Autistukai

Mano mama sese gimde sedincia (pries 25 metus). Sake, jog taip gimdydavo visos, niekas del to jokio cezario nedarydavo. Ir dabar dar yra nemazai gydytoju, kurie mano, jog sedintis vaisius - ne priezastis cezario operacijai.

Pukpuk ji LABAI protingai pasakė, Lietuva tikrai ne ta šalis kuri atras autizmo priežastį ir gydymo būdą. O kitos šalys jo tikrai ieško ir kai atras tai bus pasaulinis įvykis plačiai apšviestas žiniasklaidoj.

Šiandien ėjau pas vioetinę psichiatrę tvarkytis neįgalumo
niekaip nesugebėjau jai išaiškint, kad vaikas neturi protinio atsilikimo, ji tvirtina, kad vidutinis, nu blogiausiu atveju lengvas protinis atsilikimas, nor IQ 70 , galiausiai pasakė, kad nieko nesupranta ir išpravodino pro duris
Papildyta:

Savo laiku ir apvali žemė buvo briedas...
Lesinskienės teiginiais aš labiau tikėčiau nei bobučių pliurpalais kaip būna o kaip ne
Papildyta:

Mano draugė gimė kojytėm ir savo dukrą ji taip pat gimdė natūraliai kojytėm ir labai sėkmingai

Gal dare ta taip vadinama nuskausminima iki puses, kuris nesuveike ir todel padare bendra narkoze?
Gal kartais gimdei Antakalnyje?

As gimdziau Antakalnyje-garsiojoje "tyrinejimu laboratorijoje"

Yra tokia versija, bet vis dėlto, šiuo metu po 36 sav. sėdintis vaisius yra operuojamas planiškai, anksčiau - gyd.kompetencijoj būdavo nustatyti - galima gimdyti sėdintį ar ne duotuoju momentu


Nuskausminimas suveikė, bet gimdžiau pusę paros, labai išsikankinau ir buvo temperatūra, labai drebėjau ir niekaip manęs neveikė raminamieji, tai pasiuntė biškį pamiegot, kad galėtų išoperuoti
Taip, Antakalnyje. Ten ir auksinį stafilokoką gavau dovanų, bet... Bet tai nieko nereiškia. Teisingi ir teisingu laiku atsiradę žmonės, teisingai susiklosčiusios aplinkybės ir sėkmė čia viską lemia. Savo antrą mažylį pagimdžiau pati taip sklandžiai ir taip laimingai, kad jau kitą minutę norėjau apstatyti visą ligoninę fejerverkais ir visus juos iššaudyti į orą, va taip norėjau rėkti, kokia aš laiminga ir kaip viskas gerai

Tu gimdei metais veliau uz Rita (todel taves mano galimas paaiskinimas neliecia). Beje, tu pati gimdei, ar su cezariu?

Manau cia kiekvienas sprendzia pagal save. To negalima vienareiksmiskai pasakyt. Cia galimi 3 (bent jau) variantai:

1 traumuotas gimdimas g.b. sutrikimu priezastis
2 traumuotas gimdimas g.b. sutrikimu pasekme
3 traumuotas gimdimas g.b. ir priezastis ir pasekme.

Pacio sutrikimo sunkumas priklauso nuo arba/ir priezasties arba/ir pasekmes sunkumo.

Konkreciai *Rita* atveju tikrai matosi komplikuoto gimdymo ir priezastys ir pasekmes.
Pasekme: pacios Ritos gimimas, tevu santykiai seimoje, gal dar kazkas.... Is cia jau galima speliot apie tam tikros nervu sistemos paveldima (jos is mamos, o vaiko is savo mamos). Nes, kiek pamenu is ankstesniu diskusiju, tai jos mamai buvo "ne saldu", kai dukra gime, o gal but ir nestumo metu.
Apie pacio nestumo eiga nekalbu, nes nezinau. Siaip tai irgi g.b. pasekme, kuria itakoja dazniausiai isorines aplinkybes arba paveldimas.
Priezastis: narkoze, infekcijos, antibiotikai, vaiko nematinimas pirmomis gyvenimo dienomis. O toliau patys gi skaitet: skiepai, prasta ekologija ir t.t. ir t.p.
Grandine g.b. testi gydytoju neveiksnumu pirmomis vaiko gyvenimo dienomis ir ypac pirmais gyvenimo metais ir t.t.
O pabaigti galima visuomenes morale, kur daugelyje naciju jau seniai viskuo kaltinamos tik moterys. Na, prisiminkit raganu ant lauzo deginimo lakus... Dabar moteru nedegina, bet morale tai ta pati isliko...
Todel ir siulo jusu Lesinskiene kaltinti kazka tipo "pasekmes", o ne priezastis, t.y. save. Psichologiskai ramina. O is tikruju, tai viskas siame pasaulyje yra kazko tai pasekme. Bet cia jau istorija ir filosofija prasideda, plius politika ir ekonomika, plius dar visko, nesigilinsiu...

Beje, dar pridesiu, kas ir pasekmes ir priezastis kuria zmones, tame tarpe ir SM zmones...

Man labiausiai trecia punktas patiko = gimstantis su sutrikimu vaikas patiria gimdymo trauma ir pasidaro dar labiau sutrikes. Siaip. Logiska.
As asmeniskai buciau mirusi kartu su negimusiu sunumi jei gimdyciau viduramziais pvz.

O del pasekmiu ir priezasciu, as esu isitikinus, kad niekas is niekur neatsiranda, viskas turi priezasti, pradzia ir istakas. Todel manau, kad vis tik priezastis sutrikimo kazkur slypi, kur? Dar neissiaiskinau, bet priezastis tikrai yra. Ir kaip bebutu juokinga, itariu, kad ta priezastis esu AS!!! Itariu, kad del komplikuoto nestumo (kaip neurologai ir teigia) vaikui nebuvo subrendusios smegenys, t.y. jis gimes laiku buvo lyg neisnesiotas. O mano gimda visa nestuma buvo kaip akmuo, o as jauciausi visiska ligone, kraujas vaikui per placenta blogai tekejo, nes buvo nuolatinis spazmas, stai ir pasekme. O vat del ko toks nestumas buvo as jau pradejau aiskintis. Darausi tyrimus. Itariu, kad turiu hormonu disbalansa. Noriu nustatyti kodel tokia ligone esu, kad negaliu normaliai isnesiot vaiko, nes jei sugalvosiu gimdyt antra noreciau kad nestumo patologija nesikartotu, noreciau sveikai isnesioti.

O kam nustatinet... Is karto... ant lauzo...

Bet juk organogenezė vyksta ir po gimimo. Niekas negali pasakyti smegenų subrendimo lygio vaikui gimstant. Jos, galima sakyti, visada būna nesubrendę ir bręsta tik vaikui pažįstant pasaulį, susidarant tam tikriems nerviniams ryšiams smegenų žievėje.

O kad viskas turi priežastį - aš irgi taip manau. Bet, deja, žmogus ne viską gali žinoti...Mano galvoje yra ne vienas "klaustukas", įtarimas, kas buvo negerai, kai aš buvau nėščia ir net kai vaikas iki metukų buvo. Ir tikrai stengsiuos tų dalykų išvengti, kiek tik mano jėgos leis. Blogiausia tik, kad nelabai pavyks pabėgti kažkur į ekologiškesnę aplinką, o pvz. nuo elektromagnetinių bangų iš viso neįmano pasilėpti... Nors...galbūt kiekvienas žmogus turi savo likimą...ir kito mažylio neseks autizmo šešėliai...

o tai ir yra natūrali atranka, egzistuojanti gamtoje. Kad ir kaip civilizacija yra pakeitusi žmogų (tiek fiziškai, tiek emociškai, tiek socialiai), bet nuo gamtos pabėgti neįmanoma, ji vis tiek sukasi savo ratu, kuris yra tobulas. Apskritai gamta yra vienintelis tobulas dalykas. Viskas, kas joje vyksta - nebe priežasties. Ir tai gali būti gyvenimo lopšys arba viską griaunanti jėga. Niekas negali įtakoti esminių dalykų. Kad ir persileidimai. Žinia, kad didžioji dalis persileidimų vyksta ne dėl to, kad tiesiog sutampa aplinkybės nepalankios arba tai įtakoja motinos/tėvo gyvenimo būdas ar dar kažkas. Gamta eliminuoja nesveikus palikuonis, kad šie negimdytų savųjų tokių pat ir t.t. Ir medicina čia dažniausiai bejėgė (dažniausiai, ne absoliučiai). Laimė mūsų vaikų (na gerai, mano konkrečiai, neabsoliutinsiu visų) gyvenimą gali įtakoti medicina - sunkūs gimdymai ir taip toliau vis tiek baigiasi gyvenimo, ne mirties rezultatu. Nors gamtoje to neturėtų būti
Papildyta:
Kaip aš prisimenu savo vyresnėlį... Oj, aš buvau visa juoda. O tas vaikas, na, jis ten judėjo ir visa kita, bet žiūrėdavo ten jį daktarai ir negalėdavo niekaip suprasti, kas ten su juo darosi - tai jis beprotiškai didelis, tai jis sėdi, tai skersas guli...
Ir kaip nuobodu buvo nešioti savo antrąjį vaikelį. Kūnas nesikeitė, kiekvienoj apžiūroj nesulaukdavau jokių naujienų - jis nuo pat pradžių žemyn galva kabojo. Nuoboduuuuuuu...
Ir gimdymas nuobodus. Nors ir tobulas (išskyrus tuos pačius nemalonumus, kurie ištinka kiekvieną gimdančiąją, plyšimai ten visokie ir t.t.). Dabar, kai žiūriu į praeitį, abiejų vaikų atėjimus galiu įvardinti tik dviem sakiniais: 'Gimė vaikas. Ir gimė mano vaikas'.
Na o bet tačiau... Pasisavinti labai norisi tą savo vaiką. O štai pirmojo nebepasisavinsi. Jis atėjo su misija į šį pasaulį, o aš tik padėjau. Na gerai, ne tik aš. O štai antrasis kaži ko atėjo Gal kad pasiimti meilės ir švelnumo rezervą, susikaupusį nuo brolio Aš juos abu myliu skirtingai ir ryšys yra visiškai skirtingas

http://www.ababasoft...n/mandala03.swf