QUOTE(*Rita* @ 2010 02 17, 21:27)
Nieko čia nuostabaus neperskaičiau. Tokiu būdu tuomet gimė kone kas antras vaikas

Aš, beje, taip pat... Beje, o tvarka, kad jeigu vaikas sėdi - privalomas cezario pjūvis, įsigaliojo palygint neseniai...
--
O kas dėl sunkių gimdymų visokių ir t.t. Aš nustojau jau sukt galvą, po apsilankymo pas gyd. Lesinskienę. Ji pasakė taip 'Nustokit ieškot priežasčių ten, kur jų nerasit - kas žino, gal sunkūs gimdymai ir nėštumai yra ne priežastis, o... pasekmė'. Ir tikrai, pradėjau galvot. Gamtoje viskas tobula. Ir natūraliomis sąlygomis vaikas, turintis sutrikimą neturi išgyventi ir gimdyti savo neįgalius palikuonis. Taip jau yra, nors ir žiauriai skamba...
Biškį ne į šią temą, bet apie gydymo metodus. Gyvenime sutikau vieną daktarą, kuris man išgelbėjo gyvybę. Jis išgydė man kraujo užkrėtimą. O pradėjo ne nuo antibiotikų, kaip privalo oficialūs daktarai. Bet išardė pilvo pjūvį ir šešias dienas plovė jį eteriu ir liepė išmesti iš vaistinėlės visus tvarsčius ir pleistrus, nuogai vaikščiot, tskant. Tai visiškai atmestina šiuolaikinėje medicinoje. Ir vos man pradėjus stebėtis šiuo mano gyvybės gelbėjimo metodu (kuris buvo pritaikytas staigiai, net nespėjus papasakoti visko, kas nutiko, apie kraujo tyrimus nė kalbos negali būti), daktarėlis (dirbantis Antakalnio klinikose beje) užčiaupė mane tuoj pat vienu sakiniu 'Būtum tu dabar namie (plovė jis man ligoninėj), tai aš tau išvis ūkiniu muilu plaučiau'. Tai va, ką noriu pasakyti. Kad kartais norint padaryti kažką reikšmingo, reikia turėti ne tik žinių, bet ir drąsos pasielgti ne pagal 'statutą', o to, mūsų medicinos mokymo įstaigos nemoko, tai išskirtinai tik žmogiška savybė
Tu nori pasakyti, kad 80-ais metais "sedintys" vaikai buvo gimdomi naturaliai???

Atleisk, bet man sunku patiketi. Pirmiausia, del to, kad mama man sake jog jai turejo atlikti PLANINI cezari.
O del Lesinskienes, na as jos kompetencija neabejoju, bet ji yra ne neurologe ir neonatologe, kad galetu taip na drasiai uztikrintai teigti, jos gimdymai ir nestumai nieo neitakoja.

Ji tera pseudomokslo daktare. Siaip, atvirai pasakius, as dabar net mastau kam mes pas ja ejom su Levu?

As kazkaip is inercijos nuejau pas ja konsultuotis. O siaip, prasmes jokios nebuvo. Tik sumokejau 150 lt. uz tai, kad ji man pasake ta, ka as pati zinojau. Man ji irgi sake, kad neverta tirti vaiko.

Dabar pabreziu: tai pasake psichiatrijos mokslu daktare, kuri specializuojasi autizme,
kurio priezastys nera isaiskintos niekur pasaulyje. Tai reiskia, priezasciu ieskoti nereik ane? Nu nzn kaip jums, o man atrodo, kad reikia, jei tik tie tyrimai netraumuoja vaiko, tikrai reikia. Kad ir del to, kad pvz zinant jog vaikui yra epi jo negalima ilgai laikyti sauleje, vestis i pirti, kaip sveika vaika ir pan. Nes jam gali pablogeti, tai gali isprovokuoti priepoli ir t.t. Tai apie ka ji sneka?
QUOTE(Ice @ 2010 02 18, 00:12)
brrrrr, apie ką jūs čia kalbėti pradėjote...
pukpuk, norėčiau tokio paveikslo namie, kaip tavo avataras, gal kur nors įmanoma gauti reprodukciją?

man labai gražu
Oj, man irgi toooks grozis tas paveikslas. Atspindi mano vidine bukle, mano begaline meile Levui... galima sakyti, kad pavaizduotas mano psichologinis portretas, beje labai graziai.
QUOTE(F @ 2010 02 18, 02:25)
Labai gaila. Nes aš įsivaizduoju, jeigu dėl savo netikusių veiksmų nutraukčiau vaikui galvytę, tai būtų siaubas, visiška trauma, kaip po to reikėtų gyventi ir visada prisiminti, kokį baisų dalyką aš padariau? būtų kančia, nebebūtų jokio gyvenimo džiaugsmo. Beliktų tik nusišauti.
Idomu, ar ta gydytoja jaucia sielvarta?

As asmeniskai turbut jau po tokio ivykio dirbti negaleciau, bet yra visokiu zmoniu.