| QUOTE (Sara @ 2004 04 30, 10:08) | ||
pagrindo yra....nes vyrai dazniausiai ir palieka seima, kai yra mazas kudikis..  |
As manau, kad Orbital tiesiog susapnavo tai, ko ji bijo, ir tas sapnas daugiau nieko nereiskia. Nebijok, Orbital, jei vyras myli, jis tikrai taip staiga nenustos myleti vien del to, kad jus turit kudiki. Mano nuomone, palieka tie, kurie jau turejo problemu iki vaiko gimimo. Jus gi neturejot ju.
As visada stengiuosi vyra itraukti i tokius darbus kaip vaiko maudymas,arba paprasau paziuret , panesiot kol as ka nors darau arba palaikyt stacia kol atsirugs pavalges.Tokiu budu vyras turi proga labai artimai pabendraut su mazyliu, isiziuret i veiduka kai miega ar zvalgosi.Tai labai gerai , labai pririsa prie vaiko.Na , o tas nedamiegojimas tai gi neamzinai, ateis ramesni laikai ir labai greitai. 
Orbital, gal tu mano nematoma antroji puse? Tik tiek, kad pas mane dvyniai, taip kad neturiu JOKIO laiko - nei sau, nei juolab vyrui. Tiesa, jau einu i darba, bet irgi tik is egoizmo, kad nors kiek pabuciau ne namie...
Smalizes pacituoti zodziai - sakes, nugi ir as apsiblioviau. Dabar, va, maziai lovytese pesasi, reikia eit gelbet, bet labai noriu cia parasyt...
Tai va, tas sukretimas, gyvenimo pasikeitimas iki siol manyje jauciasi, nors tikrai - po kokiu 4 val. issiskyrimo su maziais grizdama namo jau svajoju apie ju veidukus ir tiesiamas rankutes... nenusakomas jausmas...
Bet! Orbital, tu dar tikrai turi kuo dziaugtis - juk sakai, kad labai nopri apkabinti vyra, prisiglausti, bet tam truksta jegu ir intymios erdves. Tai va, per 9 mano fantastisku maziuliu gyvenimo menesius as jau praradau ir sita poreiki. Tai dar baisiau, turbut
Nebuvo salygu, nebuvosalygunebuvosalygu... o dabar mes gyvenam kaip brolis ir sesuo, nei labanakt, nei sudie, kai iseina i darba. Kada paskutini karta jis mane pabuciavo? Gal pries dvi savaites. I skruosta.
Meginu i dalykus ziureti su humoru. Viduj labai liudna. Bet kaip liudet is esmes, kai maziai balsu kvatoja?
Dar tikiu, kad viskas bus gerai.
Tik tiek, kad pas mane dvyniai, taip kad neturiu JOKIO laiko - nei sau, nei juolab vyrui. Tiesa, jau einu i darba, bet irgi tik is egoizmo, kad nors kiek pabuciau ne namie...Smalizes pacituoti zodziai - sakes, nugi ir as apsiblioviau. Dabar, va, maziai lovytese pesasi, reikia eit gelbet, bet labai noriu cia parasyt...
Tai va, tas sukretimas, gyvenimo pasikeitimas iki siol manyje jauciasi, nors tikrai - po kokiu 4 val. issiskyrimo su maziais grizdama namo jau svajoju apie ju veidukus ir tiesiamas rankutes... nenusakomas jausmas...
Bet! Orbital, tu dar tikrai turi kuo dziaugtis - juk sakai, kad labai nopri apkabinti vyra, prisiglausti, bet tam truksta jegu ir intymios erdves. Tai va, per 9 mano fantastisku maziuliu gyvenimo menesius as jau praradau ir sita poreiki. Tai dar baisiau, turbut
Nebuvo salygu, nebuvosalygunebuvosalygu... o dabar mes gyvenam kaip brolis ir sesuo, nei labanakt, nei sudie, kai iseina i darba. Kada paskutini karta jis mane pabuciavo? Gal pries dvi savaites. I skruosta.
Meginu i dalykus ziureti su humoru. Viduj labai liudna. Bet kaip liudet is esmes, kai maziai balsu kvatoja?
Dar tikiu, kad viskas bus gerai.
Ir as depresavau kokius 6 men. Buvo labai saves gaila. Net negaledavau ziureti i apsikabinusias poras gatveje. Kaip as joms pavydedavau.
Bet, laime as turiu labai gera vyra. Kartais pajuokauju, kad jis dirba musu seimos psichoterapeutu. Kazkaip jis padejo man susitvarkyti su savo egoizmu.
Ir patikekit mamos, kurios augina po viena vaikeli ir depresuoja, mums buvo zyyyyymiai sunkiau. Bet reikia nesuskysti. Pasakyti sau, kad kitaip jau nebebus. Reikia is sitos situacijos ispesti kuo daugiau dziaugsmingu akimirku. Moketi dziaugtis mazais dalykais.
Bet, laime as turiu labai gera vyra. Kartais pajuokauju, kad jis dirba musu seimos psichoterapeutu. Kazkaip jis padejo man susitvarkyti su savo egoizmu.
Ir patikekit mamos, kurios augina po viena vaikeli ir depresuoja, mums buvo zyyyyymiai sunkiau. Bet reikia nesuskysti. Pasakyti sau, kad kitaip jau nebebus. Reikia is sitos situacijos ispesti kuo daugiau dziaugsmingu akimirku. Moketi dziaugtis mazais dalykais.
| QUOTE (liuda @ 2004 05 28, 13:20) |
Nesuprantu kam tada tie vaikai is vis reikalingi. Kada jie atsiranda visas gyvenimas griuva, ir pradiedi ziauriai pavidieti tiem kurie neturi vaiku.  |
Orbital,
Jūsų situaciją geriau galėtų pakomentuoti tėvelius konsultuojanti psichologė. Aš manau, kad Jūs jaučiate pogimdyvinės depresijos požymius, kuri yra labai dažna po gimdymo, ją lemia staigūs hormoniniai pasikeitimai organizme (progesterono staigus sumažėjimas). Pogimdyvinė depresija praeina savaime, jei užsitęsia ilgiau, keletą mėnesių, kreipkitės psichiatro konsultacijai.
Apskritai keletas mėnesių po gimdymo yra be galo sunkus laikotarpis. Kai kuriose psichologinėse teorijose tai vadinama net "lengvo išprotėjimo" būsena (kai motina visą save pajungia vaiko poreikiams), kurią kiekviena mama turi praeiti, kad vaikas vystytųsi sveikas.
Jūsų situaciją geriau galėtų pakomentuoti tėvelius konsultuojanti psichologė. Aš manau, kad Jūs jaučiate pogimdyvinės depresijos požymius, kuri yra labai dažna po gimdymo, ją lemia staigūs hormoniniai pasikeitimai organizme (progesterono staigus sumažėjimas). Pogimdyvinė depresija praeina savaime, jei užsitęsia ilgiau, keletą mėnesių, kreipkitės psichiatro konsultacijai.
Apskritai keletas mėnesių po gimdymo yra be galo sunkus laikotarpis. Kai kuriose psichologinėse teorijose tai vadinama net "lengvo išprotėjimo" būsena (kai motina visą save pajungia vaiko poreikiams), kurią kiekviena mama turi praeiti, kad vaikas vystytųsi sveikas.
