Paskaičiau, kaip čia visos bandot atpratinti... O aš kaip tik tokį liūdesėlį išgyvenu, kai maniškis tiesiog nebenori MP. Dar tik metai ir trys mėn., bet jau savarankiškumas vaikinuko reiškiasi seniai

viską pats, nei jo šaukštu pamaitinsi, nei jam nosį pavalysi. Ir pienuku dieną nebemaitinu nuo kokių dešimties mėnesių, nes jam tiesiog nereikia... O paskutiniu metu jau ir prieš miegą nebenorėdavo. Gal ne pačio pienuko nenori, o tiesiog supranta, kad pienuko valgymas reiškia, kad tuoj miegos. O miegoti taigi tokia "nelaimė"!

O dabar dar apsirgo laringitu, matyt ir gerklytę skauda, ir viską darai, kad tik neverktų, nes verkdamas pradeda dusti... tai visiškai išlepo, o tuo pačiu ir pienuko visiškai atsisakė. Turbūt taip jau ir baigsis mano maitinimas, nemanau, kad pasveikęs dar užsinorės...
Na, džiaugiuosi, kad savarankiškėja, ir aš laisvesnė būsiu, kažką galėsiu, ką maitindama sau ribojau. Pvz vitaminų plaukams pagersiu pagaliau

Tik visada galvojau, kad svarbu maitinti ilgiau dėl sveikatos vaiko. Neabejoju, kad MP naudingas ir didesniems mažyliams, o ypač va kai serga dabar.... Na bet ką aš padarysiu, per prievartą niekas nesveika

Bet vis tiek kažkokią graužatį jaučiu.
Atsiprašau, kad išsiliejau, ne visai į temą net

Tai į temą paklausiu, kai imat vat nebemaitinti, tai kaip su pienuku būna? aš jau kokią savaitę visai nebemaitinu ir vis jaučiu tokį tempimą krūtinėj. Skausmu nepavadinsi, bet nemalonu. Kada kažin turėtų praeiti tas jausmas?
Sėkmės visoms