QUOTE(azazelo @ 2010 02 13, 19:39)
Rrrozyteee, ačiū už nuorodą, nebuvau mačius.
Dėl operacijos naudos - iš tikro prieš operaciją daugiau nei pusę metų blaškiausi po įvairius gydytojus su klasikiniais miastenijos simptomais, bet niekas negalėjo nustatyti ligos. O liga taip pat generalizuota forma reiškėsi. Taip kad žinojau jau visus simptomus. Baisiausia, kad tuo metu dirbau pedagoginį darbą, o atsistojus klasėj prieš vaikus pasakyti žodžio normaliai negalėjau. O gydytojai tik sakė - mylėk labiau save ir viskas bus gerai... Tai va, pedagoginio darbo teko atsisakyti...
O po operacijos maždaug pusei metų praėjus buvo visai blogai. Pradėjus gerti prednizoloną po trijų savaičių vėl gulėjau santariškėse ir ten jau darė pakaitines plazmoferezes, nes paprastos tikrai nebūtų turėjusios jokio efekto. Tiesą pasakius, baisu net atsiminti, kaip sintostigmina leisdavausi kas valanda, nes kitaip dusau nuo savo seilių, kurių negalėjau nei nuryti, nei išspjauti, nekalbant apie visa kita...
Na, bet daugiau tokių krizių nebuvo ir, tikiuosi, nebus
O dėl nėštumo - tai nieko ypatingo nedariau, jokių kitų vaistų nevartojau. Tiesa, iš pradžių buvo sunku, nes vemdavau, o tada iš karto seilės tokios tirštos, bet nieko, praėjo. Jokios ypatingos priežiūros taip pat nebuvo. Tiesa, beveik visą nėštumą gėriau magnį (gydytojai rekomendavo, nes nuolat skaudėjo pilvo apačią) ir tik nėštumo pabaigoje užsienio saituose radau, kad miastenikėms magnio vartoti negalima, nes jis atpalaiduoja raumenis. Man, tiesa, nepakenkė, gal dėl to, kad nežinojau, jog negalima Tad, Jii, jei planuoji nėštumą, turėk omeny
Dėl operacijos naudos - iš tikro prieš operaciją daugiau nei pusę metų blaškiausi po įvairius gydytojus su klasikiniais miastenijos simptomais, bet niekas negalėjo nustatyti ligos. O liga taip pat generalizuota forma reiškėsi. Taip kad žinojau jau visus simptomus. Baisiausia, kad tuo metu dirbau pedagoginį darbą, o atsistojus klasėj prieš vaikus pasakyti žodžio normaliai negalėjau. O gydytojai tik sakė - mylėk labiau save ir viskas bus gerai... Tai va, pedagoginio darbo teko atsisakyti...
O po operacijos maždaug pusei metų praėjus buvo visai blogai. Pradėjus gerti prednizoloną po trijų savaičių vėl gulėjau santariškėse ir ten jau darė pakaitines plazmoferezes, nes paprastos tikrai nebūtų turėjusios jokio efekto. Tiesą pasakius, baisu net atsiminti, kaip sintostigmina leisdavausi kas valanda, nes kitaip dusau nuo savo seilių, kurių negalėjau nei nuryti, nei išspjauti, nekalbant apie visa kita...
Na, bet daugiau tokių krizių nebuvo ir, tikiuosi, nebus
O dėl nėštumo - tai nieko ypatingo nedariau, jokių kitų vaistų nevartojau. Tiesa, iš pradžių buvo sunku, nes vemdavau, o tada iš karto seilės tokios tirštos, bet nieko, praėjo. Jokios ypatingos priežiūros taip pat nebuvo. Tiesa, beveik visą nėštumą gėriau magnį (gydytojai rekomendavo, nes nuolat skaudėjo pilvo apačią) ir tik nėštumo pabaigoje užsienio saituose radau, kad miastenikėms magnio vartoti negalima, nes jis atpalaiduoja raumenis. Man, tiesa, nepakenkė, gal dėl to, kad nežinojau, jog negalima Tad, Jii, jei planuoji nėštumą, turėk omeny
Aha, aš žinojau, kad magnio negalima mūsų liga sergantiems, tad jo ir nevartojau.Jo ir man kas baisiausia, tai tos krizės, jau kai pasidarys blogai ir staiga.Ir lieki žmogus grynas lavonas Ir tik plazmoferezė išgelbėja