QUOTE(ritatitas @ 2010 02 22, 12:28)
Rita, buvote RC shimta kartu, tai tikrai buvote ju vadinamojoje "muzikos terapijoje", kur sedi keli vaikai ir jiems duodami ivairiausi muzikos instrumenteliai, ir visi kas sau barskina, na dar kelias minutes yra klausomasi kaip specialiste varpeliu groja
. VA kokia muzikos terapija ten.
O apie tikrasias muzikos terapijas, jei netingi gali pasiskaityti, pati susirasi ir apie tai kaip jos veikia, ir apie tai kaip hipar hyper jautrios kalusos vaikams padeda

O apie tikrasias muzikos terapijas, jei netingi gali pasiskaityti, pati susirasi ir apie tai kaip jos veikia, ir apie tai kaip hipar hyper jautrios kalusos vaikams padeda
Aš irgi nesižaviu muzikos terapija, nors pati esu muzikantė. Įdėja graži, bet specialistų nėra...Vaikas daug daugiau gaus naudos, jei paprasčiausiai mokysis groti kokiu nors instrumentu.Grodami vaikai atsiveria.Jie papasakoja, kas nutiko namuose, mokykloje, kas nuskriaudė, ar kuo nors pasidžiaugia.Kol vaikas nepapasakoja, kas guli jo širdelėje-negali groti.Mokymasis groti reikalauja iš vaiko labai daug valios, dėmesio, kantrybės, susikaupimo pastangų.Mokytojai instrumentalistai dirba individualiai, jie turi galimybę prisiderinti prie vaiko poreikių ir galimybių.Muzikavimas ,tai jausmas.Jei vaikas į pamoką ateina piktas, pavargęs, jis negali groti, tada tenka išklausyti jo nelaimes ir įvyksta normali pamoka. Mano manymu, grupinė muzikos terapija, paprasčiausias pasipelnimo šaltinis. Aš labai džiaugiuosi, kad mano vaikas lanko muzikos mokyklą ir nei vienas mokytojas juo nesiskundžia ir net neįtarė, kad jis autistas, kol aš nepasakiau.Pasak mokytojų, tada visi vaikai lai būna autistais...Muzikos mokymo esmė, individualus darbas, vaikas gauna maksimalų dėmesio kiekį, čia jį išklauso, su juo kalba, skaitosi su jo nuomuone o jei dar pakoncertuoja, tai liaupsina visa giminė. Jei mūsų vidurinėse mokyklose būtų dirbama invidualiai, mums atkristų begalė problemų...