady Super N20
780
1,83
21,86
92%
Abri-San 3 Air Plus N28
500
3,36
21,86
87%
Abri-Light Extra N10
500
7,99
21,86
73%
Seni Lady Plus N15
930
10,30
21,86
68%
Abri-San 4 Air Plus N28
800
10,55
21,86
67%
Abri-Light Super N30
800
11,66
21,86
65%
TENA Lady Extra N10
500
17,26
21,86
56%
TENA Lady Extra Plus N8
670
20,40
21,86
52%
Abri Man Formula 2 N14
700
21,60
21,86
50%
TENA Lady Maxi N6
856
23,59
21,86
48%
Įklotai, sugeriamumas daugiau kaip 1000 ml
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas Sugeria-mumas, ml* Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai Komp suma 30 vnt. esant 100% kompensacijai Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
Abri-San 5 Air Plus N36 1200 1,81 29,06 94%
San Seni Normal N30 1290 2,23 29,06 93%
Abri-San 6 Air Plus N34 1400 3,62 29,06 89%
TENA Comfort Plus N46 1600 4,55 29,06 86%
San Seni Uni N30 1700 7,47 29,06 80%
Abri-San 7 Air Plus N30 1900 8,87 29,06 77%
TENA Comfort Extra N40 1900 12,32 29,06 70%
San Seni Maxi N30 2000 12,68 29,06 70%
Abri-San 9 Air Plus N25 2400 15,94 29,06 65%
Abri-San 8 Air Plus N21 2500 16,30 29,06 64%
San Seni Plus N30 2500 19,22 29,06 60%
Abri-San 10 Air Plus N21 2800 23,23 29,06 56%
TENA Comfort Super N30 2300 23,87 29,06 55%
Abri-San Special N28 2000 27,65 29,06 51%
Abri-San 11 Air Plus N16 3400 31,30 29,06 48%
TENA Comfort Maxi N28 3100 33,01 29,06 47%
Anatominės mažos sauskelnės, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas Sugeria-mumas, ml* Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai Komp suma 30 vnt. esant 100% kompensacijai Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
Sauskelnės suaug.S Extra Bie N30 n.d. 2,12 33,37 94%
Delta S1 N20 1600 3,68 33,37 90%
TENA slip Plus S N30 1730 5,86 33,37 85%
Super Seni Small N30 1400 5,91 33,37 85%
Molicare Premium Super Small N28 n.d. 6,51 33,37 84%
Super Seni Extra Small N10 1200 7,28 33,37 82%
Super Seni Plus Small N30 1900 8,74 33,37 79%
Super Seni Small N10 1400 11,06 33,37 75%
Abri-Form XS2 N32 1400 11,28 33,37 75%
Molicare Premium Extra Small N28 n.d. 11,45 33,37 74%
Abri-Form XS2 Air Plus N32 1400 13,44 33,37 71%
Super Seni Plus Extra Small N10 1600 14,45 33,37 70%
Super Seni Plus Small N10 1900 14,69 33,37 69%
TENA slip Super S N28 1800 15,22 33,37 69%
Abri-Form S2 N28 1800 15,78 33,37 68%
TENA slip Super S N25 1800 16,13 33,37 67%
Abri-Form S2 Air Plus N28 1800 18,06 33,37 65%
TENA slip Maxi S N24 2180 21,48 33,37 61%
Abri-Form Small 10 N10 1800 22,16 33,37 60%
TENA slip Maxi S N22 2180 22,28 33,37 60%
Abri-Form S4 N22 2200 25,33 33,37 57%
Abri-Form S4 Air Plus 2200 27,98 33,37 54%
Super Seni Trio Small N10 2400 28,07 33,37 54%
Anatominės vidutinės sauskelnės, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas Sugeria-mumas, ml* Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai Komp suma 30 vnt. esant 100% kompensacijai Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
Sauskelnės suaug. M Extra Bie N30 n.d. 2,36 40,69 95%
TENA slip Plus M N30 2165 3,43 40,69 92%
Delta M1 N20 1800 4,29 40,69 90%
Super Seni Medium N30 2000 4,78 40,69 89%
Delta M2 N20 2500 6,28 40,69 87%
Molicare Premium Extra Medium N28 n.d. 6,30 40,69 87%
Super Seni Medium N10 2000 12,59 40,69 76%
Abri-Form M1 N26 2000 12,95 40,69 76%
Abri-Form Medium N10 2000 16,25 40,69 71%
Abri-Form M1 Air Plus N26 2000 18,86 40,69 68%
Anatominės vidutinės sauskelnės, sugeriamumas daugiau kaip 2500 ml
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas Sugeria-mumas, ml* Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai Komp suma 30 vnt. esant 100% kompensacijai Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
Molicare Premium Super Medium N28 n.d. 2,59 45,62 95%
TENA slip Super M N28 2570 8,31 45,62 85%
Super Seni Plus Medium N30 2600 8,52 45,62 84%
TENA slip Super M N25 2570 8,76 45,62 84%
Delta M3 N15 3200 12,60 45,62 78%
Abri-Form M2 N24 2600 16,13 45,62 74%
TENA slip Maxi M N24 3260 16,48 45,62 73%
TENA slip Maxi M N22 3260 16,88 45,62 73%
Super Seni Plus Medium N10 2600 17,86 45,62 72%
Abri-Form M3 Air Plus N22 2900 22,47 45,62 67%
Abri-Form M2 Air Plus N24 2600 22,77 45,62 67%
Abri-Form M3 N22 2900 23,93 45,62 66%
Super Seni Trio M N10 2700 31,96 45,62 59%
Abri-Form M4 N14 3600 33,75 45,62 57%
Abri-Form M4 Air Plus N14 3600 35,68 45,62 56%
Anatominės didelės sauskelnės, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas Sugeria-mumas, ml* Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai Komp suma 30 vnt. esant 100% kompensacijai Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
Delta L1 N20 2200 2,99 45,30 94%
Sauskelnės suaug. L Extra Bie N30 n.d. 4,38 45,30 91%
TENA slip Plus L N30 2360 7,45 45,30 86%
Super Seni Large N30 2200 8,97 45,30 83%
Super Seni Extra Large N30 2200 10,84 45,30 81%
Molicare Premium Extra Large N28 n.d. 15,04 45,30 75%
Abri-Form L1 N26 2500 18,31 45,30 71%
Super Seni Large N10 2200 18,93 45,30 71%
Abri-Form Large N10 2500 20,67 45,30 69%
Super Seni Extra Large 2200 24,45 45,30 65%
Abri-Form L1 Air Plus N26 2500 27,38 45,30 62%
Anatominės didelės sauskelnės, sugeriamumas daugiau kaip 2500 ml
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas Sugeria-mumas, ml* Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai Komp suma 30 vnt. esant 100% kompensacijai Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
Delta L2 N20 2900 3,22 51,68 94%
Molicare Premium Super Large N28 n.d. 6,43 51,68 89%
Delta XL3 N15 3600 5,65 51,68 89%
Delta L3 N15 3600 9,18 51,68 85%
Super Seni Plus Large N30 2800 10,98 51,68 82%
TENA slip Super L N25 2805 11,25 51,68 82%
TENA slip Super L N28 2805 11,26 51,68 82%
TENA slip Maxi L N22 3950 21,60 51,68 71%
TENA slip Maxi L N24 3950 21,61 51,68 71%
Super Seni Plus Large N10 2800 21,91 51,68 70%
Abri-Form L2 N22 3100 22,92 51,68 69%
Super Seni Plus Extra Large N30 2800 24,24 51,68 68%
Abri-Form L3 Air Plus N20 3400 27,18 51,68 66%
Abri-Form L2 Air Plus N22 3100 28,94 51,68 64%
Abri-Form L3 N20 3400 29,04 51,68 64%
Abri-Form XL2 Air Plus N20 3400 33,03 51,68 61%
Super Seni Trio L N10 3000 34,36 51,68 60%
Super Seni Plus Extra Large N10 2800 35,44 51,68 59%
Abri-Form XL2 N20 3400 37,00 51,68 58%
Abri-Form L4 N12 4000 38,72 51,68 57%
Abri-Form L4 Air Plus N12 4000 40,92 51,68 56%
Abri-Form XL4 Air Plus N12 4000 43,17 51,68 54%
Super Seni Trio Extra Large N10 3000 45,70 51,68 53%
Abri-Form XL4 N12 4000 47,57 51,68 52%
Kelnaitės mažos, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas Sugeria-mumas, ml* Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai Komp suma 30 vnt. esant 100% kompensacijai Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
Abri-Flex S1 N14 1400 4,99 84,99 94%
Abri-Flex S3 N14 2000 15,77 84,99 84%
TENA pants Super S N12 2010 16,89 84,99 83%
TENA pants Plus XS/S N11 1700 22,25 84,99 79%
Abri-Flex XS1 N21 1200 24,67 84,99 78%
Kelnaitės vidutinės, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas Sugeria-mumas, ml* Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai Komp suma 30 vnt. esant 100% kompensacijai Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
TENA pants Plus M N14 1440 4,91 82,18 94%
Abri-Flex M1 N14 1500 10,46 82,18 89%
Seni Active Medium N10 1250 17,99 82,18 82%
Abri-Flex M3 N14 2200 23,68 82,18 78%
TENA pants Super M N12 2020 25,30 82,18 76%
Abri-Flex Special S/M2 N20 1700 30,97 82,18 73%
Kelnaitės didelės, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas Sugeria-mumas, ml* Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai Komp suma 30 vnt. esant 100% kompensacijai Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
TENA pants discreet L N10 790 5,67 82,98 94%
TENA pants Plus L N14 1520 14,86 82,98 85%
Abri-Flex L1 N14 1600 20,99 82,98 80%
Seni Active L N10 1400 23,46 82,98 78%
TENA pants Plus XL N12 1440 28,65 82,98 74%
Seni Active Extra Large N10 1400 31,32 82,98 73%
Abri-Flex L3 N14 2200 36,12 82,98 70%
TENA pants Super L N12 2020 37,25 82,98 69%
Abri-Flex Special M/L2 N18 1700 47,15 82,98 64%
Juostinės mažos sauskelnės, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas Sugeria-mumas, ml* Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai Komp suma 30 vnt. esant 100% kompensacijai Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
TENA flex Super S N28 1910 2,87 55,46 95%
TENA flex Super S N30 1910 2,88 55,46 95%
Juostinės mažos sauskelnės, sugeriamumas daugiau kaip 2500 ml
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas Sugeria-mumas, ml* Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai Komp suma 30 vnt. esant 100% kompensacijai Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
TENA flex Maxi S N22 2930 3,46 63,82 95%
Juostinės vidutinės sauskelnės, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas Sugeria-mumas, ml* Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai Komp suma 30 vnt. esant 100% kompensacijai Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
TENA flex Plus M N30 1820 2,45 43,53 95%
TENA flex Super M N28 2250 12,05 43,53 78%
TENA flex Super M N30 2250 12,05 43,53 78%
Moliflex Premium Maxi Medium N21 n.d. 22,03 43,53 66%
Abri-Wing M1 N14 1800 35,84 43,53 55%
Seni Optima Plus Medium N10 2400 39,42 43,53 52%
Abri-Wing M2 N14 2200 46,45 43,53 48%
Abri-Wing Special M2 2200 50,71 43,53 46%
Juostinės vidutinės sauskelnės, sugeriamumas daugiau kaip 2500 ml
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas Sugeria-mumas, ml* Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai Komp suma 30 vnt. esant 100% kompensacijai Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
TENA flex Maxi M N22 3100 3,40 60,90 95%
MoliFlex Premium Super Medium N21 n.d. 9,91 60,90 86%
Abri-Wing M3 N14 3100 21,34 60,90 74%
Juostinės didelės sauskelnės, sugeriamumas nuo 500 ml ir ne daugiau kaip 2500 ml
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas Sugeria-mumas, ml* Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai Komp suma 30 vnt. esant 100% kompensacijai Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
TENA flex Plus L N30 2110 2,66 51,27 95%
Abri-Wing L1 N14 2200 36,44 51,27 58%
Juostinės didelės sauskelnės, sugeriamumas daugiau kaip 2500 ml
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas Sugeria-mumas, ml* Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai Komp suma 30 vnt. esant 100% kompensacijai Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
TENA flex Super L N28 2570 3,01 61,85 95%
TENA flex Super L N30 2570 3,02 61,85 95%
TENA flex Maxi L N22 3850 13,72 61,85 82%
TENA flex Plus XL N30 2690 14,68 61,85 81%
Moliflex Premium Maxi Large N21 n.d. 16,39 61,85 79%
TENA flex Super XL N30 3430 19,71 61,85 76%
TENA flex Super XL N28 3430 20,48 61,85 75%
MoliFlex Premium Super Large N21 n.d. 20,76 61,85 75%
Abri-Wing L3 N14 3500 31,34 61,85 66%
Seni Optima Plus large N10 2700 33,25 61,85 65%
TENA flex Maxi XL N21 4800 35,28 61,85 64%
Abri-Wing L2 N14 2600 36,44 61,85 63%
Abri-Wing Special L2 N28 2600 42,13 61,85 59%
Vienkartinės paklodės nuo 20 iki 40 kv. dm
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas Sugeria-mumas, ml* Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai Komp suma 30 vnt. esant 100% kompensacijai Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
Tena bed Normal 40X60 cm N240 n.d. 0,42 11,01 96%
Sana Set Underpads 60x40 N30 n.d. 3,18 11,01 78%
Paklotas vienk. 40x60 Ribocare 6sl. N25 n.d 3,64 11,01 75%
Tena bed Normal 60X60 cm N160 800 4,54 11,01 71%
TENA bed Plus 40x60 cm N30 750 6,44 11,01 63%
Sana Set Underpadfs 60x60 N30 n.d. 8,14 11,01 57%
Abri-Soft Classic 40x60 cm N60 900 8,98 11,01 55%
Paklotas vienk. 60x60 Ribocare 6sl. N25 n.d. 11,84 11,01 48%
TENA bed Plus 60x60 cm N30 1285 14,44 11,01 43%
Seni Soft 40x60 cm N5 700 14,67 11,01 43%
Abri-Soft Classic 60x60 cm N25 1300 19,58 11,01 36%
Seni Soft 60x60cm N5 1050 21,57 11,01 34%
Vienkartinės paklodės nuo 41 iki 60 kv.dm
Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas Sugeria-mumas, ml* Paciento priemoka 30 vnt. esant 100% kompensacijai Komp suma 30 vnt. esant 100% kompensacijai Kompensavimo procentas esant 100% kompensacijai
Tena Bed Normal 60x90 cm N100 1200 0,98 24,91 96%
Seni Soft Basic 90x60cm su apgaubianč.sparn.N30 n.d. 5,86 24,91 81%
Sana Set Underpadfs 60x90 N30 n.d. 5,87 24,91 81%
Paklotas vienk. 60x90 Ribocare 6sl. N25 n.d. 6,70 24,91 79%
Molinea Plus 60x90 cm N30 n.d. 11,20 24,91 69%
TENA bed Plus 60x90 cm N20 1900 12,02 24,91 67%
Seni Soft 90x60cm N30 1500 12,79 24,91 66%
Abri-Soft Classic 60x75 cm N30 1700 15,07 24,91 62%
TENA bed Super 60x90 cm N20 2350 18,05 24,91 58%
Seni Soft 90x60cm N5 1500 19,19 24,91 56%
Abri-Soft Classic 60x90 cm N25 2100 19,48 24,91 56%
Paklotas vienk. 60x90 Ribocare12sl. N25 n.d. 19,89 24,91 56%
Seni Soft 90x60cm su apgaubianč.sparn.N30 1500 26,13 24,91 49%
Abri-Soft Classic 60x90 cm su užlenkimais N25 2100 36,49 24,91 41%
Teisę gauti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją turi:
· vaikai iki 18 metų, kuriems nustatytas vidutinis arba sunkus neįgalumo lygis;
· asmenys, pripažinti neįgaliais netekus 60 ir daugiau procentų darbingumo;
· asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių.
Kompensacijos dydis :
· 1 bazinės pensijos dydžio - vaikams iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis; asmeniui, netekusiam 75-100% darbingumo;
· 0,5 bazinės pensijos dydžio - vaikams iki 18 metų, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis; asmenims, netekusiems 60 ir daugiau procentų darbingumo; senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims.
PASTABA. Nuo 2010-01-01 vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (Žin., 2009, Nr. 152-6820), priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos gavėjams mokama 85 procentai jiems paskirtos slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos.
SVARBU:
- Vaikams, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija skiriama nepaisant to ar jiems nustatytas specialus poreikis ar ne.
- Išmoka nemokama paguldytiems ar apgyvendintiems stacionariose slaugos arba socialinės globos ar auklėjimo įstaigose, kurios yra visiškai finansuojamos ir valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto lėšų.
Reikia pateikti šiuos dokumentus:
· prašymą (prašymo forma);
· Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba Lietuvos Respublikos pasą, asmens tapatybės kortelę, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
· pažymą (forma SPP-2) apie specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymą, kurią išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (vaikams ir darbingo amžiaus asmenims) ar asmens sveikatos priežiūros įstaiga (asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių);
· dokumentus apie globos ar rūpybos nustatymą; įgaliotas asmuo pateikia savo asmens tapatybės dokumentą ir įgaliojimą;
· banko atsiskaitomąją sąskaitą.
Dėl priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skyrimo prašome kreiptis pagal deklaruotą gyvenamąją vietą į Socialinių išmokų skyriaus specialistus.
Nemokamiems maitinimo talonams gauti
Maitinimo talonai gali būti skiriami nepasiturintiems asmenims, kurie dėl nepakankamo savarankiškumo nepajėgia maitintis savo namuose arba neturi gyvenamosios vietos, kai:
vidutinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 2 Valstybės remiamų pajamų (VRP) (dabar 350 Lt) dydžio;
vieno gyvenančio asmens 2,5 VRP dydžio.
Asmuo, norintis gauti nemokamų maitinimo talonų, turi pateikti:
motyvuotą prašymą (prašymo forma);
asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
senatvės pensininko arba neįgaliojo pažymėjimą, jeigu šeimoje yra senatvės pensininkas ar asmuo su negalia;
pažymą apie šeimos narių paskutinių 3 mėnesių gaunamas pajamas, jeigu asmuo arba šeimos narys dirba ar turi kitą pajamų šaltinį;
pažymą apie registraciją Valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ne mažiau kaip 3 mėn. (jei šeimoje yra darbingo amžiaus nedirbančių asmenų);
senatvės pensininko arba neįgaliojo pažymėjimą, jei šeimoje yra pensininkų ir/arba asmenų, turinčių negalią;
ištuokos, mirties liudijimą, priklausomai nuo susidariusių aplinkybių;
pažymą iš mokyklos, kai vyresni nei 16 metų vaikai mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ar kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, o jei nesimoko pažyma iš Darbo biržos arba darbovietės;
pažymas ar kitus dokumentus, patvirtinančius papildomas išlaidas ar patirtus nuostolius (pažymos iš policijos apie nelaimingus atsitikimus, vagystės, turto sugadinimo ir kt. atvejus, mokėjimo kvitus už medikamentus, atliktas procedūras, operacijas iš sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir pan.).
Dėl nemokamų maitinimo talonų išdavimo prašome kreiptis pagal faktinę gyvenamąją vietą į Socialinio darbo skyriaus darbuotojus, aptarnaujančius seniūnijų gyventojus.
Vienkartinei pašalpai iki 2 BSI dydžio gauti
Vienkartinė pašalpa iki 2 bazinių socialinių išmokų (toliau BSI) dydžio gali būti skiriama pagal asmens motyvuotą prašymą, pridedant sunkią materialinę situaciją patvirtinančių dokumentų kopijas, šiais atvejais:
įvykus nelaimei, padariusiai žalą šeimos (vieno gyvenančio asmens) turtui, sveikatai;
mokant Daugiabučių namų savininkų bendrijos nustatyto dydžio įmoką namo renovacijos kaupiamųjų lėšų fondui suformuoti iki valstybės paramos jiems suteikimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą;
asmens tapatybės dokumentams padaryti;
kitais nenumatytais atvejais.
Vienkartinė pašalpa iki 2 BSI dydžio skiriama asmenims, atsidūrusiems sunkioje materialinėje situacijoje, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 2 VRP (700 Lt) dydžio, o vienam gyvenančiam asmeniui neviršija 2,5 VRP (875 Lt) dydžio. Vienkartinė pašalpa atsižvelgiant į finansines galimybes gali būti skiriama iki 4 BSI (520 Lt) dydžių per metus, bet ne daugiau 2 BSI (260 Lt) dydžio pašalpa per pusmetį.
Asmuo, norintis gauti vienkartinę pašalpą iki 2 BSI dydžio, privalo pateikti šiuos dokumentus:
prašymą, išsamiai nurodant paramos reikalingumo motyvus (prašymo forma);
asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
pažymą apie asmens/šeimos narių (neatsižvelgiant į tai, kur jie deklaruoja gyvenamąją vietą) paskutinių 3-jų mėn. pajamas, jeigu jie dirba arba turi kitą pajamų šaltinį;
pažymą apie registraciją Valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ne mažiau kaip 3 mėn., jei šeimoje yra darbingo amžiaus nedirbantis asmuo;
senatvės pensininko arba neįgaliojo pažymėjimą, jeigu šeimoje yra pensininkų ir/arba asmenų, turinčių negalią;
ištuokos, mirties liudijimus, priklausomai nuo susidariusių aplinkybių;
pažymą iš mokyklos, kai vyresni nei 16 metų vaikai mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ar kitų formaliųjų švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, o jei nesimoko pažymą iš Darbo biržos arba darbovietės;
pažymą iš laisvės atėmimo vietos, jeigu kreipiasi asmuo, paleistas iš laisvės atėmimo vietos;
pažymas ar kitus dokumentus, patvirtinančius papildomas išlaidas ar patirtus nuostolius (pažymos iš policijos apie nelaimingus atsitikimus, vagystės, turto sugadinimo ir kt. atvejus, mokėjimo kvitus už medikamentus, atliktas procedūras, operacijas iš sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir pan.);
pažymą iš Daugiabučių namų savininkų bendrijos apie įmokos namo renovacijos kaupiamųjų lėšų fondui suformuoti mėnesinį dydį ir numatomą mėnesinės įmokos mokėjimo terminą iki valstybės paramos suteikimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, jei asmuo kreipiasi dėl paramos mokant šias įmokas.
Kreiptis į socialinės paramos centrą.
Vienkartinei pašalpai gauti
Vienkartinė pašalpa nuo 2 iki 48bazinių socialinių išmokų (toliau BSI) dydžio gali būti skiriama šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), nukentėjusiai nuo gaisro ar stichinės nelaimės, padariusiais žalą šeimos turtui, gyvenamajam būstui, kuriame šeima (vienas gyvenantis asmuo) deklaruoja gyvenamąją vietą ir, jei tai yra vienintelis gyvenamasis būstas, ir kitais nenumatytais atvejais (atsidūrus sunkioje materialinėje situacijoje dėl sunkios ligos, atliktos sudėtingos operacijos ir kt.), kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3 valstybės remiamų pajamų (toliau VRP) dydžio, o vienam gyvenančiam asmeniui neviršija 3,5 VRP dydžio.
Asmuo, norintis gauti vienkartinę pašalpą nuo 2 iki 48 BSI dydžio, privalo pateikti šiuos dokumentus:
motyvuotą prašymą;
asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje arba laikinąjį asmens pažymėjimą);
pažymą apie šeimos narių (neatsižvelgiant į tai, kur jie deklaruoja gyvanamąją vietą) paskutinių 3-jų mėnesių pajamas;
pažymą apie registraciją Valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ne mažiau kaip 3 mėn. (jei šeimoje yra darbingo amžiaus nedirbančių asmenų);
senatvės pensininko arba neįgaliojo pažymėjimą, jei šeimoje yra senatvės pensininkų arba neįgalių asmenų;
pažymą iš mokyklos, kai vyresni nei 16 metų vaikai mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ar kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, o jei nesimoko pažymą iš darbo biržos arba darbovietės;
pažymą apie gaisrą iš Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ar kitas pažymas apie ištikusias nelaimes (pusės metų laikotarpyje nuo įvykusios nelaimės);
pažymą iš gydymo įstaigos apie sunkią ligą, atliktą sudėtingą operaciją, arba kitus dokumentus, patvirtinančius gydymo išlaidas.
Dėl vienkartinės pašalpos nuo 2 iki 48 BSI dydžio skyrimo prašome kreiptis pagal faktinę gyvenamąją vietą į Socialinio darbo skyriaus darbuotojus, aptarnaujančius seniūnijų gyventoju.
Techninės pagalbos priemonėms įsigyti
Remiantis 2008 m. liepos 8 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-234 "Dėl transporto išlaidų kompensacijos ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją, ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, tvarkos aprašo patvirtinimo" ši kompensacija mokama tik asmenims, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, jeigu šie asmenys patys gali vairuoti šiuos lengvuosius techniškai pritaikytus su rankiniu valdymu arba su automatine pavarų dėže automobilius bei šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia. Sprendimą dėl tokio poreikio nustatymo pirmiausiai priima asmens šeimos gydytojas išduodamas siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo. Šiuo atveju siūlytume kreiptis į savo šeimos gydytoją arba Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.
Atmintinė dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo, invalidumo grupių prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui ir neįgaliojo pažymėjimų išdavimo ir keitimo
Senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, kuriems invalidumas buvo nustatytas neterminuotai, turi kreiptis dėl invalidumo grupės prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui ir Neįgaliojo pažymėjimo išdavimo bei pateikti šiuos dokumentus:
- prašymą (prašymo forma);
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę);
- Invalidumo pažymėjimą (išduotą Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (VMSEK));
- 3 x 4 dydžio nuotrauką spalvotą arba nespalvotą;
- Veikdami asmens (šeimos)ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą gali pateikti ir kiti suinteresuotojo asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.
Senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, kuriems buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus, gali kreiptis dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir Neįgaliojo pažymėjimo išdavimo bei pateikti šiuos dokumentus:
- prašymą (prašymo forma)
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę);
- Darbingumo lygio pažymą;
- 3 x 4 dydžio nuotrauką spalvota arba nespalvota.
- priklausomai nuo konkrečios situacijos papildomus dokumentus;
-Veikdami asmens (šeimos)ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą gali pateikti ir kiti suinteresuotojo asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.
Senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, kuriems nebuvo nustatytas invalidumas arba jo galiojimas yra pasibaigęs, gali kreiptis dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir Neįgaliojo pažymėjimo išdavimo bei pateikti šiuos dokumentus:
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę);
- sveikatos priežiūros įstaigų išduotų pažymų apie nustatytus specialiuosius poreikius ir jų tenkinimo priemones kopijas (formos SP-1, SP-2, SP-3 arba SP-4);
- 3 x 4 dydžio nuotrauką spalvota arba nespalvota.
- priklausomai nuo konkrečios situacijos papildomus dokumentus;
-Veikdami asmens (šeimos)ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą gali pateikti ir kiti suinteresuotojo asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.
PASTABA. Asmens deklaruota arba faktinė gyvenamoji vieta turi būti Vilniaus mieste.
Dokumentai dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir invalidumo grupės prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui priimami adresu Kauno g. 3/26, 103 kab., tel. 233 3972.
Neįgaliojo pažymėjimas keičiamas, jeigu:
· pažymėjimo gavėjas pakeičia vardą (vardus), pavardę;
· senasis pažymėjimas tapo netinkamas naudoti;
· pažymėjime yra netinkamų įrašų;
· specialių poreikių lygio laikotarpis yra pratęstas arba specialiųjų poreikių lygis yra pakeistas;
· pažymėjimas prarandamas;
Keičiant neįgaliojo pažymėjimą pateikiami šie dokumentai:
· prašymas pakeisti pažymėjimą, nurodant keitimo priežastį kartu su senuoju pažymėjimu. Jei senasis pažymėjimas nepateikiamas, nurodoma nepateikimo priežastis;
· jei pažymėjimas pavogtas, pateikiama pažymos kopija iš Policijos komisariato teritorinio skyriaus, kurioje nurodyta, kad pranešta apie vagystę;
· asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas, asmens tapatybės kortelė);
· 3 x 4 cm dydžio nuotrauka spalvota arba nespalvota;
· Sprendimas dėl asmens specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tenkinimo, jeigu specialiųjų poreikių lygio laikotarpis yra pratęstas arba jis pakeistas į specialiųjų poreikių lygį.
Atsiimant pažymėjimą reikia pateikti šiuos dokumentus:
1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
2. jei Neįgaliojo pažymėjimą atsiima šeimos narys, globėjas/ rūpintojas ar kitas asmens atstovas, jis papildomai turi pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Kitos pažymėjimų išdavimo sąlygos.
· Asmuo, praradęs pažymėjimą, turi nedelsdamas pranešti apie tai Vilniaus miesto socialinės paramos centrui ir pateikti prašymą išduoti naują pažymėjimą.
· Asmuo, gavęs naują pažymėjimą ir suradęs prarastąjį, privalo nedelsdamas grąžinti pastarąjį Vilniaus miesto socialinės paramos centrui.
· Asmeniui pažymėjimas išduodamas arba keičiamas per 5 dienas nuo prašymo pateikimo dienos.
· Mokestis už pažymėjimo išdavimą ar keitimą nemokamas.
Pagalbai į namus gauti
Pagalba į namus - tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui (šeimai) tvarkytis buityje bei dalyvauti visuomenės gyvenime.
Pagalbos į namus poreikio nustatymą, skyrimą, sustabdymą ir nutraukimą, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimą, mokėjimą už pagalbą į namus, paslaugų sąrašą bei skundų nagrinėjimą reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 1-941 patvirtintas Pagalbos į namus teikimo tvarkos aprašas.
Pagalbos į namus gavėjai:
suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos;
senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos;
vaikai su negalia ir jų šeimos;
kiti asmenys ir šeimos, laikinai dėl ligos ar kitų priežasčių netekę savarankiškumo.
Kreipiantis dėl pagalbos į namus reikia pateikti:
asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo užpildytą prašymą - paraišką;
asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams);
asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kurioje yra gydytojų išvada, kad asmeniui būtina kito asmens pagalba (dėl pažymos kreiptis į apylinkės terapeutą ar šeimos gydytoją).
Pagalba į namus skiriama:
nustačius asmens (šeimos) pagalbos į namus poreikį;
priėmus sprendimą asmeniui (šeimai) skirti pagalbą į namus;
pasirašius pagalbos į namus teikimo ir mokėjimo už ją sutartį.
Pagalbos į namus paslaugų, kurios (gali būti) skiriamos nustačius poreikį, sąrašą, specifikacijas, vidutinę teikimo trukmę ir įkainius rasite (čia).
Mokėjimas už pagalbą į namus:
mokėjimo už pagalbą į namus dydis nustatomas, atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas ir gali būti nustatytas tik pinigine išraiška;
asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį (1 VRP 350 Lt), pagalba į namus teikiama nemokamai;
atskaičiavus nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už pagalbą į namus dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį.
mokėjimas už pagalbą į namus apskaičiuojamas per mėnesį suteiktų paslaugų vidutinę teikimo trukmę (val.) dauginant iš vidutinės pagalbos į namus valandos kainos (Lt) ir sumažinant jį: 75 procentais maitinimo organizavimo ir sveikatos priežiūros organizavimo paslaugoms ir 50 procentų pagalbos buityje ir namų ruošoje, ūkio darbų ir kitoms paslaugoms.
Dėl pagalbos į namus prašome kreiptis pagal gyvenamąją vietą .
Transporto paslaugų teikimas asmenims su judėjimo negalia
Asmenys, kurie dėl amžiaus, negalios ar ligos turi judėjimo negalią ir negali naudotis visuomeniniu, individualiu transportu bei kurių vaikai arba šeimos nariai dėl objektyvių priežasčių negali suteikti jiems transporto paslaugos.
PAGALBOS PSICHIKOS NEGALIĄ TURINTIEMS ASMENIMS TARNYBA
Pagalbos psichikos negalią turintiems asmenims tarnyba organizuoja ir teikia socialines paslaugas psichikos negalią turintiems asmenims, suteikiant jiems reikalingą pagalbą, ugdo ir palaiko socialinius įgūdžius bei teikia sociokultūrines paslaugas dienos centruose.
Tarnybos veiklos tikslas organizuoti ir teikti socialines paslaugas asmenims, turintiems psichikos negalią, prisidedant prie jų gyvenimo kokybės gerinimo.
TEIKIAMOS PASLAUGOS
Informavimas ir konsultavimas;
Tarpininkavimas ir atstovavimas;
Sociokultūrinės paslaugos dienos centruose:
muzikos, dailės ir darbelių užsiėmimai, kompiuterinio raštingumo kursai, organizuojamas turiningas laisvalaikis bei kultūriniai renginiai: parodos, popietės, šventės, išvykos, lankymąsis teatruose, koncertuose, parodose;
Asmens higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas (skalbimo paslauga Žirmūnų Dienos centre);
Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas;
Individualios psichologo konsultacijos;
Grupinės psichoterapijos užsiėmimai.
Ko reikia, kad taptumėte Tarnybos paslaugų gavėju?
· Pateikti:
§ prašymą (pildomas vietoje);
§ asmens tapatybės dokumentą (pasą, asmens identifikavimo kortelę);
§ neįgaliojo pažymėjimą;
§ gydytojo (psichiatro) išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a).
Šalpos išmokos
1.Šalpos pensijos
2.Slaugos ir pagalbos (priežiūros) išlaidų tikslinės kompensacijos
3.Šalpos našlaičių pensijos
4.Šalpos kompensacijos
Šalpos pensijos
Valstybinės šalpos išmokos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymu (Žin., 1994, Nr.96-1873; 2005, Nr.71-2556) bei Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimu Nr.346 (Žin., 2004, Nr.47-1558; 2005, Nr.83-3069).
Šalpos pensijos skiriamos:
1. neįgaliems vaikams:
- su sunkiu neįgalumu 2 bazinės pensijos;
- su vidutiniu neįgalumu 1,5 bazinės pensijos;
- su lengvu neįgalumu 1 bazinė pensija.
2. asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais iki 24 metų (atskirais atvejais iki 26 metų):
- netekusiems 75-100 procentų darbingumo 2 bazinės pensijos;
- netekusiems 60-70 procentų darbingumo 1,5 bazinės pensijos;
- netekusiems 45-55 procentų darbingumo 0,75 bazinės pensijos.
3. tėvams, globėjams ar rūpintojams, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis:
- netekusiems 75-100 procentų darbingumo 1,5 bazinės pensijos;
- netekusiems 60-70 procentų darbingumo arba sukakusiems senatvės pensijos amžių 1 bazinė pensija.
4. motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų penkis ar daugiau vaikų:
- netekusioms 75-100 procentų darbingumo 1,5 bazinės pensijos;
- netekusioms 60-70 procentų darbingumo arba sukakusioms senatvės pensijos amžių 1 bazinė pensija.
5. kitiems, aukščiau neišvardintiems asmenims:
- netekusiems 75-100 procentų darbingumo 1 bazinė pensija;
- netekusiems 60-70 procentų darbingumo 0,9 bazinės pensijos;
- sukakusiems senatvės pensijos amžių 0,9 bazinės pensijos ( nuo 2006-01-01).
5 punkte nurodytiems asmenims šalpos pensijos skiriamos tik tuo atveju, jeigu jie nėra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr.59-1153; 2005, Nr.71-2555)) 2 straipsnio 1 dalies 16, 8 ar 9 punktuose arba nėra ūkininkai ir jų partneriai, kurių statusą reglamentuoja Ūkininko ūkio įstatymas (Žin., 1999, Nr.43-1358; 2002, Nr.123-5537). Šiems asmenims, gaunantiems pensiją (valstybinę socialinio draudimo, valstybinę, užsienio valstybių pensiją ar kitokią pensinio pobūdžio išmoką), kurios dydis (bendra gaunamų pensijų suma) yra mažesnis už šalpos pensiją, mokamas šalpos pensijos ir gaunamos pensijos ir (ar) pensijos išmokos (bendros jų sumos) skirtumas.
--------------------------------------------------------------------------------
Slaugos ir pagalbos (priežiūros) išlaidų tikslinės kompensacijos
Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos:
1. vaikams, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas;
2. asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo;
3. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims.
Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos dydis 2,5 bazinės pensijos
Būtina sąlyga šiems asmenims turi būti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos:
1. neįgaliems vaikams:
- su sunkiu neįgalumu 1 bazinė pensija;
- su vidutiniu neįgalumu 0,5 bazinės pensijos.
2. asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais:
- netekusiems 75-100 procentų darbingumo 1 bazinė pensija;
- netekusiems 60-70 procentų darbingumo 0,5 bazinės pensijos.
3. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims 0,5 bazinės pensijos.
Būtina sąlyga šiems asmenims turi būti nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros(pagalbos) poreikis (išskyrus neįgalius vaikus).
---------------------------------------------------------------------------
Šalpos kompensacijos
Šalpos kompensacijos skiriamos:
1. tėvams (įtėviams), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 10 metų slaugė namuose vaikus invalidus arba vaikus, pripažintus I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų;
2. motinoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė penkis ar daugiau vaikų ir išaugino juos iki 8 metų.
Šalpos kompensacijos dydis 1,5 bazinės pensijos.
Šalpos kompensacijos skiriamos nurodytiems asmenims, sukakusiems penkeriais metais mažesnį už senatvės pensijos amžių arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo.
-------------------------------------------------------------------------------
Šalpos našlaičių pensijos
Šalpos našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo arba įstatymų nustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens vaikams:
1. nesukakusiems 18 metų;
2. sukakusiems 18 metų, besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių ar bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, tačiau ne vyresniems nei 24 metų;
3. sukakusiems 18 metų, pripažintiems neįgaliaisiais iki 18 metų sukakties, jeigu jie visą laiką nuo šios dienos yra nedarbingi ar iš dalies darbingi.
Šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 bazinės pensijos dydžio kiekvienam vaikui. Jeigu teisę gauti šią pensiją turi 4 ir daugiau vaikų, 1,5 bazinės pensijos skiriama visiems vaikams lygiomis dalimis.
-------------------------------------------------------------------------
PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS
Nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims skiriama piniginė socialinė parama:
socialinė pašalpa;
būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijos.
Kas yra laikoma šeima?
Šeima sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos pilnamečiai vyras ir moteris, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų.
Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip pat asmenys per laikotarpį nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.
Į globėjų (rūpintojų) šeimų sudėtį vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, neįskaitomi.
Kas laikomas vienu gyvenančiu asmeniu?
Vienas gyvenantis asmuo vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų nesusituokęs asmuo, taip pat susituokęs asmuo, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium, neturintis vaikų arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium vaikai yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu.
Kada šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti socialinę pašalpą?
Šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu:
1. šeimos nariai / asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
2.nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
3.pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (350 Lt) (toliau VRP) šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui;
4.kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
.vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą nustatytą darbo laiką, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
nedirba, nes:
mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose iki jiems sukaks 24 metai bei laikotarpiu nuo dieninės bendrojo lavinimo mokyklos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai;
yra senatvės pensijos amžiaus arba gauna bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas netekus 4555 procentų darbingumo (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais) bei našlių ar našlaičių pensijas;
yra bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką arba mokymosi laikotarpiu mokymosi stipendiją, arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus;
yra ne trumpiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje;
slaugo vaiką, kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, šeimos narį, artimą savo ar sutuoktinio giminaitį, jei jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jie pripažinti neveiksniais;
ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare arba ne trumpiau kaip vieną mėnesį turi nedarbingumo pažymėjimą;
yra nėščia moteris, kuriai yra likę 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties likę ne daugiau kaip 5 metai;
yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo:
- baigę formaliojo švietimo įstaigų dieninius skyrius abiturientai ir absolventai;
- netekę 4555 procentų darbingumo asmenys (III grupės invalidai);
- asmenys, kuriems buvo nustatytas neįgalumo arba darbingumo lygis, nustatyto neįgalumo arba darbingumo lygio terminui pasibaigus;
- motina (tėvas) arba globėja (globėjas) jos (jo) auginamam vaikui sukakus 3 metams;
- asmenys, dirbę pagal laikinąją ar patarnavimo (ne trumpiau kaip 1 mėnuo) terminuotą, sezoninę darbo sutartį, šiai sutarčiai pasibaigus;
- asmenys, slaugę šeimos narį, vaiką, kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, arba artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems buvo nustatytas nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas ar jie buvo pripažinti neveiksniais;
- iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys;
motina (tėvas) arba globėja (globėjas) namuose augina:
- nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 3 metų;
- bent vieną nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų, kai šeimoje auginami 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų;
- pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų arba dėl to, kad nėra vietų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose arba šeima gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos;
motina arba tėvas, kai vieno iš jų nėra arba jis (ji) dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (vaikų), augina namuose vaiką (vaikus) iki 14 metų ir dirba šeimai nuosavybės teise priklausančius ar išsinuomotus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;
vaikai nuo 16 iki 18 metų:
- dirba (netaikant jiems darbo trukmės bei darbo užmokesčio dydžio reikalavimų);
- mokosi (baigus jas iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.);
- yra neįgalūs;
- yra įsiregistravę darbo biržoje;
- nėštumo metu.
Kai kurioms šeimoms taikomos papildomos sąlygos:
auginančių vaikus iki 18 metų nesusituokusių asmenų, nutraukusių santuoką ar gyvenančių skyrium sutuoktinių šeimos teisę į socialinę pašalpą turi:
sudarius teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismui priteisus šiam vaikui išlaikymą;
tėvystės nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.
Šeima, kuri nėra sudariusi teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ar išlaikymas nebuvo priteistas, turi teisę gauti kompensacijas, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (vaikai).
Kada šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijas (toliau - kompensacijos)?
Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu:
šeimos / asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
išlaidos už būsto šildymą, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP šeimai / asmeniui dydžio;
išlaidos už faktinį šalto vandens, bet ne didesnį už nustatytą normatyvą, viršija 2 procentus šeimos / asmens pajamų;
išlaidos už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 5 procentus šeimos / asmens pajamų;
įsiskolinusieji už būsto šildymą, karštą ar šaltą vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų šeimos / asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs padengti įsiskolinimą;
kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš socialinei pašalpai gauti nurodytų sąlygų.
Koks socialinės pašalpos dydis?
Socialinė pašalpa šeimai / asmeniui sudaro 90 procentų skirtumo tarp VRP šeimai / asmeniui ir vidutinių šeimos / asmens pajamų per mėnesį.
Pavyzdys:
Socialinės pašalpos dydžio apskaičiavimas
((šeimos narių skaičius x VRP šeimai / asmeniui) šeimos vidutinės pajamos) x 0,9 = socialinės pašalpos dydis per mėn.
jei vienas gyvenantis asmuo neturi jokių pajamų, socialinė pašalpa jam apskaičiuojama :
(1 žm. x 350 Lt 0 Lt)x 0,9 = 315 Lt per mėn.
jei šeimą sudaro 5 šeimos nariai, t.y. du suaugę ir trys vaikai (2, 6 ir 12 metų), vidutinės šeimos pajamos per mėnesį 957 Lt (darbo užmokestis 710 Lt, išmoka vaikui iki 3 metų - 143 Lt, kitiems 2 vaikams po 52 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad, apskaičiuojant socialinės pašalpos dydį, išmokos vaikams nėra įskaitomos į šeimos pajamas, socialinė pašalpa šiai šeimai apskaičiuojama:
((5 žm. x 350 Lt) 710 Lt)x0,9 = 936 Lt per mėn.
Koks kompensacijų dydis?
Šeimai / asmeniui kompensuojama:
išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP šeimai dydžio;
išlaidų už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos / asmens pajamų;
išlaidų už karšto vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus šeimos / asmens pajamų.
1 Pavyzdys: vienas gyvenantis, gaunantis socialinę pašalpą asmuo
Vienas gyvenantis, įsiregistravęs darbo biržoje bedarbis, neturintis kitų pajamų, gauna 315 Lt socialinę pašalpą (350 Lt x 0,9 =315Lt).
Asmuo gyvena 36 m2
Asmens pajamos 315 Lt.
Normatyvai kompensacijoms jam apskaičiuoti:
38 m2 - būsto naudingojo ploto normatyvas;
1,5 m3 - karšto vandens;
2 m3 - šalto vandens ir nuotekų;
Kai būsto 1 m2 šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiam asmeniui reikėtų mokėti: 36 m2 x 6,3 Lt/ m2 = 226,8 Lt.
Kompensacijų apskaičiavimas
Už būsto šildymą: Neturinčiam kitų pajamų ir gaunančiam tik socialinę pašalpą asmeniui kompensuojamos visos išlaidos už būsto šildymą (226,8 Lt), nes jo pajamos (315 Lt) yra mažesnės už VRP vienam asmeniui (350 Lt).
Už karštą vandenį: 5 proc. asmens pajamų sudaro 315 Lt x 0,05 = 15,75 Lt. Todėl už 1,5 m3 jam tektų mokėti 15,75 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
Už šaltą vandenį: 2 proc. asmens pajamų sudaro 315 Lt x 0,02 = 6,3 Lt.
Todėl už 2 m3 šalto vandens teks mokėti 6,3 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
2 Pavyzdys: 4 asmenų šeima, kurios dirbantis tėvas gauna MMA, nedirbanti motina augina du priešmokyklinio amžiaus vaikus.
Šeima gyvena 74 m2 ploto bute;
Šeimos pajamos 668,48 Lt.
Normatyvai kompensacijoms šiai šeimai apskaičiuoti:
74 m2 (38 m2 vienam asmeniui + po 12 m2 kiekvienam kitam šeimos nariui) - būsto naudingojo ploto normatyvas;
6 m3 - karšto vandens;
8 m3 - šalto vandens ir nuotekų;
Kai būsto 1 m2 šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiai šeimai reikėtų mokėti 74 m2 x 6,3 Lt/m2 = 466,2 Lt
Kompensacijų apskaičiavimas
Už būsto šildymą: Šeimai kompensuojamos visos išlaidos už būsto šildymą (466,2 Lt), nes jos pajamos (668,48 Lt) per mėnesį yra mažesnės už VRP šeimai dydį (350 Lt x 4 žm. = 1400 Lt).
Už karštą vandenį: 5 proc. šeimos pajamų sudaro 668,48 Lt x 0,05 = 33,42 Lt. Todėl už 6 m3 karšto vandens šeimai teks mokėti 33,42 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
Už šaltą vandenį: 2 proc. šeimos pajamų sudaro 668,48 Lt x 0,02 = 13,37Lt. Todėl už 8 m3 šalto vandens teks mokėti 13,37 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
3 Pavyzdys: 2 pensininkų šeima, kai kiekvienas iš jų gauna valstybinio socialinio draudimo bazinę pensiją (po 360 Lt).
Šeima gyvena 50 m2 ploto bute;
Šeimos pajamos 720 Lt.
Normatyvai kompensacijoms šiai šeimai apskaičiuoti:
50 m2 (38 m2 vienam asmeniui + 12 m2 kitam šeimos nariui) - būsto naudingojo ploto normatyvas;
3 m3 - karšto vandens;
4 m3 - šalto vandens ir nuotekų;
Kai būsto 1 m2 šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiai šeimai reikėtų mokėti 50 m2 x 6,3 Lt/m2 = 315 Lt
Kompensacijų apskaičiavimas
Už būsto šildymą: 20 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP šeimai sudaro ((720 Lt (350 Lt x 2 žm.)) x 0,20 = 4 Lt. Šią sumą šeima už būsto šildymą turės mokėti pati. Likusi būsto šildymo išlaidų dalis - 315 Lt 4 Lt = 311 Lt bus kompensuojama.
Už karštą vandenį: 5 proc. šeimos pajamų sudaro 720 Lt x 0,05 = 36 Lt.
Todėl už 3 m3 karšto vandens šeimai tektų mokėti 36 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
Už šaltą vandenį: 2 proc. šeimos pajamų sudaro 720 Lt x 0,02 = 14,4 Lt. Todėl už 4 m3 šalto vandens teks mokėti 14,4 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
4 Pavyzdys: 2 pensininkų šeima, kai kiekvienas iš jų gauna vidutinę valstybinio socialinio draudimo pensiją (po 830 Lt).
Šeima gyvena 50 m2 ploto bute;
Šeimos pajamos 1660 Lt.
Normatyvai kompensacijoms šiai šeimai apskaičiuoti:
50 m2 (38 m2 vienam asmeniui + 12 m2 kitam šeimos nariui) - būsto naudingojo ploto normatyvas;
3 m3 - karšto vandens;
4 m3 - šalto vandens ir nuotekų;
Kai būsto 1 m2 šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiai šeimai reikėtų mokėti 50 m2 x 6,3 Lt/m2 = 315 Lt
Kompensacijų apskaičiavimas
Už būsto šildymą: 20 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP šeimai sudaro ((1660 Lt (350 Lt x 2 žm.)) x 0,20 = 192 Lt, t. y. šią sumą, šeima už būsto šildymą turės mokėti pati. Likusi būsto šildymo išlaidų dalis - 315 Lt 192 Lt = 123 Lt bus kompensuojama.
Už karštą vandenį: 5 proc. šeimos pajamų sudaro 1660 Lt x 0,05 = 83 Lt. Todėl už 3 m3 karšto vandens šeimai tektų mokėti 83 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
Už šaltą vandenį: 2 proc. šeimos pajamų sudaro 1660 Lt x 0,02 = 33,2 Lt. Todėl už 4 m3 šalto vandens teks mokėti 33,2 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
Kur kreiptis dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų?
Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų reikia kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą.
Kokius dokumentus reikia pateikti?
Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti:
Prašymas-paraiška, kurioje reikia nurodyti duomenis apie šeimą, jos narių veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją;
Pažymos apie šeimos narių pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą);
Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti.
Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos?
Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas paraiška, pirmos dienos, jei kreipimosi metu šeimos nariai / asmuo turi teisę į šią pašalpą.
Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima / asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesius, jei kreipimosi metu ir tą laikotarpį, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę jas gauti.
Socialinė pašalpa ir kompensacijos gali būti skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių šeima /asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į paramą, arba šios paramos dydis pasikeis.
Kokios pajamos įskaitomos į pajamas skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?
Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos / asmens pajamas įskaitomos šios šeimos narių gaunamos pajamos:
su darbo santykiais susijusios pajamos, išskyrus mokinių, besimokančių dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ar profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo lavinimo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, su darbo santykiais susijusios pajamos, ir autorinis atlyginimas;
pensijos ir pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą;
individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
dividendai, palūkanos;
individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;
pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
išmokos žemės ūkio veiklai;
piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai);
kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems, kompensacijas donorams, išmoką vaikui, socialinę stipendiją, pagalbos pinigus;
išeitinės išmokos;
ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;
turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);
labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 VRP dydžius;
gautos dovanų ar paveldėtos piniginės lėšos;
užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;
turto pardavimo, išskyrus įskaitomas į turtą, ar nuomos pajamos;
loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
kitos faktiškai gaunamos pajamos.
Pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas bei vaikui išlaikyti sumokamas sumas (alimentus).
Skiriant šeimai /asmeniui socialinę pašalpą, į šeimos / asmens pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei kompensacijos.
Kaip apskaičiuojamos vidutinės šeimos / asmens pajamos socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti?
Šeimos / asmens pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos:
pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas;
pagal mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas, jei tą mėnesį bent vieno šeimos nario / asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais pasikeitė arba tą mėnesį yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos. Ši tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.
Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams arba gyvenamąją vietą deklaravusio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas.
Viename būste gyvenamąją vietą deklaravus dviem ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių VRP dydį.
Jeigu viena iš būste gyvenančių šeimų /asmenų, už komunalines paslaugas atsiskaitančių pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), neturi teisės į kompensacijas, teisės į kompensacijas neturi nė viena iš šių šeimų / asmenų.
Kokie normatyvai taikomi kompensacijoms apskaičiuoti?
būsto naudingojo ploto normatyvas kiekvienai šeimai: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių / asmeniui 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui 12 kvadratinių metrų.
karšto vandens 1,5 kubinio metro vienam šeimos nariui / asmeniui per mėnesį.
šalto vandens ir nuotekų 2 kubiniai metrai vienam šeimos nariui / asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba 3,5 kubinio metro vienam šeimos nariui / asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.
Kas įskaitoma į turtą skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?
Skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas, į turtą įskaitomas šis šeimos narių /asmens nuosavybės teise turimas turtas:
statiniai (gyvenamosios paskirties pastatai (butai ir namai)) bei negyvenamosios paskirties pastatai (sodo nameliai, pagalbinio ūkio pastatai), nebaigti statyti statiniai;
privalomos registruoti transporto priemonės ir žemės ūkio technika;
žemė (namų valdos žemė, žemės ar miškų ūkio paskirties žemė, įskaitant užimtą vandens telkinių);
gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 4000 litų;
akcijos, obligacijos, vekseliai, vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 2000 litų;
meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2000 litų;
piniginės lėšos, turimos bankuose ir ne bankuose, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų;
paskolos, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų, išskyrus valstybės paskolas aukštųjų mokyklų studentams ir kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti);
kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos, jei jų bendra suma viršija 2000 litų;
valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos.
Į šeimos / asmens turtą įskaitoma per praėjusį laikotarpį nuo paskutinio duomenų apie turimą turtą pateikimo perleisto nuosavybėn kitam asmeniui turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip naujai nuosavybėn įsigytas turtas ar gautos piniginės lėšos.
Kaip apskaičiuojama turimo turto vertė?
Savo turimą turtą pareiškėjas pirmiausia turi nurodyti prašyme-paraiškoje.
Viso turimo turto vertė apskaičiuojama savivaldybėje sumuojant visų šeimos narių turimą turtą: įregistruotų pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes (jos gaunamos savivaldybėje iš valstybės įmonės Registrų centras), gyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes (jei jos viršija 4000 Lt), apskaičiuotas savivaldybėje pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo prašymo-paraiškos lentelėse nurodyto turto vertes.
Kaip nustatomas turto vertės normatyvas?
Turto vertės normatyvas šeimai / asmeniui nustatomas susumuojant nekilnojamojo turto vertės normatyvą (į jį įskaitoma būsto vertė ir žemės sklypų vertė) šeimai / asmeniui ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvą, kuris yra 45 VRP dydžiai vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui /asmeniui (15750 Lt), 30 VRP dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui (10500 Lt) ir 15 valstybės VRP dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų (5250 Lt).
Kiekvieno tipo nekilnojamojo turto vertės normatyvas nustatomas tam tikro nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš to turto vidutinės rinkos vertės (turto vidutinės rinkos kainas tvirtina Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti ir skelbia Valstybės žiniose).
Kokio dydžio yra nekilnojamojo turto normatyvai?
Būsto normatyvas yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių / asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui.
Žemės sklypo normatyvai šeimai / asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:
namų valdos žemės sklypo ploto : miestuose 6 arai, miesteliuose ir kaimuose 25 arai;
žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose 6 arai, miesteliuose ir kaimuose 25 arai;
didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto 3,5 hektaro.
Pavyzdys:
2 asmenų šeima gyvena daugiabučiame name Vilniuje.
Šios šeimos turto vertės normatyvas apskaičiuojamas taip:
Normatyvinis būsto plotas sudaro: 60 m² +15 m² = 75 m²
Būsto vertės normatyvas gaunamas normatyvinį būsto plotą padauginus iš vidutinės būsto kainos Vilniuje: 75 m² x 3188 Lt/ m² = 239 100 Lt.
Kadangi šeimai, neturinčiai žemės sklypo, taikomas žemės sklypo normatyvas, šiai šeimai, gyvenančiai mieste, jis sudaro: 6a x 14890 Lt/a= 89 340 Lt.
Nekilnojamo turto vertės normatyvas gaunamas sumuojant būsto ir žemės sklypo vertės normatyvą: 239 100 Lt + 89 340 Lt = 328 440 Lt.
Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų normatyvas šiai šeimai sudaro: 45x 350 Lt + 30x 350 Lt = 26250 Lt
Turto vertės normatyvas gaunamas sumuojant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės normatyvus: 328 440 Lt + 26250 Lt = 354690 Lt
Jei šeimos turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas turto vertės normatyvas, ji turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.
Kokiais kitais atvejais gali būti skiriama piniginė socialinė parama?
Patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities tyrimo aktą, savivaldybei suteikta teisė:
skirti socialinę pašalpą, jei šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už VRP šeimai / asmeniui, tačiau nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą arba šeimos narys / asmuo neatitinka įstatymo keliamų sąlygų;
skirti kompensacijas, jei išlaidos už būsto šildymą, už faktinį šalto vandens ir karšto vandens kiekį, atitinka nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą arba šeimos narys / asmuo neatitinka įstatymo keliamų sąlygų;
skirti kompensacijas už didesnį, negu nustatytas, būsto ploto normatyvą;
skirti socialinę pašalpą šeimai, kuri dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir išlaikymas nebuvo priteistas.
Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų socialinė parama gali būti skiriama ir kitais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; padengiamas įsiskolinimas už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir šalto vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita).
Vienkartinės pašalpos
Vienkartinė pašalpa skiriama skurdo, benamystės, ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės ir kitais atvejais. Pašalpos dydį bei skyrimo tvarką nustato savivaldybės.
Kam galima apskųsti savivaldybės sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo?
Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo gali būti skundžiamas: savivaldybės administracijos direktoriui, administracinių ginčų komisijai, apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
........................................................................................................................
Teikiamos bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra,
Asmenys, kuriems dabar yra teikiamos bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra, kuriems nebus pervertintos finansinės galimybės mokėti už paslaugas, ir toliau mokės tiek, kiek buvo nustatyta savivaldybės iki šiol.
Sumažėjus valstybės ir savivaldybių finansinėms galimybėms, LR Seimui svarstyti pateiktas Socialinių paslaugų įstatymo keitimo projektas, kuriuo siūloma keisti mokėjimo tvarką ir už teikiamas bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą mokėti tuomet, kai asmens pajamos yra didesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (VRP - 350 Lt.), t.y. 700 Lt.. Šiuo metu už teikiamas paslaugas reikia mokėti tuomet, kai asmens pajamos viršija 3 VRP (1050 Lt). Šie pakeitimai įsigalios tuomet, kai jiems pritars LR Seimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama, kad numatomi mokėjimo už socialines paslaugas pakeitimai užtikrintų socialinių paslaugų prieinamumą, rengia Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo pakeitimo projektą. Jame siūloma diferencijuoti mokėjimo dydį, priklausomai nuo asmens pajamų. Mažas pajamas gaunantys asmenys ir toliau gautų jiems reikalingas socialines paslaugas nemokamai arba už simbolinį mokestį. O tie asmenys, kurių pajamos didesnės, turėtų padengti dalį teikiamos socialinės paslaugos kainos, tačiau šis mokestis negali viršyti šiuo metu nustatyto maksimalaus mokėjimo dydžio (20 procentų nuo asmens pajamų).
Prognozuojama, kad socialinių paslaugų gavėjų skaičius dar augs, tad savivaldybėms reikės daugiau lėšų skirti socialinių paslaugų finansavimui. 2007 m. pagalbos į namus paslaugos buvo teikiamos 7869 asmenims. 2008 m. socialinių paslaugų gavėjų buvo 13262, o socialiniai pagalbai namuose savivaldybės skyrė beveik 18 mln. Lt.
Tačiau net ir esant tokiai sunkiai ekonominei situacijai būtina užtikrinti, kad visi asmenys, kuriems reikia socialinių paslaugų, jas gautų. Nepakeitus mokėjimo tvarkos, socialinių paslaugų teikimas gali sutrikti.
Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistas Marius Petrauskas, tel. (8 5) 266 8122.
--------------------------------------------------------------------------------
IETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINIŲ IŠMOKŲ PERSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO LAIKINASIS
ĮSTATYMAS
2009 m. gruodžio 9 d. Nr. XI-537
Vilnius
PREAMBULĖ
Lietuvos Respublikos Seimas,
konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų prognozės rodo nuolat didėjantį deficitą, nulemtą Lietuvos ūkį apėmusios ekonomikos krizės;
pabrėždamas būtinybę stabilizuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą ir subalansuoti pinigų srautus;
siekdamas kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą laiku;
įvertindamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog išimtiniais atvejais, kai valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir pan.), kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina išmokoms mokėti, išmokų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas ir laikinai, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis, išmokos mažinamos tokiu mastu, kokiu būtina gyvybiškai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti,
p r i i m a šį laikinąjį įstatymą.
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis įstatymas nustato socialinių išmokų: valstybinių pensijų ir kitų išmokų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 14 punktuose, valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarką, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo pašalpų, motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką, išmokos vaikui mokėjimo sąlygas ir dydžius.
2. Šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems šias socialines išmokas:
1) valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą;
2) kompensacines išmokas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą;
3) rentas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymą, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymą ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą;
4) šalpos kompensacijas darbingiems darbingo amžiaus asmenims (toliau šalpos kompensacijos) ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą;
5) valstybines socialinio draudimo senatvės, išankstines senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensijas, išskyrus pensijas asmenims, netekusiems 75100 procentų darbingumo (I grupės invalidumo pensijas), ištarnauto laiko pensijas, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, valstybines socialinio draudimo našlaičių (maitintojo netekimo) pensijas, kurios viršija pusę ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio, valstybines socialinio draudimo našlių pensijas ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, paskirtas ir (arba) mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą (toliau Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas);
6) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (toliau Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas);
7) ligos socialinio draudimo pašalpas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas);
8) motinystės (tėvystės) išmokas, paskirtas ir mokamas statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams iš valstybės biudžeto lėšų pagal specialiuosius, jų profesinę veiklą reglamentuojančius, teisės aktus;
9) išmoką vaikui, skiriamą ir mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą;
10) nedarbo socialinio draudimo išmoką, skiriamą ir mokamą pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Kompensacinis priedas išmoka, kuria kompensuojamas pagal šį įstatymą perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio pokytis, kai perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis mažesnis negu ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis.
2. Ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis dydis, kurio neviršijančios motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos pagal šį įstatymą neperskaičiuojamos.
3. Ribinis valstybinės pensijos dydis dydis, kurio neviršijančios valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) pagal šio įstatymo 1 priedą neperskaičiuojamos.
4. Ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis dydis, kurio neviršijančios pagal šį įstatymą perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos gavėjui skiriamas kompensacinis priedas.
5. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymuose.
3 straipsnis. Ribiniai dydžiai
1. Ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis yra 650 litų.
2. Ribinius valstybinės pensijos ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas.
ANTRASIS SKIRSNIS
VALSTYBINĖS PENSIJOS, RENTOS IR KOMPENSACIJOS
4 straipsnis. Valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų perskaičiavimo tvarka
1. Paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų išmokų gavėjams savivaldybių administracijos moka 85 procentus jiems paskirtos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ar šalpos kompensacijos.
3. Mokėtiną šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų išmokų dalį apskaičiuoja ir išmoka šias išmokas administruojanti institucija, išskyrus tą atvejį, kai asmeniui priklausančias išmokas administruoja skirtingos institucijos. Šiuo atveju mokėtiną kiekvienos išmokos dydį nustato kiekviena šią pensiją (išmoką) mokanti institucija, gavusi duomenis apie kitoje institucijoje asmeniui paskirtos pensijos (išmokos) dydį.
4. Ribinis valstybinės pensijos dydis netaikomas valstybinių pensijų gavėjams, kurie kartu gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, taip pat valstybinių našlių ir našlaičių pensijų gavėjams.
5. Jeigu pagal šio įstatymo 1 priedą perskaičiuotos valstybinės pensijos dydis yra mažesnis negu ribinis valstybinės pensijos dydis arba jam lygus, mokama ribinio valstybinės pensijos dydžio valstybinė pensija.
5 straipsnis. Valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų mokėjimas asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų
1. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.
2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pensijos gavėjas yra individualios įmonės savininkas, tikrosios ūkinės bendrijos narys ar komanditinės ūkinės bendrijos narys, tačiau individuali įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka mokėtiną valstybinių pensijų, rentų ir kompensacinių išmokų dalį apskaičiuoja ir taiko šias išmokas administruojančios institucijos.
5. Draudėjai duomenis apie dirbančių valstybinių pensijų, rentų ar kompensacinių išmokų gavėjų mėnesio draudžiamąsias pajamas privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniams skyriams kas mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka.
6. Duomenis apie valstybinės pensijos, rentos ar kompensacinės išmokos gavėjo draudžiamąsias pajamas valstybinę pensiją, rentą arba kompensacinę išmoką mokančiai institucijai teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir terminais.
TREČIASIS SKIRSNIS
VALSTYBINĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJOS
6 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo tvarka
1. Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau senatvės pensija), paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.
2. Jeigu asmuo neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, bet turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai, pagrindinė senatvės pensijos dalis perskaičiuojama proporcingai turimam stažui, dauginant 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo stažo.
3. Asmeniui, gaunančiam išankstinę senatvės pensiją, pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą apskaičiuota senatvės pensija perskaičiuojama šio straipsnio
1 dalyje nustatyta tvarka ir atitinkamai mažinama taikant Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo nuostatas.
4. Valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 6070 procentų darbingumo (II grupės invalidumo pensija), perskaičiuojama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 4555 procentų darbingumo (III grupės invalidumo pensija), perskaičiuojama taip kaip asmenims, netekusiems 6070 procentų darbingumo, o po to mažinama 50 procentų.
5. Valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos perskaičiuojamos šio straipsnio 14 dalyse nustatyta tvarka pagal mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti ar priklausiusios valstybinės socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) ar išankstinės senatvės pensijos dydį.
6. Perskaičiuojant pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą neperskaičiuotas pensijas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos neperskaičiuotos pensijos dalis, lygi 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, padidinama iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, likusi pensijos dalis be priedo už stažo metus perskaičiuojama pagal naujai patvirtintų ir prieš tai buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų santykį. Mokant pagal šį įstatymą perskaičiuotą šioje dalyje nurodytą pensiją, taikomos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio 3 dalies nuostatos.
7. Jeigu pagal šį įstatymą perskaičiuota valstybinė socialinio draudimo pensija yra didesnė už pensiją, apskaičiuotą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, asmeniui toliau mokama pagal šį įstatymą neperskaičiuota pensija.
7 straipsnis. Kompensacinis priedas
1. Asmenims, kurių valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis iki šios pensijos perskaičiavimo viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, tačiau po perskaičiavimo valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis yra mažesnis negu ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis, mokamas kompensacinis priedas, lygus ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio ir perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio skirtumui.
2. Kompensacinis priedas asmeniui, kuriam paskirta valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo, netekus 4555 procentų darbingumo, pensija (III grupės invalidumo pensija), apskaičiuojamas pagal valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydį, netekus 6070 procentų darbingumo (II grupės invalidumo pensija), o po to mažinamas 50 procentų.
3. Valstybinių socialinio draudimo našlaičių (maitintojo netekimo) pensijų gavėjams kompensacinis priedas apskaičiuojamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, taikant pusės ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio dydį.
4. Asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo pensijos paskirtos vadovaujantis 1971 m. liepos 5 d. Tarybos reglamentu Nr. 1408/71/EEB dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje, ir Lietuvos Respublikos sudarytų tarptautinių sutarčių dėl pensijų mokėjimo nuostatomis arba kurie gauna kitos valstybės pensiją, asmens teisė gauti kompensacinį priedą nustatoma asmeniui pateikus duomenis apie užsienio valstybės paskirtos pensijos dydį, jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neturi šių duomenų. Duomenis apie užsienio valstybės paskirtos pensijos dydį asmuo privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai kas ketvirtį. Asmens teisė gauti kompensacinį priedą nustatoma sumuojant šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka asmens perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį ir užsienio valstybės paskirtos pensijos dydį (toliau šiame straipsnyje pensijų suma). Jeigu asmens iki perskaičiavimo gautų pensijų sumos dydis viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, tačiau po perskaičiavimo pensijų sumos dydis yra mažesnis negu ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis, kompensacinio priedo dydis yra lygus ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio ir pensijų sumos po perskaičiavimo dydžio skirtumui. Kompensacinis priedas šiems asmenims mokamas taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas.
5. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis perskaičiuojamas (asmeniui pateikus papildomus dokumentus apie stažą, draudžiamąsias pajamas, turėtas iki pensijos paskyrimo, ir kitus), asmens teisė gauti kompensacinį priedą nustatoma iš naujo.
6. Tais atvejais, kai šio straipsnio nustatyta tvarka apskaičiuotas kompensacinis priedas yra mažesnis negu vienas litas, šis priedas nemokamas.
8 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas mokėjimas asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų
1. Valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.
2. Pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus.
3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pensijos gavėjas yra individualios įmonės savininkas, tikrosios ūkinės bendrijos narys ar komanditinės ūkinės bendrijos narys, tačiau individuali įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Draudėjai duomenis apie dirbančių pensijų gavėjų mėnesio draudžiamąsias pajamas privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams kas mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KOMPENSUOJAMOJO UŽDARBIO, TĖVYSTĖS, MOTINYSTĖS, MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) IŠMOKŲ IR NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ SKAIČIAVIMAS
9 straipsnis. Kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymas
1. Šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo pašalpoms, o nuo 2010 m. liepos 1 d. motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos. Ši nuostata netaikoma motinystės socialinio draudimo pašalpoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį asmenims, įgijusiems teisę gauti šią pašalpą iki 2010 m. birželio 30 d.
2. Patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį.
10 straipsnis. Motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir išmokų, mokamų statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, perskaičiavimas
1. Šio straipsnio nuostatos nuo 2010 m. liepos 1 d. taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, neviršijančios ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžio, mokamos to paties dydžio, kokio ir buvo paskirtos. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau išmokama pašalpa negali būti mažesnė negu ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis.
2. Motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieni metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa.
3. Motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa.
4. Šio įstatymo galiojimo laikotarpiu statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir karšto apsaugos sistemos kariams jų vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų laikotarpiu iš valstybės biudžeto mokamoms motinystės (tėvystės) išmokoms nuo 2010 m. liepos 1 d. taikoma ta pati tvarka, kaip ir mokant motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas.
11 straipsnis. Nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimas
1. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos šio įstatymo galiojimo laikotarpiu netaikomos.
2. Nedarbo socialinio draudimo išmoka pirmus 3 mėnesius mokama visa, o likusį nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį, nustatytą Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, mokama pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis ir pusė kintamos nedarbo draudimo išmokos dalies. Kiekvienu iš nurodytų laikotarpių mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 650 litų.
3. Nedarbo socialinio draudimo išmokos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, dydis perskaičiuojamas pagal šio įstatymo nuostatas ir toliau mokama perskaičiuoto dydžio išmoka.
PENKTASIS SKIRSNIS
IŠMOKA VAIKUI
12 straipsnis. Išmokos vaikui skyrimas ir mokėjimas
1. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio nuostatos šio įstatymo galiojimo laikotarpiu netaikomos.
2. Išmoka vaikui, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo vyresniems kaip 7 metų vaikams, nemokama, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse.
3. Šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, jeigu vaiko tėvai ar globėjai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą už tą vaiką negauna socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpos arba ją gauna, tačiau ši pašalpa yra mažesnė negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio.
4. Šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį, jeigu vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 straipsnyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio:
1) kai vaikas yra nuo 2 iki 7 metų;
2) kai vaikas yra nuo 7 iki 18 metų, jeigu šeima ar bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų. Išmoka mokama, kol kiekvienam vaikui sukaks 18 metų, jei šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų vyresni kaip 18 metų vaikai ar buvę globojami vaikai mokosi pagal bendrojo lavinimo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.
5. Nuo 2010 m. sausio 1 d. sprendimą tęsti išmokos vaikui mokėjimą iki 2 metų amžiaus vaikams, turintiems teisę gauti išmoką pagal šio įstatymo nuostatas, savivaldybės administracija gali priimti be naujo asmens prašymo.
6. Savivaldybės administracija, paskyrusi išmoką vaikui pagal šio straipsnio 4 dalį, teikia išmokos vaikui gavėjų, išskyrus atvejį, kai išmoka vaikui skiriama globojamam vaikui, kuriam mokama globos (rūpybos) išmoka ir (ar) našlaičių pensija, duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka.
---------------------------------------------------------------------------------------
Valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas nuo 2010-01-01
Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2009 m. gruodžio 9 d. priimtas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau- Laikinasis įstatymas; Žin., 2009, Nr.152-6820).
Šiuo įstatymu nustatyta valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo ir šių pensijų mokėjimo turint draudžiamųjų pajamų ar/ ir dirbant savarankiškai tvarka.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimas
Nuo 2010-01-01 perskaičiuojamos visų rūšių valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus netekto darbingumo pensijas, paskirtas asmenims, netekusiems 75-100 proc. darbingumo (I grupės invalidumo pensijas).
Perskaičiuojamos šios valstybinės socialinio draudimo pensijos:
senatvės pensijos, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, t. y. 650 Lt;
išankstinės senatvės pensijos, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį- 650 Lt;
netekto darbingumo pensijos, paskirtos asmenims, netekusiems 60-70 proc. darbingumo (II grupės invalidumo pensijos), kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį- 650 Lt;
netekto darbingumo pensijos, paskirtos asmenims, netekusiems 45-55 proc. darbingumo (III grupės invalidumo pensijos), kurios viršija pusę ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio- 325 Lt;
ištarnauto laiko pensijos, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį- 650 Lt;
našlaič
1.Šalpos pensijos
2.Slaugos ir pagalbos (priežiūros) išlaidų tikslinės kompensacijos
3.Šalpos našlaičių pensijos
4.Šalpos kompensacijos
Šalpos pensijos
Valstybinės šalpos išmokos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymu (Žin., 1994, Nr.96-1873; 2005, Nr.71-2556) bei Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimu Nr.346 (Žin., 2004, Nr.47-1558; 2005, Nr.83-3069).
Šalpos pensijos skiriamos:
1. neįgaliems vaikams:
- su sunkiu neįgalumu 2 bazinės pensijos;
- su vidutiniu neįgalumu 1,5 bazinės pensijos;
- su lengvu neįgalumu 1 bazinė pensija.
2. asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais iki 24 metų (atskirais atvejais iki 26 metų):
- netekusiems 75-100 procentų darbingumo 2 bazinės pensijos;
- netekusiems 60-70 procentų darbingumo 1,5 bazinės pensijos;
- netekusiems 45-55 procentų darbingumo 0,75 bazinės pensijos.
3. tėvams, globėjams ar rūpintojams, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis:
- netekusiems 75-100 procentų darbingumo 1,5 bazinės pensijos;
- netekusiems 60-70 procentų darbingumo arba sukakusiems senatvės pensijos amžių 1 bazinė pensija.
4. motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų penkis ar daugiau vaikų:
- netekusioms 75-100 procentų darbingumo 1,5 bazinės pensijos;
- netekusioms 60-70 procentų darbingumo arba sukakusioms senatvės pensijos amžių 1 bazinė pensija.
5. kitiems, aukščiau neišvardintiems asmenims:
- netekusiems 75-100 procentų darbingumo 1 bazinė pensija;
- netekusiems 60-70 procentų darbingumo 0,9 bazinės pensijos;
- sukakusiems senatvės pensijos amžių 0,9 bazinės pensijos ( nuo 2006-01-01).
5 punkte nurodytiems asmenims šalpos pensijos skiriamos tik tuo atveju, jeigu jie nėra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr.59-1153; 2005, Nr.71-2555)) 2 straipsnio 1 dalies 16, 8 ar 9 punktuose arba nėra ūkininkai ir jų partneriai, kurių statusą reglamentuoja Ūkininko ūkio įstatymas (Žin., 1999, Nr.43-1358; 2002, Nr.123-5537). Šiems asmenims, gaunantiems pensiją (valstybinę socialinio draudimo, valstybinę, užsienio valstybių pensiją ar kitokią pensinio pobūdžio išmoką), kurios dydis (bendra gaunamų pensijų suma) yra mažesnis už šalpos pensiją, mokamas šalpos pensijos ir gaunamos pensijos ir (ar) pensijos išmokos (bendros jų sumos) skirtumas.
--------------------------------------------------------------------------------
Slaugos ir pagalbos (priežiūros) išlaidų tikslinės kompensacijos
Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos:
1. vaikams, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas;
2. asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo;
3. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims.
Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos dydis 2,5 bazinės pensijos
Būtina sąlyga šiems asmenims turi būti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos:
1. neįgaliems vaikams:
- su sunkiu neįgalumu 1 bazinė pensija;
- su vidutiniu neįgalumu 0,5 bazinės pensijos.
2. asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais:
- netekusiems 75-100 procentų darbingumo 1 bazinė pensija;
- netekusiems 60-70 procentų darbingumo 0,5 bazinės pensijos.
3. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims 0,5 bazinės pensijos.
Būtina sąlyga šiems asmenims turi būti nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros(pagalbos) poreikis (išskyrus neįgalius vaikus).
---------------------------------------------------------------------------
Šalpos kompensacijos
Šalpos kompensacijos skiriamos:
1. tėvams (įtėviams), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 10 metų slaugė namuose vaikus invalidus arba vaikus, pripažintus I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų;
2. motinoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė penkis ar daugiau vaikų ir išaugino juos iki 8 metų.
Šalpos kompensacijos dydis 1,5 bazinės pensijos.
Šalpos kompensacijos skiriamos nurodytiems asmenims, sukakusiems penkeriais metais mažesnį už senatvės pensijos amžių arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo.
-------------------------------------------------------------------------------
Šalpos našlaičių pensijos
Šalpos našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo arba įstatymų nustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens vaikams:
1. nesukakusiems 18 metų;
2. sukakusiems 18 metų, besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių ar bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, tačiau ne vyresniems nei 24 metų;
3. sukakusiems 18 metų, pripažintiems neįgaliaisiais iki 18 metų sukakties, jeigu jie visą laiką nuo šios dienos yra nedarbingi ar iš dalies darbingi.
Šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 bazinės pensijos dydžio kiekvienam vaikui. Jeigu teisę gauti šią pensiją turi 4 ir daugiau vaikų, 1,5 bazinės pensijos skiriama visiems vaikams lygiomis dalimis.
-------------------------------------------------------------------------
PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS
Nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims skiriama piniginė socialinė parama:
socialinė pašalpa;
būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijos.
Kas yra laikoma šeima?
Šeima sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos pilnamečiai vyras ir moteris, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų.
Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip pat asmenys per laikotarpį nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.
Į globėjų (rūpintojų) šeimų sudėtį vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, neįskaitomi.
Kas laikomas vienu gyvenančiu asmeniu?
Vienas gyvenantis asmuo vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų nesusituokęs asmuo, taip pat susituokęs asmuo, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium, neturintis vaikų arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium vaikai yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu.
Kada šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti socialinę pašalpą?
Šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu:
1. šeimos nariai / asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
2.nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
3.pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (350 Lt) (toliau VRP) šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui;
4.kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
.vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą nustatytą darbo laiką, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
nedirba, nes:
mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose iki jiems sukaks 24 metai bei laikotarpiu nuo dieninės bendrojo lavinimo mokyklos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai;
yra senatvės pensijos amžiaus arba gauna bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas netekus 4555 procentų darbingumo (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais) bei našlių ar našlaičių pensijas;
yra bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką arba mokymosi laikotarpiu mokymosi stipendiją, arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus;
yra ne trumpiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje;
slaugo vaiką, kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, šeimos narį, artimą savo ar sutuoktinio giminaitį, jei jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jie pripažinti neveiksniais;
ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare arba ne trumpiau kaip vieną mėnesį turi nedarbingumo pažymėjimą;
yra nėščia moteris, kuriai yra likę 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties likę ne daugiau kaip 5 metai;
yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo:
- baigę formaliojo švietimo įstaigų dieninius skyrius abiturientai ir absolventai;
- netekę 4555 procentų darbingumo asmenys (III grupės invalidai);
- asmenys, kuriems buvo nustatytas neįgalumo arba darbingumo lygis, nustatyto neįgalumo arba darbingumo lygio terminui pasibaigus;
- motina (tėvas) arba globėja (globėjas) jos (jo) auginamam vaikui sukakus 3 metams;
- asmenys, dirbę pagal laikinąją ar patarnavimo (ne trumpiau kaip 1 mėnuo) terminuotą, sezoninę darbo sutartį, šiai sutarčiai pasibaigus;
- asmenys, slaugę šeimos narį, vaiką, kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, arba artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems buvo nustatytas nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas ar jie buvo pripažinti neveiksniais;
- iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys;
motina (tėvas) arba globėja (globėjas) namuose augina:
- nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 3 metų;
- bent vieną nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų, kai šeimoje auginami 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų;
- pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų arba dėl to, kad nėra vietų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose arba šeima gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos;
motina arba tėvas, kai vieno iš jų nėra arba jis (ji) dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (vaikų), augina namuose vaiką (vaikus) iki 14 metų ir dirba šeimai nuosavybės teise priklausančius ar išsinuomotus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;
vaikai nuo 16 iki 18 metų:
- dirba (netaikant jiems darbo trukmės bei darbo užmokesčio dydžio reikalavimų);
- mokosi (baigus jas iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.);
- yra neįgalūs;
- yra įsiregistravę darbo biržoje;
- nėštumo metu.
Kai kurioms šeimoms taikomos papildomos sąlygos:
auginančių vaikus iki 18 metų nesusituokusių asmenų, nutraukusių santuoką ar gyvenančių skyrium sutuoktinių šeimos teisę į socialinę pašalpą turi:
sudarius teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismui priteisus šiam vaikui išlaikymą;
tėvystės nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.
Šeima, kuri nėra sudariusi teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ar išlaikymas nebuvo priteistas, turi teisę gauti kompensacijas, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (vaikai).
Kada šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijas (toliau - kompensacijos)?
Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu:
šeimos / asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
išlaidos už būsto šildymą, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP šeimai / asmeniui dydžio;
išlaidos už faktinį šalto vandens, bet ne didesnį už nustatytą normatyvą, viršija 2 procentus šeimos / asmens pajamų;
išlaidos už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 5 procentus šeimos / asmens pajamų;
įsiskolinusieji už būsto šildymą, karštą ar šaltą vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų šeimos / asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs padengti įsiskolinimą;
kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš socialinei pašalpai gauti nurodytų sąlygų.
Koks socialinės pašalpos dydis?
Socialinė pašalpa šeimai / asmeniui sudaro 90 procentų skirtumo tarp VRP šeimai / asmeniui ir vidutinių šeimos / asmens pajamų per mėnesį.
Pavyzdys:
Socialinės pašalpos dydžio apskaičiavimas
((šeimos narių skaičius x VRP šeimai / asmeniui) šeimos vidutinės pajamos) x 0,9 = socialinės pašalpos dydis per mėn.
jei vienas gyvenantis asmuo neturi jokių pajamų, socialinė pašalpa jam apskaičiuojama :
(1 žm. x 350 Lt 0 Lt)x 0,9 = 315 Lt per mėn.
jei šeimą sudaro 5 šeimos nariai, t.y. du suaugę ir trys vaikai (2, 6 ir 12 metų), vidutinės šeimos pajamos per mėnesį 957 Lt (darbo užmokestis 710 Lt, išmoka vaikui iki 3 metų - 143 Lt, kitiems 2 vaikams po 52 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad, apskaičiuojant socialinės pašalpos dydį, išmokos vaikams nėra įskaitomos į šeimos pajamas, socialinė pašalpa šiai šeimai apskaičiuojama:
((5 žm. x 350 Lt) 710 Lt)x0,9 = 936 Lt per mėn.
Koks kompensacijų dydis?
Šeimai / asmeniui kompensuojama:
išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP šeimai dydžio;
išlaidų už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos / asmens pajamų;
išlaidų už karšto vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus šeimos / asmens pajamų.
1 Pavyzdys: vienas gyvenantis, gaunantis socialinę pašalpą asmuo
Vienas gyvenantis, įsiregistravęs darbo biržoje bedarbis, neturintis kitų pajamų, gauna 315 Lt socialinę pašalpą (350 Lt x 0,9 =315Lt).
Asmuo gyvena 36 m2
Asmens pajamos 315 Lt.
Normatyvai kompensacijoms jam apskaičiuoti:
38 m2 - būsto naudingojo ploto normatyvas;
1,5 m3 - karšto vandens;
2 m3 - šalto vandens ir nuotekų;
Kai būsto 1 m2 šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiam asmeniui reikėtų mokėti: 36 m2 x 6,3 Lt/ m2 = 226,8 Lt.
Kompensacijų apskaičiavimas
Už būsto šildymą: Neturinčiam kitų pajamų ir gaunančiam tik socialinę pašalpą asmeniui kompensuojamos visos išlaidos už būsto šildymą (226,8 Lt), nes jo pajamos (315 Lt) yra mažesnės už VRP vienam asmeniui (350 Lt).
Už karštą vandenį: 5 proc. asmens pajamų sudaro 315 Lt x 0,05 = 15,75 Lt. Todėl už 1,5 m3 jam tektų mokėti 15,75 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
Už šaltą vandenį: 2 proc. asmens pajamų sudaro 315 Lt x 0,02 = 6,3 Lt.
Todėl už 2 m3 šalto vandens teks mokėti 6,3 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
2 Pavyzdys: 4 asmenų šeima, kurios dirbantis tėvas gauna MMA, nedirbanti motina augina du priešmokyklinio amžiaus vaikus.
Šeima gyvena 74 m2 ploto bute;
Šeimos pajamos 668,48 Lt.
Normatyvai kompensacijoms šiai šeimai apskaičiuoti:
74 m2 (38 m2 vienam asmeniui + po 12 m2 kiekvienam kitam šeimos nariui) - būsto naudingojo ploto normatyvas;
6 m3 - karšto vandens;
8 m3 - šalto vandens ir nuotekų;
Kai būsto 1 m2 šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiai šeimai reikėtų mokėti 74 m2 x 6,3 Lt/m2 = 466,2 Lt
Kompensacijų apskaičiavimas
Už būsto šildymą: Šeimai kompensuojamos visos išlaidos už būsto šildymą (466,2 Lt), nes jos pajamos (668,48 Lt) per mėnesį yra mažesnės už VRP šeimai dydį (350 Lt x 4 žm. = 1400 Lt).
Už karštą vandenį: 5 proc. šeimos pajamų sudaro 668,48 Lt x 0,05 = 33,42 Lt. Todėl už 6 m3 karšto vandens šeimai teks mokėti 33,42 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
Už šaltą vandenį: 2 proc. šeimos pajamų sudaro 668,48 Lt x 0,02 = 13,37Lt. Todėl už 8 m3 šalto vandens teks mokėti 13,37 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
3 Pavyzdys: 2 pensininkų šeima, kai kiekvienas iš jų gauna valstybinio socialinio draudimo bazinę pensiją (po 360 Lt).
Šeima gyvena 50 m2 ploto bute;
Šeimos pajamos 720 Lt.
Normatyvai kompensacijoms šiai šeimai apskaičiuoti:
50 m2 (38 m2 vienam asmeniui + 12 m2 kitam šeimos nariui) - būsto naudingojo ploto normatyvas;
3 m3 - karšto vandens;
4 m3 - šalto vandens ir nuotekų;
Kai būsto 1 m2 šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiai šeimai reikėtų mokėti 50 m2 x 6,3 Lt/m2 = 315 Lt
Kompensacijų apskaičiavimas
Už būsto šildymą: 20 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP šeimai sudaro ((720 Lt (350 Lt x 2 žm.)) x 0,20 = 4 Lt. Šią sumą šeima už būsto šildymą turės mokėti pati. Likusi būsto šildymo išlaidų dalis - 315 Lt 4 Lt = 311 Lt bus kompensuojama.
Už karštą vandenį: 5 proc. šeimos pajamų sudaro 720 Lt x 0,05 = 36 Lt.
Todėl už 3 m3 karšto vandens šeimai tektų mokėti 36 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
Už šaltą vandenį: 2 proc. šeimos pajamų sudaro 720 Lt x 0,02 = 14,4 Lt. Todėl už 4 m3 šalto vandens teks mokėti 14,4 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
4 Pavyzdys: 2 pensininkų šeima, kai kiekvienas iš jų gauna vidutinę valstybinio socialinio draudimo pensiją (po 830 Lt).
Šeima gyvena 50 m2 ploto bute;
Šeimos pajamos 1660 Lt.
Normatyvai kompensacijoms šiai šeimai apskaičiuoti:
50 m2 (38 m2 vienam asmeniui + 12 m2 kitam šeimos nariui) - būsto naudingojo ploto normatyvas;
3 m3 - karšto vandens;
4 m3 - šalto vandens ir nuotekų;
Kai būsto 1 m2 šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiai šeimai reikėtų mokėti 50 m2 x 6,3 Lt/m2 = 315 Lt
Kompensacijų apskaičiavimas
Už būsto šildymą: 20 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP šeimai sudaro ((1660 Lt (350 Lt x 2 žm.)) x 0,20 = 192 Lt, t. y. šią sumą, šeima už būsto šildymą turės mokėti pati. Likusi būsto šildymo išlaidų dalis - 315 Lt 192 Lt = 123 Lt bus kompensuojama.
Už karštą vandenį: 5 proc. šeimos pajamų sudaro 1660 Lt x 0,05 = 83 Lt. Todėl už 3 m3 karšto vandens šeimai tektų mokėti 83 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
Už šaltą vandenį: 2 proc. šeimos pajamų sudaro 1660 Lt x 0,02 = 33,2 Lt. Todėl už 4 m3 šalto vandens teks mokėti 33,2 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
Kur kreiptis dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų?
Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų reikia kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą.
Kokius dokumentus reikia pateikti?
Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti:
Prašymas-paraiška, kurioje reikia nurodyti duomenis apie šeimą, jos narių veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją;
Pažymos apie šeimos narių pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą);
Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti.
Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos?
Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas paraiška, pirmos dienos, jei kreipimosi metu šeimos nariai / asmuo turi teisę į šią pašalpą.
Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima / asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesius, jei kreipimosi metu ir tą laikotarpį, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę jas gauti.
Socialinė pašalpa ir kompensacijos gali būti skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių šeima /asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į paramą, arba šios paramos dydis pasikeis.
Kokios pajamos įskaitomos į pajamas skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?
Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos / asmens pajamas įskaitomos šios šeimos narių gaunamos pajamos:
su darbo santykiais susijusios pajamos, išskyrus mokinių, besimokančių dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ar profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo lavinimo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, su darbo santykiais susijusios pajamos, ir autorinis atlyginimas;
pensijos ir pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą;
individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
dividendai, palūkanos;
individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;
pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
išmokos žemės ūkio veiklai;
piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai);
kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems, kompensacijas donorams, išmoką vaikui, socialinę stipendiją, pagalbos pinigus;
išeitinės išmokos;
ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;
turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);
labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 VRP dydžius;
gautos dovanų ar paveldėtos piniginės lėšos;
užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;
turto pardavimo, išskyrus įskaitomas į turtą, ar nuomos pajamos;
loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
kitos faktiškai gaunamos pajamos.
Pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas bei vaikui išlaikyti sumokamas sumas (alimentus).
Skiriant šeimai /asmeniui socialinę pašalpą, į šeimos / asmens pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei kompensacijos.
Kaip apskaičiuojamos vidutinės šeimos / asmens pajamos socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti?
Šeimos / asmens pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos:
pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas;
pagal mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas, jei tą mėnesį bent vieno šeimos nario / asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais pasikeitė arba tą mėnesį yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos. Ši tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.
Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams arba gyvenamąją vietą deklaravusio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas.
Viename būste gyvenamąją vietą deklaravus dviem ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių VRP dydį.
Jeigu viena iš būste gyvenančių šeimų /asmenų, už komunalines paslaugas atsiskaitančių pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), neturi teisės į kompensacijas, teisės į kompensacijas neturi nė viena iš šių šeimų / asmenų.
Kokie normatyvai taikomi kompensacijoms apskaičiuoti?
būsto naudingojo ploto normatyvas kiekvienai šeimai: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių / asmeniui 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui 12 kvadratinių metrų.
karšto vandens 1,5 kubinio metro vienam šeimos nariui / asmeniui per mėnesį.
šalto vandens ir nuotekų 2 kubiniai metrai vienam šeimos nariui / asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba 3,5 kubinio metro vienam šeimos nariui / asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.
Kas įskaitoma į turtą skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?
Skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas, į turtą įskaitomas šis šeimos narių /asmens nuosavybės teise turimas turtas:
statiniai (gyvenamosios paskirties pastatai (butai ir namai)) bei negyvenamosios paskirties pastatai (sodo nameliai, pagalbinio ūkio pastatai), nebaigti statyti statiniai;
privalomos registruoti transporto priemonės ir žemės ūkio technika;
žemė (namų valdos žemė, žemės ar miškų ūkio paskirties žemė, įskaitant užimtą vandens telkinių);
gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 4000 litų;
akcijos, obligacijos, vekseliai, vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 2000 litų;
meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2000 litų;
piniginės lėšos, turimos bankuose ir ne bankuose, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų;
paskolos, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų, išskyrus valstybės paskolas aukštųjų mokyklų studentams ir kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti);
kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos, jei jų bendra suma viršija 2000 litų;
valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos.
Į šeimos / asmens turtą įskaitoma per praėjusį laikotarpį nuo paskutinio duomenų apie turimą turtą pateikimo perleisto nuosavybėn kitam asmeniui turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip naujai nuosavybėn įsigytas turtas ar gautos piniginės lėšos.
Kaip apskaičiuojama turimo turto vertė?
Savo turimą turtą pareiškėjas pirmiausia turi nurodyti prašyme-paraiškoje.
Viso turimo turto vertė apskaičiuojama savivaldybėje sumuojant visų šeimos narių turimą turtą: įregistruotų pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes (jos gaunamos savivaldybėje iš valstybės įmonės Registrų centras), gyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes (jei jos viršija 4000 Lt), apskaičiuotas savivaldybėje pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo prašymo-paraiškos lentelėse nurodyto turto vertes.
Kaip nustatomas turto vertės normatyvas?
Turto vertės normatyvas šeimai / asmeniui nustatomas susumuojant nekilnojamojo turto vertės normatyvą (į jį įskaitoma būsto vertė ir žemės sklypų vertė) šeimai / asmeniui ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvą, kuris yra 45 VRP dydžiai vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui /asmeniui (15750 Lt), 30 VRP dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui (10500 Lt) ir 15 valstybės VRP dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų (5250 Lt).
Kiekvieno tipo nekilnojamojo turto vertės normatyvas nustatomas tam tikro nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš to turto vidutinės rinkos vertės (turto vidutinės rinkos kainas tvirtina Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti ir skelbia Valstybės žiniose).
Kokio dydžio yra nekilnojamojo turto normatyvai?
Būsto normatyvas yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių / asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui.
Žemės sklypo normatyvai šeimai / asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:
namų valdos žemės sklypo ploto : miestuose 6 arai, miesteliuose ir kaimuose 25 arai;
žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose 6 arai, miesteliuose ir kaimuose 25 arai;
didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto 3,5 hektaro.
Pavyzdys:
2 asmenų šeima gyvena daugiabučiame name Vilniuje.
Šios šeimos turto vertės normatyvas apskaičiuojamas taip:
Normatyvinis būsto plotas sudaro: 60 m² +15 m² = 75 m²
Būsto vertės normatyvas gaunamas normatyvinį būsto plotą padauginus iš vidutinės būsto kainos Vilniuje: 75 m² x 3188 Lt/ m² = 239 100 Lt.
Kadangi šeimai, neturinčiai žemės sklypo, taikomas žemės sklypo normatyvas, šiai šeimai, gyvenančiai mieste, jis sudaro: 6a x 14890 Lt/a= 89 340 Lt.
Nekilnojamo turto vertės normatyvas gaunamas sumuojant būsto ir žemės sklypo vertės normatyvą: 239 100 Lt + 89 340 Lt = 328 440 Lt.
Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų normatyvas šiai šeimai sudaro: 45x 350 Lt + 30x 350 Lt = 26250 Lt
Turto vertės normatyvas gaunamas sumuojant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės normatyvus: 328 440 Lt + 26250 Lt = 354690 Lt
Jei šeimos turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas turto vertės normatyvas, ji turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.
Kokiais kitais atvejais gali būti skiriama piniginė socialinė parama?
Patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities tyrimo aktą, savivaldybei suteikta teisė:
skirti socialinę pašalpą, jei šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už VRP šeimai / asmeniui, tačiau nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą arba šeimos narys / asmuo neatitinka įstatymo keliamų sąlygų;
skirti kompensacijas, jei išlaidos už būsto šildymą, už faktinį šalto vandens ir karšto vandens kiekį, atitinka nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą arba šeimos narys / asmuo neatitinka įstatymo keliamų sąlygų;
skirti kompensacijas už didesnį, negu nustatytas, būsto ploto normatyvą;
skirti socialinę pašalpą šeimai, kuri dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir išlaikymas nebuvo priteistas.
Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų socialinė parama gali būti skiriama ir kitais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; padengiamas įsiskolinimas už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir šalto vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita).
Vienkartinės pašalpos
Vienkartinė pašalpa skiriama skurdo, benamystės, ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės ir kitais atvejais. Pašalpos dydį bei skyrimo tvarką nustato savivaldybės.
Kam galima apskųsti savivaldybės sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo?
Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo gali būti skundžiamas: savivaldybės administracijos direktoriui, administracinių ginčų komisijai, apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
........................................................................................................................
Teikiamos bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra,
Asmenys, kuriems dabar yra teikiamos bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra, kuriems nebus pervertintos finansinės galimybės mokėti už paslaugas, ir toliau mokės tiek, kiek buvo nustatyta savivaldybės iki šiol.
Sumažėjus valstybės ir savivaldybių finansinėms galimybėms, LR Seimui svarstyti pateiktas Socialinių paslaugų įstatymo keitimo projektas, kuriuo siūloma keisti mokėjimo tvarką ir už teikiamas bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą mokėti tuomet, kai asmens pajamos yra didesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (VRP - 350 Lt.), t.y. 700 Lt.. Šiuo metu už teikiamas paslaugas reikia mokėti tuomet, kai asmens pajamos viršija 3 VRP (1050 Lt). Šie pakeitimai įsigalios tuomet, kai jiems pritars LR Seimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama, kad numatomi mokėjimo už socialines paslaugas pakeitimai užtikrintų socialinių paslaugų prieinamumą, rengia Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo pakeitimo projektą. Jame siūloma diferencijuoti mokėjimo dydį, priklausomai nuo asmens pajamų. Mažas pajamas gaunantys asmenys ir toliau gautų jiems reikalingas socialines paslaugas nemokamai arba už simbolinį mokestį. O tie asmenys, kurių pajamos didesnės, turėtų padengti dalį teikiamos socialinės paslaugos kainos, tačiau šis mokestis negali viršyti šiuo metu nustatyto maksimalaus mokėjimo dydžio (20 procentų nuo asmens pajamų).
Prognozuojama, kad socialinių paslaugų gavėjų skaičius dar augs, tad savivaldybėms reikės daugiau lėšų skirti socialinių paslaugų finansavimui. 2007 m. pagalbos į namus paslaugos buvo teikiamos 7869 asmenims. 2008 m. socialinių paslaugų gavėjų buvo 13262, o socialiniai pagalbai namuose savivaldybės skyrė beveik 18 mln. Lt.
Tačiau net ir esant tokiai sunkiai ekonominei situacijai būtina užtikrinti, kad visi asmenys, kuriems reikia socialinių paslaugų, jas gautų. Nepakeitus mokėjimo tvarkos, socialinių paslaugų teikimas gali sutrikti.
Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistas Marius Petrauskas, tel. (8 5) 266 8122.
--------------------------------------------------------------------------------
IETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINIŲ IŠMOKŲ PERSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO LAIKINASIS
ĮSTATYMAS
2009 m. gruodžio 9 d. Nr. XI-537
Vilnius
PREAMBULĖ
Lietuvos Respublikos Seimas,
konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų prognozės rodo nuolat didėjantį deficitą, nulemtą Lietuvos ūkį apėmusios ekonomikos krizės;
pabrėždamas būtinybę stabilizuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą ir subalansuoti pinigų srautus;
siekdamas kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą laiku;
įvertindamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog išimtiniais atvejais, kai valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir pan.), kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina išmokoms mokėti, išmokų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas ir laikinai, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis, išmokos mažinamos tokiu mastu, kokiu būtina gyvybiškai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti,
p r i i m a šį laikinąjį įstatymą.
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis įstatymas nustato socialinių išmokų: valstybinių pensijų ir kitų išmokų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 14 punktuose, valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarką, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo pašalpų, motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką, išmokos vaikui mokėjimo sąlygas ir dydžius.
2. Šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems šias socialines išmokas:
1) valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą;
2) kompensacines išmokas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą;
3) rentas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymą, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymą ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą;
4) šalpos kompensacijas darbingiems darbingo amžiaus asmenims (toliau šalpos kompensacijos) ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą;
5) valstybines socialinio draudimo senatvės, išankstines senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensijas, išskyrus pensijas asmenims, netekusiems 75100 procentų darbingumo (I grupės invalidumo pensijas), ištarnauto laiko pensijas, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, valstybines socialinio draudimo našlaičių (maitintojo netekimo) pensijas, kurios viršija pusę ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio, valstybines socialinio draudimo našlių pensijas ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, paskirtas ir (arba) mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą (toliau Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas);
6) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (toliau Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas);
7) ligos socialinio draudimo pašalpas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas);
8) motinystės (tėvystės) išmokas, paskirtas ir mokamas statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams iš valstybės biudžeto lėšų pagal specialiuosius, jų profesinę veiklą reglamentuojančius, teisės aktus;
9) išmoką vaikui, skiriamą ir mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą;
10) nedarbo socialinio draudimo išmoką, skiriamą ir mokamą pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Kompensacinis priedas išmoka, kuria kompensuojamas pagal šį įstatymą perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio pokytis, kai perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis mažesnis negu ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis.
2. Ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis dydis, kurio neviršijančios motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos pagal šį įstatymą neperskaičiuojamos.
3. Ribinis valstybinės pensijos dydis dydis, kurio neviršijančios valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) pagal šio įstatymo 1 priedą neperskaičiuojamos.
4. Ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis dydis, kurio neviršijančios pagal šį įstatymą perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos gavėjui skiriamas kompensacinis priedas.
5. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymuose.
3 straipsnis. Ribiniai dydžiai
1. Ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis yra 650 litų.
2. Ribinius valstybinės pensijos ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas.
ANTRASIS SKIRSNIS
VALSTYBINĖS PENSIJOS, RENTOS IR KOMPENSACIJOS
4 straipsnis. Valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų perskaičiavimo tvarka
1. Paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų išmokų gavėjams savivaldybių administracijos moka 85 procentus jiems paskirtos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ar šalpos kompensacijos.
3. Mokėtiną šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų išmokų dalį apskaičiuoja ir išmoka šias išmokas administruojanti institucija, išskyrus tą atvejį, kai asmeniui priklausančias išmokas administruoja skirtingos institucijos. Šiuo atveju mokėtiną kiekvienos išmokos dydį nustato kiekviena šią pensiją (išmoką) mokanti institucija, gavusi duomenis apie kitoje institucijoje asmeniui paskirtos pensijos (išmokos) dydį.
4. Ribinis valstybinės pensijos dydis netaikomas valstybinių pensijų gavėjams, kurie kartu gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, taip pat valstybinių našlių ir našlaičių pensijų gavėjams.
5. Jeigu pagal šio įstatymo 1 priedą perskaičiuotos valstybinės pensijos dydis yra mažesnis negu ribinis valstybinės pensijos dydis arba jam lygus, mokama ribinio valstybinės pensijos dydžio valstybinė pensija.
5 straipsnis. Valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų mokėjimas asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų
1. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.
2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pensijos gavėjas yra individualios įmonės savininkas, tikrosios ūkinės bendrijos narys ar komanditinės ūkinės bendrijos narys, tačiau individuali įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka mokėtiną valstybinių pensijų, rentų ir kompensacinių išmokų dalį apskaičiuoja ir taiko šias išmokas administruojančios institucijos.
5. Draudėjai duomenis apie dirbančių valstybinių pensijų, rentų ar kompensacinių išmokų gavėjų mėnesio draudžiamąsias pajamas privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniams skyriams kas mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka.
6. Duomenis apie valstybinės pensijos, rentos ar kompensacinės išmokos gavėjo draudžiamąsias pajamas valstybinę pensiją, rentą arba kompensacinę išmoką mokančiai institucijai teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir terminais.
TREČIASIS SKIRSNIS
VALSTYBINĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJOS
6 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo tvarka
1. Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau senatvės pensija), paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.
2. Jeigu asmuo neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, bet turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai, pagrindinė senatvės pensijos dalis perskaičiuojama proporcingai turimam stažui, dauginant 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo stažo.
3. Asmeniui, gaunančiam išankstinę senatvės pensiją, pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą apskaičiuota senatvės pensija perskaičiuojama šio straipsnio
1 dalyje nustatyta tvarka ir atitinkamai mažinama taikant Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo nuostatas.
4. Valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 6070 procentų darbingumo (II grupės invalidumo pensija), perskaičiuojama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 4555 procentų darbingumo (III grupės invalidumo pensija), perskaičiuojama taip kaip asmenims, netekusiems 6070 procentų darbingumo, o po to mažinama 50 procentų.
5. Valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos perskaičiuojamos šio straipsnio 14 dalyse nustatyta tvarka pagal mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti ar priklausiusios valstybinės socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) ar išankstinės senatvės pensijos dydį.
6. Perskaičiuojant pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą neperskaičiuotas pensijas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos neperskaičiuotos pensijos dalis, lygi 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, padidinama iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, likusi pensijos dalis be priedo už stažo metus perskaičiuojama pagal naujai patvirtintų ir prieš tai buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų santykį. Mokant pagal šį įstatymą perskaičiuotą šioje dalyje nurodytą pensiją, taikomos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio 3 dalies nuostatos.
7. Jeigu pagal šį įstatymą perskaičiuota valstybinė socialinio draudimo pensija yra didesnė už pensiją, apskaičiuotą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, asmeniui toliau mokama pagal šį įstatymą neperskaičiuota pensija.
7 straipsnis. Kompensacinis priedas
1. Asmenims, kurių valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis iki šios pensijos perskaičiavimo viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, tačiau po perskaičiavimo valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis yra mažesnis negu ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis, mokamas kompensacinis priedas, lygus ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio ir perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio skirtumui.
2. Kompensacinis priedas asmeniui, kuriam paskirta valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo, netekus 4555 procentų darbingumo, pensija (III grupės invalidumo pensija), apskaičiuojamas pagal valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydį, netekus 6070 procentų darbingumo (II grupės invalidumo pensija), o po to mažinamas 50 procentų.
3. Valstybinių socialinio draudimo našlaičių (maitintojo netekimo) pensijų gavėjams kompensacinis priedas apskaičiuojamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, taikant pusės ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio dydį.
4. Asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo pensijos paskirtos vadovaujantis 1971 m. liepos 5 d. Tarybos reglamentu Nr. 1408/71/EEB dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje, ir Lietuvos Respublikos sudarytų tarptautinių sutarčių dėl pensijų mokėjimo nuostatomis arba kurie gauna kitos valstybės pensiją, asmens teisė gauti kompensacinį priedą nustatoma asmeniui pateikus duomenis apie užsienio valstybės paskirtos pensijos dydį, jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neturi šių duomenų. Duomenis apie užsienio valstybės paskirtos pensijos dydį asmuo privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai kas ketvirtį. Asmens teisė gauti kompensacinį priedą nustatoma sumuojant šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka asmens perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį ir užsienio valstybės paskirtos pensijos dydį (toliau šiame straipsnyje pensijų suma). Jeigu asmens iki perskaičiavimo gautų pensijų sumos dydis viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, tačiau po perskaičiavimo pensijų sumos dydis yra mažesnis negu ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis, kompensacinio priedo dydis yra lygus ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio ir pensijų sumos po perskaičiavimo dydžio skirtumui. Kompensacinis priedas šiems asmenims mokamas taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas.
5. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis perskaičiuojamas (asmeniui pateikus papildomus dokumentus apie stažą, draudžiamąsias pajamas, turėtas iki pensijos paskyrimo, ir kitus), asmens teisė gauti kompensacinį priedą nustatoma iš naujo.
6. Tais atvejais, kai šio straipsnio nustatyta tvarka apskaičiuotas kompensacinis priedas yra mažesnis negu vienas litas, šis priedas nemokamas.
8 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas mokėjimas asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų
1. Valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.
2. Pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus.
3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pensijos gavėjas yra individualios įmonės savininkas, tikrosios ūkinės bendrijos narys ar komanditinės ūkinės bendrijos narys, tačiau individuali įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Draudėjai duomenis apie dirbančių pensijų gavėjų mėnesio draudžiamąsias pajamas privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams kas mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KOMPENSUOJAMOJO UŽDARBIO, TĖVYSTĖS, MOTINYSTĖS, MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) IŠMOKŲ IR NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ SKAIČIAVIMAS
9 straipsnis. Kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymas
1. Šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo pašalpoms, o nuo 2010 m. liepos 1 d. motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos. Ši nuostata netaikoma motinystės socialinio draudimo pašalpoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį asmenims, įgijusiems teisę gauti šią pašalpą iki 2010 m. birželio 30 d.
2. Patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį.
10 straipsnis. Motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir išmokų, mokamų statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, perskaičiavimas
1. Šio straipsnio nuostatos nuo 2010 m. liepos 1 d. taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, neviršijančios ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžio, mokamos to paties dydžio, kokio ir buvo paskirtos. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau išmokama pašalpa negali būti mažesnė negu ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis.
2. Motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieni metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa.
3. Motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa.
4. Šio įstatymo galiojimo laikotarpiu statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir karšto apsaugos sistemos kariams jų vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų laikotarpiu iš valstybės biudžeto mokamoms motinystės (tėvystės) išmokoms nuo 2010 m. liepos 1 d. taikoma ta pati tvarka, kaip ir mokant motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas.
11 straipsnis. Nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimas
1. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos šio įstatymo galiojimo laikotarpiu netaikomos.
2. Nedarbo socialinio draudimo išmoka pirmus 3 mėnesius mokama visa, o likusį nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį, nustatytą Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, mokama pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis ir pusė kintamos nedarbo draudimo išmokos dalies. Kiekvienu iš nurodytų laikotarpių mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 650 litų.
3. Nedarbo socialinio draudimo išmokos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, dydis perskaičiuojamas pagal šio įstatymo nuostatas ir toliau mokama perskaičiuoto dydžio išmoka.
PENKTASIS SKIRSNIS
IŠMOKA VAIKUI
12 straipsnis. Išmokos vaikui skyrimas ir mokėjimas
1. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio nuostatos šio įstatymo galiojimo laikotarpiu netaikomos.
2. Išmoka vaikui, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo vyresniems kaip 7 metų vaikams, nemokama, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse.
3. Šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, jeigu vaiko tėvai ar globėjai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą už tą vaiką negauna socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpos arba ją gauna, tačiau ši pašalpa yra mažesnė negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio.
4. Šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį, jeigu vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 straipsnyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio:
1) kai vaikas yra nuo 2 iki 7 metų;
2) kai vaikas yra nuo 7 iki 18 metų, jeigu šeima ar bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų. Išmoka mokama, kol kiekvienam vaikui sukaks 18 metų, jei šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų vyresni kaip 18 metų vaikai ar buvę globojami vaikai mokosi pagal bendrojo lavinimo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.
5. Nuo 2010 m. sausio 1 d. sprendimą tęsti išmokos vaikui mokėjimą iki 2 metų amžiaus vaikams, turintiems teisę gauti išmoką pagal šio įstatymo nuostatas, savivaldybės administracija gali priimti be naujo asmens prašymo.
6. Savivaldybės administracija, paskyrusi išmoką vaikui pagal šio straipsnio 4 dalį, teikia išmokos vaikui gavėjų, išskyrus atvejį, kai išmoka vaikui skiriama globojamam vaikui, kuriam mokama globos (rūpybos) išmoka ir (ar) našlaičių pensija, duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka.
---------------------------------------------------------------------------------------
Valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas nuo 2010-01-01
Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2009 m. gruodžio 9 d. priimtas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau- Laikinasis įstatymas; Žin., 2009, Nr.152-6820).
Šiuo įstatymu nustatyta valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo ir šių pensijų mokėjimo turint draudžiamųjų pajamų ar/ ir dirbant savarankiškai tvarka.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimas
Nuo 2010-01-01 perskaičiuojamos visų rūšių valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus netekto darbingumo pensijas, paskirtas asmenims, netekusiems 75-100 proc. darbingumo (I grupės invalidumo pensijas).
Perskaičiuojamos šios valstybinės socialinio draudimo pensijos:
senatvės pensijos, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, t. y. 650 Lt;
išankstinės senatvės pensijos, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį- 650 Lt;
netekto darbingumo pensijos, paskirtos asmenims, netekusiems 60-70 proc. darbingumo (II grupės invalidumo pensijos), kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį- 650 Lt;
netekto darbingumo pensijos, paskirtos asmenims, netekusiems 45-55 proc. darbingumo (III grupės invalidumo pensijos), kurios viršija pusę ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio- 325 Lt;
ištarnauto laiko pensijos, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį- 650 Lt;
našlaič
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ
ĮSTATYMAS
2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas apibrėžia socialinių paslaugų sampratą, tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą, socialinės globos įstaigų licencijavimą, finansavimą, mokėjimą už socialines paslaugas bei ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Asmuo su sunkia negalia:
1) vaikas su sunkia negalia asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis ir pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą pripažintas sunkaus neįgalumo lygis;
2) suaugęs asmuo su sunkia negalia asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis ir kuris pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą yra pripažintas nedarbingu;
3) senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo su sunkia negalia sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis.
2. Likęs be tėvų globos vaikas vaikas iki 18 metų, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
3. Senyvo amžiaus asmuo sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuris dėl amžiaus iš dalies ar visiškai yra netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
4. Socialinės globos įstaiga šio įstatymo nustatyta tvarka turinti teisę teikti socialinę globą įmonė (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė), įstaiga (viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga), šeimyna.
5. Socialinės globos norma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės globos teikimo likusiems be tėvų globos vaikams, vaikams su negalia, socialinės rizikos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, socialinės rizikos suaugusiems asmenims principai ir charakteristikos.
6. Socialinės rizikos suaugęs asmuo darbingo amžiaus asmuo, esantis socialiai atskirtas dėl to, kad elgetauja, valkatauja, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, yra įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą, yra patyręs ar kuriam kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ir yra iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
7. Socialinės rizikos šeima šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).
8. Socialinės rizikos vaikas vaikas iki 18 metų, kuris valkatauja, elgetauja, nelanko mokyklos ar turi elgesio problemų mokykloje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, yra įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą, yra patyręs ar kuriam kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ir dėl šių priežasčių jo galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos.
9. Socialinių paslaugų įstaiga socialines paslaugas teikianti įmonė (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė), įstaiga (viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga), organizacija (asociacija, labdaros ir paramos fondas, religinė bendruomenė ar bendrija (centras), šeimyna.
10. Suaugęs asmuo su negalia darbingo amžiaus asmuo, kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
11. Vaikas su negalia vaikas iki 18 metų, kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai neįgijęs jo amžių atitinkančio savarankiškumo ir kurio galimybės ugdytis bei dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos.
12. Vaikus globojanti šeima sutuoktiniai (ar vienas gyvenantis vyresnis kaip 21 metų asmuo), įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrintys ar globojantys (besirūpinantys) nesusietus giminystės ryšiais likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia.
3 straipsnis. Socialinių paslaugų samprata ir tikslai
1. Socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
2. Socialinių paslaugų tikslas sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.
3. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti kelią asmens, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės socialiniam saugumui užtikrinti.
4 straipsnis. Socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo principai
Socialinės paslaugos valdomos, skiriamos ir teikiamos vadovaujantis šiais principais:
1) bendradarbiavimo. Socialinių paslaugų valdymas, skyrimas ir teikimas remiasi asmens, šeimos, bendruomenės, organizacijų, ginančių žmonių socialinių grupių interesus ir teises, socialinių paslaugų įstaigų, savivaldybės ir valstybės institucijų bendradarbiavimu bei tarpusavio pagalba;
2) dalyvavimo. Socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo klausimai sprendžiami kartu su socialinių paslaugų gavėjais ir (ar) jų atstovais, organizacijomis, ginančiomis žmonių socialinių grupių interesus ir teises;
3) kompleksiškumo. Socialinių paslaugų teikimas asmeniui yra derinamas su socialinių paslaugų teikimu jo šeimai;
4) prieinamumo. Socialinės paslaugos valdomos, skiriamos ir teikiamos taip, kad būtų užtikrintas socialinių paslaugų prieinamumas asmeniui (šeimai) kuo arčiau jo gyvenamosios vietos;
5) socialinio teisingumo. Asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas neturi įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas;
6) tinkamumo. Asmeniui (šeimai) skiriamos ir teikiamos tokios socialinės paslaugos, kurios atitinka asmens ir šeimos interesus bei nustatytus poreikius;
7) veiksmingumo. Socialinės paslaugos valdomos, skiriamos ir teikiamos siekiant gerų rezultatų ir racionaliai naudojant turimus išteklius;
8) visapusiškumo. Socialinės paslaugos valdomos, skiriamos ir teikiamos derinant jas su pinigine socialine parama, vaiko teisių apsauga, užimtumu, sveikatos priežiūra, švietimu ir ugdymu, socialinio būsto suteikimu, specialiosios pagalbos priemonėmis.
5 straipsnis. Teisė į socialines paslaugas
Gauti socialines paslaugas turi teisę:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai;
2) užsieniečiai, tarp jų ir asmenys be pilietybės, turintys leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
3) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.
ANTRASIS SKIRSNIS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ RŪŠYS
6 straipsnis. Socialinių paslaugų rūšys
1. Yra šių rūšių socialinės paslaugos:
1) bendrosios;
2) specialiosios.
2. Socialines paslaugas, jų turinį pagal atskiras socialinių paslaugų rūšis bei socialinių paslaugų įstaigų tipus apibrėžia socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.
7 straipsnis. Bendrosios socialinės paslaugos
1. Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis.
2. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos.
8 straipsnis. Specialiosios socialinės paslaugos
1. Specialiosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka.
2. Specialiosioms paslaugoms priskiriama:
1) socialinė priežiūra;
2) socialinė globa.
3. Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialistų priežiūros.
4. Socialinei priežiūrai priskiriamos pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, laikino apnakvindinimo bei kitos paslaugos.
5. Socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai reikia nuolatinės specialistų priežiūros.
6. Socialinė globa pagal trukmę skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę.
9 straipsnis. Pagalbos pinigai
1. Atskirais savivaldybės nustatytais atvejais, kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, šios paslaugos gali būti keičiamos į piniginę išmoką pagalbos pinigus.
2. Pagalbos pinigų mokėjimą reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas.
TREČIASIS SKIRSNIS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ VALDYMAS
10 straipsnis. Socialinių paslaugų valdymas ir valdymo subjektai
1. Socialinių paslaugų valdymas apima socialinių paslaugų planavimą, organizavimą, kompetencijos pasiskirstymą ir socialinių paslaugų kokybės vertinimą, priežiūrą bei kontrolę valstybės ir vietos savivaldos lygmenimis.
2. Pagrindinės socialinių paslaugų valdymo institucijos yra:
1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
2) apskričių viršininkai;
3) savivaldybės;
4) Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Socialinių paslaugų priežiūros departamentas).
11 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina valstybės socialinių paslaugų politiką:
1) pagal savo kompetenciją teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės socialinių paslaugų sistemos ir socialinio darbo vystymo krypčių bei rengia teisės aktų projektus dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, socialinių paslaugų skyrimo, teikimo, finansavimo, mokėjimo už socialines paslaugas, socialinės globos normų, socialinės globos įstaigų licencijavimo, socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo ir veiklos reglamentavimo ir kt.;
2) teikia išvadas apskričių viršininkams dėl socialinių paslaugų įstaigų steigimo, reorganizavimo ar likvidavimo ir regioninės reikšmės socialinių paslaugų šiose įstaigose teikimo masto ir rūšių;
3) analizuoja ir vertina socialinių paslaugų būklę šalyje ir teikia siūlymus savivaldybėms dėl socialinių paslaugų planavimo, organizavimo;
4) analizuoja socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų poreikius kelti profesinę kvalifikaciją, organizuoja socialinių darbuotojų atestaciją;
5) rengia ir įgyvendina valstybės socialinių paslaugų programas ir projektus.
12 straipsnis. Apskrities viršininko kompetencija
1. Apskrities viršininkas įgyvendina valstybės socialinių paslaugų politiką apskrityje:
1) steigia, reorganizuoja ir likviduoja regioninės reikšmės socialinių paslaugų įstaigas bei užtikrina jų funkcionavimą;
2) rengia ir įgyvendina apskrities socialinių paslaugų programas ir projektus.
2. Socialinių paslaugų įstaigos, kurių steigėjas ar dalyvis yra apskrities viršininkas (toliau apskrities viršininko socialinių paslaugų įstaiga), teikia socialines paslaugas, kurios gyventojams yra reikalingos ne kiekvienoje apskrities savivaldybės teritorijoje.
3. Apskrities viršininko socialinių paslaugų įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, jų teikiamų socialinių paslaugų mastą ir rūšis apskrities viršininkas derina su apskrities savivaldybėmis bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta socialinių paslaugų planavimo metodika.
4. Apskrities viršininkas teikia informaciją apskrities savivaldybėms ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apie apskrities viršininko socialinių paslaugų įstaigų teikiamas socialines paslaugas.
5. Apskrities viršininkas sistemina ir analizuoja iš apskrities savivaldybių gautą informaciją apie jų teritorijose teikiamas socialines paslaugas.
6. Kiekvienos apskrities viršininko administracijoje turi veikti padalinys, administruojantis socialines paslaugas.
13 straipsnis. Savivaldybės kompetencija
1. Savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.
2. Savivaldybė planuoja socialines paslaugas:
1) vertina ir analizuoja gyventojų socialinių paslaugų poreikius;
2) pagal gyventojų poreikius prognozuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis;
3) vertina ir nustato socialinių paslaugų finansavimo poreikį.
3. Socialinių paslaugų teikimo mastui ir rūšims pagal gyventojų poreikius nustatyti savivaldybė kasmet sudaro ir tvirtina socialinių paslaugų planą. Socialinių paslaugų planas sudaromas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta socialinių paslaugų planavimo metodika.
4. Savivaldybė organizuoja socialines paslaugas asmenims (šeimoms):
1) organizuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą;
2) pagal nustatytą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui (šeimai);
3) vertina asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir nustato asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį;
4) viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka perka socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams;
5) jeigu reikia, teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, nustatyta tvarka perduoda savivaldybei priklausančias patalpas socialinių paslaugų įstaigoms panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis;
6) steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinių paslaugų įstaigas bei užtikrina jų funkcionavimą;
7) parenka vaikus galinčias globoti šeimas ir jas prižiūri;
8) rengia ir įgyvendina savivaldybės socialinių paslaugų programas ir projektus.
5. Savivaldybė steigia savo socialinių paslaugų įstaigas tik tais atvejais, kai veikiančios socialinių paslaugų įstaigos neteikia ar teikia nepakankamai, ar neverta teikti tų socialinių paslaugų, kurioms yra nustatytas savivaldybės teritorijos gyventojų poreikis.
6. Savivaldybė kontroliuoja jos teritorijoje teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.
7. Savivaldybė informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir apskrities viršininką apie jos teritorijoje teikiamas socialines paslaugas.
8. Kiekvienos savivaldybės administracijoje turi veikti padalinys, planuojantis socialines paslaugas, administruojantis socialinių paslaugų organizavimą ir bendrųjų socialinių paslaugų bei socialinės priežiūros kokybės kontrolę.
14 straipsnis. Socialinių paslaugų priežiūros departamento kompetencija
Socialinių paslaugų priežiūros departamentas vertina, prižiūri ir kontroliuoja socialinių paslaugų kokybę:
1) teikia metodinę pagalbą dėl socialinės globos normų taikymo;
2) teikia metodinę pagalbą dėl bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybės kontrolės;
3) formuoja bendrą socialinės globos normų ir bendrosioms socialinėms paslaugoms bei socialinei priežiūrai keliamų reikalavimų taikymo praktiką;
4) vadovaudamasis socialinės globos normomis, vertina socialinės globos kokybę;
5) išduoda licencijas teikti socialinę globą, sustabdo ir naikina jų galiojimą;
6) prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų;
7) kontroliuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymą, jų skyrimą, teikimą bei asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už šias paslaugas vertinimą;
8) atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SKYRIMAS
15 straipsnis. Kreipimasis dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai)
1. Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.
2. Išskirtiniais atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, dėl bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas gali kreiptis ir į kitą, ne asmens (šeimos) gyvenamosios vietos, savivaldybę.
3. Veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai) gali pateikti bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.
4. Švietimo ir ugdymo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigų, policijos ir kitų institucijų darbuotojai, turintys duomenų apie socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) reikalingumą, privalo apie tai nedelsdami informuoti asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę. Šiuo atveju klausimas dėl socialinių paslaugų skyrimo svarstomas be asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo, rūpintojo prašymo.
16 straipsnis. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymas
1. Asmens socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti asmens interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis.
2. Asmens nesavarankiškumas vertinamas kompleksiškai pagal asmens amžių, organizmo funkcinius sutrikimus, socialinę riziką ir su šiais veiksniais susijusius gebėjimus bei motyvaciją spręsti savo socialines problemas ir šeimos galimybes rūpintis asmeniu, kitas ypatybes, turinčias įtakos asmens gebėjimui rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ar dalyvauti visuomenės gyvenime.
3. Nustatant asmens socialinės globos poreikį, įvertinamas asmens nesavarankiškumo lygis.
4. Asmens nesavarankiškumas gali būti dviejų lygių:
1) dalinis;
2) visiškas.
5. Šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant šeimos narių gebėjimus, galimybes ir motyvaciją spręsti savo šeimos socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene bei galimybes tai ugdyti ar kompensuoti šeimos interesus ir poreikius atitinkančiomis bendrosiomis socialinėmis paslaugomis ar socialine priežiūra.
6. Asmens (šeimos), pageidaujančio gauti socialines paslaugas, kurias finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, socialinių paslaugų poreikį nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.
7. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu periodiškai peržiūri socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai.
8. Sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo įstaigų, policijos ir kitų institucijų darbuotojai bei kiti asmenys privalo socialiniam darbuotojui teikti išvadas, būtinas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui nustatyti.
9. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą, socialinių paslaugų skyrimą, sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti: asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas bei socialinės globos poreikio likusiam be tėvų globos vaikui, vaikui su negalia, socialinės rizikos vaikui, suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui, socialinės rizikos suaugusiam asmeniui nustatymo metodikos.
17 straipsnis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai
Sprendimas dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.
PENKTASIS SKIRSNIS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS
18 straipsnis. Bendrosios socialinių paslaugų teikimo asmeniui (šeimai) nuostatos
1. Socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) teikiamos atsižvelgiant į individualius asmens (šeimos) interesus ir poreikius, nustatytus pagal šio įstatymo 16 straipsnio nuostatas, ir nuolat vertinant teikiamų socialinių paslaugų veiksmingumą asmens (šeimos) galimybėms ir gebėjimams rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ar dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti.
2. Socialinės paslaugos socialinės rizikos vaikui, likusiam be tėvų globos vaikui teikiamos kuriant saugią ir sveiką vaiko ugdymosi ir vystymosi aplinką, formuojant savarankiško gyvenimo įgūdžius, atkuriant, palaikant ir stiprinant socialinius ryšius su šeima, artimaisiais, visuomene ir organizuojant su švietimu ir ugdymu suderintą pagalbą bei išnaudojant visas galimybes, kad vaikas gyventų šeimoje.
3. Socialinės paslaugos vaikui su negalia teikiamos sudarant sąlygas jam gyventi savo šeimoje, augti sveikoje ir saugioje aplinkoje ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimu ir ugdymu, asmens sveikatos priežiūra ir specialiosios pagalbos priemonėmis. Tai turi padėti vaikui su negalia formuoti savarankiško gyvenimo įgūdžius, palaikyti ir stiprinti socialinius ryšius su šeima, artimaisiais ir visuomene.
4. Socialinės paslaugos suaugusiam asmeniui su negalia teikiamos sudarant sąlygas jam gyventi savo namuose, šeimoje ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimu ir ugdymu, užimtumu, asmens sveikatos priežiūra ir specialiosios pagalbos priemonėmis, padedančią ugdyti ar kompensuoti jo gebėjimus rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti darbo rinkoje.
5. Socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmeniui teikiamos sudarant sąlygas kuo ilgiau jam gyventi savo namuose, šeimoje, savarankiškai tvarkyti savo buitį ir organizuojant pagalbą, suderintą su užimtumu, asmens sveikatos priežiūra ir specialiosios pagalbos priemonėmis, padedančią palaikyti socialinius ryšius su šeima, artimaisiais ir visuomene.
6. Socialinės paslaugos asmeniui su sunkia negalia teikiamos užtikrinant saugią ir sveiką aplinką, žmogaus orumą atitinkančią pagalbą, suderintą su asmens sveikatos priežiūra, nuolatine slauga ir nuolatine priežiūra (pagalba), kitomis specialiosios pagalbos priemonėmis, švietimu ir ugdymu, padedančią kompensuoti prarastą savarankiškumą bei gebėjimus palaikyti socialinius ryšius su šeima ir visuomene.
7. Socialinės paslaugos socialinės rizikos suaugusiam asmeniui teikiamos padedant ugdyti socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją įveikti iškilusias socialines problemas ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimo ir ugdymo, užimtumo, sveikatos priežiūros priemonėmis, užtikrinančią rūpinimąsi asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvavimą darbo rinkoje.
8. Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai teikiamos padedant ugdyti suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams.
19 straipsnis. Socialinių paslaugų teikėjai
1. Bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą teikia tos socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis yra socialinių paslaugų teikimas ir kurių teikiamos socialinės paslaugos atitinka teisės aktų reglamentuotus bendrosioms socialinėms paslaugoms, socialinei priežiūrai keliamus reikalavimus.
2. Socialinę globą teikia tos socialinės globos įstaigos, kurių veiklos sritis yra socialinių paslaugų teikimas, o jų teikiama socialinė globa atitinka socialinės globos normas, jos turi licenciją teikti socialinę globą (toliau licencija).
3. Socialinę globą teikia tos vaikus globojančios šeimos, kurios atitinka teisės aktų joms nustatytus reikalavimus, o jų teikiama socialinė globa socialinės globos normas.
4. Europos Sąjungos valstybėse išduoti leidimai, licencijos, kvalifikacijos reikalavimus patvirtinantys dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstami tinkamais verstis socialinėmis paslaugomis Lietuvos Respublikoje.
20 straipsnis. Socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai
1. Socialinį darbą dirba socialinių paslaugų įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai.
2. Socialinis darbas tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu.
3. Socialinių darbuotojų padėjėjai dirba socialinį darbą pagal socialinio darbuotojo nurodymus.
4. Dirbti socialiniu darbuotoju turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą.
5. Socialinio darbuotojo padėjėjui šio straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas yra netaikomas.
6. Socialinių darbuotojų profesinė kvalifikacija periodiškai vertinama socialinių darbuotojų atestacijos metu.
7. Socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinius reikalavimus, profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarką, socialinio darbo išsilavinimui prilyginamo išsilavinimo sąrašą bei socialinių darbuotojų atestacijos tvarką nustato Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikaciniai reikalavimai ir socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašai.
8. Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijos Konfederacijoje išduoti aukštojo mokslo diplomai, diplomai, pažymėjimai ir kiti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstami tinkamais, kad juos įgijusieji dirbtų socialiniais darbuotojais Lietuvos Respublikoje.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGŲ LICENCIJAVIMAS
21 straipsnis. Licencijų rūšys
1. Įmonei, įstaigai, šeimynai gali būti išduodamos licencijos socialinei globai socialinės globos įstaigoje (toliau institucinė socialinė globa) arba asmens namuose teikti.
2. Įmonei, įstaigai, šeimynai gali būti išduodamos šių rūšių licencijos:
1) institucinė socialinė globa (dienos) vaikams su negalia;
2) institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) vaikams su negalia;
3) institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) likusiems be tėvų globos vaikams, socialinės rizikos vaikams;
4) institucinė socialinė globa (dienos) suaugusiems asmenims su negalia;
5) institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) suaugusiems asmenims su negalia;
6) institucinė socialinė globa (dienos) senyvo amžiaus asmenims;
7) institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) senyvo amžiaus asmenims;
8) institucinė socialinė globa (trumpalaikė) socialinės rizikos suaugusiems asmenims;
9) socialinė globa vaikams su negalia namuose;
10) socialinė globa suaugusiems asmenims su negalia ar senyvo amžiaus asmenims namuose.
3. Įmonei, įstaigai, šeimynai gali būti išduodamos kelių rūšių licencijos.
22 straipsnis. Licencijas išduodanti institucija ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą ir kontrolę atliekanti institucija
Licencijas išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais.
23 straipsnis. Licencijos gavimo sąlygos
1. Licencijai gauti reikalingi dokumentai:
1) paraiška. Jos formą tvirtina Socialinių paslaugų priežiūros departamentas;
2) įmonės, įstaigos, šeimynos steigimo dokumentų kopijos;
3) dokumentų, kurių pagrindu įmonė, įstaiga, šeimyna naudosis socialinei globai skirtomis patalpomis (jei numatoma teikti institucinę socialinę globą), kopijos;
4) rašytinė informacija ir dokumentų, įrodančių, kad įmonės, įstaigos, šeimynos numatoma teikti socialinė globa atitiks socialinės globos normas, kopijos;
5) įmonės, įstaigos, šeimynos valdymo, organizacinės ir personalo struktūros aprašymas (socialinę globą teiksiančių padalinių, jei įmonė, įstaiga užsiima ir kitomis, ne su socialinių paslaugų teikimu susijusiomis veiklos sritimis, struktūrą aprašant atskirai);
6) įmonės, įstaigos strateginis veiklos planas.
2. Tais atvejais, kai įmonė, įstaiga, be socialinių paslaugų teikimo, užsiima ir kitomis, ne su socialinių paslaugų teikimu susijusiomis veiklos sritimis, socialinei globai turi būti atskira valdymo, organizacinė ir personalo struktūra.
3. Įmonė, įstaiga, pageidaujanti gauti kelių rūšių licencijas institucinei socialinei globai vaikams, suaugusiems ar senyvo amžiaus asmenims, socialinės rizikos suaugusiems asmenims, turi užtikrinti, kad institucinė socialinė globa šiems asmenims bus teikiama atskirtose patalpose.
4. Prieš išduodamas licenciją Socialinių paslaugų priežiūros departamentas turi teisę patikrinti vietoje, ar įmonė, įstaiga, šeimyna yra pasirengusi teikti socialinę globą.
5. Licencija arba motyvuotas raštiškas atsisakymas išduoti licenciją turi būti pateikti įmonei, įstaigai, šeimynai per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, gavimo dienos.
6. Priėmus sprendimą išduoti licenciją, už jos išdavimą mokama valstybės rinkliava.
7. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas privalo teisės aktų nustatyta tvarka pranešti Juridinių asmenų registrui apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą.
8. Apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą Socialinių paslaugų priežiūros departamentas informuoja savivaldybę, kurios teritorijoje veikia įmonė, įstaiga, šeimyna, ir skelbia Valstybės žinių priede Informaciniai pranešimai.
24 straipsnis. Atsisakymas išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymas ir panaikinimas
1. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas atsisako išduoti licenciją, jeigu:
1) pateikti ne visi dokumentai ir rašytinė informacija licencijai gauti;
2) pateikti dokumentai ir rašytinė informacija neatitinka nustatytų reikalavimų ar yra netinkamai įforminti;
3) pateikta neišsami informacija apie tai, kaip įmonės, įstaigos, šeimynos numatoma teikti socialinė globa atitiks socialinės globos normas ar kitas šio įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas;
4) licencijai gauti įmonė, įstaiga, šeimyna pateikia neteisingus duomenis ir rašytinę informaciją ar suklastotus dokumentus.
2. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas sustabdo licencijos galiojimą, jeigu:
1) įmonė, įstaiga, šeimyna nebeatitinka licencijos išdavimo reikalavimų;
2) įmonė, įstaiga, šeimyna teikė socialinę globą, neatitinkančią socialinės globos normų, ir po įspėjimo pašalinti pažeidimus per nustatytą terminą šių pažeidimų nepašalino.
3. Terminą, kuriam sustabdomas licencijos galiojimas, nustato Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobūdį.
4. Sustabdžius licencijos galiojimą, įmonei, įstaigai, šeimynai leidžiama toliau teikti socialinę globą visą licencijos sustabdymo laikotarpį tik tais atvejais, kai nustatyti pažeidimai nekelia grėsmės socialinių paslaugų gavėjų interesams ir saugumui.
5. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas gali panaikinti licencijos galiojimą savo ar įmonės, įstaigos, šeimynos iniciatyva.
6. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas panaikina licencijos galiojimą, jeigu:
1) sustabdžius licencijos galiojimą, įmonė, įstaiga, šeimyna per nustatytą terminą nepašalino pažeidimų;
2) įmonė, įstaiga, šeimyna nepradėjo teikti socialinės globos per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo.
7. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas apie numatomą licencijos panaikinimą privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje įmonė, įstaiga, šeimyna socialines paslaugas teikia, bei savivaldybes, kurių gyventojai šias paslaugas gauna.
8. Įmonė, įstaiga, šeimyna privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad panaikinus ar sustabdžius licencijos galiojimą būtų apsaugoti socialinių paslaugų gavėjų interesai ir užtikrintas jiems reikalingų socialinių paslaugų tęstinumas.
25 straipsnis. Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklės
Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
26 straipsnis. Bendrosios mokėjimo už socialines paslaugas nuostatos
1. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į teikiamų asmeniui (šeimai) socialinių paslaugų rūšį ir į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas.
2. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali viršyti asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydžio.
3. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.
4. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra teikiamos nemokamai.
5. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už socialines paslaugas ir kitais, šio straipsnio 4 dalyje nenustatytais, atvejais.
6. Mokėjimo šaltiniai yra asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, skirtos asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
7. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos dėl mokėjimo už socialines paslaugas reglamentuojamos rašytine sutartimi.
8. Šio skirsnio nuostatos taikomos mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja ir savivaldybės teritorijos gyventojams organizuoja savivaldybė ir kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.
27 straipsnis. Asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimas
1. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), pageidaujantis gauti socialines paslaugas, ar jo globėjas, rūpintojas turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) turimas pajamas, išvardytas šio įstatymo 30 straipsnyje.
2. Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą, ar jo globėjas, rūpintojas turi pateikti informaciją apie asmens turimas pajamas, nurodytas šio įstatymo 30 straipsnyje, ir turtą, nurodytą šio įstatymo 31 straipsnyje.
3. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir turtą pateikiama raštu, užpildant paraišką, kurioje nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
4. Asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas vertinamos asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybės, kurioje buvo nustatytas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis, institucijos nustatyta tvarka.
5. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), gaunantis socialines paslaugas, ar jo globėjas, rūpintojas privalo pranešti savivaldybei apie asmens (šeimos) pajamų, turto pasikeitimus, įvykusius per šių paslaugų gavimo laikotarpį.
28 straipsnis. Mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dydis
1. Mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dydis apskaičiuojamas savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.
2. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo interesais paslaugos teikiamos nemokamai.
29 straipsnis. Mokėjimo už specialiąsias socialines paslaugas dydis
1. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
2. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
3. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų.
4. Mokėjimo už dienos ar trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
5. Jei asmuo gyvena vienas arba šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, mokėjimo už jam teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
6. Jei asmuo gyvena šeimoje ir šios šeimos pajamos vienam šeimos nariui viršija 3 valstybės remiamų pajamų dydį, mokėjimo dydis už jam teikiamą dienos socialinę globą neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
7. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.
8. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
9. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jei asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
10. Jei suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
11. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų.
12. Socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
30 straipsnis. Asmens (šeimos) pajamos ir jų apskaičiavimas
1. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitoma:
1) su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos;
2) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
3) individualios veiklos pajamos, gautos verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;
4) pajamos iš žemės ūkio veiklos;
5) išmokos žemės ūkio veiklai;
6) pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos;
7) valstybinės šalpos išmokos (išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, kai teikiamos bendrosios socialinės paslaugos, socialinė priežiūra), mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą;
8) motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;
9) nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
10) palūkanos;
11) dividendai;
12) vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;
13) turto nuomos pajamos;
14) netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinąjį įstatymą;
15) žalos atlyginimo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą.
2. Nustatant šeimos finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimai, į šeimos pajamas įskaitomos šio straipsnio 1 dalies 16 punktuose nurodytos šeimos narių pajamos.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos imamos po apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaičius valstybinio socialinio draudimo įmokas.
4. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos pajamos imamos tik esant žemės ūkio veiklos apskaitos dokumentams.
5. Asmens (šeimos) pajamos nustatomos skaičiuojant 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamų vidurkį.
6. Nustatant vienam šeimos nariui tenkančias šeimos pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, šio asmens pajamų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ir visų šeimos narių pajamų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 16 punktuose, suma dalijama iš visų šeimos narių skaičiaus.
7. Asmens (šeimos) pajamos apskaičiuojamos vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.
31 straipsnis. Asmens turtas ir jo apskaičiavimas
1. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo turėtas turtas:
1) statiniai, įskaitant nebaigtus statyti;
2) privalomos registruoti transporto priemonės;
3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;
4) žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);
5) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai;
6) piniginės lėšos.
2. Tais atvejais, kai asmeniui šio straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
3. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir šios šeimos gyvenamoji patalpa yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
4. Asmens turtas apskaičiuojamas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.
32 straipsnis. Asmens turto vertės ir turto vertės normatyvo nustatymas
1. Turto normatyvas asmeniui yra 12 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto.
2. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertės.
3 dalies redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:
3. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti tvirtinamos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos kainos Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei rajonuose (be savivaldybių centrų) piniginei socialinei paramai mažas pajamas gaunančioms šeimoms gauti.
3 dalies redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:
3. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir Valstybės žiniose skelbiamos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertės Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose piniginei socialinei paramai nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims gauti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1573, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2702 (2008-06-21)
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ FINANSAVIMAS
33 straipsnis. Bendrosios socialinių paslaugų finansavimo nuostatos
1. Socialinės paslaugos finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, socialinių paslaugų įstaigų lėšų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, užsienio fondų, paramos (aukų), asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas ir kitų lėšų.
2. Valstybės ir savivaldybių biudžetuose turi būti planuojamos lėšos, reikalingos socialinėms paslaugoms teikti, socialinių paslaugų programoms ir projektams įgyvendinti, investicijoms į socialinių paslaugų plėtrą (statyboms, renovacijai, žmonių išteklių plėtrai, pažangioms ir novatoriškoms socialinėms paslaugoms diegti ir kt.) finansuoti.
3. Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
34 straipsnis. Socialinių paslaugų, kurias planuoja ir savivaldybės teritorijos gyventojams organizuoja savivaldybė, finansavimo šaltiniai
1. Bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia, socialinės rizikos vaikams, socialinės rizikos suaugusiems asmenims ir jų šeimoms finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų.
2. Socialinė priežiūra socialinės rizikos šeimoms finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.
3. Socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia (išskyrus asmenis su sunkia negalia), socialinės rizikos vaikams, socialinės rizikos suaugusiems asmenims finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų.
4. Socialinė globa asmenims su sunkia negalia finansuojama iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.
5. Socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skirtų vaikų globos (rūpybos) išmokoms mokėti.
6. Valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams panaudojimą socialinėms paslaugoms finansuoti reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika.
DEVINTASIS SKIRSNIS
GINČŲ, SUSIJUSIŲ SU SOCIALINĖMIS PASLAUGOMIS, NAGRINĖJIMAS
35 straipsnis. Sprendimų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, apskundimas
1. Savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirtų socialinių darbuotojų išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės administracijos direktoriui.
2. Apskundus išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu turi būti sudaryta komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
3. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo ar asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už jas vertinimo išvadas, sprendimus dėl šių socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui.
4. Nustatęs pažeidimus dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo, skyrimo, teikimo, asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už šias paslaugas vertinimo, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas turi kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių ir pareikalauti pašalinti trūkumus.
5. Socialinių paslaugų įstaigą dėl netinkamo bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros teikimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės administracijos direktoriui.
6. Nustatęs bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros teikimo pažeidimus, savivaldybės administracijos direktorius turi pareikalauti, kad per nustatytą terminą trūkumai būtų pašalinti. Jeigu pažeidėjas trūkumų nepašalina, savivaldybės administracijos direktorius turi teisę inicijuoti, kad socialinių paslaugų įstaiga sustabdytų ar nutrauktų bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros teikimą.
7. Socialinės globos įstaigą, teikiančią netinkamą socialinę globą, asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui.
8. Nustatęs socialinės globos teikimo pažeidimus, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas šio įstatymo 2125 straipsnių nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti ar panaikinti socialinės globos įstaigai išduotą licenciją.
9. Ginčai dėl savivaldybės institucijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
36 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2006 m. balandžio 1 d. patvirtina:
1) mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą;
2) asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą bei socialinės globos poreikio likusiam be tėvų globos vaikui, vaikui su negalia, socialinės rizikos vaikui, suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui, socialinės rizikos suaugusiam asmeniui nustatymo metodikas;
3) socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinius reikalavimus;
4) socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašus;
5) socialinių paslaugų katalogą.
2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2006 m. liepos 1 d. patvirtina:
1) socialinės globos normas;
2) Socialinių paslaugų priežiūros departamento nuostatus;
3) socialinių paslaugų planavimo metodiką;
4) socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodiką.
3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2009 m. sausio 1 d. patvirtina socialinės globos įstaigų licencijavimo taisykles.
37 straipsnis. Reikalavimai socialiniams darbuotojams
1. Per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo reikiamo išsilavinimo neturintys socialiniai darbuotojai turi įgyti profesinį išsilavinimą, nustatytą šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje.
2. Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką asmuo neįgyja reikiamo išsilavinimo, jis netenka teisės eiti socialinio darbuotojo pareigų, išskyrus socialinius darbuotojus, kuriems iki reikiamo išsilavinimo įgijimo liko mažiau negu pusė šio straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos socialiniams darbuotojams, kuriems nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 7 metai.
38 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Šio įstatymo 16 straipsnio nuostatos dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo asmenims, įgijusiems teisę gauti šias paslaugas iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, netaikomos.
2. Socialinių paslaugų poreikis asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas sunkaus neįgalumo lygis ar sunki negalia, I invalidumo grupė ar 025 procentų darbingumo lygis, didelių specialiųjų poreikių lygis ar specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėjo gauti socialines paslaugas savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamose socialinių paslaugų įstaigose, iki 2006 m. liepos 1 d. turi būti nustatytas iš naujo pagal šio įstatymo 16 straipsnio nuostatas.
3. Šio įstatymo septintojo skirsnio nuostatos, susijusios su mokėjimu už socialines paslaugas asmenims, pradėjusiems gauti šias paslaugas iki šio įstatymo įsigaliojimo, netaikomos, išskyrus tuos atvejus, kai mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui pagal teisės aktus, galiojusius iki 2006 m. liepos 1 d., buvo didesnis, negu nustatytas šiame įstatyme.
4. Ilgalaikė socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia, likusiems be tėvų globos vaikams, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėjusiems ją gauti apskričių viršininkų socialinių paslaugų įstaigose, finansuojama netaikant šio įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatų.
39 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas Įstatymo nuostatas ir 36 straipsnį, įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
2. Šio įstatymo trečiojo skirsnio nuostatos, susijusios su socialinių paslaugų planavimo metodikos taikymu, ir aštuntojo skirsnio nuostatos, susijusios su socialinių paslaugų finansavimu, taip pat šio įstatymo nuostatos, susijusios su socialinės globos normų taikymu ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento veikla, įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
3. Šio įstatymo šeštojo skirsnio nuostatos, susijusios su socialinės globos įstaigų licencijavimu, įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d.
------------------------------------------------------------------
TVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau vadinama šis Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą.
2. Šis Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
3. Vadovaudamasi šiuo Aprašu, kiekviena savivaldybė patvirtina savivaldybės gyventojų mokėjimo už tam tikrų rūšių socialines paslaugas tvarką, išsamiai nustatančią mokėjimo dydžius, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, pagalbos pinigų mokėjimo savivaldybės gyventojams atvejus, finansinių galimybių vertinimą ir kitas sąlygas. Savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarka turi būti viešai skelbiama.
4. Konkretų asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (Žin., 2006, Nr. 17-589), šiuo Aprašu ir kitais teisės aktais.
5. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 (Žin., 2006, Nr. 43-1570).
6. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
7. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.
8. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir savivaldybės sutartimi. Sutartyje privalo būti nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka.
9. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
10. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
Finansinių galimybių vertinimas asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Prie finansinių galimybių vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas.
Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, arba asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, kurios asmenų, savivaldybės ir paslaugų gavėjo susitarimu naudojamos sutartyje numatyto asmens (šeimos) mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
Socialinės paslaugos kaina socialinių paslaugų įstaigos tvirtinama socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui per atitinkamą laikotarpį išlaidų pinigine išraiška suma.
Šeimos nariai sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami.
Vienas gyvenantis asmuo vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo.
Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
11. Mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dydis apskaičiuojamas savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.
12. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos teikiamos nemokamai.
13. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
14. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį.
15. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
16. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
17. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
18. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų.
19. Savivaldybė turi teisę nustatyti, kad krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai.
20. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai.
21. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį.
22. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už socialinę priežiūrą.
IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
23. Tam tikrais savivaldybės nustatytais atvejais, kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, šios paslaugos gali būti keičiamos į piniginę išmoką pagalbos pinigus.
24. Pagalbos pinigai skiriami asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, kurią asmeniui (šeimai) gali suteikti kiti asmenys.
25. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus tik asmens (šeimos) sutikimu.
26. Pagalbos pinigų naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės institucija.
27. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, savivaldybė turi nutraukti pagalbos pinigų mokėjimą asmeniui (šeimai) ir pagalbos pinigus pakeisti į bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis.
28. Pagalbos pinigų suma negali būti didesnė už socialinių paslaugų, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis, kainą.
V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
29. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
30. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
31. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
32. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
33. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą namuose, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas dalimi.
34. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį nuo mokėjimo už dienos socialinę globą.
VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
35. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
36. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą namuose ar laikino gyvenimo namuose (pvz., nakvynės namuose, krizių centruose ir kitur), maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas dalimi.
37. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
38. Savivaldybė turi teisę nustatyti, kad krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
39. Trumpalaikė socialinė globa
ĮSTATYMAS
2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas apibrėžia socialinių paslaugų sampratą, tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą, socialinės globos įstaigų licencijavimą, finansavimą, mokėjimą už socialines paslaugas bei ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Asmuo su sunkia negalia:
1) vaikas su sunkia negalia asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis ir pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą pripažintas sunkaus neįgalumo lygis;
2) suaugęs asmuo su sunkia negalia asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis ir kuris pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą yra pripažintas nedarbingu;
3) senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo su sunkia negalia sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis.
2. Likęs be tėvų globos vaikas vaikas iki 18 metų, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
3. Senyvo amžiaus asmuo sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuris dėl amžiaus iš dalies ar visiškai yra netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
4. Socialinės globos įstaiga šio įstatymo nustatyta tvarka turinti teisę teikti socialinę globą įmonė (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė), įstaiga (viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga), šeimyna.
5. Socialinės globos norma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės globos teikimo likusiems be tėvų globos vaikams, vaikams su negalia, socialinės rizikos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, socialinės rizikos suaugusiems asmenims principai ir charakteristikos.
6. Socialinės rizikos suaugęs asmuo darbingo amžiaus asmuo, esantis socialiai atskirtas dėl to, kad elgetauja, valkatauja, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, yra įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą, yra patyręs ar kuriam kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ir yra iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
7. Socialinės rizikos šeima šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).
8. Socialinės rizikos vaikas vaikas iki 18 metų, kuris valkatauja, elgetauja, nelanko mokyklos ar turi elgesio problemų mokykloje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, yra įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą, yra patyręs ar kuriam kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ir dėl šių priežasčių jo galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos.
9. Socialinių paslaugų įstaiga socialines paslaugas teikianti įmonė (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė), įstaiga (viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga), organizacija (asociacija, labdaros ir paramos fondas, religinė bendruomenė ar bendrija (centras), šeimyna.
10. Suaugęs asmuo su negalia darbingo amžiaus asmuo, kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
11. Vaikas su negalia vaikas iki 18 metų, kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai neįgijęs jo amžių atitinkančio savarankiškumo ir kurio galimybės ugdytis bei dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos.
12. Vaikus globojanti šeima sutuoktiniai (ar vienas gyvenantis vyresnis kaip 21 metų asmuo), įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrintys ar globojantys (besirūpinantys) nesusietus giminystės ryšiais likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia.
3 straipsnis. Socialinių paslaugų samprata ir tikslai
1. Socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
2. Socialinių paslaugų tikslas sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.
3. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti kelią asmens, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės socialiniam saugumui užtikrinti.
4 straipsnis. Socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo principai
Socialinės paslaugos valdomos, skiriamos ir teikiamos vadovaujantis šiais principais:
1) bendradarbiavimo. Socialinių paslaugų valdymas, skyrimas ir teikimas remiasi asmens, šeimos, bendruomenės, organizacijų, ginančių žmonių socialinių grupių interesus ir teises, socialinių paslaugų įstaigų, savivaldybės ir valstybės institucijų bendradarbiavimu bei tarpusavio pagalba;
2) dalyvavimo. Socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo klausimai sprendžiami kartu su socialinių paslaugų gavėjais ir (ar) jų atstovais, organizacijomis, ginančiomis žmonių socialinių grupių interesus ir teises;
3) kompleksiškumo. Socialinių paslaugų teikimas asmeniui yra derinamas su socialinių paslaugų teikimu jo šeimai;
4) prieinamumo. Socialinės paslaugos valdomos, skiriamos ir teikiamos taip, kad būtų užtikrintas socialinių paslaugų prieinamumas asmeniui (šeimai) kuo arčiau jo gyvenamosios vietos;
5) socialinio teisingumo. Asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas neturi įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas;
6) tinkamumo. Asmeniui (šeimai) skiriamos ir teikiamos tokios socialinės paslaugos, kurios atitinka asmens ir šeimos interesus bei nustatytus poreikius;
7) veiksmingumo. Socialinės paslaugos valdomos, skiriamos ir teikiamos siekiant gerų rezultatų ir racionaliai naudojant turimus išteklius;
8) visapusiškumo. Socialinės paslaugos valdomos, skiriamos ir teikiamos derinant jas su pinigine socialine parama, vaiko teisių apsauga, užimtumu, sveikatos priežiūra, švietimu ir ugdymu, socialinio būsto suteikimu, specialiosios pagalbos priemonėmis.
5 straipsnis. Teisė į socialines paslaugas
Gauti socialines paslaugas turi teisę:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai;
2) užsieniečiai, tarp jų ir asmenys be pilietybės, turintys leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
3) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.
ANTRASIS SKIRSNIS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ RŪŠYS
6 straipsnis. Socialinių paslaugų rūšys
1. Yra šių rūšių socialinės paslaugos:
1) bendrosios;
2) specialiosios.
2. Socialines paslaugas, jų turinį pagal atskiras socialinių paslaugų rūšis bei socialinių paslaugų įstaigų tipus apibrėžia socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.
7 straipsnis. Bendrosios socialinės paslaugos
1. Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis.
2. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos.
8 straipsnis. Specialiosios socialinės paslaugos
1. Specialiosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka.
2. Specialiosioms paslaugoms priskiriama:
1) socialinė priežiūra;
2) socialinė globa.
3. Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialistų priežiūros.
4. Socialinei priežiūrai priskiriamos pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, laikino apnakvindinimo bei kitos paslaugos.
5. Socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai reikia nuolatinės specialistų priežiūros.
6. Socialinė globa pagal trukmę skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę.
9 straipsnis. Pagalbos pinigai
1. Atskirais savivaldybės nustatytais atvejais, kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, šios paslaugos gali būti keičiamos į piniginę išmoką pagalbos pinigus.
2. Pagalbos pinigų mokėjimą reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas.
TREČIASIS SKIRSNIS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ VALDYMAS
10 straipsnis. Socialinių paslaugų valdymas ir valdymo subjektai
1. Socialinių paslaugų valdymas apima socialinių paslaugų planavimą, organizavimą, kompetencijos pasiskirstymą ir socialinių paslaugų kokybės vertinimą, priežiūrą bei kontrolę valstybės ir vietos savivaldos lygmenimis.
2. Pagrindinės socialinių paslaugų valdymo institucijos yra:
1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
2) apskričių viršininkai;
3) savivaldybės;
4) Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Socialinių paslaugų priežiūros departamentas).
11 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina valstybės socialinių paslaugų politiką:
1) pagal savo kompetenciją teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės socialinių paslaugų sistemos ir socialinio darbo vystymo krypčių bei rengia teisės aktų projektus dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, socialinių paslaugų skyrimo, teikimo, finansavimo, mokėjimo už socialines paslaugas, socialinės globos normų, socialinės globos įstaigų licencijavimo, socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo ir veiklos reglamentavimo ir kt.;
2) teikia išvadas apskričių viršininkams dėl socialinių paslaugų įstaigų steigimo, reorganizavimo ar likvidavimo ir regioninės reikšmės socialinių paslaugų šiose įstaigose teikimo masto ir rūšių;
3) analizuoja ir vertina socialinių paslaugų būklę šalyje ir teikia siūlymus savivaldybėms dėl socialinių paslaugų planavimo, organizavimo;
4) analizuoja socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų poreikius kelti profesinę kvalifikaciją, organizuoja socialinių darbuotojų atestaciją;
5) rengia ir įgyvendina valstybės socialinių paslaugų programas ir projektus.
12 straipsnis. Apskrities viršininko kompetencija
1. Apskrities viršininkas įgyvendina valstybės socialinių paslaugų politiką apskrityje:
1) steigia, reorganizuoja ir likviduoja regioninės reikšmės socialinių paslaugų įstaigas bei užtikrina jų funkcionavimą;
2) rengia ir įgyvendina apskrities socialinių paslaugų programas ir projektus.
2. Socialinių paslaugų įstaigos, kurių steigėjas ar dalyvis yra apskrities viršininkas (toliau apskrities viršininko socialinių paslaugų įstaiga), teikia socialines paslaugas, kurios gyventojams yra reikalingos ne kiekvienoje apskrities savivaldybės teritorijoje.
3. Apskrities viršininko socialinių paslaugų įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, jų teikiamų socialinių paslaugų mastą ir rūšis apskrities viršininkas derina su apskrities savivaldybėmis bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta socialinių paslaugų planavimo metodika.
4. Apskrities viršininkas teikia informaciją apskrities savivaldybėms ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apie apskrities viršininko socialinių paslaugų įstaigų teikiamas socialines paslaugas.
5. Apskrities viršininkas sistemina ir analizuoja iš apskrities savivaldybių gautą informaciją apie jų teritorijose teikiamas socialines paslaugas.
6. Kiekvienos apskrities viršininko administracijoje turi veikti padalinys, administruojantis socialines paslaugas.
13 straipsnis. Savivaldybės kompetencija
1. Savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.
2. Savivaldybė planuoja socialines paslaugas:
1) vertina ir analizuoja gyventojų socialinių paslaugų poreikius;
2) pagal gyventojų poreikius prognozuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis;
3) vertina ir nustato socialinių paslaugų finansavimo poreikį.
3. Socialinių paslaugų teikimo mastui ir rūšims pagal gyventojų poreikius nustatyti savivaldybė kasmet sudaro ir tvirtina socialinių paslaugų planą. Socialinių paslaugų planas sudaromas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta socialinių paslaugų planavimo metodika.
4. Savivaldybė organizuoja socialines paslaugas asmenims (šeimoms):
1) organizuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą;
2) pagal nustatytą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui (šeimai);
3) vertina asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir nustato asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį;
4) viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka perka socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams;
5) jeigu reikia, teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, nustatyta tvarka perduoda savivaldybei priklausančias patalpas socialinių paslaugų įstaigoms panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis;
6) steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinių paslaugų įstaigas bei užtikrina jų funkcionavimą;
7) parenka vaikus galinčias globoti šeimas ir jas prižiūri;
8) rengia ir įgyvendina savivaldybės socialinių paslaugų programas ir projektus.
5. Savivaldybė steigia savo socialinių paslaugų įstaigas tik tais atvejais, kai veikiančios socialinių paslaugų įstaigos neteikia ar teikia nepakankamai, ar neverta teikti tų socialinių paslaugų, kurioms yra nustatytas savivaldybės teritorijos gyventojų poreikis.
6. Savivaldybė kontroliuoja jos teritorijoje teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.
7. Savivaldybė informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir apskrities viršininką apie jos teritorijoje teikiamas socialines paslaugas.
8. Kiekvienos savivaldybės administracijoje turi veikti padalinys, planuojantis socialines paslaugas, administruojantis socialinių paslaugų organizavimą ir bendrųjų socialinių paslaugų bei socialinės priežiūros kokybės kontrolę.
14 straipsnis. Socialinių paslaugų priežiūros departamento kompetencija
Socialinių paslaugų priežiūros departamentas vertina, prižiūri ir kontroliuoja socialinių paslaugų kokybę:
1) teikia metodinę pagalbą dėl socialinės globos normų taikymo;
2) teikia metodinę pagalbą dėl bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybės kontrolės;
3) formuoja bendrą socialinės globos normų ir bendrosioms socialinėms paslaugoms bei socialinei priežiūrai keliamų reikalavimų taikymo praktiką;
4) vadovaudamasis socialinės globos normomis, vertina socialinės globos kokybę;
5) išduoda licencijas teikti socialinę globą, sustabdo ir naikina jų galiojimą;
6) prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų;
7) kontroliuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymą, jų skyrimą, teikimą bei asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už šias paslaugas vertinimą;
8) atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SKYRIMAS
15 straipsnis. Kreipimasis dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai)
1. Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.
2. Išskirtiniais atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, dėl bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas gali kreiptis ir į kitą, ne asmens (šeimos) gyvenamosios vietos, savivaldybę.
3. Veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai) gali pateikti bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.
4. Švietimo ir ugdymo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigų, policijos ir kitų institucijų darbuotojai, turintys duomenų apie socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) reikalingumą, privalo apie tai nedelsdami informuoti asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę. Šiuo atveju klausimas dėl socialinių paslaugų skyrimo svarstomas be asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo, rūpintojo prašymo.
16 straipsnis. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymas
1. Asmens socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti asmens interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis.
2. Asmens nesavarankiškumas vertinamas kompleksiškai pagal asmens amžių, organizmo funkcinius sutrikimus, socialinę riziką ir su šiais veiksniais susijusius gebėjimus bei motyvaciją spręsti savo socialines problemas ir šeimos galimybes rūpintis asmeniu, kitas ypatybes, turinčias įtakos asmens gebėjimui rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ar dalyvauti visuomenės gyvenime.
3. Nustatant asmens socialinės globos poreikį, įvertinamas asmens nesavarankiškumo lygis.
4. Asmens nesavarankiškumas gali būti dviejų lygių:
1) dalinis;
2) visiškas.
5. Šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant šeimos narių gebėjimus, galimybes ir motyvaciją spręsti savo šeimos socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene bei galimybes tai ugdyti ar kompensuoti šeimos interesus ir poreikius atitinkančiomis bendrosiomis socialinėmis paslaugomis ar socialine priežiūra.
6. Asmens (šeimos), pageidaujančio gauti socialines paslaugas, kurias finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, socialinių paslaugų poreikį nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.
7. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu periodiškai peržiūri socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai.
8. Sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo įstaigų, policijos ir kitų institucijų darbuotojai bei kiti asmenys privalo socialiniam darbuotojui teikti išvadas, būtinas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui nustatyti.
9. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą, socialinių paslaugų skyrimą, sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti: asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas bei socialinės globos poreikio likusiam be tėvų globos vaikui, vaikui su negalia, socialinės rizikos vaikui, suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui, socialinės rizikos suaugusiam asmeniui nustatymo metodikos.
17 straipsnis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai
Sprendimas dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.
PENKTASIS SKIRSNIS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS
18 straipsnis. Bendrosios socialinių paslaugų teikimo asmeniui (šeimai) nuostatos
1. Socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) teikiamos atsižvelgiant į individualius asmens (šeimos) interesus ir poreikius, nustatytus pagal šio įstatymo 16 straipsnio nuostatas, ir nuolat vertinant teikiamų socialinių paslaugų veiksmingumą asmens (šeimos) galimybėms ir gebėjimams rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ar dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti.
2. Socialinės paslaugos socialinės rizikos vaikui, likusiam be tėvų globos vaikui teikiamos kuriant saugią ir sveiką vaiko ugdymosi ir vystymosi aplinką, formuojant savarankiško gyvenimo įgūdžius, atkuriant, palaikant ir stiprinant socialinius ryšius su šeima, artimaisiais, visuomene ir organizuojant su švietimu ir ugdymu suderintą pagalbą bei išnaudojant visas galimybes, kad vaikas gyventų šeimoje.
3. Socialinės paslaugos vaikui su negalia teikiamos sudarant sąlygas jam gyventi savo šeimoje, augti sveikoje ir saugioje aplinkoje ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimu ir ugdymu, asmens sveikatos priežiūra ir specialiosios pagalbos priemonėmis. Tai turi padėti vaikui su negalia formuoti savarankiško gyvenimo įgūdžius, palaikyti ir stiprinti socialinius ryšius su šeima, artimaisiais ir visuomene.
4. Socialinės paslaugos suaugusiam asmeniui su negalia teikiamos sudarant sąlygas jam gyventi savo namuose, šeimoje ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimu ir ugdymu, užimtumu, asmens sveikatos priežiūra ir specialiosios pagalbos priemonėmis, padedančią ugdyti ar kompensuoti jo gebėjimus rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti darbo rinkoje.
5. Socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmeniui teikiamos sudarant sąlygas kuo ilgiau jam gyventi savo namuose, šeimoje, savarankiškai tvarkyti savo buitį ir organizuojant pagalbą, suderintą su užimtumu, asmens sveikatos priežiūra ir specialiosios pagalbos priemonėmis, padedančią palaikyti socialinius ryšius su šeima, artimaisiais ir visuomene.
6. Socialinės paslaugos asmeniui su sunkia negalia teikiamos užtikrinant saugią ir sveiką aplinką, žmogaus orumą atitinkančią pagalbą, suderintą su asmens sveikatos priežiūra, nuolatine slauga ir nuolatine priežiūra (pagalba), kitomis specialiosios pagalbos priemonėmis, švietimu ir ugdymu, padedančią kompensuoti prarastą savarankiškumą bei gebėjimus palaikyti socialinius ryšius su šeima ir visuomene.
7. Socialinės paslaugos socialinės rizikos suaugusiam asmeniui teikiamos padedant ugdyti socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją įveikti iškilusias socialines problemas ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimo ir ugdymo, užimtumo, sveikatos priežiūros priemonėmis, užtikrinančią rūpinimąsi asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvavimą darbo rinkoje.
8. Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai teikiamos padedant ugdyti suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams.
19 straipsnis. Socialinių paslaugų teikėjai
1. Bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą teikia tos socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis yra socialinių paslaugų teikimas ir kurių teikiamos socialinės paslaugos atitinka teisės aktų reglamentuotus bendrosioms socialinėms paslaugoms, socialinei priežiūrai keliamus reikalavimus.
2. Socialinę globą teikia tos socialinės globos įstaigos, kurių veiklos sritis yra socialinių paslaugų teikimas, o jų teikiama socialinė globa atitinka socialinės globos normas, jos turi licenciją teikti socialinę globą (toliau licencija).
3. Socialinę globą teikia tos vaikus globojančios šeimos, kurios atitinka teisės aktų joms nustatytus reikalavimus, o jų teikiama socialinė globa socialinės globos normas.
4. Europos Sąjungos valstybėse išduoti leidimai, licencijos, kvalifikacijos reikalavimus patvirtinantys dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstami tinkamais verstis socialinėmis paslaugomis Lietuvos Respublikoje.
20 straipsnis. Socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai
1. Socialinį darbą dirba socialinių paslaugų įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai.
2. Socialinis darbas tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu.
3. Socialinių darbuotojų padėjėjai dirba socialinį darbą pagal socialinio darbuotojo nurodymus.
4. Dirbti socialiniu darbuotoju turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą.
5. Socialinio darbuotojo padėjėjui šio straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas yra netaikomas.
6. Socialinių darbuotojų profesinė kvalifikacija periodiškai vertinama socialinių darbuotojų atestacijos metu.
7. Socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinius reikalavimus, profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarką, socialinio darbo išsilavinimui prilyginamo išsilavinimo sąrašą bei socialinių darbuotojų atestacijos tvarką nustato Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikaciniai reikalavimai ir socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašai.
8. Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijos Konfederacijoje išduoti aukštojo mokslo diplomai, diplomai, pažymėjimai ir kiti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstami tinkamais, kad juos įgijusieji dirbtų socialiniais darbuotojais Lietuvos Respublikoje.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGŲ LICENCIJAVIMAS
21 straipsnis. Licencijų rūšys
1. Įmonei, įstaigai, šeimynai gali būti išduodamos licencijos socialinei globai socialinės globos įstaigoje (toliau institucinė socialinė globa) arba asmens namuose teikti.
2. Įmonei, įstaigai, šeimynai gali būti išduodamos šių rūšių licencijos:
1) institucinė socialinė globa (dienos) vaikams su negalia;
2) institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) vaikams su negalia;
3) institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) likusiems be tėvų globos vaikams, socialinės rizikos vaikams;
4) institucinė socialinė globa (dienos) suaugusiems asmenims su negalia;
5) institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) suaugusiems asmenims su negalia;
6) institucinė socialinė globa (dienos) senyvo amžiaus asmenims;
7) institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) senyvo amžiaus asmenims;
8) institucinė socialinė globa (trumpalaikė) socialinės rizikos suaugusiems asmenims;
9) socialinė globa vaikams su negalia namuose;
10) socialinė globa suaugusiems asmenims su negalia ar senyvo amžiaus asmenims namuose.
3. Įmonei, įstaigai, šeimynai gali būti išduodamos kelių rūšių licencijos.
22 straipsnis. Licencijas išduodanti institucija ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą ir kontrolę atliekanti institucija
Licencijas išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais.
23 straipsnis. Licencijos gavimo sąlygos
1. Licencijai gauti reikalingi dokumentai:
1) paraiška. Jos formą tvirtina Socialinių paslaugų priežiūros departamentas;
2) įmonės, įstaigos, šeimynos steigimo dokumentų kopijos;
3) dokumentų, kurių pagrindu įmonė, įstaiga, šeimyna naudosis socialinei globai skirtomis patalpomis (jei numatoma teikti institucinę socialinę globą), kopijos;
4) rašytinė informacija ir dokumentų, įrodančių, kad įmonės, įstaigos, šeimynos numatoma teikti socialinė globa atitiks socialinės globos normas, kopijos;
5) įmonės, įstaigos, šeimynos valdymo, organizacinės ir personalo struktūros aprašymas (socialinę globą teiksiančių padalinių, jei įmonė, įstaiga užsiima ir kitomis, ne su socialinių paslaugų teikimu susijusiomis veiklos sritimis, struktūrą aprašant atskirai);
6) įmonės, įstaigos strateginis veiklos planas.
2. Tais atvejais, kai įmonė, įstaiga, be socialinių paslaugų teikimo, užsiima ir kitomis, ne su socialinių paslaugų teikimu susijusiomis veiklos sritimis, socialinei globai turi būti atskira valdymo, organizacinė ir personalo struktūra.
3. Įmonė, įstaiga, pageidaujanti gauti kelių rūšių licencijas institucinei socialinei globai vaikams, suaugusiems ar senyvo amžiaus asmenims, socialinės rizikos suaugusiems asmenims, turi užtikrinti, kad institucinė socialinė globa šiems asmenims bus teikiama atskirtose patalpose.
4. Prieš išduodamas licenciją Socialinių paslaugų priežiūros departamentas turi teisę patikrinti vietoje, ar įmonė, įstaiga, šeimyna yra pasirengusi teikti socialinę globą.
5. Licencija arba motyvuotas raštiškas atsisakymas išduoti licenciją turi būti pateikti įmonei, įstaigai, šeimynai per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, gavimo dienos.
6. Priėmus sprendimą išduoti licenciją, už jos išdavimą mokama valstybės rinkliava.
7. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas privalo teisės aktų nustatyta tvarka pranešti Juridinių asmenų registrui apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą.
8. Apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą Socialinių paslaugų priežiūros departamentas informuoja savivaldybę, kurios teritorijoje veikia įmonė, įstaiga, šeimyna, ir skelbia Valstybės žinių priede Informaciniai pranešimai.
24 straipsnis. Atsisakymas išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymas ir panaikinimas
1. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas atsisako išduoti licenciją, jeigu:
1) pateikti ne visi dokumentai ir rašytinė informacija licencijai gauti;
2) pateikti dokumentai ir rašytinė informacija neatitinka nustatytų reikalavimų ar yra netinkamai įforminti;
3) pateikta neišsami informacija apie tai, kaip įmonės, įstaigos, šeimynos numatoma teikti socialinė globa atitiks socialinės globos normas ar kitas šio įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas;
4) licencijai gauti įmonė, įstaiga, šeimyna pateikia neteisingus duomenis ir rašytinę informaciją ar suklastotus dokumentus.
2. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas sustabdo licencijos galiojimą, jeigu:
1) įmonė, įstaiga, šeimyna nebeatitinka licencijos išdavimo reikalavimų;
2) įmonė, įstaiga, šeimyna teikė socialinę globą, neatitinkančią socialinės globos normų, ir po įspėjimo pašalinti pažeidimus per nustatytą terminą šių pažeidimų nepašalino.
3. Terminą, kuriam sustabdomas licencijos galiojimas, nustato Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobūdį.
4. Sustabdžius licencijos galiojimą, įmonei, įstaigai, šeimynai leidžiama toliau teikti socialinę globą visą licencijos sustabdymo laikotarpį tik tais atvejais, kai nustatyti pažeidimai nekelia grėsmės socialinių paslaugų gavėjų interesams ir saugumui.
5. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas gali panaikinti licencijos galiojimą savo ar įmonės, įstaigos, šeimynos iniciatyva.
6. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas panaikina licencijos galiojimą, jeigu:
1) sustabdžius licencijos galiojimą, įmonė, įstaiga, šeimyna per nustatytą terminą nepašalino pažeidimų;
2) įmonė, įstaiga, šeimyna nepradėjo teikti socialinės globos per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo.
7. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas apie numatomą licencijos panaikinimą privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje įmonė, įstaiga, šeimyna socialines paslaugas teikia, bei savivaldybes, kurių gyventojai šias paslaugas gauna.
8. Įmonė, įstaiga, šeimyna privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad panaikinus ar sustabdžius licencijos galiojimą būtų apsaugoti socialinių paslaugų gavėjų interesai ir užtikrintas jiems reikalingų socialinių paslaugų tęstinumas.
25 straipsnis. Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklės
Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
26 straipsnis. Bendrosios mokėjimo už socialines paslaugas nuostatos
1. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į teikiamų asmeniui (šeimai) socialinių paslaugų rūšį ir į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas.
2. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali viršyti asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydžio.
3. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.
4. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra teikiamos nemokamai.
5. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už socialines paslaugas ir kitais, šio straipsnio 4 dalyje nenustatytais, atvejais.
6. Mokėjimo šaltiniai yra asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, skirtos asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
7. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos dėl mokėjimo už socialines paslaugas reglamentuojamos rašytine sutartimi.
8. Šio skirsnio nuostatos taikomos mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja ir savivaldybės teritorijos gyventojams organizuoja savivaldybė ir kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.
27 straipsnis. Asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimas
1. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), pageidaujantis gauti socialines paslaugas, ar jo globėjas, rūpintojas turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) turimas pajamas, išvardytas šio įstatymo 30 straipsnyje.
2. Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą, ar jo globėjas, rūpintojas turi pateikti informaciją apie asmens turimas pajamas, nurodytas šio įstatymo 30 straipsnyje, ir turtą, nurodytą šio įstatymo 31 straipsnyje.
3. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir turtą pateikiama raštu, užpildant paraišką, kurioje nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
4. Asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas vertinamos asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybės, kurioje buvo nustatytas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis, institucijos nustatyta tvarka.
5. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), gaunantis socialines paslaugas, ar jo globėjas, rūpintojas privalo pranešti savivaldybei apie asmens (šeimos) pajamų, turto pasikeitimus, įvykusius per šių paslaugų gavimo laikotarpį.
28 straipsnis. Mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dydis
1. Mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dydis apskaičiuojamas savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.
2. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo interesais paslaugos teikiamos nemokamai.
29 straipsnis. Mokėjimo už specialiąsias socialines paslaugas dydis
1. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
2. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
3. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų.
4. Mokėjimo už dienos ar trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
5. Jei asmuo gyvena vienas arba šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, mokėjimo už jam teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
6. Jei asmuo gyvena šeimoje ir šios šeimos pajamos vienam šeimos nariui viršija 3 valstybės remiamų pajamų dydį, mokėjimo dydis už jam teikiamą dienos socialinę globą neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
7. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.
8. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
9. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jei asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
10. Jei suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
11. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų.
12. Socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
30 straipsnis. Asmens (šeimos) pajamos ir jų apskaičiavimas
1. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitoma:
1) su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos;
2) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
3) individualios veiklos pajamos, gautos verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;
4) pajamos iš žemės ūkio veiklos;
5) išmokos žemės ūkio veiklai;
6) pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos;
7) valstybinės šalpos išmokos (išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, kai teikiamos bendrosios socialinės paslaugos, socialinė priežiūra), mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą;
8) motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;
9) nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
10) palūkanos;
11) dividendai;
12) vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;
13) turto nuomos pajamos;
14) netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinąjį įstatymą;
15) žalos atlyginimo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą.
2. Nustatant šeimos finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimai, į šeimos pajamas įskaitomos šio straipsnio 1 dalies 16 punktuose nurodytos šeimos narių pajamos.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos imamos po apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaičius valstybinio socialinio draudimo įmokas.
4. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos pajamos imamos tik esant žemės ūkio veiklos apskaitos dokumentams.
5. Asmens (šeimos) pajamos nustatomos skaičiuojant 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamų vidurkį.
6. Nustatant vienam šeimos nariui tenkančias šeimos pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, šio asmens pajamų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ir visų šeimos narių pajamų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 16 punktuose, suma dalijama iš visų šeimos narių skaičiaus.
7. Asmens (šeimos) pajamos apskaičiuojamos vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.
31 straipsnis. Asmens turtas ir jo apskaičiavimas
1. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo turėtas turtas:
1) statiniai, įskaitant nebaigtus statyti;
2) privalomos registruoti transporto priemonės;
3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;
4) žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);
5) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai;
6) piniginės lėšos.
2. Tais atvejais, kai asmeniui šio straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
3. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir šios šeimos gyvenamoji patalpa yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
4. Asmens turtas apskaičiuojamas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.
32 straipsnis. Asmens turto vertės ir turto vertės normatyvo nustatymas
1. Turto normatyvas asmeniui yra 12 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto.
2. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertės.
3 dalies redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:
3. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti tvirtinamos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos kainos Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei rajonuose (be savivaldybių centrų) piniginei socialinei paramai mažas pajamas gaunančioms šeimoms gauti.
3 dalies redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:
3. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir Valstybės žiniose skelbiamos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertės Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose piniginei socialinei paramai nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims gauti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1573, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2702 (2008-06-21)
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ FINANSAVIMAS
33 straipsnis. Bendrosios socialinių paslaugų finansavimo nuostatos
1. Socialinės paslaugos finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, socialinių paslaugų įstaigų lėšų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, užsienio fondų, paramos (aukų), asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas ir kitų lėšų.
2. Valstybės ir savivaldybių biudžetuose turi būti planuojamos lėšos, reikalingos socialinėms paslaugoms teikti, socialinių paslaugų programoms ir projektams įgyvendinti, investicijoms į socialinių paslaugų plėtrą (statyboms, renovacijai, žmonių išteklių plėtrai, pažangioms ir novatoriškoms socialinėms paslaugoms diegti ir kt.) finansuoti.
3. Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
34 straipsnis. Socialinių paslaugų, kurias planuoja ir savivaldybės teritorijos gyventojams organizuoja savivaldybė, finansavimo šaltiniai
1. Bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia, socialinės rizikos vaikams, socialinės rizikos suaugusiems asmenims ir jų šeimoms finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų.
2. Socialinė priežiūra socialinės rizikos šeimoms finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.
3. Socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia (išskyrus asmenis su sunkia negalia), socialinės rizikos vaikams, socialinės rizikos suaugusiems asmenims finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų.
4. Socialinė globa asmenims su sunkia negalia finansuojama iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.
5. Socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skirtų vaikų globos (rūpybos) išmokoms mokėti.
6. Valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams panaudojimą socialinėms paslaugoms finansuoti reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika.
DEVINTASIS SKIRSNIS
GINČŲ, SUSIJUSIŲ SU SOCIALINĖMIS PASLAUGOMIS, NAGRINĖJIMAS
35 straipsnis. Sprendimų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, apskundimas
1. Savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirtų socialinių darbuotojų išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės administracijos direktoriui.
2. Apskundus išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu turi būti sudaryta komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
3. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo ar asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už jas vertinimo išvadas, sprendimus dėl šių socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui.
4. Nustatęs pažeidimus dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo, skyrimo, teikimo, asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už šias paslaugas vertinimo, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas turi kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių ir pareikalauti pašalinti trūkumus.
5. Socialinių paslaugų įstaigą dėl netinkamo bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros teikimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės administracijos direktoriui.
6. Nustatęs bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros teikimo pažeidimus, savivaldybės administracijos direktorius turi pareikalauti, kad per nustatytą terminą trūkumai būtų pašalinti. Jeigu pažeidėjas trūkumų nepašalina, savivaldybės administracijos direktorius turi teisę inicijuoti, kad socialinių paslaugų įstaiga sustabdytų ar nutrauktų bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros teikimą.
7. Socialinės globos įstaigą, teikiančią netinkamą socialinę globą, asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui.
8. Nustatęs socialinės globos teikimo pažeidimus, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas šio įstatymo 2125 straipsnių nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti ar panaikinti socialinės globos įstaigai išduotą licenciją.
9. Ginčai dėl savivaldybės institucijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
36 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2006 m. balandžio 1 d. patvirtina:
1) mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą;
2) asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą bei socialinės globos poreikio likusiam be tėvų globos vaikui, vaikui su negalia, socialinės rizikos vaikui, suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui, socialinės rizikos suaugusiam asmeniui nustatymo metodikas;
3) socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinius reikalavimus;
4) socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašus;
5) socialinių paslaugų katalogą.
2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2006 m. liepos 1 d. patvirtina:
1) socialinės globos normas;
2) Socialinių paslaugų priežiūros departamento nuostatus;
3) socialinių paslaugų planavimo metodiką;
4) socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodiką.
3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2009 m. sausio 1 d. patvirtina socialinės globos įstaigų licencijavimo taisykles.
37 straipsnis. Reikalavimai socialiniams darbuotojams
1. Per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo reikiamo išsilavinimo neturintys socialiniai darbuotojai turi įgyti profesinį išsilavinimą, nustatytą šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje.
2. Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką asmuo neįgyja reikiamo išsilavinimo, jis netenka teisės eiti socialinio darbuotojo pareigų, išskyrus socialinius darbuotojus, kuriems iki reikiamo išsilavinimo įgijimo liko mažiau negu pusė šio straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos socialiniams darbuotojams, kuriems nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 7 metai.
38 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Šio įstatymo 16 straipsnio nuostatos dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo asmenims, įgijusiems teisę gauti šias paslaugas iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, netaikomos.
2. Socialinių paslaugų poreikis asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas sunkaus neįgalumo lygis ar sunki negalia, I invalidumo grupė ar 025 procentų darbingumo lygis, didelių specialiųjų poreikių lygis ar specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėjo gauti socialines paslaugas savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamose socialinių paslaugų įstaigose, iki 2006 m. liepos 1 d. turi būti nustatytas iš naujo pagal šio įstatymo 16 straipsnio nuostatas.
3. Šio įstatymo septintojo skirsnio nuostatos, susijusios su mokėjimu už socialines paslaugas asmenims, pradėjusiems gauti šias paslaugas iki šio įstatymo įsigaliojimo, netaikomos, išskyrus tuos atvejus, kai mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui pagal teisės aktus, galiojusius iki 2006 m. liepos 1 d., buvo didesnis, negu nustatytas šiame įstatyme.
4. Ilgalaikė socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia, likusiems be tėvų globos vaikams, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėjusiems ją gauti apskričių viršininkų socialinių paslaugų įstaigose, finansuojama netaikant šio įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatų.
39 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas Įstatymo nuostatas ir 36 straipsnį, įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
2. Šio įstatymo trečiojo skirsnio nuostatos, susijusios su socialinių paslaugų planavimo metodikos taikymu, ir aštuntojo skirsnio nuostatos, susijusios su socialinių paslaugų finansavimu, taip pat šio įstatymo nuostatos, susijusios su socialinės globos normų taikymu ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento veikla, įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
3. Šio įstatymo šeštojo skirsnio nuostatos, susijusios su socialinės globos įstaigų licencijavimu, įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d.
------------------------------------------------------------------
TVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau vadinama šis Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą.
2. Šis Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
3. Vadovaudamasi šiuo Aprašu, kiekviena savivaldybė patvirtina savivaldybės gyventojų mokėjimo už tam tikrų rūšių socialines paslaugas tvarką, išsamiai nustatančią mokėjimo dydžius, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, pagalbos pinigų mokėjimo savivaldybės gyventojams atvejus, finansinių galimybių vertinimą ir kitas sąlygas. Savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarka turi būti viešai skelbiama.
4. Konkretų asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (Žin., 2006, Nr. 17-589), šiuo Aprašu ir kitais teisės aktais.
5. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 (Žin., 2006, Nr. 43-1570).
6. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
7. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.
8. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir savivaldybės sutartimi. Sutartyje privalo būti nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka.
9. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
10. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
Finansinių galimybių vertinimas asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Prie finansinių galimybių vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas.
Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, arba asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, kurios asmenų, savivaldybės ir paslaugų gavėjo susitarimu naudojamos sutartyje numatyto asmens (šeimos) mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
Socialinės paslaugos kaina socialinių paslaugų įstaigos tvirtinama socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui per atitinkamą laikotarpį išlaidų pinigine išraiška suma.
Šeimos nariai sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami.
Vienas gyvenantis asmuo vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo.
Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
11. Mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dydis apskaičiuojamas savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.
12. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos teikiamos nemokamai.
13. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
14. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį.
15. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
16. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
17. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
18. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų.
19. Savivaldybė turi teisę nustatyti, kad krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai.
20. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai.
21. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį.
22. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už socialinę priežiūrą.
IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
23. Tam tikrais savivaldybės nustatytais atvejais, kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, šios paslaugos gali būti keičiamos į piniginę išmoką pagalbos pinigus.
24. Pagalbos pinigai skiriami asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, kurią asmeniui (šeimai) gali suteikti kiti asmenys.
25. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus tik asmens (šeimos) sutikimu.
26. Pagalbos pinigų naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės institucija.
27. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, savivaldybė turi nutraukti pagalbos pinigų mokėjimą asmeniui (šeimai) ir pagalbos pinigus pakeisti į bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis.
28. Pagalbos pinigų suma negali būti didesnė už socialinių paslaugų, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis, kainą.
V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
29. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
30. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
31. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
32. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
33. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą namuose, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas dalimi.
34. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį nuo mokėjimo už dienos socialinę globą.
VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
35. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
36. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą namuose ar laikino gyvenimo namuose (pvz., nakvynės namuose, krizių centruose ir kitur), maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas dalimi.
37. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
38. Savivaldybė turi teisę nustatyti, kad krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
39. Trumpalaikė socialinė globa
2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 tesinys:
40. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį nuo mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą.
VII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
41. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
42. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
43. Jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
44. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų.
45. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
46. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio.
47. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį nuo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą.
VIII. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
48. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
49. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
50. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas ir turimą turtą.
51. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas.
52. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą pateikiama raštu pildomas prašymas-paraiška suteikti socialines paslaugas, kuriame nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
53. Prašymo-paraiškos formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
54. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė, kuri nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
55. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis.
56. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, savivaldybė turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
57. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
58. Asmens (šeimos narių), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos.
59. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės gali būti nevertinamos savivaldybės patvirtintais atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas atvejais ir sąlygomis.
60. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
61. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
62. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys pageidaujančių gauti socialines paslaugas asmenų (jų suaugusių šeimos narių) ar jų globėjų (rūpintojų) arba socialines paslaugas organizuojančių ar teikiančių institucijų ar įstaigų prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo parengia ir išduoda pažymas apie asmens (šeimos) gaunamas pajamas arba turimą turtą.
63. Valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos savivaldybių prašymu turi parengti ir pateikti joms informaciją, susijusią su asmens (šeimų narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimu.
64. Savivaldybė užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
65. Socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
66. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) privalo pranešti savivaldybei apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
67. Savivaldybė, gavusi informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtosios informacijos gavimo.
68. Savivaldybė, gavusi informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per vienerius metus nuo minėtosios informacijos gavimo.
69. Savivaldybė turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.
IX. ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
70. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitoma:
70.1. su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos;
70.2. individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
70.3. individualios veiklos pajamos, gautos verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;
70.4. pajamos iš žemės ūkio veiklos;
70.5. išmokos žemės ūkio veiklai;
70.6. pensijos ir (ar) pensijų išmokos: valstybinė socialinio draudimo pensija, valstybinė pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, valstybinė signataro renta, valstybinė signataro našlių ir našlaičių renta, artistų renta (kompensacinė išmoka teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams), profesoriaus emerito mėnesinė išmoka, kitos išmokos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; pensijų išmokos, gaunamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (Žin., 2003, Nr. 75-3472) ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 55-1765; 2003, Nr. 75-3473); užsienio valstybių pensijos;
70.7. valstybinės šalpos išmokos (išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, kai teikiamos bendrosios socialinės paslaugos, socialinė priežiūra), mokamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 96-1873; 2005, Nr. 71-2556);
70.8. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;
70.9. nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 4-26);
70.10. palūkanos;
70.11. dividendai;
70.12. vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (Žin., 2000, Nr. 74-2262);
70.13. turto nuomos pajamos;
70.14. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2003, Nr. 114-5114) arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą (Žin., 1997, Nr. 67-1656);
70.15. žalos atlyginimo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą.
71. Šio Aprašo 70 punkte nurodytos pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
72. Pajamas, numatytas šio Aprašo 70.170.5 ir 70.970.15 punktuose, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje skirti socialines paslaugas.
73. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, savivaldybė gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
74. Duomenis apie šio Aprašo 70.6 ir 70.8 punktuose nurodytas pajamas savivaldybė gauna iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis. Jeigu tokių sutarčių savivaldybės administracija nesudariusi, duomenys gaunami (surenkami) iš pateiktų pažymų.
75. Duomenis apie šio Aprašo 70.7 punkte nurodytas pajamas nurodo savivaldybė.
76. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 70.170.15 punktuose.
77. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 70.170.6 punktuose.
78. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, vidutinės šio asmens 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos ir visų šeimos narių 3 mėnesių pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.
79. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
80. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, nedarbo, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
81. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.
82. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos tik tada, kai yra šios veiklos apskaitos dokumentai.
X. ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
83. Asmens turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
84. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo turėtas turtas:
84.1. statiniai (įskaitant nebaigtus statyti statinius);
84.2. privalomos registruoti transporto priemonės;
84.3. privaloma registruoti žemės ūkio technika;
84.4. žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių žemę);
84.5. akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai;
84.6. piniginės lėšos.
85. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą šio Aprašo 84 punkte nurodytą turtą.
86. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, bet šio kreipimosi metu pakeistas į kitą kurį nors šio Aprašo 84 punkte nurodytą turtą, sumuojant visą 84 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą.
87. Tais atvejais, kai asmeniui šio Aprašo 84 punkte nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
88. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir šios šeimos gyvenamoji patalpa yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
89. Duomenis apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) savivaldybė gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimogavimo sutartį, kurią sudaro savivaldybės institucija su valstybės įmone Registrų centru.
90. Statinių (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir žemės (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių žemę) vidutinę rinkos vertę tvirtina komisija privalomam registruoti turtui įvertinti pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę miestuose, miesteliuose ir kaimuose.
91. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos, turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo, pirkimopardavimo, dovanojimo sutartys, paveldėjimo dokumentų kopijos ir kita).
92. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, savivaldybė gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
93. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 2000 litų. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 2000 litų.
94. Turto normatyvas asmeniui 12 kv. metrų būsto naudingojo ploto.
95. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertės.
96. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti tvirtinamos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos kainos Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei rajonuose (be savivaldybių centrų) piniginei socialinei paramai mažas pajamas gaunančioms šeimoms gauti.
-----------------------------------------------------------------------
Neįgaliems asmenims taikomos pagrindinės lengvatos
Lengvatos apibūdinimas ir teisės aktai:
1.Vaistai
100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui:
asmenims, pripažintiems nedarbingais (0-25 proc.);
asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kuriems teisės aktų tvarka nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
50 procentų bazinės kainos kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Kompensuojamų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui:
asmenims, pripažintiems iš dalies darbingais (30-40 proc.);
senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir asmenims, kuriems nustatyta antra invalidumo grupė.
Sveikatos draudimo įstatymas (10 straipsnis)
2.Gydymas
Visa bazinė kaina kompensuojama medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą
asmenims, pripažintiems nedarbingais (0-25 proc.);
asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Sveikatos draudimo įstatymas(11 straipsnis)
Ligos ar traumos atveju, dirbantys ir gaunantys valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją, vieną kartą per kalendorinius metus, gali gauti 90 dienų trukmės laikinojo nedarbingumo pašalpą (asmenims, pripažintiems nedarbingais (0-25 proc.) arba iš dalies darbingais (30-40proc.) asmenims, kuriems buvo nustatyta I ar II invalidumo grupė ir senatvės pensijos amžiaus asmenims, kuriems teisės aktų tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis).
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas(9 straipsnis)
3.Vykimas per pasienio kontrolės punktus
Teisę vykti be eilės turi lengvieji automobiliai:
kuriuos vairuoja neįgalieji, pateikę transporto priemonės registravimo liudijimą ir neįgaliojo pažymėjimą arba iki 2007 m. birželio 30 d. invalido pažymėjimą, ir lengvieji automobiliai;
kuriais vežami asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti nedarbingais, arba asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
LRV nutarimas 2006-06-01 Nr.524 Dėl LRV 2001 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 126 Dėl pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo pakeitimo.
4.Ženklo Neįgalusis naudojimas
Teisę ženklą naudoti turi fizinis asmuo:
kuriam nustatytas mažesnis negu 55 proc. darbingumo lygis, ir, kuris pats vairuoja automobilį;
sukakęs senatvės pensijos amžiaus, kuriam nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir ,kuris pats vairuoja automobilį;
kuris veža asmenį, pripažintą nedarbingu ar sukakusį senatvės pensijos amžių, kuriam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
Socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-01-28 įsakymas Nr. A1-20/1V-23/V-67 ,,Dėl skiriamojo ženklo ,,Neįgalusis išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo
5.Transporto lengvatos
Teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba mėnesinį vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 proc. nuolaida, bei juos lydintis vienas asmuo:
asmenys, pripažinti nedarbingais;
senatvės pensijos amžiaus asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba mėnesinį vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 proc. nuolaida:
asmenys, pripažinti iš dalies darbingais;
senatvės pensijos amžiaus asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Transporto lengvatų įstatymas (5 straipsnis)
6.Gyvenamasis plotas
Valstybės parama būstui įsigyti, ar pritaikyti neįgaliųjų poreikiams teikiama:
nedarbingiems ar iš dalies darbingiems asmenims;
senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas specialiųjų poreikų lygis;
šeimoms, kuriose yra asmuo pripažintas nedarbingu arba iš dalies darbingu, arba asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams modernizuoti įstatymas (4 straipsnis)
Subsidija būsto kredito daliai padengti teikiama kreditų gavėjams - nedarbingiems arba iš dalies darbingiems, arba kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, arba šeimoms, kuriose yra asmuo pripažintas nedarbingu arba iš dalies darbingu , arba asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis. - padengiama 20 proc. suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams modernizuoti įstatymas (6 straipsnis)
Šeima, kurioje yra neįgalusis, turi teisę į socialinį būstą.
Neįgalių asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybėje datą.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams modernizuoti įstatmas
7.Darbas
Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai:
asmenys, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis;
asmenys, kuriems 45-55 proc. darbingumo lygis.
Užimtumo rėmimo įstatymas (4 straipsnis)
Darbdaviams, įdarbinusiems asmenis, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis, kiekvieną mėnesį už kiekvieną dirbantį asmenį per visą jų darbo laikotarpį mokama už faktiškai dirbtą laiką pagal LRV patvirtintą minimalų valandinį atlygį apskaičiuoto darbo užmokesčio subsidija;
Darbdaviams, įdarbinusiems asmenis, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis, subsidijos darbo užmokesčiui mokamos iki 12 mėnesių.
Užimtumo rėmimo įstatymas (26 straipsnis)
Parama darbo vietoms steigti ir jų steigimo subsidijavimas.
Užimtumo rėmimo įstatymas (29, 30 straipsniai)
Asmenis, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis ir pradedantiems savo verslą, skiriama parama darbo vietai steigti.
Užimtumo rėmimo įstatymas (32 straipsnis)
Neįgaliesiems mokamas priklausančios bedarbio pašalpos ir gaunamos pensijos skirtumas.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymas (15 straipsnis)
Neapmokestinamas darbo užmokesčio dydis 800 litų:
asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis;
senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Neapmokestinamas darbo užmokesčio dydis 600 litų:
asmenims, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis;
senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų tvarka nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (20 straipsnis)
8.Atostogos
Neįgaliesiems - 35 kalendorinių dienų atostogos.
Darbo kodeksas (166 straipsnis)
Neįgaliesiems - 30 kalendorinių dienų neapmokamos atostogos.
Darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku.
Darbo kodeksas (184 straipsnis)
9.Žemė
Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai asmenys, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis, kai minėtų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir jiems priklausančio žemės sklypo dydis neviršija savivaldybių tarybų nustatytų neapmokestinamųjų dydžių. Teikiant lengvatą, prie darbingų asmenų nepriskiriami mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai.
Žemės mokesčio įstatymas (6 straipsnis)
Asmenims, pripažintiems nedarbingais ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ir kuriems nustatyta tvarka atkurtos nuosavybės teisės į valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, už juos, taip pat už atsisakytą sklypą mieste atlyginama pinigais iki nustatyo termino.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200-06-27 nutarimas Nr. 730 ,,Dėl Piliečių, kuriems atlyginama už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašo
10.Indėliai
Atkurtomis santaupomis pradedama laisvai disponuoti tokia eilės tvarka:
Neįgalieji, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; asmenys, pripažinti nedarbingais bei jų sutuoktiniai ir asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis bei jų sutuoktiniai arba slaugytojams (sutuoktiniai, tėvai, globėjai, rūpintojai), slaugantiems namuose neįgalų asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Asmenys, pripažinti iš dalies darbingais ir asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas (6 straipsnis)
11.Teisinė pagalba
Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi:
asmenys, kurie yra pripažinti nedarbingais;
asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
taip pat šių asmenų globėjai, (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (12 straipsnis)
12.Valstybės rinkliava
Už asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimą bei pakeitimą, už dokumento, patvirtinančio asmens gyvenamąją vietą, išdavimą nuo valstybės rinkliavos atleidžiami asmenys:
kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis;
kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis
Rinkliavų įstatymas (6 straipsnis)
Neįgaliems vaikams taikomos pagrindinės lengvatos
Lengvatos apibūdinimas ir teisės aktai
1.Vaistai
100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui.
Sveikatos draudimo įstatymas (10 straipsnis)
2.Gydymas
Visa bazinė kaina kompensuojama medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą.
Kompensuojama 90 procentų bazinės sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo kainos.
Sveikatos draudimo įstatymas (11 straipsnis)
3.Vykimas per pasienio kontrolės punktus
Teisę vykti be eilės turi lengvieji automobiliai, kuriais vežami neįgalūs vaikai, pateikę neįgaliojo pažymėjimą.
LRV nutarimas 2006-06-01 Nr.524 Dėl LRV 2001 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 126 Dėl pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo pakeitimo
4.Ženklo Neįgalusis naudojimas
Teisę ženklą naudoti turi fizinis asmuo, kuris veža vaiką, kuriam nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-01-28 įsakymas Nr. A1-20/1V-23/V-67 Dėl skiriamojo ženklo Neįgalusis išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo
5.Transporto lengvatos
Teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba mėnesinį vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 proc. nuolaida, bei juos lydintis vienas asmuo.
Transporto lengvatų įstatymas (5 straipsnis)
6.Gyvenamasis plotas
Valstybės parama būstui įsigyti, ar pritaikyti neįgaliųjų poreikiams teikama:
asmenims, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis;
šeimoms, kuriose yra asmuo, kuriam nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams modernizuoti įstatymas (4 straipsnis)
Šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas, iki 2002 12 31 lengvatinėmis sąlygomis gavusiems kreditus ir po 2003 01 01 šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas, - padengiama 20 procentų suteikto kredito likučio sumos.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įgyvendinimo įstatymas (2-1 straipsnis)
Subsidija būsto kredito daliai padengti teikiama kreditų gavėjams - šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas padengiama 20 proc. suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos.
Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas (6 straipsnis)
Šeima, kurioje yra neįgalus vaikas, gyvenanti savivaldybės išnuomotame būste, kurio naudingasis plotas, tenkantis 1 šeimos nariui yra mažesnis kaip 10 kv.m. arba 14 kv. m., turi teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą (8 ir 9 straipsnis).
Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas
Šeimose, kuriose yra neįgalus vaikas ir turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybėje datą. Į šį sąrašą įrašomos šeimos, kuriose yra neįgalus vaikas.
Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas (11 straipsnis)
7.Darbas
Darbo rinkoje papildomai remiami:
neįgalieji, kuriems nustatytas neįgalumo lygis;
šeimos pasirinkimu vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas, faktiškai auginantis neįgalų vaiką iki 18 metų.
Užimtumo rėmimo įstatymas (4 straipsis)
Įdarbinimas subsidijuojant:
darbdaviams įdarbinusiems asmenis, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, kiekvieną mėnesį už kiekvieną dirbantį asmenį per visą jų darbo laikotarpį mokama faktiškai dirbtą laiką pagala LRV patvirtintą minimalų valandinį atlygį apskaičiuoto darbo užmokesčio subsidija;
darbdaviams įdarbinusiems asmenis, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, ir šeimos pasirinkimu vaiko motiną (įmotę) arba tėvą (įtėvį), vaiko globėją, rūpintoją, faktiškai auginantį neįgalų vaiką iki 18 metų, subsidijos darbo užmokesčiui mokamos iki 12 mėnesių.
Užimtumo rėmimo įstatymas (26 straipsnis)
Neapmokestinamas darbo užmokesčio dydis -800 litų - asmenims, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
Neapmokestinamas darbo užmokesčio dydis -600 litų- asmenims, kuriems nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (20 straipsnis)
Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), apmokant už tai iš įmonių, įstaigų, organizacijų ir ūkio lėšų.
Darbo kodeksas (214 straipsnis)
8.Atostogos
Neįgaliesiems - 35 kalendorinių dienų atostogos.
Darbo kodeksas (166 straipsnis)
Darbuotojams, vieniems auginantiems neįgalų vaiką, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos.
Darbo kodeksas (166 straipsnis)
Teisė pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po 6 mėnesių nepertraukiamo darbo įmonėje, turi darbuotojai vieni auginantys neįgalų vaiką.
Darbo kodeksas (169 straipsnis)
darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų iki 30 kalendorinių dienų suteikiamos nemokamos atostogos darbuotojų reikalavimu.
Darbo kodeksas (184 straipsnis)
9.Indėliai
Atkurtomis santaupomis pradedama laisvai disponuoti šeimos, auginančios neįgalius vaikus.
Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas (6 straipsnis)
11.Teisinė pagalba
Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi asmenys:
kuriems nustatytas sunkus neįgaluma;
šių asmenų globėjai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti bei ginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (12 straipsnis)
13.Valstybės rinkliava
Už asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimą bei pakeitimą, už dokumento, patvirtinančio asmens gyvenamąją vietą, išdavimą nuo valstybės rinkliavos atleidžiami asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis .
Rinkliavos įstatymas (6 straipsnis)
Neįgaliems asmenims nustatomi pagrindiniai specialieji poreikiai
Specialiosios pagalbos priemonės
Specialieji poreikiai ir teisės aktai
Techninės pagalbos priemonės
Techninės pagalbos priemonės išduodamos ir remontuojamos nemokamai (vaikams ir nedarbingiems neįgaliesiems ir I gr. invalidams), kitiems neįgaliesiems iki 1500 Lt.
Elektriniai vežimėliai kartą per 8 metus kompensuojami - 95 proc. elektrinio vežimėlio kainos. Remontas - kompensuojama 80 procentų remonto ir baterijų keitimo išlaidų.Asmuo turi teisę vieną kartą per 4 metus gauti aktyvaus tipo vežimėlio įsigijimo išlaidų kompensaciją, bet ne daugiau kaip 2500 litų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-08-23 įsakymas Nr. A1-238 Dėl neįgaliųjų aprūpinimo pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo
2.
Klausos aparatai
Klausos aparatą nemokamai turi teisę gauti visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu: suaugusieji - aparatą vienai ausiai, o vaikai iki 12 metų - aparatus vienai arba abiem ausims. Nemokamai klausos aparatai išduodami vieną kartą per 5 metus.
Privalomojo sveikatos draudimo tarybos 2001-03-30 nutarimas Nr.2/10 Dėl aprūpinimo klausos aparatais ir jų išdavimo tvarkos patvirtinimo
3.
Ortopedijos technika ir protezavimas
Kompensuojama visa bazinė ortopedijos technikos kaina.
Sveikatos apsaugos ministro 2006-03-31įsakymas Nr. V-234 Dėl valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos patvirtinimo
Kompensuojama mažiausia operacijos atlikimo laikotarpiu VLK pirkto atitinkamos grupės endoprotezo kaina.
Privalomojo sveikatos draudimo tarybos 1999-09-28 įsakymas Nr.3/4 Dėl išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkos
4.
Būsto pritaikymas
Savivaldybės asmenims su labai ryškiais ir ryškiais judėjimo bei apsitarnavimo funkcijų sutrikimais, būstui pritaikyti naudoja 80 proc. valstybės biudžeto lėšų ir 20 proc. savivaldybės biudžeto lėšų.
Savivaldybės asmenims su vidutiniais judėjimo bei apsitarnavimo funkcijų sutrikimais, būstui pritaikyti naudoja 50 proc. valstybės biudžeto lėšų ir 20 proc. savivaldybės biudžeto lėšų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-06-28 nutarimas Nr.638 Dėl Būsto pritaikymo žmonėms su negalia 2007-2011 metais programos patvirtinimo
2. Finansinės pagalbos priemonės
1.
Specialusis nuolatinės slaugos poreikis (vaikas ir asmenims iki 24 metų (iš vaikystės) 2,5 bazinės pensijos dydžio, kitiems asmenims 1,5 bazinės pensijos dydžio).
Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (vaikas ir asmenims iki 24 metų (iš vaikystės) 1 bazinės pensijos dydžio, kitiems asmenims 0,5 bazinės pensijos dydžio).
Specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 32 MGL dydžio).
Specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (0,25MGL dydžio).
Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymas Nr. A1-120/V-346 Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo
2.
Darbas
Nustatomas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis ir mokama profesinės reabilitacijos pašalpa (draustiems pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (5 straipsnis,) nedraustiems - 2 bazinės pensijos dydžio).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-18 nutarimas Nr. 413 Dėl profesinės reabilitacijos pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo
3.
Komunalinės paslaugos
20 proc. MGL dydžio išmokos mokamos auginantiems vaikus iki 18 m. (besimokančius bendrojo lavinimo mokykloje, profesinėje, aukštesniojoje mokykloje ar aukštojoje mokykloje dienine forma - iki 24 m.) neįgaliesiems, kurie yra pripažinti nedarbingi ir kurių šeimose nėra darbingų šeimos narių.
Jeigu šeimoje gyvena du ir daugiau nedarbingų neįgaliųjų, išmoka mokama vienam iš neįgaliųjų asmenų nepriklausomai nuo to, ar šeimoje yra darbingų šeimos narių.
LRV nutarimas 2006-02-13 Nr. 152 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 193 Dėl Medicininio ir socialinio invalidų aptarnavimo bei materialinės padėties garantijų pakeitimo
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-04-6 d. įsakymas Nr. A1-98 Dėl Išmokų neįgaliesiems mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo
4.
Mokslas
Finansinė parama teikiama studijuojantiems neįgaliesiems:
1) specialiesiems poreikiams tenkinti 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio tikslinių išmokų kiekvieną mėnesį;
2) studijuojantiems iš dalies valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose arba nefinansuojamose vietose -3,2 Lietuvos respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus gyvenimo lygio dydžio tikslinių išmokų kiekvieną mėnesį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006- nutarimas Nr. Dėl neįgaliųjų, studijuojančių aukštosiose mokyklose, rėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo
Specialiųjų poreikių asmenys švietimo įstaigose ir namuose aprūpinami ugdymui skirta kompensacine technika.
Specialiojo ugdymo įstatymas (25 straipsnis)
3. Socialinės paslaugos
Socialinės paslaugos
Teikiamos bendrosios ir/ar specialiosios socialinės paslaugos.
Socialinių paslaugų įstatymas
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-04-05 įsakymas Nr.A1-93 Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo
----------------------------------------------------------------------------------
nformacija apie neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę ir ženklą Neįgalusis
Nuo sausio 1 d. įsigalioja neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarka (patvirtinta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2009, Nr. 135-5917), tačiau, kaip ir nurodyta Kelių eismo taisyklėse, tebegalios ir skiriamasis ženklas Neįgalusis.
Naująsias korteles neįgalieji galės gauti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniuose skyriuose. Teisę įsigyti kortelę turi:
darbingo amžiaus asmenys, kuriems yra nustatytas darbingumo lygis nuo 0 iki 55 proc., ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas specialiųjų poreikių lygis, ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius.
Asmuo, norėdamas gauti kortelę, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui turės pateikti prašymą išduoti kortelę, neįgaliojo pažymėjimą, vairuotojo pažymėjimą, 3 x 4 cm dydžio nuotrauką (spalvotą arba nespalvotą).
Mokestis už neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių išdavimą nebus imamas. Jos galios tol, kol truks darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių lygio nustatymo terminas.
Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė suteikia teisę neįgaliesiems, vairuojantiems lengvuosius automobilius, sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose stovėjimo vietose arba vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia Kelių eismo taisyklės toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra.
Smulkesnė informacija dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos yra teikiama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje telefonu (8 5) 213 6882.
Atnaujintas ir skiriamojo ženklo Neįgalusis išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašas (patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-670 Dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą Neįgalusis, nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą Neįgalusis, išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo.)
Nuo sausio 1 d. asmenų grupės, turinčios teisę naudoti skiriamąjį ženklą Neįgalusis kelionės metu, yra šios:
· fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius ir kuriems yra nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis;
· fiziniai asmenys, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 025 procentų darbingumo lygis, ar asmenis, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenis, kuriems yra nustatytas neįgalumo lygis;
· juridiniai asmenys, kai jiems priklausančiomis motorinėmis transporto priemonėmis (lengvaisiais automobiliais, mikroautobusais ir autobusais) vežami neįgalieji ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat jo teritorinių skyrių darbuotojai, kai šiam centrui priklausančiomis transporto priemonėmis yra teikiamos techninės pagalbos priemonių pristatymo paslaugos neįgaliesiems.
Dokumentas, patvirtinantis teisę naudoti skiriamąjį ženklą Neįgalusis, yra neįgaliojo pažymėjimas, kurį privalu turėti kelionės metu. Šį ženklą, kaip ir iki šiol, bus galima įsigyti savo lėšomis prekybos vietose, juo turi būti pažymėtas automobilio priekis ir galas.
Skiriamojo ženklo Neįgalusis išdavimas prilyginamas šio ženklo įsigijimui asmens lėšomis prekybos vietose.
Transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą Neįgalusis turintys neįgalieji arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas turi būti pažymėti šiuo ženklu.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 (Nauja nutarimo redakcija nuo 2008-09-01), XXIII skyriuje Neįgaliųjų transporto priemonių eismas nurodyta, kad:
187. Vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu Neįgalusis, leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais Eismas draudžiamas ir Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas.
188. Vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu Neįgalusis arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama:
188.1. stovėti ilgiau, negu leidžiama, vietose, kur stovėjimo laikas apribotas atitinkamais kelio ženklais;
188.2. sustoti ir stovėti kelio ženklų Sustoti draudžiama, Stovėti draudžiama galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 ženklinimo linijomis.
40. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį nuo mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą.
VII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
41. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
42. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
43. Jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
44. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų.
45. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
46. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio.
47. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį nuo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą.
VIII. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
48. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
49. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
50. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas ir turimą turtą.
51. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas.
52. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą pateikiama raštu pildomas prašymas-paraiška suteikti socialines paslaugas, kuriame nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
53. Prašymo-paraiškos formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
54. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė, kuri nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
55. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis.
56. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, savivaldybė turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
57. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
58. Asmens (šeimos narių), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos.
59. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės gali būti nevertinamos savivaldybės patvirtintais atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas atvejais ir sąlygomis.
60. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
61. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
62. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys pageidaujančių gauti socialines paslaugas asmenų (jų suaugusių šeimos narių) ar jų globėjų (rūpintojų) arba socialines paslaugas organizuojančių ar teikiančių institucijų ar įstaigų prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo parengia ir išduoda pažymas apie asmens (šeimos) gaunamas pajamas arba turimą turtą.
63. Valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos savivaldybių prašymu turi parengti ir pateikti joms informaciją, susijusią su asmens (šeimų narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimu.
64. Savivaldybė užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
65. Socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
66. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) privalo pranešti savivaldybei apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
67. Savivaldybė, gavusi informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtosios informacijos gavimo.
68. Savivaldybė, gavusi informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per vienerius metus nuo minėtosios informacijos gavimo.
69. Savivaldybė turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.
IX. ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
70. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitoma:
70.1. su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos;
70.2. individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
70.3. individualios veiklos pajamos, gautos verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;
70.4. pajamos iš žemės ūkio veiklos;
70.5. išmokos žemės ūkio veiklai;
70.6. pensijos ir (ar) pensijų išmokos: valstybinė socialinio draudimo pensija, valstybinė pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, valstybinė signataro renta, valstybinė signataro našlių ir našlaičių renta, artistų renta (kompensacinė išmoka teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams), profesoriaus emerito mėnesinė išmoka, kitos išmokos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; pensijų išmokos, gaunamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (Žin., 2003, Nr. 75-3472) ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 55-1765; 2003, Nr. 75-3473); užsienio valstybių pensijos;
70.7. valstybinės šalpos išmokos (išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, kai teikiamos bendrosios socialinės paslaugos, socialinė priežiūra), mokamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 96-1873; 2005, Nr. 71-2556);
70.8. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;
70.9. nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 4-26);
70.10. palūkanos;
70.11. dividendai;
70.12. vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (Žin., 2000, Nr. 74-2262);
70.13. turto nuomos pajamos;
70.14. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2003, Nr. 114-5114) arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą (Žin., 1997, Nr. 67-1656);
70.15. žalos atlyginimo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą.
71. Šio Aprašo 70 punkte nurodytos pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
72. Pajamas, numatytas šio Aprašo 70.170.5 ir 70.970.15 punktuose, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje skirti socialines paslaugas.
73. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, savivaldybė gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
74. Duomenis apie šio Aprašo 70.6 ir 70.8 punktuose nurodytas pajamas savivaldybė gauna iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis. Jeigu tokių sutarčių savivaldybės administracija nesudariusi, duomenys gaunami (surenkami) iš pateiktų pažymų.
75. Duomenis apie šio Aprašo 70.7 punkte nurodytas pajamas nurodo savivaldybė.
76. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 70.170.15 punktuose.
77. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 70.170.6 punktuose.
78. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, vidutinės šio asmens 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos ir visų šeimos narių 3 mėnesių pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.
79. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
80. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, nedarbo, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
81. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.
82. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos tik tada, kai yra šios veiklos apskaitos dokumentai.
X. ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
83. Asmens turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
84. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo turėtas turtas:
84.1. statiniai (įskaitant nebaigtus statyti statinius);
84.2. privalomos registruoti transporto priemonės;
84.3. privaloma registruoti žemės ūkio technika;
84.4. žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių žemę);
84.5. akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai;
84.6. piniginės lėšos.
85. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą šio Aprašo 84 punkte nurodytą turtą.
86. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, bet šio kreipimosi metu pakeistas į kitą kurį nors šio Aprašo 84 punkte nurodytą turtą, sumuojant visą 84 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą.
87. Tais atvejais, kai asmeniui šio Aprašo 84 punkte nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
88. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir šios šeimos gyvenamoji patalpa yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
89. Duomenis apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) savivaldybė gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimogavimo sutartį, kurią sudaro savivaldybės institucija su valstybės įmone Registrų centru.
90. Statinių (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir žemės (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių žemę) vidutinę rinkos vertę tvirtina komisija privalomam registruoti turtui įvertinti pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę miestuose, miesteliuose ir kaimuose.
91. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos, turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo, pirkimopardavimo, dovanojimo sutartys, paveldėjimo dokumentų kopijos ir kita).
92. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, savivaldybė gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
93. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 2000 litų. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 2000 litų.
94. Turto normatyvas asmeniui 12 kv. metrų būsto naudingojo ploto.
95. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertės.
96. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti tvirtinamos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos kainos Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei rajonuose (be savivaldybių centrų) piniginei socialinei paramai mažas pajamas gaunančioms šeimoms gauti.
-----------------------------------------------------------------------
Neįgaliems asmenims taikomos pagrindinės lengvatos
Lengvatos apibūdinimas ir teisės aktai:
1.Vaistai
100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui:
asmenims, pripažintiems nedarbingais (0-25 proc.);
asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kuriems teisės aktų tvarka nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
50 procentų bazinės kainos kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Kompensuojamų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui:
asmenims, pripažintiems iš dalies darbingais (30-40 proc.);
senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir asmenims, kuriems nustatyta antra invalidumo grupė.
Sveikatos draudimo įstatymas (10 straipsnis)
2.Gydymas
Visa bazinė kaina kompensuojama medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą
asmenims, pripažintiems nedarbingais (0-25 proc.);
asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Sveikatos draudimo įstatymas(11 straipsnis)
Ligos ar traumos atveju, dirbantys ir gaunantys valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją, vieną kartą per kalendorinius metus, gali gauti 90 dienų trukmės laikinojo nedarbingumo pašalpą (asmenims, pripažintiems nedarbingais (0-25 proc.) arba iš dalies darbingais (30-40proc.) asmenims, kuriems buvo nustatyta I ar II invalidumo grupė ir senatvės pensijos amžiaus asmenims, kuriems teisės aktų tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis).
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas(9 straipsnis)
3.Vykimas per pasienio kontrolės punktus
Teisę vykti be eilės turi lengvieji automobiliai:
kuriuos vairuoja neįgalieji, pateikę transporto priemonės registravimo liudijimą ir neįgaliojo pažymėjimą arba iki 2007 m. birželio 30 d. invalido pažymėjimą, ir lengvieji automobiliai;
kuriais vežami asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti nedarbingais, arba asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
LRV nutarimas 2006-06-01 Nr.524 Dėl LRV 2001 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 126 Dėl pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo pakeitimo.
4.Ženklo Neįgalusis naudojimas
Teisę ženklą naudoti turi fizinis asmuo:
kuriam nustatytas mažesnis negu 55 proc. darbingumo lygis, ir, kuris pats vairuoja automobilį;
sukakęs senatvės pensijos amžiaus, kuriam nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir ,kuris pats vairuoja automobilį;
kuris veža asmenį, pripažintą nedarbingu ar sukakusį senatvės pensijos amžių, kuriam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
Socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-01-28 įsakymas Nr. A1-20/1V-23/V-67 ,,Dėl skiriamojo ženklo ,,Neįgalusis išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo
5.Transporto lengvatos
Teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba mėnesinį vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 proc. nuolaida, bei juos lydintis vienas asmuo:
asmenys, pripažinti nedarbingais;
senatvės pensijos amžiaus asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba mėnesinį vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 proc. nuolaida:
asmenys, pripažinti iš dalies darbingais;
senatvės pensijos amžiaus asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Transporto lengvatų įstatymas (5 straipsnis)
6.Gyvenamasis plotas
Valstybės parama būstui įsigyti, ar pritaikyti neįgaliųjų poreikiams teikiama:
nedarbingiems ar iš dalies darbingiems asmenims;
senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas specialiųjų poreikų lygis;
šeimoms, kuriose yra asmuo pripažintas nedarbingu arba iš dalies darbingu, arba asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams modernizuoti įstatymas (4 straipsnis)
Subsidija būsto kredito daliai padengti teikiama kreditų gavėjams - nedarbingiems arba iš dalies darbingiems, arba kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, arba šeimoms, kuriose yra asmuo pripažintas nedarbingu arba iš dalies darbingu , arba asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis. - padengiama 20 proc. suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams modernizuoti įstatymas (6 straipsnis)
Šeima, kurioje yra neįgalusis, turi teisę į socialinį būstą.
Neįgalių asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybėje datą.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams modernizuoti įstatmas
7.Darbas
Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai:
asmenys, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis;
asmenys, kuriems 45-55 proc. darbingumo lygis.
Užimtumo rėmimo įstatymas (4 straipsnis)
Darbdaviams, įdarbinusiems asmenis, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis, kiekvieną mėnesį už kiekvieną dirbantį asmenį per visą jų darbo laikotarpį mokama už faktiškai dirbtą laiką pagal LRV patvirtintą minimalų valandinį atlygį apskaičiuoto darbo užmokesčio subsidija;
Darbdaviams, įdarbinusiems asmenis, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis, subsidijos darbo užmokesčiui mokamos iki 12 mėnesių.
Užimtumo rėmimo įstatymas (26 straipsnis)
Parama darbo vietoms steigti ir jų steigimo subsidijavimas.
Užimtumo rėmimo įstatymas (29, 30 straipsniai)
Asmenis, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis ir pradedantiems savo verslą, skiriama parama darbo vietai steigti.
Užimtumo rėmimo įstatymas (32 straipsnis)
Neįgaliesiems mokamas priklausančios bedarbio pašalpos ir gaunamos pensijos skirtumas.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymas (15 straipsnis)
Neapmokestinamas darbo užmokesčio dydis 800 litų:
asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis;
senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Neapmokestinamas darbo užmokesčio dydis 600 litų:
asmenims, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis;
senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų tvarka nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (20 straipsnis)
8.Atostogos
Neįgaliesiems - 35 kalendorinių dienų atostogos.
Darbo kodeksas (166 straipsnis)
Neįgaliesiems - 30 kalendorinių dienų neapmokamos atostogos.
Darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku.
Darbo kodeksas (184 straipsnis)
9.Žemė
Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai asmenys, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis, kai minėtų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir jiems priklausančio žemės sklypo dydis neviršija savivaldybių tarybų nustatytų neapmokestinamųjų dydžių. Teikiant lengvatą, prie darbingų asmenų nepriskiriami mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai.
Žemės mokesčio įstatymas (6 straipsnis)
Asmenims, pripažintiems nedarbingais ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ir kuriems nustatyta tvarka atkurtos nuosavybės teisės į valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, už juos, taip pat už atsisakytą sklypą mieste atlyginama pinigais iki nustatyo termino.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200-06-27 nutarimas Nr. 730 ,,Dėl Piliečių, kuriems atlyginama už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašo
10.Indėliai
Atkurtomis santaupomis pradedama laisvai disponuoti tokia eilės tvarka:
Neįgalieji, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; asmenys, pripažinti nedarbingais bei jų sutuoktiniai ir asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis bei jų sutuoktiniai arba slaugytojams (sutuoktiniai, tėvai, globėjai, rūpintojai), slaugantiems namuose neįgalų asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Asmenys, pripažinti iš dalies darbingais ir asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas (6 straipsnis)
11.Teisinė pagalba
Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi:
asmenys, kurie yra pripažinti nedarbingais;
asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
taip pat šių asmenų globėjai, (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (12 straipsnis)
12.Valstybės rinkliava
Už asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimą bei pakeitimą, už dokumento, patvirtinančio asmens gyvenamąją vietą, išdavimą nuo valstybės rinkliavos atleidžiami asmenys:
kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis;
kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis
Rinkliavų įstatymas (6 straipsnis)
Neįgaliems vaikams taikomos pagrindinės lengvatos
Lengvatos apibūdinimas ir teisės aktai
1.Vaistai
100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui.
Sveikatos draudimo įstatymas (10 straipsnis)
2.Gydymas
Visa bazinė kaina kompensuojama medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą.
Kompensuojama 90 procentų bazinės sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo kainos.
Sveikatos draudimo įstatymas (11 straipsnis)
3.Vykimas per pasienio kontrolės punktus
Teisę vykti be eilės turi lengvieji automobiliai, kuriais vežami neįgalūs vaikai, pateikę neįgaliojo pažymėjimą.
LRV nutarimas 2006-06-01 Nr.524 Dėl LRV 2001 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 126 Dėl pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo pakeitimo
4.Ženklo Neįgalusis naudojimas
Teisę ženklą naudoti turi fizinis asmuo, kuris veža vaiką, kuriam nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-01-28 įsakymas Nr. A1-20/1V-23/V-67 Dėl skiriamojo ženklo Neįgalusis išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo
5.Transporto lengvatos
Teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba mėnesinį vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 proc. nuolaida, bei juos lydintis vienas asmuo.
Transporto lengvatų įstatymas (5 straipsnis)
6.Gyvenamasis plotas
Valstybės parama būstui įsigyti, ar pritaikyti neįgaliųjų poreikiams teikama:
asmenims, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis;
šeimoms, kuriose yra asmuo, kuriam nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams modernizuoti įstatymas (4 straipsnis)
Šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas, iki 2002 12 31 lengvatinėmis sąlygomis gavusiems kreditus ir po 2003 01 01 šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas, - padengiama 20 procentų suteikto kredito likučio sumos.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įgyvendinimo įstatymas (2-1 straipsnis)
Subsidija būsto kredito daliai padengti teikiama kreditų gavėjams - šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas padengiama 20 proc. suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos.
Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas (6 straipsnis)
Šeima, kurioje yra neįgalus vaikas, gyvenanti savivaldybės išnuomotame būste, kurio naudingasis plotas, tenkantis 1 šeimos nariui yra mažesnis kaip 10 kv.m. arba 14 kv. m., turi teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą (8 ir 9 straipsnis).
Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas
Šeimose, kuriose yra neįgalus vaikas ir turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybėje datą. Į šį sąrašą įrašomos šeimos, kuriose yra neįgalus vaikas.
Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas (11 straipsnis)
7.Darbas
Darbo rinkoje papildomai remiami:
neįgalieji, kuriems nustatytas neįgalumo lygis;
šeimos pasirinkimu vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas, faktiškai auginantis neįgalų vaiką iki 18 metų.
Užimtumo rėmimo įstatymas (4 straipsis)
Įdarbinimas subsidijuojant:
darbdaviams įdarbinusiems asmenis, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, kiekvieną mėnesį už kiekvieną dirbantį asmenį per visą jų darbo laikotarpį mokama faktiškai dirbtą laiką pagala LRV patvirtintą minimalų valandinį atlygį apskaičiuoto darbo užmokesčio subsidija;
darbdaviams įdarbinusiems asmenis, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, ir šeimos pasirinkimu vaiko motiną (įmotę) arba tėvą (įtėvį), vaiko globėją, rūpintoją, faktiškai auginantį neįgalų vaiką iki 18 metų, subsidijos darbo užmokesčiui mokamos iki 12 mėnesių.
Užimtumo rėmimo įstatymas (26 straipsnis)
Neapmokestinamas darbo užmokesčio dydis -800 litų - asmenims, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
Neapmokestinamas darbo užmokesčio dydis -600 litų- asmenims, kuriems nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (20 straipsnis)
Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), apmokant už tai iš įmonių, įstaigų, organizacijų ir ūkio lėšų.
Darbo kodeksas (214 straipsnis)
8.Atostogos
Neįgaliesiems - 35 kalendorinių dienų atostogos.
Darbo kodeksas (166 straipsnis)
Darbuotojams, vieniems auginantiems neįgalų vaiką, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos.
Darbo kodeksas (166 straipsnis)
Teisė pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po 6 mėnesių nepertraukiamo darbo įmonėje, turi darbuotojai vieni auginantys neįgalų vaiką.
Darbo kodeksas (169 straipsnis)
darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų iki 30 kalendorinių dienų suteikiamos nemokamos atostogos darbuotojų reikalavimu.
Darbo kodeksas (184 straipsnis)
9.Indėliai
Atkurtomis santaupomis pradedama laisvai disponuoti šeimos, auginančios neįgalius vaikus.
Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas (6 straipsnis)
11.Teisinė pagalba
Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi asmenys:
kuriems nustatytas sunkus neįgaluma;
šių asmenų globėjai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti bei ginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (12 straipsnis)
13.Valstybės rinkliava
Už asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimą bei pakeitimą, už dokumento, patvirtinančio asmens gyvenamąją vietą, išdavimą nuo valstybės rinkliavos atleidžiami asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis .
Rinkliavos įstatymas (6 straipsnis)
Neįgaliems asmenims nustatomi pagrindiniai specialieji poreikiai
Specialiosios pagalbos priemonės
Specialieji poreikiai ir teisės aktai
Techninės pagalbos priemonės
Techninės pagalbos priemonės išduodamos ir remontuojamos nemokamai (vaikams ir nedarbingiems neįgaliesiems ir I gr. invalidams), kitiems neįgaliesiems iki 1500 Lt.
Elektriniai vežimėliai kartą per 8 metus kompensuojami - 95 proc. elektrinio vežimėlio kainos. Remontas - kompensuojama 80 procentų remonto ir baterijų keitimo išlaidų.Asmuo turi teisę vieną kartą per 4 metus gauti aktyvaus tipo vežimėlio įsigijimo išlaidų kompensaciją, bet ne daugiau kaip 2500 litų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-08-23 įsakymas Nr. A1-238 Dėl neįgaliųjų aprūpinimo pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo
2.
Klausos aparatai
Klausos aparatą nemokamai turi teisę gauti visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu: suaugusieji - aparatą vienai ausiai, o vaikai iki 12 metų - aparatus vienai arba abiem ausims. Nemokamai klausos aparatai išduodami vieną kartą per 5 metus.
Privalomojo sveikatos draudimo tarybos 2001-03-30 nutarimas Nr.2/10 Dėl aprūpinimo klausos aparatais ir jų išdavimo tvarkos patvirtinimo
3.
Ortopedijos technika ir protezavimas
Kompensuojama visa bazinė ortopedijos technikos kaina.
Sveikatos apsaugos ministro 2006-03-31įsakymas Nr. V-234 Dėl valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos patvirtinimo
Kompensuojama mažiausia operacijos atlikimo laikotarpiu VLK pirkto atitinkamos grupės endoprotezo kaina.
Privalomojo sveikatos draudimo tarybos 1999-09-28 įsakymas Nr.3/4 Dėl išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkos
4.
Būsto pritaikymas
Savivaldybės asmenims su labai ryškiais ir ryškiais judėjimo bei apsitarnavimo funkcijų sutrikimais, būstui pritaikyti naudoja 80 proc. valstybės biudžeto lėšų ir 20 proc. savivaldybės biudžeto lėšų.
Savivaldybės asmenims su vidutiniais judėjimo bei apsitarnavimo funkcijų sutrikimais, būstui pritaikyti naudoja 50 proc. valstybės biudžeto lėšų ir 20 proc. savivaldybės biudžeto lėšų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-06-28 nutarimas Nr.638 Dėl Būsto pritaikymo žmonėms su negalia 2007-2011 metais programos patvirtinimo
2. Finansinės pagalbos priemonės
1.
Specialusis nuolatinės slaugos poreikis (vaikas ir asmenims iki 24 metų (iš vaikystės) 2,5 bazinės pensijos dydžio, kitiems asmenims 1,5 bazinės pensijos dydžio).
Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (vaikas ir asmenims iki 24 metų (iš vaikystės) 1 bazinės pensijos dydžio, kitiems asmenims 0,5 bazinės pensijos dydžio).
Specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 32 MGL dydžio).
Specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (0,25MGL dydžio).
Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymas Nr. A1-120/V-346 Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo
2.
Darbas
Nustatomas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis ir mokama profesinės reabilitacijos pašalpa (draustiems pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (5 straipsnis,) nedraustiems - 2 bazinės pensijos dydžio).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-18 nutarimas Nr. 413 Dėl profesinės reabilitacijos pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo
3.
Komunalinės paslaugos
20 proc. MGL dydžio išmokos mokamos auginantiems vaikus iki 18 m. (besimokančius bendrojo lavinimo mokykloje, profesinėje, aukštesniojoje mokykloje ar aukštojoje mokykloje dienine forma - iki 24 m.) neįgaliesiems, kurie yra pripažinti nedarbingi ir kurių šeimose nėra darbingų šeimos narių.
Jeigu šeimoje gyvena du ir daugiau nedarbingų neįgaliųjų, išmoka mokama vienam iš neįgaliųjų asmenų nepriklausomai nuo to, ar šeimoje yra darbingų šeimos narių.
LRV nutarimas 2006-02-13 Nr. 152 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 193 Dėl Medicininio ir socialinio invalidų aptarnavimo bei materialinės padėties garantijų pakeitimo
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-04-6 d. įsakymas Nr. A1-98 Dėl Išmokų neįgaliesiems mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo
4.
Mokslas
Finansinė parama teikiama studijuojantiems neįgaliesiems:
1) specialiesiems poreikiams tenkinti 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio tikslinių išmokų kiekvieną mėnesį;
2) studijuojantiems iš dalies valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose arba nefinansuojamose vietose -3,2 Lietuvos respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus gyvenimo lygio dydžio tikslinių išmokų kiekvieną mėnesį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006- nutarimas Nr. Dėl neįgaliųjų, studijuojančių aukštosiose mokyklose, rėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo
Specialiųjų poreikių asmenys švietimo įstaigose ir namuose aprūpinami ugdymui skirta kompensacine technika.
Specialiojo ugdymo įstatymas (25 straipsnis)
3. Socialinės paslaugos
Socialinės paslaugos
Teikiamos bendrosios ir/ar specialiosios socialinės paslaugos.
Socialinių paslaugų įstatymas
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-04-05 įsakymas Nr.A1-93 Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo
----------------------------------------------------------------------------------
nformacija apie neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę ir ženklą Neįgalusis
Nuo sausio 1 d. įsigalioja neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarka (patvirtinta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2009, Nr. 135-5917), tačiau, kaip ir nurodyta Kelių eismo taisyklėse, tebegalios ir skiriamasis ženklas Neįgalusis.
Naująsias korteles neįgalieji galės gauti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniuose skyriuose. Teisę įsigyti kortelę turi:
darbingo amžiaus asmenys, kuriems yra nustatytas darbingumo lygis nuo 0 iki 55 proc., ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas specialiųjų poreikių lygis, ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius.
Asmuo, norėdamas gauti kortelę, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui turės pateikti prašymą išduoti kortelę, neįgaliojo pažymėjimą, vairuotojo pažymėjimą, 3 x 4 cm dydžio nuotrauką (spalvotą arba nespalvotą).
Mokestis už neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių išdavimą nebus imamas. Jos galios tol, kol truks darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių lygio nustatymo terminas.
Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė suteikia teisę neįgaliesiems, vairuojantiems lengvuosius automobilius, sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose stovėjimo vietose arba vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia Kelių eismo taisyklės toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra.
Smulkesnė informacija dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos yra teikiama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje telefonu (8 5) 213 6882.
Atnaujintas ir skiriamojo ženklo Neįgalusis išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašas (patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-670 Dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą Neįgalusis, nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą Neįgalusis, išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo.)
Nuo sausio 1 d. asmenų grupės, turinčios teisę naudoti skiriamąjį ženklą Neįgalusis kelionės metu, yra šios:
· fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius ir kuriems yra nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis;
· fiziniai asmenys, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 025 procentų darbingumo lygis, ar asmenis, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenis, kuriems yra nustatytas neįgalumo lygis;
· juridiniai asmenys, kai jiems priklausančiomis motorinėmis transporto priemonėmis (lengvaisiais automobiliais, mikroautobusais ir autobusais) vežami neįgalieji ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat jo teritorinių skyrių darbuotojai, kai šiam centrui priklausančiomis transporto priemonėmis yra teikiamos techninės pagalbos priemonių pristatymo paslaugos neįgaliesiems.
Dokumentas, patvirtinantis teisę naudoti skiriamąjį ženklą Neįgalusis, yra neįgaliojo pažymėjimas, kurį privalu turėti kelionės metu. Šį ženklą, kaip ir iki šiol, bus galima įsigyti savo lėšomis prekybos vietose, juo turi būti pažymėtas automobilio priekis ir galas.
Skiriamojo ženklo Neįgalusis išdavimas prilyginamas šio ženklo įsigijimui asmens lėšomis prekybos vietose.
Transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą Neįgalusis turintys neįgalieji arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas turi būti pažymėti šiuo ženklu.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 (Nauja nutarimo redakcija nuo 2008-09-01), XXIII skyriuje Neįgaliųjų transporto priemonių eismas nurodyta, kad:
187. Vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu Neįgalusis, leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais Eismas draudžiamas ir Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas.
188. Vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu Neįgalusis arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama:
188.1. stovėti ilgiau, negu leidžiama, vietose, kur stovėjimo laikas apribotas atitinkamais kelio ženklais;
188.2. sustoti ir stovėti kelio ženklų Sustoti draudžiama, Stovėti draudžiama galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 ženklinimo linijomis.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SVEIKATOS DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
1996 m. gegužės 21 d. Nr. I-1343
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato sveikatos draudimo rūšis, privalomojo sveikatos draudimo sistemą: privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ir vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pagrindus, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančias institucijas, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų ir sveikatos priežiūros įstaigų teises bei pareigas vykdant privalomąjį sveikatos draudimą, ginčų nagrinėjimo tvarką, papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo pagrindus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos šio Įstatymo nustatyto dydžio įmokos.
2. Draudėjai juridiniai asmenys ir jų filialai bei atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnyje nurodytus asmenis.
3. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos draudžiamųjų ir (arba) jų draudėjų mokamos šio Įstatymo nustatyto dydžio įmokos.
4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas šiame Įstatyme nustatytų pajamų ir išlaidų planas biudžetiniams metams.
5. Privalomasis sveikatos draudimas valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.
6. Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlyginamos pagal šias sutartis po papildomojo sveikatos draudimo draudiminio įvykio. Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas vykdomas šio Įstatymo, Draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
7. Individuali veikla kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas).
8. Atlikėjo veikla kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
9. Sporto veikla kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
3 straipsnis. Sveikatos draudimo rūšys
Sveikatos draudimas yra:
1) privalomasis;
2) papildomasis (savanoriškasis).
4 straipsnis. Institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą
1. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo taryba;
2) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau Valstybinė ligonių kasa);
3) teritorinės ligonių kasos.
2. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklą nustato šis Įstatymas ir kiti teisės aktai.
5 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai
Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teikti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
6 straipsnis. Draudžiamieji ir apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu
1. Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;
2) laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, jeigu jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai;
3) užsieniečiai, nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 17 ir 18 punktuose.
2. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys šalyse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl privalomojo sveikatos draudimo, ir šių šalių piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys Lietuvos Respublikoje, draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu šių sutarčių nustatyta tvarka.
3. Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (toliau apdraustieji) laikomi:
[1 punkto redakcija iki 2010-01-01]
1) asmenys, už kuriuos šio Įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nustatytos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 dalyse;
[1 punkto redakcija nuo 2010-01-01]
*1) asmenys, už kuriuos šio Įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nustatytos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3, 4, 5, 7, 8 ir 9 dalyse;
*Pastaba. 1 punkto nuostatos taikomas apskaičiuojant ir mokant 2010 ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
2) valstybės lėšomis draudžiami asmenys, išvardyti šio straipsnio 4 dalyje.
[4 dalies redakcija iki 2010-01-01]
4. Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 8 dalis), laikomi:
1) asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;
2) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą;
3) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;
4) moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;
5) vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų;
6) asmenys iki 18 metų;
7) Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;
8) valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;
9) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. visiška negalia);
10) asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais;
11) asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą;
12) pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai bei jiems prilyginti asmenys ir asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;
13) asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
14) buvusieji geto ir buvusieji mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;
15) valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;
16) asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas;
17) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
18) papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai: asmenys iki 18 metų, asmenys, kuriems nustatyta liga ar organizmo būklė, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, asmenys, kuriems sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius;
19) nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.
[4 dalies redakcija nuo 2010-01-01]
*4. Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 8 dalis), laikomi:
1) asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;
2) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą;
3) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;
4) moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, ir nedirbančios moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;
5) vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų;
6) asmenys iki 18 metų;
7) Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;
8) valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;
9) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. visiška negalia);
10) asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais;
11) asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;
12) pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;
13) asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
14) buvę geto ir buvę mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;
15) valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;
16) asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas;
17) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
18) papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai: asmenys iki 18 metų, asmenys, kuriems nustatyta liga ar organizmo būklė, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, asmenys, kuriems sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius;
19) nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.
*Pastaba. 4 dalies nuostatos taikomas apskaičiuojant ir mokant 2010 ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
5. Lietuvos Respublikos karių, užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečių, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje (išskyrus šio straipsnio 4 dalies 18 punkte nurodytus asmenis), teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistųjų laisvės atėmimu bei asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau Vyriausybės) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
6. Privalomojo sveikatos draudimo fondas disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų asmenų privalomajam sveikatos draudimui ir asmenų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, išskyrus, kai šios paslaugos teikiamos Teisingumo, Krašto apsaugos ar Vidaus reikalų ministerijų valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2163, 2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 68-2370 (2004-04-29)
Nr. X-15, 2004-11-23, Žin., 2004, Nr. 171-6325 (2004-11-26)
Nr. X-70, 2004-12-22, Žin., 2004, Nr. 188-7002 (2004-12-31)
Nr. X-178, 2005-04-28, Žin., 2005, Nr. 61-2159 (2005-05-14)
Nr. X-317, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 86-3209 (2005-07-16)
Nr. X-593, 2006-05-04, Žin., 2006, Nr. 57-2023 (2006-05-20)
Nr. X-1803, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5239 (2008-11-25)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
Nr. XI-183, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-985 (2009-03-05)
Nr. XI-391, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3983 (2009-08-04)
7 straipsnio redakcija iki 2010 m. sausio 1 d.:
7 straipsnis. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaita
1. Draudžiamuosius privalomuoju sveikatos draudimu registruoja ir jų įskaitą tvarko teritorinės ligonių kasos Valstybinės ligonių kasos nustatyta tvarka. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą tvarko Valstybinė ligonių kasa įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka išduodami privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimai.
7 straipsnio redakcija nuo 2010 m. sausio 1 d.:
7 straipsnis. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras
1. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė.
2. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro objektai yra privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
3. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras tvarkomas ir jo duomenys teikiami vadovaujantis Valstybės registrų įstatymu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, šio registro nuostatais ir kitais teisės aktais.
4. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga yra Valstybinė ligonių kasa, o registro tvarkymo įstaigos Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos.
5. Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, išduodami privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-163, 2005-04-21, Žin., 2005, Nr. 58-2001 (2005-05-07)
Nr. XI-448, 2009-10-22, Žin., 2009, Nr. 130-5638 (2009-10-31)
8 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo galiojimas
1. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
[2 dalies redakcija iki 2010-01-01]
2. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 39 dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką. 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmokos sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas.
[2 dalies redakcija nuo 2010-01-01]
*2. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 37 ir 9 dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką. 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmokos sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas.
*Pastaba. 2 dalies nuostatos taikomas apskaičiuojant ir mokant 2010 ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
3. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, apdraustaisiais laikomi nuo šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyto statuso įgijimo dienos iki jo netekimo dienos.
[4 dalies redakcija iki 2010-01-01]
4. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 19 dalyse, šio Įstatymo 912 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas.
[4 dalies redakcija nuo 2010-01-01]
*4. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 17 ir 9 dalyse, šio Įstatymo 912 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas.
*Pastaba. 4 dalies nuostatos taikomas apskaičiuojant ir mokant 2010 ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
5. Už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokėtas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), suteiktas asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, šio Įstatymo 17 straipsnio 19 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka teritorinei ligonių kasai.
6. Jeigu teritorinė ligonių kasa nustato, kad draudžiamajam per kalendorinį mėnesį suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina viršija 100 bazinių socialinių išmokų, tos teritorinės ligonių kasos teikimu atitinkama teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija ir (arba) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga tikrina, ar asmuo yra sumokėjęs visas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Kiti asmenys tikrinami pasirinktinai.
7. Išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, ir nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos iš asmenų išieškomos šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1833, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5058 (2003-12-03)
Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
Nr. XI-183, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-985 (2009-03-05)
Nr. XI-391, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3983 (2009-08-04)
II SKYRIUS
PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO PASLAUGOS IR JŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS
9 straipsnis. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens
sveikatos priežiūros paslaugos
1. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė.
2. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama ši prevencinė medicinos pagalba:
1) informacinės paslaugos ligų profilaktikos klausimais;
2) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti draudžiamųjų sveikatos profilaktiniai patikrinimai.
3. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama:
1) pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
2) galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijos;
3) šio Įstatymo nustatytos draudžiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensacijos;
4) valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
4. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, apima:
1) slaugos ir socialines paslaugas bei patarnavimus, palaikomojo gydymo paslaugas slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir terminais, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus;
2) šio Įstatymo 11 straipsnyje numatytą medicininę reabilitaciją ir sanatorinį gydymą.
5. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos ekspertizės paslaugos:
1) draudžiamojo laikinojo nedarbingumo ekspertizė;
2) (neteko galios);
3) patologinis anatominis tyrimas asmeniui mirus.
6. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos išvardijamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše. Šį sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
7. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas gali būti detalizuojamas konkrečias sveikatos priežiūros paslaugas nurodant teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartyse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-317, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 86-3209 (2005-07-16)
10 straipsnis. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimas
apdraustiesiems
1. Apdraustiesiems yra kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus ir įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama šiems apdraustiesiems:
1) vaikams iki 18 metų;
2) asmenims, pripažintiems nedarbingais, ar asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
3. 100, 90, 80 arba 50 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama apdraustiesiems, nepaminėtiems šio straipsnio 2 dalyje, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą arba Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą pagal kompensavimo lygius.
4. 50 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, kainos gydant ambulatoriškai kompensuojama šiems šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nepaminėtiems apdraustiesiems:
1) gaunantiems valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją;
2) gaunantiems šalpos pensiją;
3) gaunantiems II grupės invalidumo pensiją arba iš dalies darbingiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas 3040 procentų darbingumo lygis.
5. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, naudojamų hospitalizuotiems stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose apdraustiesiems gydyti, išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išskyrus atvejus, kai apdraustasis savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, negu Lietuvos Respublikoje yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas. Šiuo atveju apdraustasis privalo sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą (šis skirtumas gali būti apmokamas ir iš papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo ar kitų lėšų).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-194, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2402 (2005-05-28)
Nr. X-317, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 86-3209 (2005-07-16)
11 straipsnis. Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidų kompensavimas
apdraustiesiems
1. Visa bazinė medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą, kaina kompensuojama šiems apdraustiesiems:
1) vaikams iki 18 metų;
2) asmenims, pripažintiems nedarbingais, ar asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
3) asmenims, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kurios įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą.
2. 90 procentų bazinės sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo kainos kompensuojama šiems apdraustiesiems:
1) vaikams iki 7 metų;
2) asmenims iki 18 metų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais.
3. Bazinę medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo kainą nustato Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
4. Išlaidų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-317, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 86-3209 (2005-07-16)
12 straipsnis. Galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo ir centralizuotai
apmokamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių išlaidų
kompensavimas
Galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo ir centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių išlaidų kompensavimo tvarką ir sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
III SKYRIUS
PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FINANSAI
13 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindas
Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Įstatymas papildomas 13(1) straipsniu nuo tų metų, kurių ataskaitų rinkinius viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, sausio 1 dieną:
131 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo administravimo įstaigų finansinių ataskaitų rinkinių ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio sudėtį ir jų sudarymo reikalavimus reglamentuoja Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo administravimo įstaigų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių sudėtį ir jų sudarymo reikalavimus reglamentuoja šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1220, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3052 (2007-07-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1828, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5377 (2008-11-29)
14 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas sudaromas vieneriems metams nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
2 dalies redakcija iki tų metų, kurių ataskaitų rinkinius viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, sausio 1 dieną:
2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir jo vykdymo metinę apyskaitą rengia Valstybinė ligonių kasa. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. Vyriausybė apsvarsto atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas tvirtinamas įstatymu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinę apyskaitą kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 15 dienos, Sveikatos apsaugos ministerija teikia svarstyti Vyriausybei. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinę apyskaitą tvirtina Seimas.
2 dalies redakcija nuo tų metų, kurių ataskaitų rinkinius viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, sausio 1 dieną:
2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, metinių biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinius ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį rengia Valstybinė ligonių kasa. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. Vyriausybė apsvarsto atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas tvirtinamas įstatymu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada, valstybinio audito išvada arba auditoriaus išvada su išvada dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patikrinimo kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 15 dienos, Sveikatos apsaugos ministerija teikia svarstyti Vyriausybei. Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį tvirtina Seimas.
3. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas per vidutinės trukmės laikotarpį (3 metus) turi būti subalansuotas.
4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1220, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3052 (2007-07-12)
Nr. X-1828, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5377 (2008-11-29)
15 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:
1) apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos bei už juos mokamos įmokos;
2) valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;
3) institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;
4) papildomi valstybės biudžeto asignavimai;
5) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;
6) valstybės biudžeto asignavimai ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms apmokėti;
7) iš sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas ar neteisėtai pateiktas apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtai išrašytus, išduotus ar pateiktus apmokėti vaistus ir medicinos pagalbos priemones;
8) įstatymų nustatyta tvarka iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
9) (neteko galios nuo 2009 m. sausio 1 d.)
2. Seimas gali įstatymu patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui papildomus valstybės biudžeto asignavimus, jei dėl Fondo biudžeto tvirtinimo metu nenumatytų priežasčių padidėja jo išlaidos arba sumažėja pajamos ir dėl to Fondo biudžetas negali įvykdyti visų šio Įstatymo nustatytų įpareigojimų.
3. Seimas įstatymu gali skirti valstybės biudžeto lėšų visoms ūkininkų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms, numatytoms šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje, ar jų daliai sumokėti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-911, 2006-11-16, Žin., 2006, Nr. 132-4988 (2006-12-05)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
16 straipsnis. Valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžetą
1. Seimas, kiekvienais metais tvirtindamas valstybės biudžetą, Vyriausybės teikimu tvirtina į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydį.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, nuo 2009 metų yra 32 procentai, 2010 metais 33 procentai, 2011 metais 34 procentai, 2012 metais 35 procentai Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.
3. Valstybės biudžeto bendros pinigų sumos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą už apdraustuosius valstybės lėšomis pervedamos teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1901, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5580 (2003-12-30)
Nr. X-911, 2006-11-16, Žin., 2006, Nr. 132-4988 (2006-12-05)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
[Straipsnio redakcija iki 2010-01-01]
17 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos
1. Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis:
1) dirbančius pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, taip pat viešojo administravimo valstybės tarnautojus;
2) valstybės politikus, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų teismų teisėjus ir kandidatus į teisėjus, prokuratūros pareigūnus, Lietuvos banko valdybos pirmininką, jo pavaduotojus, valdybos narius, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų vadovus, kitus Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnus, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkus, jų pavaduotojus ir narius, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnus, jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.
2. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
3. Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį, taip pat sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o draudėjai 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
4. Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, ir asmenis, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, tačiau kurių pajamos iš šios veiklos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo per kalendorinius metus gautų individualios veiklos gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamųjų pajamų (išskyrus pajamas, nuo kurių privalomojo sveikatos draudimo įmokos sumokėtos šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka).
5. Fiziniai asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
6. Ūkinių bendrijų nariai ir individualių įmonių savininkai moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo per kalendorinius metus iš tokios ūkinės bendrijos ar individualios įmonės apmokestinto pelno gautų pajamų.
7. Asmenys, kurie nepriklauso išvardytiems šio straipsnio 16 dalyse bei šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra ne didesnis kaip 2 europinio dydžio vienetai, nustatomi vadovaujantis 1985 m. birželio 7 d. Europos Komisijos sprendimu 85/377/EEB, nustatančiu Bendrijos žemės ūkio valdų tipologiją (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 6 tomas, p. 198), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gegužės 16 d. Europos Komisijos sprendimu 2003/369/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 38 tomas, p. 564), kas mėnesį moka už save 3 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
8. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys kitas, negu šio straipsnio 16 dalyse nurodytos, pajamas, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų, išskyrus išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
9. Asmenys, nepriklausantys išvardytiems šio straipsnio 18 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka už save 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
10. Asmenų, išskyrus asmenis, išvardytus šio straipsnio 1 ir 7 dalyse, šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 9 procentai 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio. Asmenų, išvardytų šio straipsnio 7 dalyje, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 3 procentai 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio.
11. Fizinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka nuo individualios veiklos pajamų skaičiuojama nuo sumos, ne didesnės kaip 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka nuo šios individualios veiklos pajamų skaičiuojama nuo sumos, ne didesnės kaip 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma.
[Straipsnio redakcija nuo 2010-01-01]
17 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos
1. Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis:
1) dirbančius pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, taip pat viešojo administravimo valstybės tarnautojus;
2) valstybės politikus, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų teismų teisėjus ir kandidatus į teisėjus, prokuratūros pareigūnus, Lietuvos banko valdybos pirmininką, jo pavaduotojus, valdybos narius, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų vadovus, kitus Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnus, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkus, jų pavaduotojus ir narius, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnus, jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis;
*3) individualių įmonių savininkus ir ūkinių bendrijų tikruosius narius.
*2. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
*3. Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį, taip pat sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas, išskyrus asmenis, kurie verčiasi atitinkama individualia veikla, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o draudėjai 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
*4. Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, ir asmenis, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, tačiau kurių pajamos iš šios veiklos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų socialinio draudimo įmokos.
5. Fiziniai asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
*6. (Neteko galios).
*7. Asmenys, kurie nepriklauso išvardytiems šio straipsnio 15 dalyse bei šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra ne didesnis kaip 2 europinio dydžio vienetai, nustatomi vadovaujantis 1985 m. birželio 7 d. Europos Komisijos sprendimu 85/377/EEB, nustatančiu Bendrijos žemės ūkio valdų tipologiją (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 6 tomas, p. 198), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gegužės 16 d. Europos Komisijos sprendimu 2003/369/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 38 tomas, p. 564), kas mėnesį moka už save 3 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
*8. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nurodytas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokamas pašalpas, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
9. Asmenys, nepriklausantys išvardytiems šio straipsnio 18 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka už save 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
10. Asmenų, išskyrus asmenis, išvardytus šio straipsnio 1 ir 7 dalyse, šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 9 procentai 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio. Asmenų, išvardytų šio straipsnio 7 dalyje, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 3 procentai 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio.
11. Fizinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka nuo individualios veiklos pajamų skaičiuojama nuo sumos, ne didesnės kaip 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka nuo šios individualios veiklos pajamų skaičiuojama nuo sumos, ne didesnės kaip 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-15, 2004-11-23, Žin., 2004, Nr. 171-6325 (2004-11-26)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
Nr. XI-183, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-985 (2009-03-05)
Nr. XI-391, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3983 (2009-08-04)
*Pastaba. Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant 2010 ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
[Straipsnio redakcija iki 2010-01-01]
18 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo ir mokėjimo tvarka
1. Šio Įstatymo 17 straipsnio 49 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir šias įmokas bei su jomis susijusias šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumas per tris dienas perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos turi teikti Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms reikiamą informaciją apie asmenų sumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnio 49 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nustato privalomojo sveikatos draudimo įmokų deklaravimo atvejus ir tvarką.
2. Šio Įstatymo 17 straipsnio 13 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir šias įmokas bei su jomis susijusias šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas per tris dienas perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos turi teikti Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms reikiamą informaciją apie atskirų juridinių ir fizinių asmenų sumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnio 13 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti šio Įstatymo 17 straipsnio 13 dalyse nurodytų įmokų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojamų sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustato privalomojo sveikatos draudimo įmokų deklaravimo atvejus ir tvarką.
3. Šio Įstatymo 17 straipsnio 13 dalyse nurodytos įmokos mokamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
4. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4 ir 6 dalyse, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4 ir 6 dalyse, gali įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka ir (arba) už juos yra mokamos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jeigu jie yra asmenys, išvardyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, tokie asmenys įmokas sumoka šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.
5. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje, kalendoriniais metais gavę pajamų, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriamos B klasės pajamoms, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo šių pajamų sumoka ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos.
6. Kai asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje, gauna pajamų, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriamos A klasės pajamoms, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo tokių pajamų apskaičiuoja ir sumoka tokias pajamas išmokantis asmuo Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytais terminais.
7. Pasibaigus kalendoriniams metams, asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 3, 4, 6 ir 8 dalyse, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas atsižvelgdami į šio Įstatymo 17 straipsnio 3, 4, 6, 8, 10 ir 11 dalių nuostatas ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą.
8. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje, šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sveikatos draudimo įmokas už mėnesius, už kuriuos jie moka ir (arba) už juos yra mokamos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, arba jie yra asmenys, išvardyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, turi teisę sumokėti kartą per metus, tačiau ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos.
9. Šio Įstatymo 17 straipsnio 49 dalyse nurodytos įmokos mokamos į atitinkamos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.
10. Šio Įstatymo 17 straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytų nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
[Straipsnio redakcija nuo 2010-01-01]
*18 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo ir mokėjimo tvarka
1. Šio Įstatymo 17 straipsnio 5, 7 ir 9 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir šias įmokas bei su jomis susijusias šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumas per tris dienas perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos turi teikti Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms reikiamą informaciją apie asmenų sumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnio 5, 7 ir 9 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nustato privalomojo sveikatos draudimo įmokų deklaravimo atvejus ir tvarką.
2. Šio Įstatymo 17 straipsnio 14 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja, o šio Įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju įmokas išskaito Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir šias įmokas bei su jomis susijusias šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas per tris dienas perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos turi teikti Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms reikiamą informaciją apie atskirų juridinių ir fizinių asmenų sumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnio 14 ir 8 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti šio Įstatymo 17 straipsnio 14 ir 8 dalyse nurodytų įmokų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojamų sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustato privalomojo sveikatos draudimo įmokų deklaravimo atvejus ir tvarką.
3. Šio Įstatymo 17 straipsnio 14 ir 8 dalyse nurodytos įmokos mokamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
4. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, gali įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka ir (arba) už juos yra mokamos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jeigu jie yra asmenys, išvardyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, tokie asmenys įmokas sumoka šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
5. Pasibaigus kalendoriniams metams, asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas atsižvelgdami į šio Įstatymo 17 straipsnio 3, 4, 10 ir 11 dalių nuostatas ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą.
6. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje, šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sveikatos draudimo įmokas už mėnesius, už kuriuos jie moka ir (arba) už juos yra mokamos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, arba jie yra asmenys, išvardyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, turi teisę sumokėti kartą per metus, tačiau ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos.
7. Šio Įstatymo 17 straipsnio 5, 7 ir 9 dalyse nurodytos įmokos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
8. Šio Įstatymo 17 straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytų nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1833, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5058 (2003-12-03)
Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
Nr. X-402, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 144-5236 (2005-12-10)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
Nr. XI-183, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-985 (2009-03-05)
Nr. XI-391, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3983 (2009-08-04)
*Pastaba. Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant 2010 ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
19 straipsnis. Atsakomybė už privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimą
[1,2 dalių redakcija iki 2010-01-01]
1. Pažeidus šio Įstatymo 17 straipsnio 13 dalyse nurodytų įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką, draudėjams baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Pažeidus šio Įstatymo 17 straipsnio 49 dalyse nurodytų įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką, asmenims, kurie privalo mokėti ir (ar) apskaičiuoti šias įmokas, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
[1,2 dalių redakcija nuo 2010-01-01]
*1. Pažeidus šio Įstatymo 17 straipsnio 14 dalyse nurodytų įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, draudėjams baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
*2. Pažeidus šio Įstatymo 17 straipsnio 5, 7 ir 9 dalyse nurodytų įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, asmenims, kurie privalo mokėti ir (ar) apskaičiuoti šias įmokas, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
3. Jeigu teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos laiku neperveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą surinktų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, jos moka delspinigius pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1833, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5058 (2003-12-03)
Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
Nr. XI-183, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-985 (2009-03-05)
Nr. XI-391, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3983 (2009-08-04)
*Pastaba. Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant 2010 ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
20 straipsnis. Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, santykiai
su Lietuvos bankų įstaigomis
Banką Lietuvos Respublikoje Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo pasirinkti konkurso būdu. Konkurso sąlygas nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
21 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas sudaro:
1) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nustatytų pagal šį Įstatymą, išlaidos, sveikatos priežiūros įstaigoms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis, apmokėtos išlaidos;
2) išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti šio Įstatymo nustatyta tvarka kompensavimas apdraustiesiems;
3) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidų šio Įstatymo nustatyta tvarka kompensavimas apdraustiesiems;
4) galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo, centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių kompensavimo išlaidos;
5) ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidos;
6) išlaidos privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms apmokėti.
2. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu Valstybinė ligonių kasa, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas gali skirti valstybinėms ir savivaldybių sveikatos programoms finansuoti.
3. Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų veiklos išlaidoms gali būti skiriama iki 2 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
22 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui stabilizuoti numatomas rezervas. Jis turi būti ne didesnis kaip 10 procentų metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos.
2. Rezervo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos laikinam pajamų trūkumui padengti arba išlaidoms, kurių tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą nebuvo galima numatyti, apmokėti.
23 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitų laikinai
laisvų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimas
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo laikyti konkurso būdu pasirinktose Lietuvos bankų įstaigose arba investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos turi būti naudojamos privalomojo sveikatos draudimo reikmėms.
2. Operacijas su laikinai laisvomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis prižiūri Sveikatos apsaugos ministerija.
24 straipsnis. Kasos apyvartos lėšos
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete numatomos kasos apyvartos lėšos. Jos sudaromos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka iš planinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų. Kasos apyvartos lėšų dydis nustatomas tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
2. Kasos apyvartos lėšos naudojamos kasos pajamų laikinam trūkumui padengti ir turi būti grąžintos ne vėliau kaip iki biudžetinių metų pabaigos.
25 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų nustatymo tvarka
1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazines kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
2. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodiką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių
ligonių kasų ir vaistinių sutartys
1. Apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji.
2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų,
SVEIKATOS DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
1996 m. gegužės 21 d. Nr. I-1343
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato sveikatos draudimo rūšis, privalomojo sveikatos draudimo sistemą: privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ir vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pagrindus, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančias institucijas, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų ir sveikatos priežiūros įstaigų teises bei pareigas vykdant privalomąjį sveikatos draudimą, ginčų nagrinėjimo tvarką, papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo pagrindus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos šio Įstatymo nustatyto dydžio įmokos.
2. Draudėjai juridiniai asmenys ir jų filialai bei atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnyje nurodytus asmenis.
3. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos draudžiamųjų ir (arba) jų draudėjų mokamos šio Įstatymo nustatyto dydžio įmokos.
4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas šiame Įstatyme nustatytų pajamų ir išlaidų planas biudžetiniams metams.
5. Privalomasis sveikatos draudimas valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.
6. Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlyginamos pagal šias sutartis po papildomojo sveikatos draudimo draudiminio įvykio. Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas vykdomas šio Įstatymo, Draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
7. Individuali veikla kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas).
8. Atlikėjo veikla kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
9. Sporto veikla kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
3 straipsnis. Sveikatos draudimo rūšys
Sveikatos draudimas yra:
1) privalomasis;
2) papildomasis (savanoriškasis).
4 straipsnis. Institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą
1. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo taryba;
2) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau Valstybinė ligonių kasa);
3) teritorinės ligonių kasos.
2. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklą nustato šis Įstatymas ir kiti teisės aktai.
5 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai
Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teikti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
6 straipsnis. Draudžiamieji ir apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu
1. Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;
2) laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, jeigu jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai;
3) užsieniečiai, nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 17 ir 18 punktuose.
2. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys šalyse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl privalomojo sveikatos draudimo, ir šių šalių piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys Lietuvos Respublikoje, draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu šių sutarčių nustatyta tvarka.
3. Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (toliau apdraustieji) laikomi:
[1 punkto redakcija iki 2010-01-01]
1) asmenys, už kuriuos šio Įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nustatytos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 dalyse;
[1 punkto redakcija nuo 2010-01-01]
*1) asmenys, už kuriuos šio Įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nustatytos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3, 4, 5, 7, 8 ir 9 dalyse;
*Pastaba. 1 punkto nuostatos taikomas apskaičiuojant ir mokant 2010 ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
2) valstybės lėšomis draudžiami asmenys, išvardyti šio straipsnio 4 dalyje.
[4 dalies redakcija iki 2010-01-01]
4. Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 8 dalis), laikomi:
1) asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;
2) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą;
3) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;
4) moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;
5) vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų;
6) asmenys iki 18 metų;
7) Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;
8) valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;
9) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. visiška negalia);
10) asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais;
11) asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą;
12) pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai bei jiems prilyginti asmenys ir asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;
13) asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
14) buvusieji geto ir buvusieji mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;
15) valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;
16) asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas;
17) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
18) papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai: asmenys iki 18 metų, asmenys, kuriems nustatyta liga ar organizmo būklė, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, asmenys, kuriems sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius;
19) nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.
[4 dalies redakcija nuo 2010-01-01]
*4. Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 8 dalis), laikomi:
1) asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;
2) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą;
3) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;
4) moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, ir nedirbančios moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;
5) vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų;
6) asmenys iki 18 metų;
7) Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;
8) valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;
9) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. visiška negalia);
10) asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais;
11) asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;
12) pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;
13) asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
14) buvę geto ir buvę mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;
15) valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;
16) asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas;
17) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
18) papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai: asmenys iki 18 metų, asmenys, kuriems nustatyta liga ar organizmo būklė, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, asmenys, kuriems sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius;
19) nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.
*Pastaba. 4 dalies nuostatos taikomas apskaičiuojant ir mokant 2010 ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
5. Lietuvos Respublikos karių, užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečių, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje (išskyrus šio straipsnio 4 dalies 18 punkte nurodytus asmenis), teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistųjų laisvės atėmimu bei asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau Vyriausybės) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
6. Privalomojo sveikatos draudimo fondas disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų asmenų privalomajam sveikatos draudimui ir asmenų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, išskyrus, kai šios paslaugos teikiamos Teisingumo, Krašto apsaugos ar Vidaus reikalų ministerijų valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2163, 2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 68-2370 (2004-04-29)
Nr. X-15, 2004-11-23, Žin., 2004, Nr. 171-6325 (2004-11-26)
Nr. X-70, 2004-12-22, Žin., 2004, Nr. 188-7002 (2004-12-31)
Nr. X-178, 2005-04-28, Žin., 2005, Nr. 61-2159 (2005-05-14)
Nr. X-317, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 86-3209 (2005-07-16)
Nr. X-593, 2006-05-04, Žin., 2006, Nr. 57-2023 (2006-05-20)
Nr. X-1803, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5239 (2008-11-25)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
Nr. XI-183, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-985 (2009-03-05)
Nr. XI-391, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3983 (2009-08-04)
7 straipsnio redakcija iki 2010 m. sausio 1 d.:
7 straipsnis. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaita
1. Draudžiamuosius privalomuoju sveikatos draudimu registruoja ir jų įskaitą tvarko teritorinės ligonių kasos Valstybinės ligonių kasos nustatyta tvarka. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą tvarko Valstybinė ligonių kasa įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka išduodami privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimai.
7 straipsnio redakcija nuo 2010 m. sausio 1 d.:
7 straipsnis. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras
1. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė.
2. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro objektai yra privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
3. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras tvarkomas ir jo duomenys teikiami vadovaujantis Valstybės registrų įstatymu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, šio registro nuostatais ir kitais teisės aktais.
4. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga yra Valstybinė ligonių kasa, o registro tvarkymo įstaigos Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos.
5. Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, išduodami privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-163, 2005-04-21, Žin., 2005, Nr. 58-2001 (2005-05-07)
Nr. XI-448, 2009-10-22, Žin., 2009, Nr. 130-5638 (2009-10-31)
8 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo galiojimas
1. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
[2 dalies redakcija iki 2010-01-01]
2. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 39 dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką. 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmokos sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas.
[2 dalies redakcija nuo 2010-01-01]
*2. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 37 ir 9 dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką. 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmokos sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas.
*Pastaba. 2 dalies nuostatos taikomas apskaičiuojant ir mokant 2010 ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
3. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, apdraustaisiais laikomi nuo šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyto statuso įgijimo dienos iki jo netekimo dienos.
[4 dalies redakcija iki 2010-01-01]
4. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 19 dalyse, šio Įstatymo 912 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas.
[4 dalies redakcija nuo 2010-01-01]
*4. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 17 ir 9 dalyse, šio Įstatymo 912 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas.
*Pastaba. 4 dalies nuostatos taikomas apskaičiuojant ir mokant 2010 ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
5. Už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokėtas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), suteiktas asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, šio Įstatymo 17 straipsnio 19 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka teritorinei ligonių kasai.
6. Jeigu teritorinė ligonių kasa nustato, kad draudžiamajam per kalendorinį mėnesį suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina viršija 100 bazinių socialinių išmokų, tos teritorinės ligonių kasos teikimu atitinkama teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija ir (arba) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga tikrina, ar asmuo yra sumokėjęs visas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Kiti asmenys tikrinami pasirinktinai.
7. Išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, ir nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos iš asmenų išieškomos šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1833, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5058 (2003-12-03)
Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
Nr. XI-183, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-985 (2009-03-05)
Nr. XI-391, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3983 (2009-08-04)
II SKYRIUS
PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO PASLAUGOS IR JŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS
9 straipsnis. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens
sveikatos priežiūros paslaugos
1. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė.
2. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama ši prevencinė medicinos pagalba:
1) informacinės paslaugos ligų profilaktikos klausimais;
2) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti draudžiamųjų sveikatos profilaktiniai patikrinimai.
3. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama:
1) pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
2) galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijos;
3) šio Įstatymo nustatytos draudžiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensacijos;
4) valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
4. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, apima:
1) slaugos ir socialines paslaugas bei patarnavimus, palaikomojo gydymo paslaugas slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir terminais, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus;
2) šio Įstatymo 11 straipsnyje numatytą medicininę reabilitaciją ir sanatorinį gydymą.
5. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos ekspertizės paslaugos:
1) draudžiamojo laikinojo nedarbingumo ekspertizė;
2) (neteko galios);
3) patologinis anatominis tyrimas asmeniui mirus.
6. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos išvardijamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše. Šį sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
7. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas gali būti detalizuojamas konkrečias sveikatos priežiūros paslaugas nurodant teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartyse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-317, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 86-3209 (2005-07-16)
10 straipsnis. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimas
apdraustiesiems
1. Apdraustiesiems yra kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus ir įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama šiems apdraustiesiems:
1) vaikams iki 18 metų;
2) asmenims, pripažintiems nedarbingais, ar asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
3. 100, 90, 80 arba 50 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama apdraustiesiems, nepaminėtiems šio straipsnio 2 dalyje, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą arba Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą pagal kompensavimo lygius.
4. 50 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, kainos gydant ambulatoriškai kompensuojama šiems šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nepaminėtiems apdraustiesiems:
1) gaunantiems valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją;
2) gaunantiems šalpos pensiją;
3) gaunantiems II grupės invalidumo pensiją arba iš dalies darbingiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas 3040 procentų darbingumo lygis.
5. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, naudojamų hospitalizuotiems stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose apdraustiesiems gydyti, išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išskyrus atvejus, kai apdraustasis savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, negu Lietuvos Respublikoje yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas. Šiuo atveju apdraustasis privalo sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą (šis skirtumas gali būti apmokamas ir iš papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo ar kitų lėšų).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-194, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2402 (2005-05-28)
Nr. X-317, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 86-3209 (2005-07-16)
11 straipsnis. Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidų kompensavimas
apdraustiesiems
1. Visa bazinė medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą, kaina kompensuojama šiems apdraustiesiems:
1) vaikams iki 18 metų;
2) asmenims, pripažintiems nedarbingais, ar asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
3) asmenims, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kurios įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą.
2. 90 procentų bazinės sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo kainos kompensuojama šiems apdraustiesiems:
1) vaikams iki 7 metų;
2) asmenims iki 18 metų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais.
3. Bazinę medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo kainą nustato Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
4. Išlaidų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-317, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 86-3209 (2005-07-16)
12 straipsnis. Galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo ir centralizuotai
apmokamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių išlaidų
kompensavimas
Galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo ir centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių išlaidų kompensavimo tvarką ir sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
III SKYRIUS
PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FINANSAI
13 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindas
Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Įstatymas papildomas 13(1) straipsniu nuo tų metų, kurių ataskaitų rinkinius viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, sausio 1 dieną:
131 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo administravimo įstaigų finansinių ataskaitų rinkinių ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio sudėtį ir jų sudarymo reikalavimus reglamentuoja Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo administravimo įstaigų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių sudėtį ir jų sudarymo reikalavimus reglamentuoja šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1220, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3052 (2007-07-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1828, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5377 (2008-11-29)
14 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas sudaromas vieneriems metams nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
2 dalies redakcija iki tų metų, kurių ataskaitų rinkinius viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, sausio 1 dieną:
2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir jo vykdymo metinę apyskaitą rengia Valstybinė ligonių kasa. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. Vyriausybė apsvarsto atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas tvirtinamas įstatymu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinę apyskaitą kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 15 dienos, Sveikatos apsaugos ministerija teikia svarstyti Vyriausybei. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinę apyskaitą tvirtina Seimas.
2 dalies redakcija nuo tų metų, kurių ataskaitų rinkinius viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, sausio 1 dieną:
2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, metinių biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinius ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį rengia Valstybinė ligonių kasa. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. Vyriausybė apsvarsto atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas tvirtinamas įstatymu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada, valstybinio audito išvada arba auditoriaus išvada su išvada dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patikrinimo kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 15 dienos, Sveikatos apsaugos ministerija teikia svarstyti Vyriausybei. Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį tvirtina Seimas.
3. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas per vidutinės trukmės laikotarpį (3 metus) turi būti subalansuotas.
4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1220, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3052 (2007-07-12)
Nr. X-1828, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5377 (2008-11-29)
15 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:
1) apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos bei už juos mokamos įmokos;
2) valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;
3) institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;
4) papildomi valstybės biudžeto asignavimai;
5) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;
6) valstybės biudžeto asignavimai ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms apmokėti;
7) iš sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas ar neteisėtai pateiktas apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtai išrašytus, išduotus ar pateiktus apmokėti vaistus ir medicinos pagalbos priemones;
8) įstatymų nustatyta tvarka iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
9) (neteko galios nuo 2009 m. sausio 1 d.)
2. Seimas gali įstatymu patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui papildomus valstybės biudžeto asignavimus, jei dėl Fondo biudžeto tvirtinimo metu nenumatytų priežasčių padidėja jo išlaidos arba sumažėja pajamos ir dėl to Fondo biudžetas negali įvykdyti visų šio Įstatymo nustatytų įpareigojimų.
3. Seimas įstatymu gali skirti valstybės biudžeto lėšų visoms ūkininkų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms, numatytoms šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje, ar jų daliai sumokėti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-911, 2006-11-16, Žin., 2006, Nr. 132-4988 (2006-12-05)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
16 straipsnis. Valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžetą
1. Seimas, kiekvienais metais tvirtindamas valstybės biudžetą, Vyriausybės teikimu tvirtina į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydį.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, nuo 2009 metų yra 32 procentai, 2010 metais 33 procentai, 2011 metais 34 procentai, 2012 metais 35 procentai Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.
3. Valstybės biudžeto bendros pinigų sumos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą už apdraustuosius valstybės lėšomis pervedamos teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1901, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5580 (2003-12-30)
Nr. X-911, 2006-11-16, Žin., 2006, Nr. 132-4988 (2006-12-05)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
[Straipsnio redakcija iki 2010-01-01]
17 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos
1. Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis:
1) dirbančius pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, taip pat viešojo administravimo valstybės tarnautojus;
2) valstybės politikus, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų teismų teisėjus ir kandidatus į teisėjus, prokuratūros pareigūnus, Lietuvos banko valdybos pirmininką, jo pavaduotojus, valdybos narius, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų vadovus, kitus Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnus, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkus, jų pavaduotojus ir narius, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnus, jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.
2. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
3. Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį, taip pat sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o draudėjai 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
4. Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, ir asmenis, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, tačiau kurių pajamos iš šios veiklos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo per kalendorinius metus gautų individualios veiklos gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamųjų pajamų (išskyrus pajamas, nuo kurių privalomojo sveikatos draudimo įmokos sumokėtos šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka).
5. Fiziniai asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
6. Ūkinių bendrijų nariai ir individualių įmonių savininkai moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo per kalendorinius metus iš tokios ūkinės bendrijos ar individualios įmonės apmokestinto pelno gautų pajamų.
7. Asmenys, kurie nepriklauso išvardytiems šio straipsnio 16 dalyse bei šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra ne didesnis kaip 2 europinio dydžio vienetai, nustatomi vadovaujantis 1985 m. birželio 7 d. Europos Komisijos sprendimu 85/377/EEB, nustatančiu Bendrijos žemės ūkio valdų tipologiją (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 6 tomas, p. 198), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gegužės 16 d. Europos Komisijos sprendimu 2003/369/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 38 tomas, p. 564), kas mėnesį moka už save 3 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
8. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys kitas, negu šio straipsnio 16 dalyse nurodytos, pajamas, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų, išskyrus išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
9. Asmenys, nepriklausantys išvardytiems šio straipsnio 18 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka už save 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
10. Asmenų, išskyrus asmenis, išvardytus šio straipsnio 1 ir 7 dalyse, šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 9 procentai 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio. Asmenų, išvardytų šio straipsnio 7 dalyje, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 3 procentai 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio.
11. Fizinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka nuo individualios veiklos pajamų skaičiuojama nuo sumos, ne didesnės kaip 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka nuo šios individualios veiklos pajamų skaičiuojama nuo sumos, ne didesnės kaip 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma.
[Straipsnio redakcija nuo 2010-01-01]
17 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos
1. Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis:
1) dirbančius pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, taip pat viešojo administravimo valstybės tarnautojus;
2) valstybės politikus, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų teismų teisėjus ir kandidatus į teisėjus, prokuratūros pareigūnus, Lietuvos banko valdybos pirmininką, jo pavaduotojus, valdybos narius, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų vadovus, kitus Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnus, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkus, jų pavaduotojus ir narius, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnus, jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis;
*3) individualių įmonių savininkus ir ūkinių bendrijų tikruosius narius.
*2. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
*3. Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį, taip pat sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas, išskyrus asmenis, kurie verčiasi atitinkama individualia veikla, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o draudėjai 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
*4. Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, ir asmenis, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, tačiau kurių pajamos iš šios veiklos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų socialinio draudimo įmokos.
5. Fiziniai asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
*6. (Neteko galios).
*7. Asmenys, kurie nepriklauso išvardytiems šio straipsnio 15 dalyse bei šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra ne didesnis kaip 2 europinio dydžio vienetai, nustatomi vadovaujantis 1985 m. birželio 7 d. Europos Komisijos sprendimu 85/377/EEB, nustatančiu Bendrijos žemės ūkio valdų tipologiją (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 6 tomas, p. 198), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gegužės 16 d. Europos Komisijos sprendimu 2003/369/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 38 tomas, p. 564), kas mėnesį moka už save 3 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
*8. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nurodytas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokamas pašalpas, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
9. Asmenys, nepriklausantys išvardytiems šio straipsnio 18 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka už save 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
10. Asmenų, išskyrus asmenis, išvardytus šio straipsnio 1 ir 7 dalyse, šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 9 procentai 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio. Asmenų, išvardytų šio straipsnio 7 dalyje, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 3 procentai 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio.
11. Fizinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka nuo individualios veiklos pajamų skaičiuojama nuo sumos, ne didesnės kaip 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka nuo šios individualios veiklos pajamų skaičiuojama nuo sumos, ne didesnės kaip 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-15, 2004-11-23, Žin., 2004, Nr. 171-6325 (2004-11-26)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
Nr. XI-183, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-985 (2009-03-05)
Nr. XI-391, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3983 (2009-08-04)
*Pastaba. Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant 2010 ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
[Straipsnio redakcija iki 2010-01-01]
18 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo ir mokėjimo tvarka
1. Šio Įstatymo 17 straipsnio 49 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir šias įmokas bei su jomis susijusias šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumas per tris dienas perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos turi teikti Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms reikiamą informaciją apie asmenų sumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnio 49 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nustato privalomojo sveikatos draudimo įmokų deklaravimo atvejus ir tvarką.
2. Šio Įstatymo 17 straipsnio 13 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir šias įmokas bei su jomis susijusias šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas per tris dienas perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos turi teikti Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms reikiamą informaciją apie atskirų juridinių ir fizinių asmenų sumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnio 13 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti šio Įstatymo 17 straipsnio 13 dalyse nurodytų įmokų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojamų sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustato privalomojo sveikatos draudimo įmokų deklaravimo atvejus ir tvarką.
3. Šio Įstatymo 17 straipsnio 13 dalyse nurodytos įmokos mokamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
4. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4 ir 6 dalyse, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4 ir 6 dalyse, gali įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka ir (arba) už juos yra mokamos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jeigu jie yra asmenys, išvardyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, tokie asmenys įmokas sumoka šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.
5. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje, kalendoriniais metais gavę pajamų, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriamos B klasės pajamoms, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo šių pajamų sumoka ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos.
6. Kai asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje, gauna pajamų, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriamos A klasės pajamoms, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo tokių pajamų apskaičiuoja ir sumoka tokias pajamas išmokantis asmuo Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytais terminais.
7. Pasibaigus kalendoriniams metams, asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 3, 4, 6 ir 8 dalyse, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas atsižvelgdami į šio Įstatymo 17 straipsnio 3, 4, 6, 8, 10 ir 11 dalių nuostatas ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą.
8. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje, šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sveikatos draudimo įmokas už mėnesius, už kuriuos jie moka ir (arba) už juos yra mokamos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, arba jie yra asmenys, išvardyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, turi teisę sumokėti kartą per metus, tačiau ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos.
9. Šio Įstatymo 17 straipsnio 49 dalyse nurodytos įmokos mokamos į atitinkamos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.
10. Šio Įstatymo 17 straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytų nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
[Straipsnio redakcija nuo 2010-01-01]
*18 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo ir mokėjimo tvarka
1. Šio Įstatymo 17 straipsnio 5, 7 ir 9 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir šias įmokas bei su jomis susijusias šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumas per tris dienas perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos turi teikti Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms reikiamą informaciją apie asmenų sumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnio 5, 7 ir 9 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nustato privalomojo sveikatos draudimo įmokų deklaravimo atvejus ir tvarką.
2. Šio Įstatymo 17 straipsnio 14 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja, o šio Įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju įmokas išskaito Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir šias įmokas bei su jomis susijusias šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas per tris dienas perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos turi teikti Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms reikiamą informaciją apie atskirų juridinių ir fizinių asmenų sumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnio 14 ir 8 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti šio Įstatymo 17 straipsnio 14 ir 8 dalyse nurodytų įmokų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojamų sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustato privalomojo sveikatos draudimo įmokų deklaravimo atvejus ir tvarką.
3. Šio Įstatymo 17 straipsnio 14 ir 8 dalyse nurodytos įmokos mokamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
4. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, gali įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka ir (arba) už juos yra mokamos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jeigu jie yra asmenys, išvardyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, tokie asmenys įmokas sumoka šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
5. Pasibaigus kalendoriniams metams, asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas atsižvelgdami į šio Įstatymo 17 straipsnio 3, 4, 10 ir 11 dalių nuostatas ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą.
6. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje, šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sveikatos draudimo įmokas už mėnesius, už kuriuos jie moka ir (arba) už juos yra mokamos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, arba jie yra asmenys, išvardyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, turi teisę sumokėti kartą per metus, tačiau ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos.
7. Šio Įstatymo 17 straipsnio 5, 7 ir 9 dalyse nurodytos įmokos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
8. Šio Įstatymo 17 straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytų nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1833, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5058 (2003-12-03)
Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
Nr. X-402, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 144-5236 (2005-12-10)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
Nr. XI-183, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-985 (2009-03-05)
Nr. XI-391, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3983 (2009-08-04)
*Pastaba. Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant 2010 ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
19 straipsnis. Atsakomybė už privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimą
[1,2 dalių redakcija iki 2010-01-01]
1. Pažeidus šio Įstatymo 17 straipsnio 13 dalyse nurodytų įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką, draudėjams baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Pažeidus šio Įstatymo 17 straipsnio 49 dalyse nurodytų įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką, asmenims, kurie privalo mokėti ir (ar) apskaičiuoti šias įmokas, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
[1,2 dalių redakcija nuo 2010-01-01]
*1. Pažeidus šio Įstatymo 17 straipsnio 14 dalyse nurodytų įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, draudėjams baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
*2. Pažeidus šio Įstatymo 17 straipsnio 5, 7 ir 9 dalyse nurodytų įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, asmenims, kurie privalo mokėti ir (ar) apskaičiuoti šias įmokas, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
3. Jeigu teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos laiku neperveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą surinktų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, jos moka delspinigius pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1833, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5058 (2003-12-03)
Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
Nr. XI-183, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-985 (2009-03-05)
Nr. XI-391, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3983 (2009-08-04)
*Pastaba. Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant 2010 ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
20 straipsnis. Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, santykiai
su Lietuvos bankų įstaigomis
Banką Lietuvos Respublikoje Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo pasirinkti konkurso būdu. Konkurso sąlygas nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
21 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas sudaro:
1) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nustatytų pagal šį Įstatymą, išlaidos, sveikatos priežiūros įstaigoms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis, apmokėtos išlaidos;
2) išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti šio Įstatymo nustatyta tvarka kompensavimas apdraustiesiems;
3) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidų šio Įstatymo nustatyta tvarka kompensavimas apdraustiesiems;
4) galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo, centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių kompensavimo išlaidos;
5) ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidos;
6) išlaidos privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms apmokėti.
2. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu Valstybinė ligonių kasa, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas gali skirti valstybinėms ir savivaldybių sveikatos programoms finansuoti.
3. Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų veiklos išlaidoms gali būti skiriama iki 2 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
22 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui stabilizuoti numatomas rezervas. Jis turi būti ne didesnis kaip 10 procentų metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos.
2. Rezervo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos laikinam pajamų trūkumui padengti arba išlaidoms, kurių tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą nebuvo galima numatyti, apmokėti.
23 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitų laikinai
laisvų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimas
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo laikyti konkurso būdu pasirinktose Lietuvos bankų įstaigose arba investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos turi būti naudojamos privalomojo sveikatos draudimo reikmėms.
2. Operacijas su laikinai laisvomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis prižiūri Sveikatos apsaugos ministerija.
24 straipsnis. Kasos apyvartos lėšos
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete numatomos kasos apyvartos lėšos. Jos sudaromos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka iš planinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų. Kasos apyvartos lėšų dydis nustatomas tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
2. Kasos apyvartos lėšos naudojamos kasos pajamų laikinam trūkumui padengti ir turi būti grąžintos ne vėliau kaip iki biudžetinių metų pabaigos.
25 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų nustatymo tvarka
1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazines kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
2. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodiką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių
ligonių kasų ir vaistinių sutartys
1. Apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji.
2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų,
Išmokų neįgaliesiems mokėjimas
2009-06-15 Primename savivaldybėms
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovaudamasis Informacijos apie valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir pasiektus rezultatus vykdant neįgaliųjų socialinės integracijos priemones tvarkos aprašu (toliau Tvarkos aprašas), primena, kad savivaldybės, vykdydamos išmokų neįgaliesiems, auginantiems vaikus, komunalinėms paslaugoms, elektros energijos ar telefono išlaidoms mokėjimą, privalomai turi skelbti informaciją apie sąlygas tikslinei paramai gauti, nurodant suteiktos paramos gavėjų skaičių ir skirtas valstybės biudžeto lėšas interneto tinklapyje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse (spauda, radijas, televizijos programos, kitos garso ir vaizdo priemonės). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 2 punktu, savivaldybės ne rečiau kaip kas pusmetį (iki birželio 30 d. ir gruodžio 31 d.) kartu su ataskaitomis, Departamentui turi pateikti informaciją apie priemonės viešinimo būdus.
Tvarkos aprašą galite rasti Departamento tinklapyje http://www.ndt.lt skiltyje Programų vykdytojams. Jei kiltų papildomų klausimų maloniai prašome kreiptis tel. (8 5) 2394425 arba el. paštu agne@ndt.lt
____________________________________________________________________
Darbingumo lygio nustatymo kriterijai
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179
DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠAS
1. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau Kriterijų aprašas) apibrėžiakriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis asmenims iki 18 metų, kurieyra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus bei jų taikymą.
2. Šiuo Kriterijų aprašu turi vadovautis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau NDNT), nustatydama asmenims darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.
3. Asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus
3.1. medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas);
3.2. funkcinius (2 priedas);
3.3. profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimogalimybėms (2 priedas).
4. Medicininiai kriterijai, t.y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmenssveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusiusfunkcinius sutrikimus.
5. Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi didžiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai,pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas.
6. Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iškoeficientų šia tvarka:
6.1. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 7080, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9;
6.2. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 6550, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8;
6.3. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 3045, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7;
6.4. kai yra dvi organizmo būklės, atitinkančios 025 bazinio darbingumo procentus, nustatoma 010 bazinio darbingumo procentų.
7. Gauti bazinio darbingumo procentai suapvalinami taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5. Bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0.
8. Darbingumo lygio nustatymo kriterijai vertinami, atliekant darbingumo lygio nustatymą.
9. Bazinis darbingumas vertinamas procentais:
9.1. nuo 0 iki 25 procentų;
9.2. nuo 30 iki 55 procentų.
10. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus.
11. Funkciniai kriterijai:
11.1. valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičius:
11.1.1. gali dirbti 3 ir mažiau valandas per dieną ar 2 ir mažiau dienas per savaitę;
11.1.2. gali dirbti 45 valandas per dieną ar 34 dienas per savaitę; 11.1.3. gali dirbti 6 ir daugiau valandas per dieną ar 5 dienas per savaitę. 12. Profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimogalimybėms:
12.1. išsilavinimas:
12.1.1. pagrindinis ir žemesnis;
12.1.2. vidurinis;
12.1.3. aukštesnysis, aukštasis,
12.2. profesinė kvalifikacija:
12.2.1. neturi profesinės kvalifikacijos;
12.2.2. negalima panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus;
12.2.3. turi profesinę kvalifikaciją,
12.3. darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje:
12.3.1. neturi darbo patirties ir darbinių įgūdžių;
12.3.2. turi darbo patirtį ir darbinių įgūdžių,
12.4. amžius:
12.4.1. nuo 55 m. iki senatvės pensijos amžiaus;
12.4.2. nuo 45 m. iki 55 m.;
12.4.3. iki 45 m.
13. Kriterijai, nurodyti šio Kriterijų aprašo 11.1.2; 12.1.2; 12.2.2; 12.4.2 punktuose, vertinami kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybės.
14. Kriterijai, nurodyti šio Kriterijų aprašo 9.1; 11.1.1; 12.1.1; 12.2.1; 12.3.1; 12.4.1 punktuose, vertinami kaip nepalankios darbui aplinkybės. 15. Kriterijai, nurodyti šio Kriterijų aprašo 9.2; 11.1.3; 12.1.3; 12.2.3; 12.3.2; 12.4.3 punktuose, vertinami kaip palankios darbui aplinkybės.
16. Sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo priimamas įvertinus medicininius,funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei joįsidarbinimo galimybėms.
17. Tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, darbui nepalankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos nepalankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumoprocentai dauginamai iš koeficiento 0,7.
18. Tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, vidutinio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos vidutiniškai palankios darbui aplinkybės, jobazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1.
19. Tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, darbui palankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,3. 20. Tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, palankių, vidutinio palankumo ir nepalankių darbui aplinkybių nustatoma po lygiai, prioritetiniu kriterijumi laikomas asmens amžius.
21. Vertinant darbingumo lygį asmens, kuris sėkmingai baigė profesinės reabilitacijos programą, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,4.
22. Vertinant darbingumo lygį asmens, kuris dėl objektyvių priežasčių nebaigė profesinės reabilitacijos programos, jo bazinio darbingumo procentai, nustatyti iki profesinės reabilitacijos programos pradžios, dauginami iš koeficiento 1.
23. Vertinant darbingumo lygį asmens, kuris nebaigęs profesinės reabilitacijos programosįsidarbino, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,4.
24. Tuo atveju, kai asmens bazinis darbingumas yra nuo 0 iki 15 procentų, jo darbingumo lygis vertinamas tik pagal medicininius kriterijus, neatsižvelgiant į funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, t.y. jo darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui. Funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai vertinami tik asmeniui pačiam pageidaujant.
DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau Tvarkos aprašas) reglamentuojadokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą.
2. Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau NDNT).
3. Teisę į darbingumo lygio nustatymą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat kitųvalstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nustatyta tvarka deklaravę nuolatinę gyvenamąjąvietą Lietuvos Respublikoje, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantysužsienyje, jei dėl to kreipiasi pensiją ar išmoką skirianti ir mokanti institucija su motyvuotu prašymu nustatyti tokiems asmenims darbingumo lygį.
4. Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijųaprašu (toliau Kriterijų aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
5. Darbingumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiamivalstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų amžiaus iki senatvės pensijos amžiaus.
6. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
6.1. Bazinis darbingumas asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais.
6.2. Kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžiaLietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (Žin., 1991, Nr.36-969; 2004, Nr. 83-2983).
II. DOKUMENTŲ, REIKALINGŲ DARBINGUMO LYGIUI NUSTATYTI, PATEIKIMAS
7. Asmuo ar jo tėvai, globėjai (rūpintojai) ar jo įgalioti kiti asmenys (toliau asmuo) kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formosprašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.
8. Gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (toliau GKK) šiuos dokumentus:
8.1. asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti; 8.2. užpildytą siuntimą į NDNT (1 priedas);
8.3. medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a),Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a);
8.4. priklausomai nuo organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio papildomai pateikiami dokumentai:
8.4.1. informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmoįvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esantjudėjimo funkcijos sutrikimams;
8.4.2. informuojantys apie asmens intelekto koeficientą (IQ), atliktą Mini mental testą, psichologinį asmenybės tyrimą, patvirtinantys silpnaprotystės laipsnį, elgesio, emocijų, valios ir kitus sutrikimus, esant psichikos ligoms ir sutrikimams;
8.4.3. informuojantys apie specialius kontrolinius tyrimus, patvirtinančius regos ir (ar)klausos sutrikimų laipsnį, esant regos ir klausos sutrikimams; 8.4.4. kalbos tyrimo testas, esant kalbos funkcijos sutrikimui.
9. GKK per 5 darbo dienas patikrina ir patvirtina Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus ir juos įteikia asmeniui. Asmuo pateikia dokumentus arba išsiunčia juos registruotu paštu į NDNT teritorinį skyrių. 10. Asmuo papildomai pateikia (išsiunčia) NDNT:
10.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą, Lietuvos Respublikos pasą, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę arba leidimąnuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) arba nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją;
10.2. dokumentą, patvirtinantį asmens gyvenamąją vietą (asmenys, kurie neturi Lietuvos Respublikos pase arba leidime nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įrašo apie gyvenamąjąvietą) arba pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčiųasmenų apskaitą;
10.3. asmuo, dalyvavęs profesinės reabilitacijos programoje, dokumentą, patvirtinantįprofesinės reabilitacijos programos baigimą;
10.4. dokumentus, patvirtinančius asmens išsilavinimą, specialybę, kvalifikaciją.
10.5. esant šio Tvarkos aprašo 28.328.13 punktuose nurodytoms priežastims, asmuopapildomai pateikia šiuos dokumentus:
10.5.1. dėl nelaimingo atsitikimo darbe nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą ir, reikalui esant, kitus dokumentus, nurodytus Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingaisatsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėse, patvirtintose LietuvosRespublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu;
10.5.2. dėl profesinės ligos profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą ir, reikalui esant,kitus dokumentus, nurodytus Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbear profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikossocialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministroįsakymu;
10.5.3. dėl ligos (suluošinimo) karinės tarnybos ar karinių mokymų metu formą Nr. 088-9/a, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugo ministro 2004 m. vasario 27 d.įsakymu Nr. V-87 Dėl asmens sužeidimo (suluošinimo), susijusio su tarnyba, sunkumolaipsnio nustatymo (Žin., 2004, Nr.35-1161), ir nustatytos formos karinius dokumentus;
10.5.4. dėl ligos (suluošinimo) 1991 m. sausio 1113 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos savivaldybės išduotą Nepriklausomybės gynėjo teisinio statuso pažymėjimą;
10.5.5. dėl ligos (suluošinimo) Černobylio atominės elektrinės avarijos padariniųlikvidavimo darbų poveikio dokumentus, patvirtinančius dalyvavimą (karinį bilietą, karinės įstaigos išduotą pažymą arba darbovietės siuntimą) ir Respublikinės ekspertų komisijos ligos sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padariniusnustatyti išvadą;
10.5.6. dėl ligos (suluošinimo) politiniai kaliniai, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, pasipriešinimo 19401990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai, neįgalieji nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo Antrojo pasaulinio karo metais arba dėl šio karopasekmių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus atitinkamus teisinio statuso pažymėjimus; asmenys, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavę antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose Krašto apsaugos ministerijos pažymą;
10.5.7. dėl ligos (suluošinimo) vykdant piliečio pareigą dokumentus, patvirtinančius, kad liga (suluošinimas) atsirado vykdant piliečio pareigą.
III. DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMAS
11. Darbingumo lygis nustatomas 5 procentinių punktų intervalu.
12. Darbingumo lygis nustatomas:
12.1. asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje arba apžiūrint jį namuose (ligoninėje) tais atvejais, kai asmens prognozuojamas bazinis darbingumas yra 025 procentai ir jis negali atvykti į NDNT;
12.2. asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų medicininių dokumentų nekyla abejonių, kad prognozuojamas jo bazinis darbingumas yra 025 procentai ir jis negali atvykti į NDNT. Atskirais atvejais NDNT gali nuspręsti pakviesti asmenį dalyvauti, nustatant jo darbingumolygį.
13. NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos:
13.1. reikalui esant, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios GKK išdavėsiuntimą, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų(informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jųnepakanka;
13.2. sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio, jos vietos, laiko ir apie tai informuoja asmenį.
14. NDNT teritoriniai skyriai per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimodienos priima sprendimą dėl:
14.1. asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; 14.2. profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio;
14.3. darbo pobūdžio ir sąlygų.
15. Kai darbingumo lygis nustatomas laikinai nedarbingam asmeniui, kuris turi nedarbingumo pažymėjimą, sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos.
16. Nustatant asmens darbingumo lygį, pildomas NDNT direktoriaus, suderinus suSocialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos Darbingumo lygio vertinimo aktas.
17. Sprendimo dėl darbingumo lygio priėmimo data yra visų reikalingų dokumentų NDNTgavimo diena. NDNT, priėmusi sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, išrašo ir išduoda (išsiunčia):
17.1. nedarbingiems asmenims, t.y. tiems asmenims, kurių darbingumo lygis 025procentai, socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos Darbingumo lygiopažymą (toliau pažyma);
17.2. iš dalies darbingiems asmenims, t.y tiems asmenims, kurių darbingumo lygis 3055 procentai, pažymą ir NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (toliau išvada);
17.3. darbingiems asmenims, t.y. tiems asmenims, kurių darbingumo lygis 60 ir daugiau procentų, išvadą.
18. Vertinant darbingumo lygį asmens, kuriam, vadovaujantis Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darboministro, nustatomas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis, jo darbingumo lygio nustatymas atidedamas iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos.
19. Nustačius profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ne vėliau kaip per tris darbodienas užpildoma ir išduodama (išsiunčiama) asmeniui socialinės apsaugos ir darbo ministropatvirtintos formos išvada dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio.
20. Po 180 profesinės reabilitacijos programos dienų, esant būtinybei šią programąpratęsti, NDNT priima sprendimą dėl esamo asmens darbingumo lygio, vadovaudamiesimedicininiais kriterijais, t.y. šiais atvejais asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniamdarbingumui. Darbingumo lygio nustatymo data bus 181-oji dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje kalendorinė diena, ir jis nustatomas iki profesinės reabilitacijos programos pratęsimo pabaigos.
21. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, kai NDNT gauna teritorinės darbo biržos išvadas apie asmens profesinės reabilitacijos programos rezultatus, jam nustatomas darbingumo lygis ir išrašomi šio Tvarkos aprašo 18 punkte nurodyti atitinkami dokumentai.
22. Tais atvejais, kai NDNT gauna informaciją iš teritorinės darbo biržos apie tai, kad asmuo be objektyvių priežasčių nutraukė profesinės reabilitacijos programą, jam darbingumolygis nenustatomas.
23. Besimokantiems asmenims, sukakusiems 18 metų, jų mokymosi laikotarpiu (ne ilgiau kaip iki 26 metų) darbingumo lygis nustatomas, prilyginant jį baziniam darbingumui.
24. Dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.327.4 punktuose, darbingumo lygisnustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytųpriežasčių nustatymu. Šiuo atveju asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniamdarbingumui. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira Pažyma.
25. Dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.527.13 punktuose, darbingumo lygisnustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytųpriežasčių nustatymu. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira Pažyma.
26. Kai asmeniui yra nustatoma daugiau nei viena darbingumo lygio priežastis ir jos priklauso nuo skirtingų ligų ar sužalojimų, darbingumo lygis nustatomas dėl kiekvienos priežasties atskirai.
IV. DARBINGUMO LYGIO PRIEŽASTYS IR ATSIRADIMO LAIKAS
27. Darbingumo lygio priežastys:
27.1. ligos arba būklės;
27.2. ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų;
27.3. nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe;
27.4. profesinė liga;
27.5. liga (suluošinimas), įgyta karinės tarnybos ar karinių mokymų metu;
27.6. liga (suluošinimas) dėl 1991 m. sausio 1113 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių;
27.7. liga (suluošinimas) dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padariniųlikvidavimo darbų poveikio;
27.8. liga (suluošinimas), įgyta dalyvaujant pasipriešinimo 19401990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu;
27.9. liga (suluošinimas), įgyta neteisėto kalinimo ir tremties metu;
27.10. liga (suluošinimas), įgyta Antrojo pasaulinio karo metais tarnaujant antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ir junginiuose;
27.11. liga (suluošinimas), įgyta būnant getuose, koncentracijos ar kitokio tipo priverstinėse stovyklose;
27.12. liga (suluošinimas), įgyta dirbant priverstinius darbus Lietuvoje arba už jos ribų;
27.13. liga (suluošinimas), įgyta vykdant piliečio pareigą.
28. Kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data,jeigu NDNT yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežasčių nustatymui atgaline data, bet ne daugiau kaip už tris praėjusius metus,skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos.
29. Tais atvejais, kai asmuo prašo, kad jo darbingumo lygis būtų nustatytas atgaline data, susiejant jį su darbingumo lygio pasikeitimu dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, bet ne vėliau, iki jam sukako 26 metai, NDNT gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data, jeigutam yra pateikiama pakankamai duomenų. Ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, priežastys nustatomos tik tuo atveju, kai asmuo buvo pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, iki jam sukako 26 metai.
30. Tais atvejais, kai asmuo prašo darbingumo lygį, atsiradusį dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe, profesinės ligos, nustatyti atgaline data, NDNT gali darbingumo lygįnustatyti atgaline data nuo sužalojimo darbe atsiradimo ar profesinės ligos diagnozavimodienos, jeigu tam yra pateikta pakankamai duomenų.
V. DARBINGUMO LYGIO TERMINAI
31. Darbingumo lygis gali būti nustatomas tokiais terminais:
31.1. šešiems mėnesiams;
31.2. vieneriems metams;
31.3. dvejiems metams;
31.4. iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos;
31.5. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe ar dėl profesinės ligos.
32. Šio Tvarkos aprašo 31.131.3 punktuose nurodyti terminai nustatomi ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki senatvės pensijos amžiaus, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo prašo pensijąpaskirti susitarimo tarp užsienio valstybių pagrindu.
33. Šios Tvarkos aprašo 31.131.3 punktuose nurodyti terminai gali būti tęsiami ne ilgiaukaip 6 metus, po 6 metų darbingumo lygio terminas nurodomas iki senatvės pensijos amžiaus.
34. Darbingumo lygio terminas skaičiuojamas nuo darbingumo lygio nustatymo dienos.
VI. PAKARTOTINIS DARBINGUMO LYGIO VERTINIMAS
35. NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą:
35.1. pasibaigus nustatyto darbingumo lygio terminui;
35.2. pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims; 35.3. asmeniui ir/ar pensiją ar išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT priimtusprendimu;
35.4. vykdant Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Ginčų komisija) sprendimą.
36. Asmens darbingumo lygio pakartotiniam vertinimui turi būti pateikti (gauti) dokumentai, nurodyti šio Tvarkos aprašo 8,10 punktuose.
37. Asmens darbingumo lygis pakartotinai įvertinamas ir sprendimas priimamas per 15darbo dienų nuo visų darbingumo lygio pakartotiniam vertinimui reikiamų dokumentų NDNTgavimo dienos.
38. Tuo atveju, kai asmuo nesutinka su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, jisper 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali kreiptis raštu į NDNTdirektorių dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo.
39. Apie pakartotinio darbingumo lygio vertinimo rezultatus NDNT turi informuotiasmenį, pensiją ar išmoką mokančią instituciją, reikalui esant, asmenį gydantį gydytoją ir Ginčų komisiją.
40. NDNT, pakeitusi sprendimą, išduoda (išsiunčia) atitinkamus dokumentus, nurodytus šio Tvarkos aprašo 17 punkte.
41. Jeigu asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su NDNT sprendimu, jie per 30 kalendorinių dienų po darbingumo lygio NDNT peržiūrėjimo dienos turi teisę kreiptis įGinčų komisiją, kuri ginčus dėl darbingumo lygio nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
42. Ginčų komisijos sprendimas dėl darbingumo lygio gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.
VII. ASMENS TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
43. Asmuo turi teisę:
43.1. kreiptis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo;
43.2. būti supažindintas su asmens darbingumo lygio nustatymo išvadomis bei NDNTpriimtu sprendimu;
43.3. dalyvauti vertinant jo darbingumo lygį;
43.4. į informacijos apie asmenį bei dokumentų konfidencialumą;
43.5. apskųsti NDNT priimtą sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka.
44. Asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą privalo teikti darbingumo lygiui nustatytireikiamą informaciją.
VIII. ATSAKOMYBE
45. Už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako gydantis gydytojas.
46. Už pateiktos informacijos apie profesinės reabilitacijos programos rezultatus teisingumą ir patikimumą atsako teritorinė darbo birža.
47. Už sprendimo dėl asmens darbingumo lygio nustatymo teisingumą ir pagrįstumąatsako NDNT teritorinio skyriaus, kuriame vertinamas darbingumo lygis ir priimamas sprendimas, vedėjas.
48. Asmuo atsako už jo paties pateiktos informacijos teisingumą. ______________
Minėta tvarka reglamentuoja, kad darbingumo lygis gali būti nustatomas šešiems mėnesiams, vieneriems metams, dvejiems metams, iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos, iki senatvės pensijos amžiaus. Konkretus terminas priklauso nuo asmens sveikatos būklės, profesinių ir funkcinių darbingumo lygio vertinimo kriterijų.
________________________________________________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2005 m. kovo 23 d. įsakymu
Nr. V-188/A1-84/ISAK-487
NEĮGALUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ IR TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašas (toliau Tvarkos aprašas) reglamentuoja sunkaus, vidutinio ir lengvo asmenų neįgalumo lygio nustatymo tvarką bei numato kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas neįgalumo lygis.
2. Neįgalumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau NDNT).
3. Neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų (toliau asmenys), išskyrus tuos asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.
4. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
4.1. sunkaus neįgalumo lygis asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio žymiai sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir būtina nuolatinė kitų žmonių slauga, priežiūra, pagalba;
4.2. vidutinio neįgalumo lygis asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir reikia nenuolatinės kitų žmonių priežiūros, pagalbos;
4.3. lengvo neįgalumo lygis asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio nežymiai sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti.
5. Kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983).
II. DOKUMENTŲ, REIKALINGŲ NEĮGALUMO LYGIUI NUSTATYTI, PATEIKIMAS
6. Asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir/ar medicininės reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (toliau GKK) šiuos dokumentus:
6.1. asmens tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų laisvos formos prašymą dėl asmens siuntimo į NDNT neįgalumo lygiui nustatyti;
6.2. užpildytą siuntimą į NDNT;
6.3. medicininių tyrimų (instrumentinių, laboratorinių) išrašus arba jų kopijas, patvirtinančias ligos sunkumą ir diagnozę;
6.4. atsižvelgiant į organizmo funkcijų sutrikimo pobūdį, papildomai pateikiami dokumentai:
6.4.1. informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esant judėjimo funkcijos sutrikimams;
6.4.2 informuojantys apie asmens intelekto koeficientą (IQ), atliktą Mini mental testą, psichologinį asmenybės tyrimą, patvirtinantys silpnaprotystės laipsnį, elgesio, emocijų, valios ir kitus sutrikimus, esant psichikos ligoms ir sutrikimams;
6.4.3. informuojantys apie specialius kontrolinius tyrimus, patvirtinančius regos ir (ar) klausos sutrikimų laipsnį, esant regos ir klausos sutrikimams;
6.4.4. informuojantys apie kalbos įvertinimo išvadą, esant kalbos funkcijos sutrikimų.
7. GKK per 5 darbo dienas patikrina ir patvirtina šios Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytus dokumentus ir juos įteikia asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, kurie privalo šiuos dokumentus pateikti arba išsiųsti registruotu paštu NDNT teritoriniam skyriui.
8. Asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai papildomai pateikia NDNT teritoriniam skyriui šiuos dokumentus arba išsiunčia registruotu paštu šių dokumentų kopijas:
8.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens gimimo liudijimą, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, Lietuvos Respublikos pasą, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją;
8.2. esant reikalui pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą dėl pedagoginio psichologinio asmens specialiųjų ugdymosi ir specialiųjų poreikių įvertinimo.
9. Nustačius asmeniui neįgalumo lygį, jo nustatymo data laikoma 6 ir 8 punktuose nurodytų dokumentų NDNT gavimo diena.
10. Pagal šios Tvarkos aprašo priede Neįgalumo lygio nustatymo kriterijai nurodytas ligas ir būkles, atsižvelgiant į ligos eigą ir prognozę, neįgalumo lygio terminas gali būti nustatytas:
10.1. pusei metų;
10.2. vieneriems metams;
10.3. dvejiems metams;
10.4. iki asmeniui sukaks 18 metų.
III. NEĮGALUMO LYGIO NUSTATYMAS
11. Neįgalumo lygį NDNT nustato:
11.1. asmeniui atvykus į NDNT teritorinį skyrių arba apžiūrėjusi jį namuose (ligoninėje) tais atvejais, kai yra sunkių asmens organizmo funkcijų sutrikimų;
11.2. asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų medicininių dokumentų nekyla abejonių dėl neįgalumo lygio nustatymo.
12. Nustatydama neįgalumo lygį NDNT:
12.1. vertina medicininius ir kitus dokumentus;
12.2. reikalui esant, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios GKK išdavė siuntimą, arba į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka;
12.3. sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio, jos vietos, prireikus rekomenduoja asmenį gydantiems gydytojams papildomai ištirti jo sveikatos būklę;
12.4. įvertina pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą dėl pedagoginio psichologinio asmens specialiųjų ugdymosi ir specialiųjų poreikių įvertinimo;
12.5. pildo NDNT direktoriaus patvirtintos formos Neįgalumo lygio vertinimo aktą;
12.6. per 15 darbo dienų nuo šios Tvarkos aprašo 6 ir 8 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimus dėl asmens neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino.
13. Nustačiusi neįgalumo lygį, NDNT užpildo nustatytos formos Neįgalumo lygio pažymą (toliau Pažyma), patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
14. Pažyma per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išduodama ar išsiunčiama registruotu paštu asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams jų nurodytu adresu.
15. Asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams prašant, NDNT priima sprendimą dėl asmens, kuriam buvo nustatytas invalidumas, praėjusio laikotarpio neįgalumo lygio pripažinimo tuo atveju, kai jis, jo tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai praleidžia kartotinio tikrinimo NDNT laiką. Tuo atveju atgaline data gali būti nustatomas ne ilgiau kaip trijų praėjusių metų neįgalumo lygis, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo datos.
IV. PAKARTOTINIS NEĮGALUMO LYGIO VERTINIMAS
16. NDNT atlieka pakartotinį neįgalumo lygio vertinimą:
16.1. pasibaigus nustatyto neįgalumo lygio terminui;
16.2. pasikeitus asmens sveikatos būklei;
16.3. asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, ar išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT priimtu sprendimu;
16.4. vykdydama Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Ginčų komisija) sprendimą.
17. Dėl neįgalumo lygio peržiūrėjimo gali kreiptis:
17.1. asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai;
17.2. išmoką mokanti institucija;
17.3. Ginčų komisija.
18. Asmens neįgalumo lygiui pakartotinai įvertinti turi būti pateikti (gauti) dokumentai, nurodyti šios Tvarkos aprašo 6 punkte.
19. Asmens neįgalumo lygis pakartotinai įvertinamas ir sprendimas priimamas per 15 darbo dienų nuo visų neįgalumo lygiui pakartotinai įvertinti reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos.
20. NDNT apie pakartotinio neįgalumo lygio vertinimo rezultatus informuoja asmens tėvus (įtėvius), globėjus ar rūpintojus, išmoką mokančią instituciją, prireikus asmenį gydantį gydytoją ir Ginčų komisiją.
21. Išmoką mokanti institucija, nesutinkanti su NDNT sprendimu, per 30 kalendorinių dienų po neįgalumo lygio NDNT peržiūrėjimo dienos turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją, kuri ginčus dėl neįgalumo lygio nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
22. NDNT, pakeitusi sprendimą, išduoda naują Pažymą.
V. ASMENS TĖVŲ (ĮTĖVIŲ), GLOBĖJŲ AR RŪPINTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
23. Asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai turi teisę:
23.1. kreiptis į NDNT dėl neįgalumo lygio nustatymo jų vaikams, globotiniams ir rūpintiniams;
23.2. būti supažindinti su asmens neįgalumo lygio nustatymo išvadomis ir NDNT priimtu sprendimu;
23.3. į informacijos apie asmenį bei dokumentų konfidencialumą;
23.4. per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos kreiptis raštu į NDNT direktorių dėl pakartotinio neįgalumo lygio vertinimo;
23.5. per 30 kalendorinių dienų po neįgalumo lygio NDNT peržiūrėjimo dienos kreiptis į Ginčų komisiją;
23.6. Ginčų komisijos sprendimą dėl neįgalumo lygio apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka.
24. Asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai privalo teikti neįgalumo lygiui nustatyti reikiamą informaciją.
V. ATSAKOMYBĖ
25. Už pateiktų asmens medicininių dokumentų ir duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas.
26. Už pateiktos informacijos, reikalingos neįgalumo lygiui nustatyti, teisingumą atsako asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai.
27. Už sprendimo dėl asmens neįgalumo lygio nustatymo teisingumą ir pagrįstumą atsako NDNT teritorinio skyriaus, kuris priima sprendimą, vedėjas.
28. Už atlikto neįgalumo vertinimo teisingumą atsako NDNT teritorinio skyriaus gydytojas.
29. Už pedagoginės psichologinės tarnybos išvados teisingumą atsako pedagoginių psichologinių tarnybų vadovai.
______________
Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo priedas
NEĮGALUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJAI
I. KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS
1. Sunkaus neįgalumo lygis:
1.1. lėtinis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, patvirtintas išorinio kvėpavimo funkcijos (vyresniems kaip 5 metų amžiaus vaikams) ir kraujo įsotinimo deguonimi tyrimais;
1.2. IIIIV laipsnio plaučių arterijos hipertenzija dėl plaučių ligų;
1.3. būklė po vieno plaučio pašalinimo.
2. Vidutinio neįgalumo lygis:
2.1. aktyvi tuberkuliozė, kai rentgenologiniai pokyčiai apima didžiąją plaučio dalį ir išlieka po 4 mėn. gydymo;
2.2. tracheostoma, kai pacientas slaugomas ne stacionare;
2.3. lėtinės pūlingos plaučių ligos (cistinė fibrozė, bronchektazės), kai paūmėjimai kartojasi 4 ir daugiau kartų per metus;
2.4. sunki nuolatinė bronchų astma po astminės būklės.
3. Lengvo neįgalumo lygis:
3.1. būklė po vienos ar kelių plaučio skilčių pašalinimo;
3.2. sunki nuolatinė bronchų astma;
3.3. lėtinės pūlingos plaučių ligos, kai paūmėjimai kartojasi 23 kartus per metus;
3.4. cistinė fibrozė su kelių organizmo funkcinių sistemų pažeidimu;
3.5. liekamieji reiškiniai po persirgtos tuberkuliozės, kai rentgenologiniai pokyčiai apima vieną ar daugiau plaučio skilčių.
II. KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS
4. Sunkaus neįgalumo lygis:
4.1. ketvirtos (IV) funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas;
4.2. sudėtingi ar nepagydomi širdies ritmo sutrikimai (izoliuoti ar po širdies operacijų);
4.3. IIIIV laipsnio plaučių arterijos hipertenzija dėl širdies ligų;
4.4. būklė po širdies persodinimo (pirmieji metai);
4.5. persodintos širdies nepakankamumas.
5. Vidutinio neįgalumo lygis:
5.1. trečios (III) ar antrostrečios (IIIII) funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas;
5.2. sunki arterinė hipertenzija su hipertenzine kardiopatija ir/ar hipertenzine nefropatija;
5.3. konduitu ar aortos vožtuvo protezu koreguota kylančios aortos aneurizma ar aortos vožtuvo nesandarumas;
5.4. būklė po širdies ar širdies kraujagyslių operacijų (pirmieji metai).
6. Lengvo neįgalumo lygis:
6.1. svetimkūnis (konduitai, stentai, lopai) širdies raumenyje ar perikarde, esant pirmos (I) funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui;
6.2. antros (II) funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas;
6.3. širdies vožtuvo protezai ar koronarinių kraujagyslių šuntai esant pirmosantros (III) funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui;
6.4. hipertrofinė kardiomiopatija;
6.5. ilgo QT intervalo sindromas.
III. VIRŠKINIMO SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS
7. Sunkaus neįgalumo lygis:
7.1. kepenų funkcijos nepakankamumas, pasireiškiantis portine hipertenzija, pasikartojančiu kraujavimu iš išsiplėtusių venų ar hepatine encefalopatija;
7.2. kepenų nepakankamumo terminalinė stadija;
7.3. būklė po kepenų ar jų dalies persodinimo (pirmieji metai);
7.4. persodintų kepenų funkcijos nepakankamumas.
8. Vidutinio neįgalumo lygis:
8.1. Krono liga:
8.1.1. pasikartojančios (2 ir daugiau kartų per metus) ligos eiga;
8.1.2. ryškus fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3);
8.1.3. lytinio brendimo sulėtėjimas;
8.1.4. fistulinė ar striktūrinė forma.
8.2. pasikartojančio opinio kolito (2 ir daugiau kartų per metus) eiga;
8.3. žarnų malabsorbcija:
8.3.1. kai per vienerius metus, taikant medikamentinį ar specifinį dietinį gydymą, nepasiekiama efekto ir išlieka ryškus fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3);
8.3.2. kai reikia nuolatinio parenterinio maitinimo;
8.4. kepenų cirozė;
8.5. portinė hipertenzija su pasikartojančiu kraujavimu iš varikozinių mazgų;
8.6. trumpos žarnos sindromas.
9. Lengvo neįgalumo lygis:
9.1. achalazija, kai vienerių metų gydymas neefektyvus ir ryškus fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3);
9.2. storosios žarnos polipozė, komplikuota lėtinės vidutinio sunkumo (Hb<90g/l) anemijos;
9.3. žarnų malabsorbcija, esant ryškiam fizinio vystymosi atsilikimui (svoris/ūgis <3>40 laipsnių su kardiopulmoniniu nepakankamumu;
18.5. plaštakos arba dilbio bigė;
18.6. įgytas ar įgimtas netikras sąnarys (pseudoartrozė);
18.7. klibantis peties arba alkūnės sąnarys;
18.8. 4 plaštakos pirštų, išskyrus pirmą, visų falangų trūkumas arba 3 plaštakos pirštų, įskaitant pirmą, visų falangų trūkumas;
18.9. ankilozė arba ryški tų pačių pirštų funkciškai nepatogios padėties kontraktūra;
18.10. pirmo ir antro piršto arba trijų pirštų ir atitinkamų delnakaulių trūkumas;
18.11. abiejų plaštakų pirmųjų pirštų trūkumas;
18.12. protezuota šlaunies ar blauzdos bigė;
18.13. pėdos bigė po amputacijos pagal Pirogovą ar Šoparo sąnario lygio;
18.14. abiejų pėdų bigės Lisfranko sąnario lygio;
18.15. kelio arba klubo endoprotezas, sutrikus jo funkcijai;
18.16. dviejų galūnių paralyžius arba ryški parezė;
18.17. hipofizinis nanizmas, osteochondrodisplazijos, osteochondrodistrofijos su sąnarių pakenkimu arba judamojo aparato funkcijos sutrikimu;
18.18. Perteso liga, kai pažeidimas yra IIIIV laipsnio arba po operacijos (iki 2 metų po operacijos);
18.19. būklė po stuburo, klubo, kelio sąnarių ar pėdos deformacijų (įgimtų, įgytų) koreguojančių operacijų (iki 2 metų po operacijos);
18.20. nudegimų randai, sukeliantys organizmo funkcijų sutrikimus.
VII. KRAUJODAROS SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS
19. Sunkaus neįgalumo lygis:
19.1. būklė po alogeninės kaulų čiulpų transplantacijos: sunki (IIIIV laipsnio) lėtinė transplantato prieš šeimininką liga;
19.2. neuroleukemija su žymiais centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiais:
19.2.1. dekompensuota hidrocefalija;
19.2.2. traukulių sindromas;
19.2.3. motorikos sutrikimai;
19.2.4. pastovus meningoabdominalinis šuntas.
20. Vidutinio neįgalumo lygis:
20.1. hemoblastozės ir piktybiniai navikai:
20.1.1. stiprus kraujodaros slopinimas po chemoterapijos ar radioterapijos citostatinė mielosupresija (Hb<100g/l, granulocitų <1,5·109, trombocitų<50 109/l);
20.1.2. mielosupresinė būklė po kaulų čiulpų transplantacijos: lėtinė transplantato prieš šeimininką liga (IIIII laipsnio);
20.2. įgimta ar įgyta kaulų čiulpų aplazija:
20.2.1. sunkios formos;
20.2.2. ryški hemosiderozė ir priklausomybė nuo kraujo komponentų transfuzijų (daugiau kaip 1 per mėnesį);
20.3. įgimta ar įgyta hemolizinė anemija:
20.3.1. labai dažnos (daugiau nei 4 kartus per metus) hemolizinės krizės vaikams iki 5 metų amžiaus;
20.3.2. lėtinė persistuojanti sunki ar vidutinė anemija (Hb< 90g/l) vaikams iki 5 metų amžiaus;
20.4. agranulocitozė, įgimtos ar įgytos neutropenijos ir genetinės leukocitų anomalijos: sunki ar labai sunki ligos forma (granulocitų <1,5·109);
20.5. histiocitozės, kiti histiocitozės sindromai:
20.5.1. citostatinės mielosupresijos metu;
20.5.2. kai kaukolės ar kito kaulo defektas didesnis kaip 2x2 cm;
20.5.3. komplikavęsi į necukrinį diabetą;
20.6. įgimtas sunkus imunodeficitas:
20.6.1. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir virusinės infekcijos;
20.6.2. taikant reguliariai (kas mėnesį) substitucinę terapiją imunoglobulinais;
20.7. įgimti ir įgyti krešėjimo defektai:
20.7.1. sunkus judėjimas dėl IIIIV laipsnio hemofilinės artropatijos ir kontraktūrų;
20.7.2. taikant intensyvią (daugiau kaip 2 dozės per mėnesį) substitucinę terapiją;
20.8. lėtinė įgimta ar įgyta trombocitopenija:
20.8.1. dažni (2 ir daugiau per mėnesį) spontaniniai kraujavimai;
20.8.2. imunosupresinės terapijos metu vaikams iki 5 metų amžiaus;
20.8.3. kai yra priklausomybė nuo trombocitų transfuzijų;
20.8.4. po splenektomijos;
20.9. įgimta generalizuota mastocitozė:
20.9.1. dažnos (daugiau kaip 4 per metus) histamininės krizės;
20.9.2. išreikštas hipersplenizmas;
20.10. mielodisplastinis sindromas ir kitos mielodisplazijos:
20.10.1. aplazinė kaulų čiulpų būklė;
20.10.2. priklausomybė nuo kraujo transfuzijų;
20.10.3. nuolat vartojamas alfa interferonas.
21. Lengvo neįgalumo lygis:
21.1. įgimta ar įgyta kaulų čiulpų aplazija:
21.1.1. vidutinio sunkumo forma;
21.1.2. ryški hemosiderozė;
21.1.3. priklausomybė nuo kraujo transfuzijų (daugiau kaip 4 per metus);
21.1.4. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir virusinės infekcijos;
21.2. įgimta ar įgyta hemolizinė anemija:
21.2.1. hemolizinės krizės (iki 4 per metus) vaikams iki 5 metų amžiaus;
21.2.2. po splenektomijos;
21.3. histiocitozės, kiti histiocitozės sindromai:
21.3.1. kaulo defektas didesnis kaip 2x1 cm;
21.3.2. ryški pancitopenija dėl hemofagocitozės;
21.4. įgimti ar įgyti krešėjimo defektai:
21.4.1. sunki hemofilijos ar koagulopatijos forma;
21.4.2. IIIII laipsnio hemofilinė artropatija;
21.4.3. dažni spontaniniai gleivinių ir odos kraujavimai;
21.5. įgimtos ar įgytos trombocitopatijos: užsitęsę dažni (daugiau kaip 4 per metus) kraujavimai iš gleivinių, į vidaus organus ir iš jų;
21.6. vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai dėl ligos ir dėl gydymo:
21.6.1. vidutinio sunkumo (Hb<90g/l) anemija, užsitęsusi ilgiau kaip 6 mėn., nepaisant taikomo gydymo;
21.6.2. persistuojamoji vidutinio sunkumo neutropenija (granulocitų<2>0,3, kai yra protinio vystymosi atsilikimas;
27.2. vienos akies visiškas aklumas ar jos nebuvimas, o kitos akies regėjimo aštrumas >0,3 vaikams iki 7 metų amžiaus;
27.3. visiškas arba beveik visiškas vienos akies aklumas: blogiau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija 0,05 (3/60) arba tos akies regėjimo lauko koncentrinis susiaurėjimas iki 5 laipsnių nuo fiksacijos taško, esant geriau matančios akies regėjimo aštrumui, ne daugiau kaip 0,3 (6/18), su visiška korekcija, kai yra:
27.3.1. įgimta trumparegystė su akių dugno pakitimais;
27.3.2. kitos refrakcijos ydos, lydimos ambliopijos, nistagmo;
27.3.3. įgimta, vaikų ar jaunatvinė glaukoma (III stadija);
27.3.4. įgimtos akies priekinio segmento formavimosi ydos ar įgyti pažeidimai (aniridija su lęšiuko išnirimu ar be išnirimo, ragenos distrofijos, centrinės ragenos III kategorijos drumstys, IIIII stadijos keratokonusas);
27.3.5. įgimtos lęšiuko formavimosi ydos (lęšiuko išnirimas, įgimta ar įgyta komplikuota katarakta);
27.3.6. neoperuotina katarakta (kai yra operacinio gydymo kontraindikacijų dėl akių ar dėl bendros sveikatos būklės);
27.3.7. vidutinis ar ryškus abiejų akių įgimtas nistagmas, esant taisyklingai galvos padėčiai;
27.3.8. abiejų akių uveitai, lydimi kataraktos (Stilio liga, vaikų poliartrozės ir kt.);
27.3.9. įgimtos ar paveldimos tinklainės ir gyslainės ligos, pakenkusios užpakaliniam akies poliui;
27.3.10. regos nervo atrofija ar displazija.
X. AUSŲ, NOSIES, GERKLĖS LIGOS IR BŪKLĖS
28. Vidutinio neįgalumo lygis klausos pažeidimas, kai klausos netekimo laipsnis yra sunkus (>70 dB <90>90 dB) (nurodyti dB yra aritmetinis 4 dažnumų 0,5; 1; 2 ir 4 kHz klausos slenksčių vidurkis audiogramose). Jei klausos pažeidimas yra asimetriškas ir klausos slenksčių vidurkiai 0,5; 1; 2 ir 4 kHz skiriasi tarp ausų 25 ar daugiau dB, prie geriau girdinčios ausies klausos slenksčių vidurkio minėtame diapazone reikia pridėti 5 dB.
29. Lengvo neįgalumo lygis:
29.1. klausos pažeidimas, kai yra vidutinis klausos netekimo (>40 dB <70 dB) laipsnis. Jei klausos pažeidimas yra asimetriškas ir klausos slenksčių vidurkiai 0,5; 1; 2 ir 4 kHz skiriasi tarp ausų 25 ar daugiau dB, prie geriau girdinčios ausies klausos slenksčių vidurkio minėtame diapazone reikia pridėti 5 dB;
29.2. gerklų papilomatozė, jei ligos atkryčiai kartojasi 1 ar daugiau kartų per 2 metus.
XI. PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI
30. Sunkaus neįgalumo lygis:
30.1. sunkus ar gilus protinis atsilikimas;
30.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai (sunki forma);
30.3. psichozės būsenos, užsitęsusios ilgiau kaip 6 mėn.
31. Vidutinio neįgalumo lygis:
31.1. vidutinis protinis atsilikimas;
31.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai (vidutinio sunkumo forma);
31.3. įgyta afazija su epilepsija (Landau-Kleffnerio sindromas);
31.4. subkompensacijos stadijos schizofrenija, atspari gydymui ir užsitęsusi ilgiau kaip 6 mėn.;
31.5. subkompensacijos stadijos schizotipinis sutrikimas, atsparus gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 6 mėn.;
31.6. subkompensacijos stadijos schizoafektiniai sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 6 mėn.;
31.7. subkompensacijos stadijos nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
31.8. sunkios formos nervinė anoreksija.
32. Lengvo neįgalumo lygis:
32.1. lengvas protinis atsilikimas, esant bent vienam iš raidos, psichikos ir elgesio sutrikimų, nurodytų 32.1.132.1.8 punktuose:
32.1.1. specifiniai tarimo ir kalbos sutrikimai;
32.1.2. specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai;
32.1.3. specifinis judesių raidos sutrikimas;
32.1.4. specifiniai mišrūs raidos sutrikimai;
32.1.5. įvairiapusiai raidos sutrikimai;
32.1.6. hiperkineziniai sutrikimai;
32.1.7. mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai;
32.1.8. emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje;
32.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai (lengva forma);
32.3. hiperkinezinis elgesio sutrikimas, kai kartu yra bent vienas emocijų ar nuotaikos sutrikimas;
32.4. depresinis elgesio sutrikimas, atsparus gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 6 mėn.;
32.5. emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.6. kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai (de la Touretteo sindromas), atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.7. neorganinė enkoprezė, atspari gydymui ir užsitęsusi ilgiau kaip 12 mėn.;
32.8. vidutinio sunkumo nervinė anoreksija, atspari gydymui ir užsitęsusi ilgiau kaip 12 mėn.;
32.9. obsesinis-kompulsinis sutrikimas, atsparus gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 12 mėn.;
32.10. potrauminio streso sutrikimas, atsparus gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 12 mėn.;
32.11. nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.12. schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.13. organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.
XII. KITOS LIGOS IR BŪKLĖS
33. Sunkaus neįgalumo lygis:
33.1. neoperuotini piktybiniai navikai ar atsparios chemoterapijai ir/ar radioterapijai onkologinės ligos, kai vaikui taikomas tik paliatyvus gydymas;
33.2. III laipsnio vėžinė kacheksija;
33.3. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios sunkaus neįgalumo kriterijus;
33.4. dvi ir daugiau skirtinguose neįgalumo lygio nustatymo kriterijų skyriuose nurodytos vidutinio neįgalumo lygio ligos ar būklės.
34. Vidutinio neįgalumo lygis:
34.1. organinės kilmės visiškas šlapimo ir/ar išmatų nelaikymas;
34.2. fistulės, pro kurias sunkiasi šlapimas ir/ar išmatos;
34.3. labai sunkios recesyviai paveldimos ichtiozė ar pūslinė epidermolizė;
34.4. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios vidutinio neįgalumo kriterijus;
34.5. dvi ir daugiau skirtinguose neįgalumo lygio nustatymo kriterijų skyriuose nurodytos lengvo neįgalumo lygio ligos ar būklės.
35. Lengvo neįgalumo lygis:
35.1. gėrybiniai veido ir žandikaulių srities minkštųjų audinių ir kaulų navikai, žandikaulių displazijos, kurių dėl apimties operacijos metu neįmanoma visiškai pašalinti ir po operacijos lieka sutrikusi maitinimosi ar kalbos funkcija;
35.2. makroglosija, kurios dėl apimties neįmanoma visiškai pašalinti ir po operacijos lieka sutrikusi maitinimosi ar kalbos funkcija;
35.3. įgimtos veido ir kaukolės formavimosi ydos, kai operacijos metu neįmanoma atkurti maitinimosi ar kalbos funkcijos;
35.4. smilkininio apatinio žandikaulio sąnario pakitimai ankilozė, kai operacijos metu neįmanoma atkurti maitinimosi ar kalbos funkcijos;
35.5. būklė sergant piktybiniais navikais:
35.5.1. palaikomosios chemoterapijos metu;
35.5.2. po radioterapijos (dozė daugiau kaip 12 grėjų);
35.5.3. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir virusinės infekcijos;
35.5.4. kifoskoliozė po radioterapijos;
35.6. sunkus difuzinis atopinis dermatitas (SCORAD daugiau kaip 50 balų);
35.7. sunki artropatinė ir/ar generalizuota psoriazė;
35.8. sunki paveldima ichtiozė ar pūslinė epidermolizė;
35.9. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios lengvo neįgalumo lygio nustatymo kriterijus.
2009-06-15 Primename savivaldybėms
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovaudamasis Informacijos apie valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir pasiektus rezultatus vykdant neįgaliųjų socialinės integracijos priemones tvarkos aprašu (toliau Tvarkos aprašas), primena, kad savivaldybės, vykdydamos išmokų neįgaliesiems, auginantiems vaikus, komunalinėms paslaugoms, elektros energijos ar telefono išlaidoms mokėjimą, privalomai turi skelbti informaciją apie sąlygas tikslinei paramai gauti, nurodant suteiktos paramos gavėjų skaičių ir skirtas valstybės biudžeto lėšas interneto tinklapyje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse (spauda, radijas, televizijos programos, kitos garso ir vaizdo priemonės). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 2 punktu, savivaldybės ne rečiau kaip kas pusmetį (iki birželio 30 d. ir gruodžio 31 d.) kartu su ataskaitomis, Departamentui turi pateikti informaciją apie priemonės viešinimo būdus.
Tvarkos aprašą galite rasti Departamento tinklapyje http://www.ndt.lt skiltyje Programų vykdytojams. Jei kiltų papildomų klausimų maloniai prašome kreiptis tel. (8 5) 2394425 arba el. paštu agne@ndt.lt
____________________________________________________________________
Darbingumo lygio nustatymo kriterijai
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179
DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠAS
1. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau Kriterijų aprašas) apibrėžiakriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis asmenims iki 18 metų, kurieyra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus bei jų taikymą.
2. Šiuo Kriterijų aprašu turi vadovautis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau NDNT), nustatydama asmenims darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.
3. Asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus
3.1. medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas);
3.2. funkcinius (2 priedas);
3.3. profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimogalimybėms (2 priedas).
4. Medicininiai kriterijai, t.y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmenssveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusiusfunkcinius sutrikimus.
5. Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi didžiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai,pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas.
6. Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iškoeficientų šia tvarka:
6.1. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 7080, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9;
6.2. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 6550, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8;
6.3. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 3045, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7;
6.4. kai yra dvi organizmo būklės, atitinkančios 025 bazinio darbingumo procentus, nustatoma 010 bazinio darbingumo procentų.
7. Gauti bazinio darbingumo procentai suapvalinami taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5. Bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0.
8. Darbingumo lygio nustatymo kriterijai vertinami, atliekant darbingumo lygio nustatymą.
9. Bazinis darbingumas vertinamas procentais:
9.1. nuo 0 iki 25 procentų;
9.2. nuo 30 iki 55 procentų.
10. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus.
11. Funkciniai kriterijai:
11.1. valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičius:
11.1.1. gali dirbti 3 ir mažiau valandas per dieną ar 2 ir mažiau dienas per savaitę;
11.1.2. gali dirbti 45 valandas per dieną ar 34 dienas per savaitę; 11.1.3. gali dirbti 6 ir daugiau valandas per dieną ar 5 dienas per savaitę. 12. Profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimogalimybėms:
12.1. išsilavinimas:
12.1.1. pagrindinis ir žemesnis;
12.1.2. vidurinis;
12.1.3. aukštesnysis, aukštasis,
12.2. profesinė kvalifikacija:
12.2.1. neturi profesinės kvalifikacijos;
12.2.2. negalima panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus;
12.2.3. turi profesinę kvalifikaciją,
12.3. darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje:
12.3.1. neturi darbo patirties ir darbinių įgūdžių;
12.3.2. turi darbo patirtį ir darbinių įgūdžių,
12.4. amžius:
12.4.1. nuo 55 m. iki senatvės pensijos amžiaus;
12.4.2. nuo 45 m. iki 55 m.;
12.4.3. iki 45 m.
13. Kriterijai, nurodyti šio Kriterijų aprašo 11.1.2; 12.1.2; 12.2.2; 12.4.2 punktuose, vertinami kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybės.
14. Kriterijai, nurodyti šio Kriterijų aprašo 9.1; 11.1.1; 12.1.1; 12.2.1; 12.3.1; 12.4.1 punktuose, vertinami kaip nepalankios darbui aplinkybės. 15. Kriterijai, nurodyti šio Kriterijų aprašo 9.2; 11.1.3; 12.1.3; 12.2.3; 12.3.2; 12.4.3 punktuose, vertinami kaip palankios darbui aplinkybės.
16. Sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo priimamas įvertinus medicininius,funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei joįsidarbinimo galimybėms.
17. Tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, darbui nepalankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos nepalankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumoprocentai dauginamai iš koeficiento 0,7.
18. Tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, vidutinio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos vidutiniškai palankios darbui aplinkybės, jobazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1.
19. Tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, darbui palankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,3. 20. Tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, palankių, vidutinio palankumo ir nepalankių darbui aplinkybių nustatoma po lygiai, prioritetiniu kriterijumi laikomas asmens amžius.
21. Vertinant darbingumo lygį asmens, kuris sėkmingai baigė profesinės reabilitacijos programą, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,4.
22. Vertinant darbingumo lygį asmens, kuris dėl objektyvių priežasčių nebaigė profesinės reabilitacijos programos, jo bazinio darbingumo procentai, nustatyti iki profesinės reabilitacijos programos pradžios, dauginami iš koeficiento 1.
23. Vertinant darbingumo lygį asmens, kuris nebaigęs profesinės reabilitacijos programosįsidarbino, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,4.
24. Tuo atveju, kai asmens bazinis darbingumas yra nuo 0 iki 15 procentų, jo darbingumo lygis vertinamas tik pagal medicininius kriterijus, neatsižvelgiant į funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, t.y. jo darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui. Funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai vertinami tik asmeniui pačiam pageidaujant.
DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau Tvarkos aprašas) reglamentuojadokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą.
2. Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau NDNT).
3. Teisę į darbingumo lygio nustatymą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat kitųvalstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nustatyta tvarka deklaravę nuolatinę gyvenamąjąvietą Lietuvos Respublikoje, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantysužsienyje, jei dėl to kreipiasi pensiją ar išmoką skirianti ir mokanti institucija su motyvuotu prašymu nustatyti tokiems asmenims darbingumo lygį.
4. Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijųaprašu (toliau Kriterijų aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
5. Darbingumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiamivalstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų amžiaus iki senatvės pensijos amžiaus.
6. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
6.1. Bazinis darbingumas asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais.
6.2. Kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžiaLietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (Žin., 1991, Nr.36-969; 2004, Nr. 83-2983).
II. DOKUMENTŲ, REIKALINGŲ DARBINGUMO LYGIUI NUSTATYTI, PATEIKIMAS
7. Asmuo ar jo tėvai, globėjai (rūpintojai) ar jo įgalioti kiti asmenys (toliau asmuo) kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formosprašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.
8. Gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (toliau GKK) šiuos dokumentus:
8.1. asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti; 8.2. užpildytą siuntimą į NDNT (1 priedas);
8.3. medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a),Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a);
8.4. priklausomai nuo organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio papildomai pateikiami dokumentai:
8.4.1. informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmoįvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esantjudėjimo funkcijos sutrikimams;
8.4.2. informuojantys apie asmens intelekto koeficientą (IQ), atliktą Mini mental testą, psichologinį asmenybės tyrimą, patvirtinantys silpnaprotystės laipsnį, elgesio, emocijų, valios ir kitus sutrikimus, esant psichikos ligoms ir sutrikimams;
8.4.3. informuojantys apie specialius kontrolinius tyrimus, patvirtinančius regos ir (ar)klausos sutrikimų laipsnį, esant regos ir klausos sutrikimams; 8.4.4. kalbos tyrimo testas, esant kalbos funkcijos sutrikimui.
9. GKK per 5 darbo dienas patikrina ir patvirtina Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus ir juos įteikia asmeniui. Asmuo pateikia dokumentus arba išsiunčia juos registruotu paštu į NDNT teritorinį skyrių. 10. Asmuo papildomai pateikia (išsiunčia) NDNT:
10.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą, Lietuvos Respublikos pasą, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę arba leidimąnuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) arba nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją;
10.2. dokumentą, patvirtinantį asmens gyvenamąją vietą (asmenys, kurie neturi Lietuvos Respublikos pase arba leidime nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įrašo apie gyvenamąjąvietą) arba pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčiųasmenų apskaitą;
10.3. asmuo, dalyvavęs profesinės reabilitacijos programoje, dokumentą, patvirtinantįprofesinės reabilitacijos programos baigimą;
10.4. dokumentus, patvirtinančius asmens išsilavinimą, specialybę, kvalifikaciją.
10.5. esant šio Tvarkos aprašo 28.328.13 punktuose nurodytoms priežastims, asmuopapildomai pateikia šiuos dokumentus:
10.5.1. dėl nelaimingo atsitikimo darbe nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą ir, reikalui esant, kitus dokumentus, nurodytus Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingaisatsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėse, patvirtintose LietuvosRespublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu;
10.5.2. dėl profesinės ligos profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą ir, reikalui esant,kitus dokumentus, nurodytus Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbear profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikossocialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministroįsakymu;
10.5.3. dėl ligos (suluošinimo) karinės tarnybos ar karinių mokymų metu formą Nr. 088-9/a, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugo ministro 2004 m. vasario 27 d.įsakymu Nr. V-87 Dėl asmens sužeidimo (suluošinimo), susijusio su tarnyba, sunkumolaipsnio nustatymo (Žin., 2004, Nr.35-1161), ir nustatytos formos karinius dokumentus;
10.5.4. dėl ligos (suluošinimo) 1991 m. sausio 1113 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos savivaldybės išduotą Nepriklausomybės gynėjo teisinio statuso pažymėjimą;
10.5.5. dėl ligos (suluošinimo) Černobylio atominės elektrinės avarijos padariniųlikvidavimo darbų poveikio dokumentus, patvirtinančius dalyvavimą (karinį bilietą, karinės įstaigos išduotą pažymą arba darbovietės siuntimą) ir Respublikinės ekspertų komisijos ligos sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padariniusnustatyti išvadą;
10.5.6. dėl ligos (suluošinimo) politiniai kaliniai, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, pasipriešinimo 19401990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai, neįgalieji nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo Antrojo pasaulinio karo metais arba dėl šio karopasekmių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus atitinkamus teisinio statuso pažymėjimus; asmenys, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavę antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose Krašto apsaugos ministerijos pažymą;
10.5.7. dėl ligos (suluošinimo) vykdant piliečio pareigą dokumentus, patvirtinančius, kad liga (suluošinimas) atsirado vykdant piliečio pareigą.
III. DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMAS
11. Darbingumo lygis nustatomas 5 procentinių punktų intervalu.
12. Darbingumo lygis nustatomas:
12.1. asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje arba apžiūrint jį namuose (ligoninėje) tais atvejais, kai asmens prognozuojamas bazinis darbingumas yra 025 procentai ir jis negali atvykti į NDNT;
12.2. asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų medicininių dokumentų nekyla abejonių, kad prognozuojamas jo bazinis darbingumas yra 025 procentai ir jis negali atvykti į NDNT. Atskirais atvejais NDNT gali nuspręsti pakviesti asmenį dalyvauti, nustatant jo darbingumolygį.
13. NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos:
13.1. reikalui esant, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios GKK išdavėsiuntimą, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų(informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jųnepakanka;
13.2. sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio, jos vietos, laiko ir apie tai informuoja asmenį.
14. NDNT teritoriniai skyriai per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimodienos priima sprendimą dėl:
14.1. asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; 14.2. profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio;
14.3. darbo pobūdžio ir sąlygų.
15. Kai darbingumo lygis nustatomas laikinai nedarbingam asmeniui, kuris turi nedarbingumo pažymėjimą, sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos.
16. Nustatant asmens darbingumo lygį, pildomas NDNT direktoriaus, suderinus suSocialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos Darbingumo lygio vertinimo aktas.
17. Sprendimo dėl darbingumo lygio priėmimo data yra visų reikalingų dokumentų NDNTgavimo diena. NDNT, priėmusi sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, išrašo ir išduoda (išsiunčia):
17.1. nedarbingiems asmenims, t.y. tiems asmenims, kurių darbingumo lygis 025procentai, socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos Darbingumo lygiopažymą (toliau pažyma);
17.2. iš dalies darbingiems asmenims, t.y tiems asmenims, kurių darbingumo lygis 3055 procentai, pažymą ir NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (toliau išvada);
17.3. darbingiems asmenims, t.y. tiems asmenims, kurių darbingumo lygis 60 ir daugiau procentų, išvadą.
18. Vertinant darbingumo lygį asmens, kuriam, vadovaujantis Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darboministro, nustatomas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis, jo darbingumo lygio nustatymas atidedamas iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos.
19. Nustačius profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ne vėliau kaip per tris darbodienas užpildoma ir išduodama (išsiunčiama) asmeniui socialinės apsaugos ir darbo ministropatvirtintos formos išvada dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio.
20. Po 180 profesinės reabilitacijos programos dienų, esant būtinybei šią programąpratęsti, NDNT priima sprendimą dėl esamo asmens darbingumo lygio, vadovaudamiesimedicininiais kriterijais, t.y. šiais atvejais asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniamdarbingumui. Darbingumo lygio nustatymo data bus 181-oji dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje kalendorinė diena, ir jis nustatomas iki profesinės reabilitacijos programos pratęsimo pabaigos.
21. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, kai NDNT gauna teritorinės darbo biržos išvadas apie asmens profesinės reabilitacijos programos rezultatus, jam nustatomas darbingumo lygis ir išrašomi šio Tvarkos aprašo 18 punkte nurodyti atitinkami dokumentai.
22. Tais atvejais, kai NDNT gauna informaciją iš teritorinės darbo biržos apie tai, kad asmuo be objektyvių priežasčių nutraukė profesinės reabilitacijos programą, jam darbingumolygis nenustatomas.
23. Besimokantiems asmenims, sukakusiems 18 metų, jų mokymosi laikotarpiu (ne ilgiau kaip iki 26 metų) darbingumo lygis nustatomas, prilyginant jį baziniam darbingumui.
24. Dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.327.4 punktuose, darbingumo lygisnustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytųpriežasčių nustatymu. Šiuo atveju asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniamdarbingumui. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira Pažyma.
25. Dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.527.13 punktuose, darbingumo lygisnustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytųpriežasčių nustatymu. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira Pažyma.
26. Kai asmeniui yra nustatoma daugiau nei viena darbingumo lygio priežastis ir jos priklauso nuo skirtingų ligų ar sužalojimų, darbingumo lygis nustatomas dėl kiekvienos priežasties atskirai.
IV. DARBINGUMO LYGIO PRIEŽASTYS IR ATSIRADIMO LAIKAS
27. Darbingumo lygio priežastys:
27.1. ligos arba būklės;
27.2. ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų;
27.3. nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe;
27.4. profesinė liga;
27.5. liga (suluošinimas), įgyta karinės tarnybos ar karinių mokymų metu;
27.6. liga (suluošinimas) dėl 1991 m. sausio 1113 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių;
27.7. liga (suluošinimas) dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padariniųlikvidavimo darbų poveikio;
27.8. liga (suluošinimas), įgyta dalyvaujant pasipriešinimo 19401990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu;
27.9. liga (suluošinimas), įgyta neteisėto kalinimo ir tremties metu;
27.10. liga (suluošinimas), įgyta Antrojo pasaulinio karo metais tarnaujant antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ir junginiuose;
27.11. liga (suluošinimas), įgyta būnant getuose, koncentracijos ar kitokio tipo priverstinėse stovyklose;
27.12. liga (suluošinimas), įgyta dirbant priverstinius darbus Lietuvoje arba už jos ribų;
27.13. liga (suluošinimas), įgyta vykdant piliečio pareigą.
28. Kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data,jeigu NDNT yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežasčių nustatymui atgaline data, bet ne daugiau kaip už tris praėjusius metus,skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos.
29. Tais atvejais, kai asmuo prašo, kad jo darbingumo lygis būtų nustatytas atgaline data, susiejant jį su darbingumo lygio pasikeitimu dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, bet ne vėliau, iki jam sukako 26 metai, NDNT gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data, jeigutam yra pateikiama pakankamai duomenų. Ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, priežastys nustatomos tik tuo atveju, kai asmuo buvo pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, iki jam sukako 26 metai.
30. Tais atvejais, kai asmuo prašo darbingumo lygį, atsiradusį dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe, profesinės ligos, nustatyti atgaline data, NDNT gali darbingumo lygįnustatyti atgaline data nuo sužalojimo darbe atsiradimo ar profesinės ligos diagnozavimodienos, jeigu tam yra pateikta pakankamai duomenų.
V. DARBINGUMO LYGIO TERMINAI
31. Darbingumo lygis gali būti nustatomas tokiais terminais:
31.1. šešiems mėnesiams;
31.2. vieneriems metams;
31.3. dvejiems metams;
31.4. iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos;
31.5. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe ar dėl profesinės ligos.
32. Šio Tvarkos aprašo 31.131.3 punktuose nurodyti terminai nustatomi ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki senatvės pensijos amžiaus, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo prašo pensijąpaskirti susitarimo tarp užsienio valstybių pagrindu.
33. Šios Tvarkos aprašo 31.131.3 punktuose nurodyti terminai gali būti tęsiami ne ilgiaukaip 6 metus, po 6 metų darbingumo lygio terminas nurodomas iki senatvės pensijos amžiaus.
34. Darbingumo lygio terminas skaičiuojamas nuo darbingumo lygio nustatymo dienos.
VI. PAKARTOTINIS DARBINGUMO LYGIO VERTINIMAS
35. NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą:
35.1. pasibaigus nustatyto darbingumo lygio terminui;
35.2. pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims; 35.3. asmeniui ir/ar pensiją ar išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT priimtusprendimu;
35.4. vykdant Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Ginčų komisija) sprendimą.
36. Asmens darbingumo lygio pakartotiniam vertinimui turi būti pateikti (gauti) dokumentai, nurodyti šio Tvarkos aprašo 8,10 punktuose.
37. Asmens darbingumo lygis pakartotinai įvertinamas ir sprendimas priimamas per 15darbo dienų nuo visų darbingumo lygio pakartotiniam vertinimui reikiamų dokumentų NDNTgavimo dienos.
38. Tuo atveju, kai asmuo nesutinka su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, jisper 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali kreiptis raštu į NDNTdirektorių dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo.
39. Apie pakartotinio darbingumo lygio vertinimo rezultatus NDNT turi informuotiasmenį, pensiją ar išmoką mokančią instituciją, reikalui esant, asmenį gydantį gydytoją ir Ginčų komisiją.
40. NDNT, pakeitusi sprendimą, išduoda (išsiunčia) atitinkamus dokumentus, nurodytus šio Tvarkos aprašo 17 punkte.
41. Jeigu asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su NDNT sprendimu, jie per 30 kalendorinių dienų po darbingumo lygio NDNT peržiūrėjimo dienos turi teisę kreiptis įGinčų komisiją, kuri ginčus dėl darbingumo lygio nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
42. Ginčų komisijos sprendimas dėl darbingumo lygio gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.
VII. ASMENS TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
43. Asmuo turi teisę:
43.1. kreiptis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo;
43.2. būti supažindintas su asmens darbingumo lygio nustatymo išvadomis bei NDNTpriimtu sprendimu;
43.3. dalyvauti vertinant jo darbingumo lygį;
43.4. į informacijos apie asmenį bei dokumentų konfidencialumą;
43.5. apskųsti NDNT priimtą sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka.
44. Asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą privalo teikti darbingumo lygiui nustatytireikiamą informaciją.
VIII. ATSAKOMYBE
45. Už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako gydantis gydytojas.
46. Už pateiktos informacijos apie profesinės reabilitacijos programos rezultatus teisingumą ir patikimumą atsako teritorinė darbo birža.
47. Už sprendimo dėl asmens darbingumo lygio nustatymo teisingumą ir pagrįstumąatsako NDNT teritorinio skyriaus, kuriame vertinamas darbingumo lygis ir priimamas sprendimas, vedėjas.
48. Asmuo atsako už jo paties pateiktos informacijos teisingumą. ______________
Minėta tvarka reglamentuoja, kad darbingumo lygis gali būti nustatomas šešiems mėnesiams, vieneriems metams, dvejiems metams, iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos, iki senatvės pensijos amžiaus. Konkretus terminas priklauso nuo asmens sveikatos būklės, profesinių ir funkcinių darbingumo lygio vertinimo kriterijų.
________________________________________________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2005 m. kovo 23 d. įsakymu
Nr. V-188/A1-84/ISAK-487
NEĮGALUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ IR TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašas (toliau Tvarkos aprašas) reglamentuoja sunkaus, vidutinio ir lengvo asmenų neįgalumo lygio nustatymo tvarką bei numato kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas neįgalumo lygis.
2. Neįgalumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau NDNT).
3. Neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų (toliau asmenys), išskyrus tuos asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.
4. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
4.1. sunkaus neįgalumo lygis asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio žymiai sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir būtina nuolatinė kitų žmonių slauga, priežiūra, pagalba;
4.2. vidutinio neįgalumo lygis asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir reikia nenuolatinės kitų žmonių priežiūros, pagalbos;
4.3. lengvo neįgalumo lygis asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio nežymiai sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti.
5. Kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983).
II. DOKUMENTŲ, REIKALINGŲ NEĮGALUMO LYGIUI NUSTATYTI, PATEIKIMAS
6. Asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir/ar medicininės reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (toliau GKK) šiuos dokumentus:
6.1. asmens tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų laisvos formos prašymą dėl asmens siuntimo į NDNT neįgalumo lygiui nustatyti;
6.2. užpildytą siuntimą į NDNT;
6.3. medicininių tyrimų (instrumentinių, laboratorinių) išrašus arba jų kopijas, patvirtinančias ligos sunkumą ir diagnozę;
6.4. atsižvelgiant į organizmo funkcijų sutrikimo pobūdį, papildomai pateikiami dokumentai:
6.4.1. informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esant judėjimo funkcijos sutrikimams;
6.4.2 informuojantys apie asmens intelekto koeficientą (IQ), atliktą Mini mental testą, psichologinį asmenybės tyrimą, patvirtinantys silpnaprotystės laipsnį, elgesio, emocijų, valios ir kitus sutrikimus, esant psichikos ligoms ir sutrikimams;
6.4.3. informuojantys apie specialius kontrolinius tyrimus, patvirtinančius regos ir (ar) klausos sutrikimų laipsnį, esant regos ir klausos sutrikimams;
6.4.4. informuojantys apie kalbos įvertinimo išvadą, esant kalbos funkcijos sutrikimų.
7. GKK per 5 darbo dienas patikrina ir patvirtina šios Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytus dokumentus ir juos įteikia asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, kurie privalo šiuos dokumentus pateikti arba išsiųsti registruotu paštu NDNT teritoriniam skyriui.
8. Asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai papildomai pateikia NDNT teritoriniam skyriui šiuos dokumentus arba išsiunčia registruotu paštu šių dokumentų kopijas:
8.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens gimimo liudijimą, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, Lietuvos Respublikos pasą, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją;
8.2. esant reikalui pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą dėl pedagoginio psichologinio asmens specialiųjų ugdymosi ir specialiųjų poreikių įvertinimo.
9. Nustačius asmeniui neįgalumo lygį, jo nustatymo data laikoma 6 ir 8 punktuose nurodytų dokumentų NDNT gavimo diena.
10. Pagal šios Tvarkos aprašo priede Neįgalumo lygio nustatymo kriterijai nurodytas ligas ir būkles, atsižvelgiant į ligos eigą ir prognozę, neįgalumo lygio terminas gali būti nustatytas:
10.1. pusei metų;
10.2. vieneriems metams;
10.3. dvejiems metams;
10.4. iki asmeniui sukaks 18 metų.
III. NEĮGALUMO LYGIO NUSTATYMAS
11. Neįgalumo lygį NDNT nustato:
11.1. asmeniui atvykus į NDNT teritorinį skyrių arba apžiūrėjusi jį namuose (ligoninėje) tais atvejais, kai yra sunkių asmens organizmo funkcijų sutrikimų;
11.2. asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų medicininių dokumentų nekyla abejonių dėl neįgalumo lygio nustatymo.
12. Nustatydama neįgalumo lygį NDNT:
12.1. vertina medicininius ir kitus dokumentus;
12.2. reikalui esant, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios GKK išdavė siuntimą, arba į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka;
12.3. sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio, jos vietos, prireikus rekomenduoja asmenį gydantiems gydytojams papildomai ištirti jo sveikatos būklę;
12.4. įvertina pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą dėl pedagoginio psichologinio asmens specialiųjų ugdymosi ir specialiųjų poreikių įvertinimo;
12.5. pildo NDNT direktoriaus patvirtintos formos Neįgalumo lygio vertinimo aktą;
12.6. per 15 darbo dienų nuo šios Tvarkos aprašo 6 ir 8 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimus dėl asmens neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino.
13. Nustačiusi neįgalumo lygį, NDNT užpildo nustatytos formos Neįgalumo lygio pažymą (toliau Pažyma), patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
14. Pažyma per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išduodama ar išsiunčiama registruotu paštu asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams jų nurodytu adresu.
15. Asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams prašant, NDNT priima sprendimą dėl asmens, kuriam buvo nustatytas invalidumas, praėjusio laikotarpio neįgalumo lygio pripažinimo tuo atveju, kai jis, jo tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai praleidžia kartotinio tikrinimo NDNT laiką. Tuo atveju atgaline data gali būti nustatomas ne ilgiau kaip trijų praėjusių metų neįgalumo lygis, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo datos.
IV. PAKARTOTINIS NEĮGALUMO LYGIO VERTINIMAS
16. NDNT atlieka pakartotinį neįgalumo lygio vertinimą:
16.1. pasibaigus nustatyto neįgalumo lygio terminui;
16.2. pasikeitus asmens sveikatos būklei;
16.3. asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, ar išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT priimtu sprendimu;
16.4. vykdydama Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Ginčų komisija) sprendimą.
17. Dėl neįgalumo lygio peržiūrėjimo gali kreiptis:
17.1. asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai;
17.2. išmoką mokanti institucija;
17.3. Ginčų komisija.
18. Asmens neįgalumo lygiui pakartotinai įvertinti turi būti pateikti (gauti) dokumentai, nurodyti šios Tvarkos aprašo 6 punkte.
19. Asmens neįgalumo lygis pakartotinai įvertinamas ir sprendimas priimamas per 15 darbo dienų nuo visų neįgalumo lygiui pakartotinai įvertinti reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos.
20. NDNT apie pakartotinio neįgalumo lygio vertinimo rezultatus informuoja asmens tėvus (įtėvius), globėjus ar rūpintojus, išmoką mokančią instituciją, prireikus asmenį gydantį gydytoją ir Ginčų komisiją.
21. Išmoką mokanti institucija, nesutinkanti su NDNT sprendimu, per 30 kalendorinių dienų po neįgalumo lygio NDNT peržiūrėjimo dienos turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją, kuri ginčus dėl neįgalumo lygio nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
22. NDNT, pakeitusi sprendimą, išduoda naują Pažymą.
V. ASMENS TĖVŲ (ĮTĖVIŲ), GLOBĖJŲ AR RŪPINTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
23. Asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai turi teisę:
23.1. kreiptis į NDNT dėl neįgalumo lygio nustatymo jų vaikams, globotiniams ir rūpintiniams;
23.2. būti supažindinti su asmens neįgalumo lygio nustatymo išvadomis ir NDNT priimtu sprendimu;
23.3. į informacijos apie asmenį bei dokumentų konfidencialumą;
23.4. per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos kreiptis raštu į NDNT direktorių dėl pakartotinio neįgalumo lygio vertinimo;
23.5. per 30 kalendorinių dienų po neįgalumo lygio NDNT peržiūrėjimo dienos kreiptis į Ginčų komisiją;
23.6. Ginčų komisijos sprendimą dėl neįgalumo lygio apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka.
24. Asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai privalo teikti neįgalumo lygiui nustatyti reikiamą informaciją.
V. ATSAKOMYBĖ
25. Už pateiktų asmens medicininių dokumentų ir duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas.
26. Už pateiktos informacijos, reikalingos neįgalumo lygiui nustatyti, teisingumą atsako asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai.
27. Už sprendimo dėl asmens neįgalumo lygio nustatymo teisingumą ir pagrįstumą atsako NDNT teritorinio skyriaus, kuris priima sprendimą, vedėjas.
28. Už atlikto neįgalumo vertinimo teisingumą atsako NDNT teritorinio skyriaus gydytojas.
29. Už pedagoginės psichologinės tarnybos išvados teisingumą atsako pedagoginių psichologinių tarnybų vadovai.
______________
Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo priedas
NEĮGALUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJAI
I. KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS
1. Sunkaus neįgalumo lygis:
1.1. lėtinis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, patvirtintas išorinio kvėpavimo funkcijos (vyresniems kaip 5 metų amžiaus vaikams) ir kraujo įsotinimo deguonimi tyrimais;
1.2. IIIIV laipsnio plaučių arterijos hipertenzija dėl plaučių ligų;
1.3. būklė po vieno plaučio pašalinimo.
2. Vidutinio neįgalumo lygis:
2.1. aktyvi tuberkuliozė, kai rentgenologiniai pokyčiai apima didžiąją plaučio dalį ir išlieka po 4 mėn. gydymo;
2.2. tracheostoma, kai pacientas slaugomas ne stacionare;
2.3. lėtinės pūlingos plaučių ligos (cistinė fibrozė, bronchektazės), kai paūmėjimai kartojasi 4 ir daugiau kartų per metus;
2.4. sunki nuolatinė bronchų astma po astminės būklės.
3. Lengvo neįgalumo lygis:
3.1. būklė po vienos ar kelių plaučio skilčių pašalinimo;
3.2. sunki nuolatinė bronchų astma;
3.3. lėtinės pūlingos plaučių ligos, kai paūmėjimai kartojasi 23 kartus per metus;
3.4. cistinė fibrozė su kelių organizmo funkcinių sistemų pažeidimu;
3.5. liekamieji reiškiniai po persirgtos tuberkuliozės, kai rentgenologiniai pokyčiai apima vieną ar daugiau plaučio skilčių.
II. KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS
4. Sunkaus neįgalumo lygis:
4.1. ketvirtos (IV) funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas;
4.2. sudėtingi ar nepagydomi širdies ritmo sutrikimai (izoliuoti ar po širdies operacijų);
4.3. IIIIV laipsnio plaučių arterijos hipertenzija dėl širdies ligų;
4.4. būklė po širdies persodinimo (pirmieji metai);
4.5. persodintos širdies nepakankamumas.
5. Vidutinio neįgalumo lygis:
5.1. trečios (III) ar antrostrečios (IIIII) funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas;
5.2. sunki arterinė hipertenzija su hipertenzine kardiopatija ir/ar hipertenzine nefropatija;
5.3. konduitu ar aortos vožtuvo protezu koreguota kylančios aortos aneurizma ar aortos vožtuvo nesandarumas;
5.4. būklė po širdies ar širdies kraujagyslių operacijų (pirmieji metai).
6. Lengvo neįgalumo lygis:
6.1. svetimkūnis (konduitai, stentai, lopai) širdies raumenyje ar perikarde, esant pirmos (I) funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui;
6.2. antros (II) funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas;
6.3. širdies vožtuvo protezai ar koronarinių kraujagyslių šuntai esant pirmosantros (III) funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui;
6.4. hipertrofinė kardiomiopatija;
6.5. ilgo QT intervalo sindromas.
III. VIRŠKINIMO SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS
7. Sunkaus neįgalumo lygis:
7.1. kepenų funkcijos nepakankamumas, pasireiškiantis portine hipertenzija, pasikartojančiu kraujavimu iš išsiplėtusių venų ar hepatine encefalopatija;
7.2. kepenų nepakankamumo terminalinė stadija;
7.3. būklė po kepenų ar jų dalies persodinimo (pirmieji metai);
7.4. persodintų kepenų funkcijos nepakankamumas.
8. Vidutinio neįgalumo lygis:
8.1. Krono liga:
8.1.1. pasikartojančios (2 ir daugiau kartų per metus) ligos eiga;
8.1.2. ryškus fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3);
8.1.3. lytinio brendimo sulėtėjimas;
8.1.4. fistulinė ar striktūrinė forma.
8.2. pasikartojančio opinio kolito (2 ir daugiau kartų per metus) eiga;
8.3. žarnų malabsorbcija:
8.3.1. kai per vienerius metus, taikant medikamentinį ar specifinį dietinį gydymą, nepasiekiama efekto ir išlieka ryškus fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3);
8.3.2. kai reikia nuolatinio parenterinio maitinimo;
8.4. kepenų cirozė;
8.5. portinė hipertenzija su pasikartojančiu kraujavimu iš varikozinių mazgų;
8.6. trumpos žarnos sindromas.
9. Lengvo neįgalumo lygis:
9.1. achalazija, kai vienerių metų gydymas neefektyvus ir ryškus fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3);
9.2. storosios žarnos polipozė, komplikuota lėtinės vidutinio sunkumo (Hb<90g/l) anemijos;
9.3. žarnų malabsorbcija, esant ryškiam fizinio vystymosi atsilikimui (svoris/ūgis <3>40 laipsnių su kardiopulmoniniu nepakankamumu;
18.5. plaštakos arba dilbio bigė;
18.6. įgytas ar įgimtas netikras sąnarys (pseudoartrozė);
18.7. klibantis peties arba alkūnės sąnarys;
18.8. 4 plaštakos pirštų, išskyrus pirmą, visų falangų trūkumas arba 3 plaštakos pirštų, įskaitant pirmą, visų falangų trūkumas;
18.9. ankilozė arba ryški tų pačių pirštų funkciškai nepatogios padėties kontraktūra;
18.10. pirmo ir antro piršto arba trijų pirštų ir atitinkamų delnakaulių trūkumas;
18.11. abiejų plaštakų pirmųjų pirštų trūkumas;
18.12. protezuota šlaunies ar blauzdos bigė;
18.13. pėdos bigė po amputacijos pagal Pirogovą ar Šoparo sąnario lygio;
18.14. abiejų pėdų bigės Lisfranko sąnario lygio;
18.15. kelio arba klubo endoprotezas, sutrikus jo funkcijai;
18.16. dviejų galūnių paralyžius arba ryški parezė;
18.17. hipofizinis nanizmas, osteochondrodisplazijos, osteochondrodistrofijos su sąnarių pakenkimu arba judamojo aparato funkcijos sutrikimu;
18.18. Perteso liga, kai pažeidimas yra IIIIV laipsnio arba po operacijos (iki 2 metų po operacijos);
18.19. būklė po stuburo, klubo, kelio sąnarių ar pėdos deformacijų (įgimtų, įgytų) koreguojančių operacijų (iki 2 metų po operacijos);
18.20. nudegimų randai, sukeliantys organizmo funkcijų sutrikimus.
VII. KRAUJODAROS SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS
19. Sunkaus neįgalumo lygis:
19.1. būklė po alogeninės kaulų čiulpų transplantacijos: sunki (IIIIV laipsnio) lėtinė transplantato prieš šeimininką liga;
19.2. neuroleukemija su žymiais centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiais:
19.2.1. dekompensuota hidrocefalija;
19.2.2. traukulių sindromas;
19.2.3. motorikos sutrikimai;
19.2.4. pastovus meningoabdominalinis šuntas.
20. Vidutinio neįgalumo lygis:
20.1. hemoblastozės ir piktybiniai navikai:
20.1.1. stiprus kraujodaros slopinimas po chemoterapijos ar radioterapijos citostatinė mielosupresija (Hb<100g/l, granulocitų <1,5·109, trombocitų<50 109/l);
20.1.2. mielosupresinė būklė po kaulų čiulpų transplantacijos: lėtinė transplantato prieš šeimininką liga (IIIII laipsnio);
20.2. įgimta ar įgyta kaulų čiulpų aplazija:
20.2.1. sunkios formos;
20.2.2. ryški hemosiderozė ir priklausomybė nuo kraujo komponentų transfuzijų (daugiau kaip 1 per mėnesį);
20.3. įgimta ar įgyta hemolizinė anemija:
20.3.1. labai dažnos (daugiau nei 4 kartus per metus) hemolizinės krizės vaikams iki 5 metų amžiaus;
20.3.2. lėtinė persistuojanti sunki ar vidutinė anemija (Hb< 90g/l) vaikams iki 5 metų amžiaus;
20.4. agranulocitozė, įgimtos ar įgytos neutropenijos ir genetinės leukocitų anomalijos: sunki ar labai sunki ligos forma (granulocitų <1,5·109);
20.5. histiocitozės, kiti histiocitozės sindromai:
20.5.1. citostatinės mielosupresijos metu;
20.5.2. kai kaukolės ar kito kaulo defektas didesnis kaip 2x2 cm;
20.5.3. komplikavęsi į necukrinį diabetą;
20.6. įgimtas sunkus imunodeficitas:
20.6.1. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir virusinės infekcijos;
20.6.2. taikant reguliariai (kas mėnesį) substitucinę terapiją imunoglobulinais;
20.7. įgimti ir įgyti krešėjimo defektai:
20.7.1. sunkus judėjimas dėl IIIIV laipsnio hemofilinės artropatijos ir kontraktūrų;
20.7.2. taikant intensyvią (daugiau kaip 2 dozės per mėnesį) substitucinę terapiją;
20.8. lėtinė įgimta ar įgyta trombocitopenija:
20.8.1. dažni (2 ir daugiau per mėnesį) spontaniniai kraujavimai;
20.8.2. imunosupresinės terapijos metu vaikams iki 5 metų amžiaus;
20.8.3. kai yra priklausomybė nuo trombocitų transfuzijų;
20.8.4. po splenektomijos;
20.9. įgimta generalizuota mastocitozė:
20.9.1. dažnos (daugiau kaip 4 per metus) histamininės krizės;
20.9.2. išreikštas hipersplenizmas;
20.10. mielodisplastinis sindromas ir kitos mielodisplazijos:
20.10.1. aplazinė kaulų čiulpų būklė;
20.10.2. priklausomybė nuo kraujo transfuzijų;
20.10.3. nuolat vartojamas alfa interferonas.
21. Lengvo neįgalumo lygis:
21.1. įgimta ar įgyta kaulų čiulpų aplazija:
21.1.1. vidutinio sunkumo forma;
21.1.2. ryški hemosiderozė;
21.1.3. priklausomybė nuo kraujo transfuzijų (daugiau kaip 4 per metus);
21.1.4. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir virusinės infekcijos;
21.2. įgimta ar įgyta hemolizinė anemija:
21.2.1. hemolizinės krizės (iki 4 per metus) vaikams iki 5 metų amžiaus;
21.2.2. po splenektomijos;
21.3. histiocitozės, kiti histiocitozės sindromai:
21.3.1. kaulo defektas didesnis kaip 2x1 cm;
21.3.2. ryški pancitopenija dėl hemofagocitozės;
21.4. įgimti ar įgyti krešėjimo defektai:
21.4.1. sunki hemofilijos ar koagulopatijos forma;
21.4.2. IIIII laipsnio hemofilinė artropatija;
21.4.3. dažni spontaniniai gleivinių ir odos kraujavimai;
21.5. įgimtos ar įgytos trombocitopatijos: užsitęsę dažni (daugiau kaip 4 per metus) kraujavimai iš gleivinių, į vidaus organus ir iš jų;
21.6. vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai dėl ligos ir dėl gydymo:
21.6.1. vidutinio sunkumo (Hb<90g/l) anemija, užsitęsusi ilgiau kaip 6 mėn., nepaisant taikomo gydymo;
21.6.2. persistuojamoji vidutinio sunkumo neutropenija (granulocitų<2>0,3, kai yra protinio vystymosi atsilikimas;
27.2. vienos akies visiškas aklumas ar jos nebuvimas, o kitos akies regėjimo aštrumas >0,3 vaikams iki 7 metų amžiaus;
27.3. visiškas arba beveik visiškas vienos akies aklumas: blogiau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija 0,05 (3/60) arba tos akies regėjimo lauko koncentrinis susiaurėjimas iki 5 laipsnių nuo fiksacijos taško, esant geriau matančios akies regėjimo aštrumui, ne daugiau kaip 0,3 (6/18), su visiška korekcija, kai yra:
27.3.1. įgimta trumparegystė su akių dugno pakitimais;
27.3.2. kitos refrakcijos ydos, lydimos ambliopijos, nistagmo;
27.3.3. įgimta, vaikų ar jaunatvinė glaukoma (III stadija);
27.3.4. įgimtos akies priekinio segmento formavimosi ydos ar įgyti pažeidimai (aniridija su lęšiuko išnirimu ar be išnirimo, ragenos distrofijos, centrinės ragenos III kategorijos drumstys, IIIII stadijos keratokonusas);
27.3.5. įgimtos lęšiuko formavimosi ydos (lęšiuko išnirimas, įgimta ar įgyta komplikuota katarakta);
27.3.6. neoperuotina katarakta (kai yra operacinio gydymo kontraindikacijų dėl akių ar dėl bendros sveikatos būklės);
27.3.7. vidutinis ar ryškus abiejų akių įgimtas nistagmas, esant taisyklingai galvos padėčiai;
27.3.8. abiejų akių uveitai, lydimi kataraktos (Stilio liga, vaikų poliartrozės ir kt.);
27.3.9. įgimtos ar paveldimos tinklainės ir gyslainės ligos, pakenkusios užpakaliniam akies poliui;
27.3.10. regos nervo atrofija ar displazija.
X. AUSŲ, NOSIES, GERKLĖS LIGOS IR BŪKLĖS
28. Vidutinio neįgalumo lygis klausos pažeidimas, kai klausos netekimo laipsnis yra sunkus (>70 dB <90>90 dB) (nurodyti dB yra aritmetinis 4 dažnumų 0,5; 1; 2 ir 4 kHz klausos slenksčių vidurkis audiogramose). Jei klausos pažeidimas yra asimetriškas ir klausos slenksčių vidurkiai 0,5; 1; 2 ir 4 kHz skiriasi tarp ausų 25 ar daugiau dB, prie geriau girdinčios ausies klausos slenksčių vidurkio minėtame diapazone reikia pridėti 5 dB.
29. Lengvo neįgalumo lygis:
29.1. klausos pažeidimas, kai yra vidutinis klausos netekimo (>40 dB <70 dB) laipsnis. Jei klausos pažeidimas yra asimetriškas ir klausos slenksčių vidurkiai 0,5; 1; 2 ir 4 kHz skiriasi tarp ausų 25 ar daugiau dB, prie geriau girdinčios ausies klausos slenksčių vidurkio minėtame diapazone reikia pridėti 5 dB;
29.2. gerklų papilomatozė, jei ligos atkryčiai kartojasi 1 ar daugiau kartų per 2 metus.
XI. PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI
30. Sunkaus neįgalumo lygis:
30.1. sunkus ar gilus protinis atsilikimas;
30.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai (sunki forma);
30.3. psichozės būsenos, užsitęsusios ilgiau kaip 6 mėn.
31. Vidutinio neįgalumo lygis:
31.1. vidutinis protinis atsilikimas;
31.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai (vidutinio sunkumo forma);
31.3. įgyta afazija su epilepsija (Landau-Kleffnerio sindromas);
31.4. subkompensacijos stadijos schizofrenija, atspari gydymui ir užsitęsusi ilgiau kaip 6 mėn.;
31.5. subkompensacijos stadijos schizotipinis sutrikimas, atsparus gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 6 mėn.;
31.6. subkompensacijos stadijos schizoafektiniai sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 6 mėn.;
31.7. subkompensacijos stadijos nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
31.8. sunkios formos nervinė anoreksija.
32. Lengvo neįgalumo lygis:
32.1. lengvas protinis atsilikimas, esant bent vienam iš raidos, psichikos ir elgesio sutrikimų, nurodytų 32.1.132.1.8 punktuose:
32.1.1. specifiniai tarimo ir kalbos sutrikimai;
32.1.2. specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai;
32.1.3. specifinis judesių raidos sutrikimas;
32.1.4. specifiniai mišrūs raidos sutrikimai;
32.1.5. įvairiapusiai raidos sutrikimai;
32.1.6. hiperkineziniai sutrikimai;
32.1.7. mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai;
32.1.8. emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje;
32.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai (lengva forma);
32.3. hiperkinezinis elgesio sutrikimas, kai kartu yra bent vienas emocijų ar nuotaikos sutrikimas;
32.4. depresinis elgesio sutrikimas, atsparus gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 6 mėn.;
32.5. emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.6. kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai (de la Touretteo sindromas), atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.7. neorganinė enkoprezė, atspari gydymui ir užsitęsusi ilgiau kaip 12 mėn.;
32.8. vidutinio sunkumo nervinė anoreksija, atspari gydymui ir užsitęsusi ilgiau kaip 12 mėn.;
32.9. obsesinis-kompulsinis sutrikimas, atsparus gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 12 mėn.;
32.10. potrauminio streso sutrikimas, atsparus gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 12 mėn.;
32.11. nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.12. schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.13. organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.
XII. KITOS LIGOS IR BŪKLĖS
33. Sunkaus neįgalumo lygis:
33.1. neoperuotini piktybiniai navikai ar atsparios chemoterapijai ir/ar radioterapijai onkologinės ligos, kai vaikui taikomas tik paliatyvus gydymas;
33.2. III laipsnio vėžinė kacheksija;
33.3. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios sunkaus neįgalumo kriterijus;
33.4. dvi ir daugiau skirtinguose neįgalumo lygio nustatymo kriterijų skyriuose nurodytos vidutinio neįgalumo lygio ligos ar būklės.
34. Vidutinio neįgalumo lygis:
34.1. organinės kilmės visiškas šlapimo ir/ar išmatų nelaikymas;
34.2. fistulės, pro kurias sunkiasi šlapimas ir/ar išmatos;
34.3. labai sunkios recesyviai paveldimos ichtiozė ar pūslinė epidermolizė;
34.4. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios vidutinio neįgalumo kriterijus;
34.5. dvi ir daugiau skirtinguose neįgalumo lygio nustatymo kriterijų skyriuose nurodytos lengvo neįgalumo lygio ligos ar būklės.
35. Lengvo neįgalumo lygis:
35.1. gėrybiniai veido ir žandikaulių srities minkštųjų audinių ir kaulų navikai, žandikaulių displazijos, kurių dėl apimties operacijos metu neįmanoma visiškai pašalinti ir po operacijos lieka sutrikusi maitinimosi ar kalbos funkcija;
35.2. makroglosija, kurios dėl apimties neįmanoma visiškai pašalinti ir po operacijos lieka sutrikusi maitinimosi ar kalbos funkcija;
35.3. įgimtos veido ir kaukolės formavimosi ydos, kai operacijos metu neįmanoma atkurti maitinimosi ar kalbos funkcijos;
35.4. smilkininio apatinio žandikaulio sąnario pakitimai ankilozė, kai operacijos metu neįmanoma atkurti maitinimosi ar kalbos funkcijos;
35.5. būklė sergant piktybiniais navikais:
35.5.1. palaikomosios chemoterapijos metu;
35.5.2. po radioterapijos (dozė daugiau kaip 12 grėjų);
35.5.3. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir virusinės infekcijos;
35.5.4. kifoskoliozė po radioterapijos;
35.6. sunkus difuzinis atopinis dermatitas (SCORAD daugiau kaip 50 balų);
35.7. sunki artropatinė ir/ar generalizuota psoriazė;
35.8. sunki paveldima ichtiozė ar pūslinė epidermolizė;
35.9. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios lengvo neįgalumo lygio nustatymo kriterijus.
Kokia socialinių paslaugų kaina?
2009-05-25
Socialinių paslaugų gali prireikti kiekvienam. Jų tikslas sudaryti sąlygas asmeniui savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti jam įveikti socialinę atskirtį.
Bene labiausiai potencialius socialinių paslaugų gavėjus domina teikiamų socialinių paslaugų kaina.
Paslaugų ir teikėjų įvairovė
Socialinių paslaugų įstatymas bei Socialinių paslaugų katalogas įvardija dvi socialinių paslaugų rūšis bendrąsias ir specialiąsias.
Bendrosios socialinės paslaugos yra šios: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne, transporto organizavimas, sociokultūrinės paslaugos, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas bei kitos panašaus pobūdžio paslaugos. Šios paslaugos teikiamos asmeniui, kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ir kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis.
Specialiosios socialinės paslaugos skirstomos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą.
Socialinei priežiūrai priskiriama: pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose, laikinas apnakvindinimas bei intensyvi krizių įveikimo pagalba. Taigi socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialistų priežiūros.
Socialinei globai priskiriama: dienos socialinė globa, trumpalaikė socialinė globa ir ilgalaikė socialinė globa. Vadinasi, socialinė globa tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai reikia nuolatinės specialistų priežiūros.
Socialinių paslaugų teikėjais gali būti tokias paslaugas teikianti akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė, viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga, organizacija, asociacija, labdaros ar paramos fondas, religinė bendruomenė, bendrija ar šeimyna. Visi šie socialinių paslaugų teikėjai skirstomi į dvi grupes: stacionarias ir nestacionarias socialinių paslaugų įstaigas.
Stacionarių socialinių paslaugų įstaigų grupei priklauso socialinės globos namai ir šeimynos, o nestacionarių nakvynės namai, socialinės globos centrai, savarankiško gyvenimo namai, dienos centrai, socialinių paslaugų centrai, pagalbos namuose tarnybos, krizių centrai ir kt.
Asmeniui socialinės paslaugos teikiamos, siekiant užkirsti kelią jo, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės socialiniam saugumui užtikrinti.
Bendrųjų socialinių paslaugų apmokėjimas
Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose ir asmens namuose. Dėl šių paslaugų gavimo reikia kreiptis į savo nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybę. Jos socialinis darbuotojas ir nustatys besikreipiančio asmens poreikį bendrosioms socialinėms paslaugoms.
Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo nustatyta, kad visiems asmenims informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos teikiamos nemokamai.
Teisę į visų bendrųjų paslaugų nemokamą gavimą turi socialinę pašalpą gaunantys asmenys, taip pat tie, kurių pajamos, tenkančios vienam jų šeimos nariui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, t.y., už 1050 (3 x 350) litų. Asmenys, neturintys teisės į nemokamą bendrųjų socialinių paslaugų gavimą, už jas moka konkrečiai paslaugai savivaldybės nustatytą kainą. Bet ir šiuo atveju, atskaičiavus nustatytą asmens mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, vienam šeimos nariui tenkančios pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį.
Net ir tuo atveju, kai asmuo privalo užmokėti už jam suteiktas bendrąsias socialines paslaugas, savivaldybė turi teisę atleisti jį nuo mokėjimo.
Mokėjimas už socialinę priežiūrą
Socialinė priežiūra teikiama socialinių paslaugų įstaigose ar asmens namuose. Šių paslaugų teikimo dažnumas priklauso nuo konkrečios paslaugos ir nuo individualaus asmens tos paslaugos poreikio. Tokį vertinimą atlieka asmens nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas.
Savivaldybė mokėjimo už socialinę priežiūrą dydį nustato atsižvelgdama į asmens pajamas. Bet visais atvejais jos nustatytas mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 20 proc. asmens mėnesinių pajamų, o atskaičius nustatytą asmens mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį iš jo gaunamų pajamų, vienam šeimos nariui tenkančios pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį.
Asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą, taip pat tiems, kurių pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai.
Krizių atvejais, kai asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo saugumui, sveikatai ar gyvybei, savivaldybei suteikta teisė socialinę priežiūrą 7 pirmąsias dienas teikti nemokamai. Savivaldybei taip pat suteikta teisė asmenį visai atleisti nuo mokėjimo už socialinę priežiūrą.
Pagalba pinigais
Tam tikrais savivaldybės nustatytais atvejais, kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui veiksmingiau organizuoti pinigais, šios paslaugos gali būti keičiamos į piniginę išmoką pagalbos pinigus. Jų gavėjai yra suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos ar senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos. Jiems pagalbos pinigai skiriami sumokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, kurią jiems gali suteikti kiti asmenys.
Pagalbos pinigų suma negali būti didesnė už socialinių paslaugų, kurioms nustatytas asmens poreikis, kainą.
Visais atvejais bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra gali būti keičiamos į pagalbos pinigus tik asmens sutikimu.
Dienos socialinės globos kaina
Tuo atveju, kai asmens nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas, įvertinęs asmens poreikį socialinei priežiūrai, nustato, kad bendrųjų socialinių paslaugų ar socialinės priežiūros asmeniui nepakanka, atliekamas asmens poreikio socialinei globai vertinimas. Ją paskyrus, socialinė globa asmeniui teikiama socialinės globos įstaigose ar asmens namuose.
Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas: vieno gyvenančio asmens, taip pat asmens, gyvenančio šeimoje, kurio pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 proc. asmens pajamų. Tuo atveju, kai asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikimą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 proc. asmens pajamų.
Mokėjimo už trumpiau nei vieną mėnesį kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. O tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą namuose, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų dalimi.
Visais atvejais savivaldybei suteikta teisė atleisti asmenį nuo mokėjimo už dienos socialinę globą.
Trumpalaikės socialinės globos kaina
Mokėjimo už šią socialinės globos rūšį dydis irgi nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas: už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą teks mokėti ne daugiau kaip 80 proc. asmens pajamų.
Jei asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą namuose ar laikino gyvenimo namuose, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų dalimi.
Už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą mokama proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
Savivaldybė turi teisę krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą ar kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikę socialinę globą 30 kalendorinių dienų teikti nemokamai. Bet trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui visada teikiama nemokamai. Beje, ir kitais atvejais savivaldybė turi teisę atleisti asmenį nuo mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą.
Mokėjimas už ilgalaikę socialinę globą
Už šią paslaugą mokama atsižvelgiant ne tik į asmens pajamas, bet ir į jo turtą.
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų, jeigu šio asmens turto vertė mažesnė už jo nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės nustatytą turto vertės normatyvą. Kai asmens turto vertė yra didesnė už šį normatyvą, mokėjimas už ilgalaikę socialinę globą padidėja 1 procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
Vaikui su negalia mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas neatsižvelgiant į jo turtą ir neturi viršyti 80 proc. vaiko pajamų.
Laikinai išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos asmenys už išvykimo laiką moka 30 proc. jiems nustatyto mokėjimo.
Visais atvejais ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui, taip pat socialinės rizikos vaikui bei asmenims, savivaldybės atleistiems nuo mokėjimo už tokią globą, teikiama nemokamai.
Bendrosios pastabos
Visais atvejais asmuo dėl socialinių paslaugų, kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės ar valstybės biudžetų, skyrimo turėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.
Veikdami asmens ir visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą dėl socialinių paslaugų jam skyrimo gali pateikti ir bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios pats asmuo to padaryti negali.
Asmens socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti asmens interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis. Tai atliktų savivaldybės socialiniai darbuotojai.
Mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į jo (jos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Bet asmens finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis jau nustatytas.
Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine sutartimi. Joje privalo būti nustatyta konkreti mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas piniginė išraiška ir mokėjimo tvarka.
Už kitas privačiai ar papildomai asmens pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama šias paslaugas gaunančio asmens ir jam jas teikiančios socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
2009-05-25
Socialinių paslaugų gali prireikti kiekvienam. Jų tikslas sudaryti sąlygas asmeniui savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti jam įveikti socialinę atskirtį.
Bene labiausiai potencialius socialinių paslaugų gavėjus domina teikiamų socialinių paslaugų kaina.
Paslaugų ir teikėjų įvairovė
Socialinių paslaugų įstatymas bei Socialinių paslaugų katalogas įvardija dvi socialinių paslaugų rūšis bendrąsias ir specialiąsias.
Bendrosios socialinės paslaugos yra šios: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne, transporto organizavimas, sociokultūrinės paslaugos, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas bei kitos panašaus pobūdžio paslaugos. Šios paslaugos teikiamos asmeniui, kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ir kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis.
Specialiosios socialinės paslaugos skirstomos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą.
Socialinei priežiūrai priskiriama: pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose, laikinas apnakvindinimas bei intensyvi krizių įveikimo pagalba. Taigi socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialistų priežiūros.
Socialinei globai priskiriama: dienos socialinė globa, trumpalaikė socialinė globa ir ilgalaikė socialinė globa. Vadinasi, socialinė globa tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai reikia nuolatinės specialistų priežiūros.
Socialinių paslaugų teikėjais gali būti tokias paslaugas teikianti akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė, viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga, organizacija, asociacija, labdaros ar paramos fondas, religinė bendruomenė, bendrija ar šeimyna. Visi šie socialinių paslaugų teikėjai skirstomi į dvi grupes: stacionarias ir nestacionarias socialinių paslaugų įstaigas.
Stacionarių socialinių paslaugų įstaigų grupei priklauso socialinės globos namai ir šeimynos, o nestacionarių nakvynės namai, socialinės globos centrai, savarankiško gyvenimo namai, dienos centrai, socialinių paslaugų centrai, pagalbos namuose tarnybos, krizių centrai ir kt.
Asmeniui socialinės paslaugos teikiamos, siekiant užkirsti kelią jo, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės socialiniam saugumui užtikrinti.
Bendrųjų socialinių paslaugų apmokėjimas
Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose ir asmens namuose. Dėl šių paslaugų gavimo reikia kreiptis į savo nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybę. Jos socialinis darbuotojas ir nustatys besikreipiančio asmens poreikį bendrosioms socialinėms paslaugoms.
Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo nustatyta, kad visiems asmenims informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos teikiamos nemokamai.
Teisę į visų bendrųjų paslaugų nemokamą gavimą turi socialinę pašalpą gaunantys asmenys, taip pat tie, kurių pajamos, tenkančios vienam jų šeimos nariui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, t.y., už 1050 (3 x 350) litų. Asmenys, neturintys teisės į nemokamą bendrųjų socialinių paslaugų gavimą, už jas moka konkrečiai paslaugai savivaldybės nustatytą kainą. Bet ir šiuo atveju, atskaičiavus nustatytą asmens mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, vienam šeimos nariui tenkančios pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį.
Net ir tuo atveju, kai asmuo privalo užmokėti už jam suteiktas bendrąsias socialines paslaugas, savivaldybė turi teisę atleisti jį nuo mokėjimo.
Mokėjimas už socialinę priežiūrą
Socialinė priežiūra teikiama socialinių paslaugų įstaigose ar asmens namuose. Šių paslaugų teikimo dažnumas priklauso nuo konkrečios paslaugos ir nuo individualaus asmens tos paslaugos poreikio. Tokį vertinimą atlieka asmens nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas.
Savivaldybė mokėjimo už socialinę priežiūrą dydį nustato atsižvelgdama į asmens pajamas. Bet visais atvejais jos nustatytas mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 20 proc. asmens mėnesinių pajamų, o atskaičius nustatytą asmens mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį iš jo gaunamų pajamų, vienam šeimos nariui tenkančios pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį.
Asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą, taip pat tiems, kurių pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai.
Krizių atvejais, kai asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo saugumui, sveikatai ar gyvybei, savivaldybei suteikta teisė socialinę priežiūrą 7 pirmąsias dienas teikti nemokamai. Savivaldybei taip pat suteikta teisė asmenį visai atleisti nuo mokėjimo už socialinę priežiūrą.
Pagalba pinigais
Tam tikrais savivaldybės nustatytais atvejais, kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui veiksmingiau organizuoti pinigais, šios paslaugos gali būti keičiamos į piniginę išmoką pagalbos pinigus. Jų gavėjai yra suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos ar senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos. Jiems pagalbos pinigai skiriami sumokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, kurią jiems gali suteikti kiti asmenys.
Pagalbos pinigų suma negali būti didesnė už socialinių paslaugų, kurioms nustatytas asmens poreikis, kainą.
Visais atvejais bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra gali būti keičiamos į pagalbos pinigus tik asmens sutikimu.
Dienos socialinės globos kaina
Tuo atveju, kai asmens nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas, įvertinęs asmens poreikį socialinei priežiūrai, nustato, kad bendrųjų socialinių paslaugų ar socialinės priežiūros asmeniui nepakanka, atliekamas asmens poreikio socialinei globai vertinimas. Ją paskyrus, socialinė globa asmeniui teikiama socialinės globos įstaigose ar asmens namuose.
Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas: vieno gyvenančio asmens, taip pat asmens, gyvenančio šeimoje, kurio pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 proc. asmens pajamų. Tuo atveju, kai asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikimą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 proc. asmens pajamų.
Mokėjimo už trumpiau nei vieną mėnesį kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. O tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą namuose, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų dalimi.
Visais atvejais savivaldybei suteikta teisė atleisti asmenį nuo mokėjimo už dienos socialinę globą.
Trumpalaikės socialinės globos kaina
Mokėjimo už šią socialinės globos rūšį dydis irgi nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas: už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą teks mokėti ne daugiau kaip 80 proc. asmens pajamų.
Jei asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą namuose ar laikino gyvenimo namuose, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų dalimi.
Už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą mokama proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
Savivaldybė turi teisę krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą ar kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikę socialinę globą 30 kalendorinių dienų teikti nemokamai. Bet trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui visada teikiama nemokamai. Beje, ir kitais atvejais savivaldybė turi teisę atleisti asmenį nuo mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą.
Mokėjimas už ilgalaikę socialinę globą
Už šią paslaugą mokama atsižvelgiant ne tik į asmens pajamas, bet ir į jo turtą.
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų, jeigu šio asmens turto vertė mažesnė už jo nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės nustatytą turto vertės normatyvą. Kai asmens turto vertė yra didesnė už šį normatyvą, mokėjimas už ilgalaikę socialinę globą padidėja 1 procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
Vaikui su negalia mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas neatsižvelgiant į jo turtą ir neturi viršyti 80 proc. vaiko pajamų.
Laikinai išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos asmenys už išvykimo laiką moka 30 proc. jiems nustatyto mokėjimo.
Visais atvejais ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui, taip pat socialinės rizikos vaikui bei asmenims, savivaldybės atleistiems nuo mokėjimo už tokią globą, teikiama nemokamai.
Bendrosios pastabos
Visais atvejais asmuo dėl socialinių paslaugų, kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės ar valstybės biudžetų, skyrimo turėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.
Veikdami asmens ir visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą dėl socialinių paslaugų jam skyrimo gali pateikti ir bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios pats asmuo to padaryti negali.
Asmens socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti asmens interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis. Tai atliktų savivaldybės socialiniai darbuotojai.
Mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į jo (jos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Bet asmens finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis jau nustatytas.
Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine sutartimi. Joje privalo būti nustatyta konkreti mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas piniginė išraiška ir mokėjimo tvarka.
Už kitas privačiai ar papildomai asmens pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama šias paslaugas gaunančio asmens ir jam jas teikiančios socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
Senatvės pensijos amžiaus ir būtinojo stažo senatvės pensijai gauti lentelės
Vyrai
Metai Pensinis amžius Gimimo metai
1995 60 m. 2 mėn. 1935 m. sausio 1 d. - 1935 m. spalio 31d.
1996 60 m. 4 mėn. 1935 m. lapkričio 1 d. - 1936 m. rugpjūčio 31 d.
1997 60 m. 6 mėn. 1936 m. rugsėjo 1 d. - 1937 m. birželio 30 d.
1998 60 m. 8 mėn. 1937 m. liepos 1 d. - 1938 m. balandžio 30 d.
1999 60 m. 10 mėn. 1938 m. gegužės 1 d. - 1939 m. vasario 28 d.
2000 61 m. 1939 m. kovo 1 d. - 1939 m. gruodžio 31 d.
2001 61 m. 6 mėn. 1940 m. sausio 1 d. - 1940 m. birželio 30 d.
2002 62 m. 1940 m. liepos 1 d. - 1940 m. gruodžio 31 d.
2003 62 m. 6 mėn. 1941 m. sausio 1 d. ir t.t.
Moterys
Metai Pensinis amžius Gimimo metai
1995 55 m. 4 mėn. 1940 m. sausio 1 d. - 1940 m. rugpjūčio 31 d.
1996 55 m. 8 mėn. 1940 m. rugsėjo 1 d. - 1941 m. balandžio 30 d.
1997 56 m. 1941 m. gegužės 1 d. - 1941 m. gruodžio 31 d.
1998 56 m. 4 mėn. 1942 m. sausio 1 d. - 1942 m. rugpjūčio 31 d.
1999 56 m. 8 mėn. 1942 m. rugsėjo 1 d. - 1943 m. balandžio 30 d.
2000 57 m. 1943 m. gegužės 1 d. - 1943 m. gruodžio 31 d.
2001 57 m. 6 mėn. 1944 m. sausio 1 d. - 1944 m. birželio 30 d.
2002 58 m. 1944 m. liepos 1 d. - 1944 m. gruodžio 31 d.
2003 58 m. 6 mėn. 1945 m. sausio 1 d. - 1945 m. birželio 30 d.
2004 59 m. 1945 m. liepos 1 d. - 1945 m. gruodžio 31 d.
2005 59 m. 6 mėn. 1946 m. sausio 1 d. - 1946 m. birželio 30 d.
2006 60 m. 1946 m. liepos 1 d. ir t.t.
Būtinasis stažas senatvės pensijai gauti
Metai Moterims Vyrams
1995 21 m. 26 m.
1996 22 m. 27 m.
1997 23 m. 28 m.
1998 24 m. 29 m.
1999 25 m. 30 m.
2000 26 m. 30 m.
2001 27 m. 30 m.
2002 28 m. 30 m.
2003 29 m. 30 m.
2004 30 m. 30 m.
Stažas netekto darbingumo pensijai gauti
Amžius Minimalus stažas Būtinasis stažas
Iki 22 2 mėn. 1 m.
22 4 mėn. 1 m.
23 6 mėn. 1 m.
24 8 mėn. 1 m. 4 mėn.
25 10 mėn. 1 m. 8 mėn.
26 1 m. 2 m.
27 1 m. 2 mėn. 2 m. 4 mėn.
28 1 m. 4 mėn. 2 m. 8 mėn.
29 1 m. 6 mėn. 3 m.
30 1 m. 8 mėn. 3 m. 4 mėn.
31 1 m. 10 mėn. 3 m. 8 mėn.
32 2 m. 4 m.
33 2 m. 2 mėn. 4 m. 4 mėn.
34 2 m. 4 mėn. 4 m. 8 mėn.
35 2 m. 6 mėn. 5 m.
36 2 m. 8 mėn. 5 m. 4 mėn.
37 2 m. 10 mėn. 5 m. 8 mėn.
38 3 m. 6 m.
39 3 m. 6 mėn. 7 m.
40 4 m. 8 m.
41 4 m. 6 mėn. 9 m.
42 5 m. 10 m.
43 5 m. 6 mėn. 11 m.
44 6 m. 12 m.
45 6 m. 6 mėn. 13 m.
46 7 m. 14 m.
47 7 m. 6 mėn. 15 m.
48 8 m. 16 m.
49 8 m. 6 mėn. 17 m.
50 9 m. 18 m.
51 9 m. 6 mėn. 19 m.
52 10 m. 20 m.
53 10 m. 6 mėn. 21 m.
54 11 m. 22 m.
55 11 m. 6 mėn. 23 m.
56 12 m. 24 m.
57 12 m. 6 mėn. 25 m.
58 13 m. 26 m.
59 13 m. 6 mėn. 27 m.
60 14 m. 28 m.
61 14 m. 6 mėn. 29 m.
62 15 m. 30 m.
63 15 m. 30 m.
64 15 m. 30 m.
65 15 m. 30 m.
Vyrai
Metai Pensinis amžius Gimimo metai
1995 60 m. 2 mėn. 1935 m. sausio 1 d. - 1935 m. spalio 31d.
1996 60 m. 4 mėn. 1935 m. lapkričio 1 d. - 1936 m. rugpjūčio 31 d.
1997 60 m. 6 mėn. 1936 m. rugsėjo 1 d. - 1937 m. birželio 30 d.
1998 60 m. 8 mėn. 1937 m. liepos 1 d. - 1938 m. balandžio 30 d.
1999 60 m. 10 mėn. 1938 m. gegužės 1 d. - 1939 m. vasario 28 d.
2000 61 m. 1939 m. kovo 1 d. - 1939 m. gruodžio 31 d.
2001 61 m. 6 mėn. 1940 m. sausio 1 d. - 1940 m. birželio 30 d.
2002 62 m. 1940 m. liepos 1 d. - 1940 m. gruodžio 31 d.
2003 62 m. 6 mėn. 1941 m. sausio 1 d. ir t.t.
Moterys
Metai Pensinis amžius Gimimo metai
1995 55 m. 4 mėn. 1940 m. sausio 1 d. - 1940 m. rugpjūčio 31 d.
1996 55 m. 8 mėn. 1940 m. rugsėjo 1 d. - 1941 m. balandžio 30 d.
1997 56 m. 1941 m. gegužės 1 d. - 1941 m. gruodžio 31 d.
1998 56 m. 4 mėn. 1942 m. sausio 1 d. - 1942 m. rugpjūčio 31 d.
1999 56 m. 8 mėn. 1942 m. rugsėjo 1 d. - 1943 m. balandžio 30 d.
2000 57 m. 1943 m. gegužės 1 d. - 1943 m. gruodžio 31 d.
2001 57 m. 6 mėn. 1944 m. sausio 1 d. - 1944 m. birželio 30 d.
2002 58 m. 1944 m. liepos 1 d. - 1944 m. gruodžio 31 d.
2003 58 m. 6 mėn. 1945 m. sausio 1 d. - 1945 m. birželio 30 d.
2004 59 m. 1945 m. liepos 1 d. - 1945 m. gruodžio 31 d.
2005 59 m. 6 mėn. 1946 m. sausio 1 d. - 1946 m. birželio 30 d.
2006 60 m. 1946 m. liepos 1 d. ir t.t.
Būtinasis stažas senatvės pensijai gauti
Metai Moterims Vyrams
1995 21 m. 26 m.
1996 22 m. 27 m.
1997 23 m. 28 m.
1998 24 m. 29 m.
1999 25 m. 30 m.
2000 26 m. 30 m.
2001 27 m. 30 m.
2002 28 m. 30 m.
2003 29 m. 30 m.
2004 30 m. 30 m.
Stažas netekto darbingumo pensijai gauti
Amžius Minimalus stažas Būtinasis stažas
Iki 22 2 mėn. 1 m.
22 4 mėn. 1 m.
23 6 mėn. 1 m.
24 8 mėn. 1 m. 4 mėn.
25 10 mėn. 1 m. 8 mėn.
26 1 m. 2 m.
27 1 m. 2 mėn. 2 m. 4 mėn.
28 1 m. 4 mėn. 2 m. 8 mėn.
29 1 m. 6 mėn. 3 m.
30 1 m. 8 mėn. 3 m. 4 mėn.
31 1 m. 10 mėn. 3 m. 8 mėn.
32 2 m. 4 m.
33 2 m. 2 mėn. 4 m. 4 mėn.
34 2 m. 4 mėn. 4 m. 8 mėn.
35 2 m. 6 mėn. 5 m.
36 2 m. 8 mėn. 5 m. 4 mėn.
37 2 m. 10 mėn. 5 m. 8 mėn.
38 3 m. 6 m.
39 3 m. 6 mėn. 7 m.
40 4 m. 8 m.
41 4 m. 6 mėn. 9 m.
42 5 m. 10 m.
43 5 m. 6 mėn. 11 m.
44 6 m. 12 m.
45 6 m. 6 mėn. 13 m.
46 7 m. 14 m.
47 7 m. 6 mėn. 15 m.
48 8 m. 16 m.
49 8 m. 6 mėn. 17 m.
50 9 m. 18 m.
51 9 m. 6 mėn. 19 m.
52 10 m. 20 m.
53 10 m. 6 mėn. 21 m.
54 11 m. 22 m.
55 11 m. 6 mėn. 23 m.
56 12 m. 24 m.
57 12 m. 6 mėn. 25 m.
58 13 m. 26 m.
59 13 m. 6 mėn. 27 m.
60 14 m. 28 m.
61 14 m. 6 mėn. 29 m.
62 15 m. 30 m.
63 15 m. 30 m.
64 15 m. 30 m.
65 15 m. 30 m.
http://www.ndt.lt/enews/page-1.html neįgaliųjų reikalų departamentas
http://www.draugija.lt/lt/
http://www.geneticahumana.lt/
http://www.lygybe.lt/
http://www.vlk.lt/vl...usimai/?page=kl valstybinė ligonių kasa
http://www.draugija.lt/lt/
http://www.geneticahumana.lt/
http://www.lygybe.lt/
http://www.vlk.lt/vl...usimai/?page=kl valstybinė ligonių kasa
