QUOTE(Ute @ 2010 03 03, 16:24)
Buvo išsakyta mintis, kad žinant kokia biologinė vaiko giminė reikia saugiklių, kol vaikas subręs.
Šiuo atveju yra tiksliai tokia situacija. Mano draugė žino kokia jos dukros biologinė giminė (tai ne jos pačios, o vyro tėvų giminė). Žino, kad ji asociali. Jei globos atveju galime tik pasvarstyti, kad gal vaikas suartės, su bio-gimine tai šiuo atveju viskas aišku - dukrytė su jais bendrauja ir juos myli.
Spėju, kad esminis dalykas yra pasitikėjimas vaiku. Mano draugė visiškai tiki savo vaiku, kol neatsiras priežasčių manyti kitaip.
Ar nebūtų keista, jei ji staiga imtų svarstyti kaip čia apeiti įstatymus ir kol įsitikins, kad jos duktė užaugo ir atėjo į protą, atimti jai teisę į palikimą, kad nepadarytų nesąmonių
Tada kitaip formuluoju klausimą:
o kodėl bio vaikais pasitikima analogiškose situacijose, o globotiniais - ne? Ar tokiu atveju nepasitikėtumėte ir bio-vaikais?
Gal aš neaiškiai išsakiau anksčiau nuomonę, bet aš nesakiau, kad dukra nepasitikiu, o sūnum pasitikiu ateityje. Aš pasakiau faktą, kuris yra šiandien, kuris buvo ir bus. Kurį neigti beprasmiška. Aš nesakau, kad sunus užaugs geras, o dukra bloga, kad sunus nebus asocialus, o dukra tai tikrai bus, ne apie tai kalba eina. Abu jie gali visokie būti, ir šiandien aš ne dėl jų kažkokios būsimos ateities sprendžiu turto dalijimo klausimą, ne tas kriterijus yra , kokie jie gali būti, bet pagal faktą kuris yra dabar -yra dukros giminė. Galiu pamiršti ją, galiu neigti, galiu ignoruoti, bet ji yra. Ir žinau kokia ji. Ir net žinau, kad ne tik asociali, bet dar ir labai nagla. Ir mano dukra visai dėl to nekalta, net jei jai apsuktų galvelę, aš jos niekada nekaltinčiau, o tik juos. Tam tikra prasme aš uždedu tą saugiklį jos pačios labui. Na jai ruošiu tam tikrą materialų turtą, užaugs, įkalbės sakykim giminės parduoti , liks gatvėje kaip stovi, tai gerai jūsų manymu. Jei matyčiau, kad sūnus pilnametis blogu keliu eina, ir jam neužrašyčiau, saugikliu galim tai vadinti. Aš kalbu ,kad reikia galvoti , o ne savo meilę demonstruoti lengva ranka užrašant turtą. Turiu pavyzdį, kai motina nupirko butą sūnui, bet neužrašė jo vardu, iki mirties savo, nes latras toks, ir gerai, nes to buto jau seniai neturėtų jis, pragėręs būtų, paskui jos dukra perėmė testamentu, kol gyvas ten gyvens, kai numirs liks sesei ar jos vaikmas, bet ne draugams pijokams. O gal mamai reikėjo užrašyti, nu kaip nepasitikėti savo vaiku, dabar jis jau būtų nakvynės namuose gyvenęs.
Kai tvarkiau globą, norėjau atidaryti sąskaitą dukros vardu,kadangi globos pinigų buvau nutarus nenaudoti, o krauti jai, tai gerai, kad protingi žmonės apibarė ir liepė baigti vaidinti labai kilnią, nes sako tu krausi, o paskui kai taps pilnametė tai atsiradę giminės labai greit panaudos tuos pinigus, tai irgi uždėjau tam tikrą saugiklį,o gal blogai padariau, gal reikėjo jos vardu, ir kaip sakoma, tegul daro ką nori su jais.