Man kažkaip užstrigo vienos pažįstamos pasakojimas,kad ji visiškai neatsimena viso nėštumo su jaunesniuoju sūnumi,nes man tai šventi ir labai brangūs prisiminimai.
Lankiau kursus,kur susipažinau su puikia jauna moterimi.Pažintis peraugo į draugystę,o draugės juk dalinasi prisiminimais,ane?
Tai štai,jai bepasakojant apie tai,kaip nešiojo ir gimdė dukrytę,mane išpylė šaltas prakaitas.Taip išsigandau,kad valandėlę stovėjau nustėrus ir įsitvėrus į spintelę,kad nenugriūčiau-aš neatsimenu,kaip gimė mano Pupa...
Ji- dalis manęs.Labai reikšminga,gyvybiškai svarbi.Nesugebėčiau mylėt stipriau,jei būtų mano biologinė.Aš net negalvoju,kad yra kitaip.Visa šeima negalvoja.
Mažė pažįsta savo biologinę šeimą,bendrauja,bet jai vistiek nuostabą kelia,kad ne aš ją pagimdžiau.
Ji su detalėm atsimena,kaip atėjau jos pasiimt:kad žiūrėjo su broliais krepšinį(iš tikro,tai futbolą),kad atnešiau dovanų baltą meškutį su raudona širdele letenėlėse.
Gal tai tikrovės neigimas?
Manau, kad iš principo klausimas neteisingas. Mano mama buvo linkusi nutylėti šeimos istorijos faktus, kurie mane būtų išgąsdinę. Ne vieną savo šeimos istorijos faktą esu sužinojusi iš aplinkinių. Ne, tai ne įvaikinimas, bet... Ne vienoje situacijose esu pasijutusi be galo kvailai, labai įskaudinta kai apie tai sužinojau iš giminių, mamos draugių visiškai netikėtose situacijose ir manau, kad mano mama visiškai neturėjo teisės nepapasakoti man apie tokius dalykus.
Ir tai nei atsveria visko ką gavau iš tėvų nei neatsveria.
Tiesiog mama neturėjo teisės taip elgtis norėdami mane apsaugoti. Juolab tai ne įvaikinimas (t.y. nebuvo jokio reikalo apie tai kalbėti kai buvau maža) ir man jau suaugus, pradedant savarankiškai gyventi, ji tikrai galėjo daug ką papasakoti.
Gal manė, kad papasakos kai prireiks, kad nereikia skubinti. Deja, ji mirė staiga ir nesulaukusi garbaus amžiaus.
Ir tai nei atsveria visko ką gavau iš tėvų nei neatsveria.
Tiesiog mama neturėjo teisės taip elgtis norėdami mane apsaugoti. Juolab tai ne įvaikinimas (t.y. nebuvo jokio reikalo apie tai kalbėti kai buvau maža) ir man jau suaugus, pradedant savarankiškai gyventi, ji tikrai galėjo daug ką papasakoti.
Gal manė, kad papasakos kai prireiks, kad nereikia skubinti. Deja, ji mirė staiga ir nesulaukusi garbaus amžiaus.
QUOTE(Karusia @ 2010 03 05, 08:31)
kaip viskas baigėsi? ir ar tas melas - pagal tuos laikus - norma - neatsveria visko, ką iš jų gavai?
Aš nepamenu savo tėčio. Jis mirė kai man buvo 6 metukai ir neturiu gavoje JOKIO atsiminimo apie jį 
Šiandien galvoju, na atsitiktu kažkas MB, taigi nuolat su vaikais kalbėtumėm apie jį, jis augtu jausdami, kad tėvelis kažkur šalia ir dalyvauja kasdienybėje, o mano mama tylėjo, paklausus sukdavo kalbą šalin. Ir šiandien nekalba 
Jaučiuosi apvogta Neteisinga slėpti vaiko praeities 
Šiandien galvoju, na atsitiktu kažkas MB, taigi nuolat su vaikais kalbėtumėm apie jį, jis augtu jausdami, kad tėvelis kažkur šalia ir dalyvauja kasdienybėje, o mano mama tylėjo, paklausus sukdavo kalbą šalin. Ir šiandien nekalba Jaučiuosi apvogta Neteisinga slėpti vaiko praeities
QUOTE(Vistik @ 2010 03 05, 10:35)
... Tu būtum norėjusi būti netikra dukra?
Tačiau va tokios istorijos ir vaiko žodžiai mane glumina. Reiškia, na įtėvai padarė klaidą, pagal tų laikų normą, nesakė tiesos, gal norėjo tą vaiką apsaugoti, ir jie dabar labai blogi. ....
Tačiau va tokios istorijos ir vaiko žodžiai mane glumina. Reiškia, na įtėvai padarė klaidą, pagal tų laikų normą, nesakė tiesos, gal norėjo tą vaiką apsaugoti, ir jie dabar labai blogi. ....
Va to ką pažymėjau raudonai - aš posto autorės tekste neįskaičiau. Man neatrodo kad ji sako kad įtėviai blogi...
Išgirsti tiesą - dar nereiškia "būti netikru vaiku" brr... net šiurpas eina.
Jei tiesos žodžius sakai su meile ...
Tik dabar paskaičiau temos autorės klausimą. Manau būtina pasakyti. Žmogaus gyvenimas tęsiasi ir po 18 metų
Tik manau kad specialisto pagalbos tikrai jau reikės. Bet geriau netempti laiko, ir geriau kad sakytų įtėviai.
QUOTE(Šelma @ 2010 03 05, 16:05)
Aš nepamenu savo tėčio. Jis mirė kai man buvo 6 metukai ir neturiu gavoje JOKIO atsiminimo apie jį Šiandien galvoju, na atsitiktu kažkas MB, taigi nuolat su vaikais kalbėtumėm apie jį, jis augtu jausdami, kad tėvelis kažkur šalia ir dalyvauja kasdienybėje, o mano mama tylėjo, paklausus sukdavo kalbą šalin. Ir šiandien nekalba Jaučiuosi apvogta Neteisinga slėpti vaiko praeities
Šiandien galvoju, na atsitiktu kažkas MB, taigi nuolat su vaikais kalbėtumėm apie jį, jis augtu jausdami, kad tėvelis kažkur šalia ir dalyvauja kasdienybėje, o mano mama tylėjo, paklausus sukdavo kalbą šalin. Ir šiandien nekalba Jaučiuosi apvogta Neteisinga slėpti vaiko praeities Bet tai tikriausiai priklauso nuo to kokia buvo realybė -skaudi ar ne. Jei tėtis buvo na geras, pavydingas vyras, be blogų įpročių, tai tada aišku keista,kad nekalbėjo, bet jei jis sakykim skaudimo savo šeimą, o tu to net nepameni, kaip apie jį kalbėt, ką pasakoti, kokius žodžius parinkti, ar mamai lengvai gautusi tas elgesys,jog manytumete kad jis jūsų kasdienybeje, jei norisi jį kuo greičiau pamiršti, dar geriau, kad ir tu pati daug ko neprisimintum, nes tie prisiminimai blogi sakykim.
Sakykit, kaip kalbėt,kai neturi ką gero pasakyt, ar ne geriau patylėt.
Na aš čia taip bendrai svarstau
QUOTE(Vistik @ 2010 03 05, 16:22)
Bet tai tikriausiai priklauso nuo to kokia buvo realybė -skaudi ar ne.
Na nebuvo jis geras... Bet mano berniuko mama irgi ne perliukas-gėrė, neprižiūrėjo vaikų, skriaudė juos, bet kalbam apie ją, apeinam skaudžius dalykus, bet džiaugiuosi, kad jį pagimdė, apgailestauju, kad serga (alkoholikė), lendam į jo prisiminimus (dažnai fantazijas) ir džiaugiamės kartu tuo gražiu kas buvo.
Nesmerkiu mamos, ji tiesiog uždaras žmogus, bet jaučiu slaptą nuoskaudą, kad atėmė gyvenimas ne tik tėtį, bet ir atsiminimą apie jį
QUOTE(Šelma @ 2010 03 05, 16:33)
Na nebuvo jis geras... Bet mano berniuko mama irgi ne perliukas-gėrė, neprižiūrėjo vaikų, skriaudė juos, bet kalbam apie ją, apeinam skaudžius dalykus, bet džiaugiuosi, kad jį pagimdė, apgailestauju, kad serga (alkoholikė), lendam į jo prisiminimus (dažnai fantazijas) ir džiaugiamės kartu tuo gražiu kas buvo.
Nesmerkiu mamos, ji tiesiog uždaras žmogus, bet jaučiu slaptą nuoskaudą, kad atėmė gyvenimas ne tik tėtį, bet ir atsiminimą apie jį
Nesmerkiu mamos, ji tiesiog uždaras žmogus, bet jaučiu slaptą nuoskaudą, kad atėmė gyvenimas ne tik tėtį, bet ir atsiminimą apie jį
Gal aš neteisi , bet man atrodo,kad tau visa tai daryti žymiai lengviau, kadangi jo mama tavęs tiesiogiai neįskaudimo, nepažemino, neskriaudė ir t.t. ta prasme tau nuoskaudų,kaip ir nėra, žinai, kad va tą ir tą darė negerai, bet kalbi kaip ir apie bet kurį žmogų apie kurį kažką žinai, bet tiesiogiai su juo nebuvai.
Juk neveltui yra pasakyta, kad ,,Apie mirusį arba gerai, arba nieko''. Kai negali nieko gero pasakyti, o meluoti nesinori, belieka patylėti.
QUOTE(Vistik @ 2010 03 05, 16:43)
Gal aš neteisi , bet man atrodo,kad tau visa tai daryti žymiai lengviau, kadangi jo mama tavęs tiesiogiai neįskaudimo, nepažemino, neskriaudė
Tu labai teisi
Nepagalvojau apie tai
QUOTE(Vitvita @ 2010 03 05, 17:16)
Va to ką pažymėjau raudonai - aš posto autorės tekste neįskaičiau. Man neatrodo kad ji sako kad įtėviai blogi...
Išgirsti tiesą - dar nereiškia "būti netikru vaiku" brr... net šiurpas eina.
Jei tiesos žodžius sakai su meile ...
Tik dabar paskaičiau temos autorės klausimą. Manau būtina pasakyti. Žmogaus gyvenimas tęsiasi ir po 18 metų Tik manau kad specialisto pagalbos tikrai jau reikės. Bet geriau netempti laiko, ir geriau kad sakytų įtėviai.
Išgirsti tiesą - dar nereiškia "būti netikru vaiku" brr... net šiurpas eina.
Jei tiesos žodžius sakai su meile ...
Tik dabar paskaičiau temos autorės klausimą. Manau būtina pasakyti. Žmogaus gyvenimas tęsiasi ir po 18 metų
Tik manau kad specialisto pagalbos tikrai jau reikės. Bet geriau netempti laiko, ir geriau kad sakytų įtėviai.Taip zinoma suprantu kad turi pasakyti jos tevai:sutinku Bet, abejoju ar jie isdrys
nors ir jos naudai bet melas ir lieka melu ir tai pripazinti nelengva Nesakau kad noreciau kad svetimi zmones pasakytu tiesa bet ir manau kad,yra galimybe kad,niekas is pasaliniu zmoniu nezino tiesos tik seneliai ir tevai.Kiek zinau jie pasistenge kad nekiltu problemu.Ja labai mazute ivaikino,pakeite pavarde ir net gali buti kad ir gimimo data.Ivaikine mergaite is karto isveze is Lietuvos.Turimomis mano ziniomis.Todel ir beveik neimanoma buvo man ja surasti
Šis posakis skirtas tam, kad žmonės neapkalbinėtų. Ir to nereikia painioti su savo šeimos istorijos, kokia ji bebūtų, žinojimu.
Vis tik kaip žmonės, kaip asmenybės tėvai ir vaikai yra lygiaverčiai (ypač jei kalbame apie suaugusius). Kokią teisę vienas suaugęs žmogus turi pasijusti viršesniu už kitą suagusį žmogų ir nuo jo slėpti, tai, kas jiems abiems yra bendra (šeimos istorija).
Vis tik kaip žmonės, kaip asmenybės tėvai ir vaikai yra lygiaverčiai (ypač jei kalbame apie suaugusius). Kokią teisę vienas suaugęs žmogus turi pasijusti viršesniu už kitą suagusį žmogų ir nuo jo slėpti, tai, kas jiems abiems yra bendra (šeimos istorija).
QUOTE(Vistik @ 2010 03 05, 15:43)
Juk neveltui yra pasakyta, kad ,,Apie mirusį arba gerai, arba nieko''. Kai negali nieko gero pasakyti, o meluoti nesinori, belieka patylėti.
Sveikutes , skaitau jusu postus... .. selmos mintis "apvogta"... ir mastau.. visa gyvenima iki vakar dienos gyvenau labai stipriai apvogta... neturiu ne tik kad prisiminimu apie savo gimdytojus, broli... bet ir pati saves nepamenu praeityje.. vaiku namuose.. nepamenu, kad ten , tuose saltuose valdiskuose namuose mano maza rankute laikė brolis.. deja suaugusiuju zaidimai ziaurus, nupirko ir lyg kaciuka maise mane issiveze ambicingi, garbetroskos zmones.. , kurie ne tik kad neleistinai isskyre mane su broliu, bet ir visa gyvenima melavo, bei kure nebutas istorijas apie mano kilme.. siandien iteviu nenoriu net akyse matyti.. praejo jau 30 metu.. ir su dziaugsmu atsikvepiu .. radau broli, o jis mane... taip sunkiai, bet taip atkakliai likimas musu takelius piese pries vienas kita... kol keliai susikirto ... is tolimu kampeliu atsiradome viename mieste ..
Teko nemazai dalyvauti busimu iteviu mokymuose, dziugiuosi , kad dabar viskas kitaip.. kad tokiu klaidu zmonems nepatariama daryti.. galu gale ne visiems net leidziama isivaikinti..
Zinokit, kas idomiausia jau maciau ne viena pora tokiu iteviu, kaip manieji.. kuriems vaiko reikia tik del kitu akiu, tik del kazkokios isivaizduojamos seimos kurimo.. (kad butu kaip visi) ... tokie tevai nepraeina mokymu, as juos vetuoju, nes vaikai - ne molio gabalai- ir ne ju nuosavybe...
meiles tokiuose zmonese labai maza.. ir gera, jei laiku juos atpazystam..
Fantastiskai sergu uz tuos, kurie vaikelius augina is pasaukimo (kaip as issireiskiu)...
Teko nemazai dalyvauti busimu iteviu mokymuose, dziugiuosi , kad dabar viskas kitaip.. kad tokiu klaidu zmonems nepatariama daryti.. galu gale ne visiems net leidziama isivaikinti..
Zinokit, kas idomiausia jau maciau ne viena pora tokiu iteviu, kaip manieji.. kuriems vaiko reikia tik del kitu akiu, tik del kazkokios isivaizduojamos seimos kurimo.. (kad butu kaip visi) ... tokie tevai nepraeina mokymu, as juos vetuoju, nes vaikai - ne molio gabalai- ir ne ju nuosavybe...
meiles tokiuose zmonese labai maza.. ir gera, jei laiku juos atpazystam.. Fantastiskai sergu uz tuos, kurie vaikelius augina is pasaukimo (kaip as issireiskiu)...
