Autistukai

brrrrr, apie ką jūs čia kalbėti pradėjote...

pukpuk, norėčiau tokio paveikslo namie, kaip tavo avataras, gal kur nors įmanoma gauti reprodukciją? man labai gražu

Labai gaila. Nes aš įsivaizduoju, jeigu dėl savo netikusių veiksmų nutraukčiau vaikui galvytę, tai būtų siaubas, visiška trauma, kaip po to reikėtų gyventi ir visada prisiminti, kokį baisų dalyką aš padariau? būtų kančia, nebebūtų jokio gyvenimo džiaugsmo. Beliktų tik nusišauti.

Cia Klimto paveikslas: Galerija

Tu nori pasakyti, kad 80-ais metais "sedintys" vaikai buvo gimdomi naturaliai??? Atleisk, bet man sunku patiketi. Pirmiausia, del to, kad mama man sake jog jai turejo atlikti PLANINI cezari.
O del Lesinskienes, na as jos kompetencija neabejoju, bet ji yra ne neurologe ir neonatologe, kad galetu taip na drasiai uztikrintai teigti, jos gimdymai ir nestumai nieo neitakoja. Ji tera pseudomokslo daktare. Siaip, atvirai pasakius, as dabar net mastau kam mes pas ja ejom su Levu? As kazkaip is inercijos nuejau pas ja konsultuotis. O siaip, prasmes jokios nebuvo. Tik sumokejau 150 lt. uz tai, kad ji man pasake ta, ka as pati zinojau. Man ji irgi sake, kad neverta tirti vaiko. Dabar pabreziu: tai pasake psichiatrijos mokslu daktare, kuri specializuojasi autizme, kurio priezastys nera isaiskintos niekur pasaulyje. Tai reiskia, priezasciu ieskoti nereik ane? Nu nzn kaip jums, o man atrodo, kad reikia, jei tik tie tyrimai netraumuoja vaiko, tikrai reikia. Kad ir del to, kad pvz zinant jog vaikui yra epi jo negalima ilgai laikyti sauleje, vestis i pirti, kaip sveika vaika ir pan. Nes jam gali pablogeti, tai gali isprovokuoti priepoli ir t.t. Tai apie ka ji sneka?


Oj, man irgi toooks grozis tas paveikslas. Atspindi mano vidine bukle, mano begaline meile Levui... galima sakyti, kad pavaizduotas mano psichologinis portretas, beje labai graziai.


Idomu, ar ta gydytoja jaucia sielvarta? As asmeniskai turbut jau po tokio ivykio dirbti negaleciau, bet yra visokiu zmoniu.

jis paėmė pasėlį, tačiau, pakliuvau pas jį (visiško atsitiktinumo dėka, vien dėl to, kad nesutikau važiuoti į ligoninę, nes nujaučiau, kad iš ten nebegrįšiu, kadangi buvo šeštadienis, o operavusi gydytoja turėjo ateiti pirmadienį tyrimų pasiimti - jai neliko nieko, tik pasiūlyti staigiai kreiptis į pirmą pasitaikiusį tuo metu budintį gyd.), jau su prasidėjusiu sepsiu ir 42 temperatūra. Tad... Na, žodžiu, buvo kaip buvo. Buvo baisu, bet kažkieno kito drąsa tiesiog išgelbėjo kažkam mamą. Beje, kažkam, kas be mamos labai pasimestų šiame pasaulyje, nes ir šiaip nuskriaustas toks


Gimiau tais pačiais metais. Sėdėjau. Taip ir gimiau. Pasekmės buvo išgydytos ir dar palankiai susiklostė aplinkybės. Vėliau buvo pakeista tvarka - sėdintis vaikas turi būti operuojamas, o ne vertinamas - gimti jam ar ne.

Lesinskienė... Sakyk, o kurioj vietoj aš rašiau, kad ji nesiūlė tirtis? Aš to nerašiau. Siūlė ir dar kaip. Taip kad neinterpretuok prašau to, ko neparašiau. Ji nesiūlo aiškintis sunkaus gimdymo, kaip autizmo priežasties. Nes tai galėjo būti ir pasekmė. Ir tai labai protingi žodžiai. Kažkam suvertus kaltę - lengviau pasidaro. Bet kas nuo to pasikeičia. Na, suversiu viską į ilgą ir sunkų gimdymą, narkozes, vaistus, vaiko nemaitinimą pirmą savaitę ir t.t. Kas nuo pasikeis? Vaikas? Diagnozė? Lavinimo planas? Niekas. Tik laisvesnė pasijausiu, kad kažkas kitas dėl to kaltas. Tarkim, mano atveju, gydytoja, kuri matydama, jog gimdymas nevyksta, kankino mane ir vaiką pusę paros ir tik tada išoperavo. Arba ne... Gal geriau suversiu kaltę gydytojai, kuri mane nusiuntė gimdyti dviem savaitėm anksčiau. Nors joks gimdymas nebuvo prasidėjęs, tik anai susišvietė, kad jau reikia vaiką iškrapštyt, nes jis gal numirs ar ką...

Gal jums kartais aš per aštri su savo nuomone pasirodau.
Man taip pat buvo sepsis. 5 parą po gimdymo ėmėsi visų priemonių.
O šiaip, na mačiusi aš tų pasėlių, gal dėl to šiek tiek skeptiška. Kai pamatai, kad nieks neužmuša, gali daryti ką tik nori, su kuo tik nori plauk, ką nori leisk.

O Lesinskienė. Buvo ir bus man autoritetas. Ir tie 150 Lt ne veltui išleisti, bent jau mūsų atveju. Kažkokias gaires išdėliojo. Galų gale pasakė, kad einam teisingu keliu, patvirtino mano įtarimus. Šiaip aš patenkinta.

Ne, visai ne per aštri. Juk jūs medikė (ar esate kažkur netoli medicinos) ir jūsų nuomonė kaip tik yra ta, kurią visada perskaitau rimtai ir atidžiai
Papildyta:
Beje, aš pas Lesinskienę nuėjau jau gana vėlai, kai galva jau prikimšta informacijos, o širdis - patirties ir meilės vaiko. Todėl daug ko jai neteko mums pasakyti - matė, kad viskas čia tvarkoj. Tėvai sveiki ir sveikai gyvena su vaiko sutrikimu. Lavinimo planas vyksta. Socialinio gyvenimo planas vyksta. Todėl kalbėjomės tik apie gen.tyrimus ir klausėmės jos pacientų - autistų istorijų. Gražių, beje. Ir tai paliko labai gerą nuotaiką ir davė daugiau pasitikėjimo. Galų gale, vien to užteko, kad patirtį turintis žmogus pasakė 'jūs viską darote teisingai...'. Gaila, kad nepatekau pas ją, kai buvome dar kelio pradžioj, tai daug ką būtų palengvinę...

Na, pagal tai kas cia parasyta, as supratau, kad bendrai buvo snekama, ne tik apie gimdymus ir nestumus. Na tiek to.
Nors man ji siule netitirti vaiko. Visiskai. Pasakojo atvejus kai tevai ir uzsienyn veze vaikus, tyre smegenis ir t.t. ir viskas be tikslo, nes nieko neranda niekam. Tai man naturaliai mintis ir gime: kai neieskai tai ir nerasi. O ieskant nerasti yra geriau negu neieskoti visai. Na tai mano nuomone.

Gera straipsni radau apie autizma rusu kalba.
Istraukos:

Kaip keista, o kai kalbėjom po jūsų apsilankymo pas Lesinskienę, man atrodė, kad tu labai patenkinta...

Nesupratau, ko tu neperskaitei?
Papildyta:

Nesupratau ko tu neperskaite?
As Lesinskienes gyvenime neesu maciusi, kazkada norejau pas ja su vaiku pasirodyti, bet po to kai ji vienai mamai pasake toookia nesamone, kazkaip suabejojau. Tai vat ji pasake taip, kad sitie vaikuciai(autizmo spektras) jau isciose buna ne visiskai sveiki, vat todel ju atejimas i si pasauli buna toks traumuotas(tipo traumuotas gimdymas), niu zinote ka tokio briedo dar niekur nebuvau girdejusi.
O ji sneka kaip tikra psichologe apie tas priezastis ir pasekmes, ka ji daugiau gali pasakyti
Cia yra neorologu darbas, psichologai tik gali pasakyti kiek nukrypta tipo nuo eiliniu vaiku, patarti kaip elgtis ir psio.
Man istikruju labiausiai gaila, kad joks normalus neorologas ir nenori tuo uzsiimti

Patenkinta buvau, jo, nes tuo metu buvau nevilties apimta, ir baimiu, o jos pasakymas, kad Levui ne autizmas man sirdi susilde. Bet veliau jau apmasciau viska kitu rakursu, be emociju, ir padariau siokias tokias isvadas. Be to apie psichiatrija daug naujo per si laika suzinojau, tai vel gi itakoja nuomone.
As jokiu budu nenoriu pasakyti, kad ji yra bloga specialiste ar kazkuo manes netenkino, ne!!! Ji tikrai savo srities ase yra. Bet dabar tiesiog as manau, kad nebuvo reikalo mums pas ja eit. Kitavertus, kad suprasciau jog nereikejo eiti turejau nueiti. Ir tiek.


Ritatitas, cia Rita apie mano gimima sake.

Ne apie Pukpuk gimimą, o apie tai, kad seniau, priešistoriniame materializme tskant, gimimas sėdint nebuvo didelės reikšmės dalykas ir tokiems vaikams leisdavo gimti natūraliai... Jeigu, žinoma, jiems pavykdavo tai
Papildyta:

paneikite tai, bet argumentuotai, ne emocijomis. Na, kad traumuotas gimdymas nėra sutrikimų pasekmė, o tik priežastis.