QUOTE(mirksiukex @ 2010 02 16, 23:54)
gal kas laiket egzamina makroekonomika pas Prof. Gyli kokie klausimai buvo

gal turite kokios medziagos pasiruosti egzaminui
Prašau
1.BVP skaičiavimas pajamų metodu. Sudedamos visos šalyje veikiančių ekonominių subjektų pajamos. Dalį pajamų ekonominiai subjektai gauna kaip gamybos veiksnių savininkai. Tuo pagrindu yra gaunamas DU, pelnas, palūkanos, renta. Kita pajamų dalis tai amortizaciniai atskaitymai ir netiesioginiai mokesčiai.
Skaičiavimo struktūra:
BNP=DU + pelnas + palūkanos + renta + netiesiog. mokesčiai + amortizacija
2.Nedarbas.Jo atsiradimo priežąstys ir formos.Egzistuoja tradiciniai ir netradiciniai nedarbo priežąsčių aiškinimai.Tradiciniai aiškinimai atliekami:rinkose ekonomikos,rinkos sektoriaus rėmuose ir tik rinkos ekonomikos sąvokomis.Visos kainos-produktams, paslaugoms ir darbo jėgai-kyla ir mažėja artindamos ekonomiką proe pusiausvyros, tame tarpe ir darbo jėgos rinkoje. Nedarbo formos.
Migracinis nedarbas paprastas, trumpalaikis nedarbas susijęs su darbo, gyvenamosios vietos keitimu. Ciklinis nedarbas atsiranda tada, kai šalies ūkis yra recesijoje, nuosmukyje arba depresijoje. Struktūrinis nedarbas reiškia atitikimą tarp darbo vietų struktūros ir darbo jėgos kvalifikacinės struktūros. Paslėptas, nematomas nedarbas, pvz. kaimiški regionai, kuriose gyvena mažai žemės turinčios šeimos. Jų užimtumas tik dalinis.
3.Breton Woods sistema.. pirmoji reguliuojama tarpt. valiutinė sistema, jos pamate buvo auksas ir doleris. Po karo tik doleris buvo susietas su auksu-kt valstybės galėjo jį keisti į auksą. Buvo nustatytas fiksuotas ryšys tarp aukso ir dolerio (1 uncija aukso= 35 doleriai). Visų kt valiutų svoris, paritetas buvo išreikštas tiek auksu, tiek doleriais. Tas svoris buvo fiksuotas, stabilus, nors buvo galimas tų valiutų devalvavimas ir devalvavimas Breton-Woodso sistemos šalims dalyvėms sutarus. Ši sistema derino savyje ir stabilumą, ir galimybę prisitaikyti prie kintančių sąlygų.
4.BVP skaičiavimas išlaidų būdu.. Įvertinamos visų ekonomikos sektorių išlaidos: namų ūkio, įmonių, investicinės, vyriausybės sektorių, užsienio subjekto sektorių, einamosios ir investicinės išlaidos.
5.Komercinio banko tikslai, funkcijos, balansas. Svarbiausias komercinių bankų tikslas yra būti finansiniu tarpininku bei teikti įvairių sandėrių paslaugas. Jų funkcijos yra įvairiais būdais surinkti pinigus ir paskirstyti juos paskolų verslui ar kita forma. Komercinių bankų, kaip ir daugumos kitų ūkinių subjektų, pagrindinis tikslas yra pelno siekimas.
Balansas
Aktyvai Pasyvai
1.Banko pinigų rezervai 1.Neterminuoti indėliai
a.pačiame banke 2.Terminuoti indėliai
b.centriniame banke 3.Kiti skoliniai įsipareigojimai
2.Paskolos(suteiktos verslui, namų ūkiui)
3.Indėliai laikomi kituose bankuose
4.Vertybiniai popieriai(obligacijos,akcijos)
5. Kitas finansinis turtas
6. Valiutų kursai
Valiutos yra konvertuojamos, keičiamos viena į kitą tam tikru kursu. Valiutos kursas yra jos kainas išreikšta kita valiuta.
Valiutų kursai gali būti fiksuoti, t.y. tam tikrai sprendimai nustatyti kaip stabilūs. Jie taip pa gali būti svyruojantys, plaukiojantys, t.t. priklausantys nuo jos pasiūlos ir paklausos valiutų rinkoje. Valiutų rinka, kaip ir visos kitos rinkos paklūsta pasiūlos ir paklausos dėsniui kuo didesnė duotos valiutos paklausa, tuo jos kaina (t.y. kursas) yra aukštesnis. Ir atvirkščiai.
Tarptautiniai mainai, prekyba įtakoja valiutų pasiūlą bei paklausą, ir tuo pačiu ir valiutų kursą. Tačiau valiutų kursai savo ruožtu įtakoja tarptautinę prekybą. Kursui kylant gerėja sąlygos importui, blogėja eksportui, krintant atvirkščiai. Valiutos kursui kylant eksporto ir importo balansas blogėja.
7.BVP skaičiavimas pridėtinės vertės metodu.Gamybos metodas remiasi pridėtinės vertės skaičiavimu. Ekonominės veiklos rūšys:remiasi iš įmonių gaunama statistine informacija.Reikia sudėti sudėti visų įmonių gaunamas ataskaitas,sugrupuoti įmones pagal veiklos sritis.Rūšys:žemės ūkis,medžioklė,miškininkystė; žuvininkystė; kasyba,karjerų eksploatavimas; apdirbamoji pramonė; elektros,dujų,vandens tiekimas; statyba; viešbučiai, restoranai; transpotras; nekilnojamasi turtas, nuoma; viešasis valdymas; švietimas; sveikatos priežiūra; privačių namų ūkis.
8.Centrinio banko tikslai, funkcijos, metodai. CB tai valstybinis bankas, pelno nesiekianti org. CB vadovaujasi ne daliniais, privačiais, o bendrais visų bankų sistemos, visos šalies ekonominiais interesais. CB tiesiogiai nepriklauso nuo politinės valdžios ir savo funkcijų rėmuose gali vykdyti savarankišką veiklą. CB sudarinėja savo balansą kaip ir paprasti bankai. CB uždavaviniai: 1. užkirsti kelią komercinių bankų bankrotams. 2. palaiko norimą šalies ekonomikos augimą. 3. siekia kainų stabilumo.4. mažina nedarbą. CB vykdo šias funkcijas: 1. Pinigų emisiją. 2. Komercinių bankų priežiūrą. 3. Yra paskutinės instancijos skolintojas. 4. Gali būti valstybės bankas. 5. Vykdo nacionalinės valiutos kurso reguliavimą. CB monetarinės politikos instrumentai: atviros rinkos operacijos (CB parduoda arba perka vyriausybės vertybinius popierius atviroje rinkoje ir taip didina arba mažina bankų grynųjų pinigų rezervus (monetarinę bazę); diskonto normos politika (diskonto norma tai palūkanos, kurias CB nustato komerciniams bankams, kai jie ima paskolas iš CB); rezervų normos reguliavimas (didina arba mažina rezervo normą, tuo įtakodamas pinigų cirkuliaciją. Rezervai ir diskontai įtakoja pasiūlos multiplikatorius).
9. Multiplikatoriaus veikimo principai. Padidintas investicijų poveikis produkcijos apimčiai vad. multiplikatoriumi. Jei visada kiekvienas papildomas 1 Lt investicijų duotų 1 Lt produkto prieaugio apie multiplikatorių netektų kalbėti. Kadangi 1 Lt papildomų investicijų gali duoti 2-3 ir daugiau Lt produkcijos prieaugio, įvedamas multiplikatorius (daugintojo) sąvoka. Kuo didesnis polinkis vartoti, tuo didesnė multiplikatoriaus reikšmė ir atvirkščiai kuo didesnis polinkis taupyti, tuo mažesnis multiplikatoriaus efektas.
Pvz., Investuojame 1000 Lt į statybas. Statybininkų polinkis vartoti yra 666 Lt., t.y. prekėms pirkti. Šių prekių gamintojai gavę 666 Lt pajamų, vartojimui išleidžia jau tik 444 Lt ir taip iki paskutinio lito. Taigi pirminė investicija sukelia antrinę ekspanciją, augimą. Tai yra multiplikatoriaus ekonominė prasmė.
Multiplikatoriaus formulė: M= 1 / 1-RPV arba M= 1/ RPT
Galima išskirti išlaidų multiplikatorius: investicijų, vyriausybės išlaidų, mokesčių; pinigų pasiūlos multiplikatorius: bankuose. Multiplikatoriai taip pat gali būti neigiamos reikšmės.
10.Einamosios sąskaitos balansas.Einamosios sąkaitos apima užsienio prekybos balansą, o taip pat prekybos paslaugomis (Nematomas eksportas ir importas) balansą.Į pastąrąją einamosios sąskaitos balanso dalį įeina pajamos ir išlaidos susijusios su turizmu, transporto ir kitų paslaugų teikimu tarptautiniu mastu.
11.BNP ir BNV skirtumai.
BNP yra visų per metus šalyje pagamintų galutinių prekių kainų suma.
BVP tai visų šalies viduje sukurtų prekių kainų suma nepriklausomai nuo to, ar jas pagamino vietinės kilmės ar užsienio kapitalo pagrindu veikiančios įmonės.
Kalbant apie BNP, akcentuojama, kad jį kuria duotos šalies įmonės, piliečiai. Jeigu šalies ekonomika būtų uždara, tai BVP ir BNP būtų lygūs dydžiai. Tačiau kapitalui, darbo jėgai judant tarp šalių, tarp rodiklių atsiranda skirtumas. Jeigu duotos šalies verslas investuoja užsienyje ir jos gyventojų dalis yra išvykę dirbti į užsienį, o iš kitos pusės duotoje šalyje esama užsienio investicijų bei iš kitų šalių atvykusių darbuotojų, tai norint sužinoti, koks yra tos šalies BNP, reikia iš jos BVP atimti šalyje esančių užsieniečių gautas pajamas ir pridėti duotos šalies verslininkų bei darbuotojų veikiančių svetur pajamas
12. Infliacija- bendras kainų lygio kilimas,dėl kurio nuvertėja pinigai,mažėja perkamoji galia,smunka gyvenimo lygis. Defliacija-kainų mažėjimas.Infliacijos rūšys: ♣ nuosaiki (vieno skaitmens Inf-ja; kainos per metus pakyla 3, 6, 9 %)
♣ šuoliuojanti (dviejų ir net trijų skaitmenų; 20, 50 ar net 200 % per metus, sukelianti rimtas E-nes deformacijas)
♣ hiperinfliacija (kainos išauga dešimtimis ir net šimtais kartų, atitinkamu laipsniu nuvertėja pinigai).
Infliacijos priežastys:
☉perteklinė CB vykdomų pinigų emisija (dažniausiai atsiranda tada, kai atsiranda biudžeto deficitas)
☉ visuminės paklausos pokyčiai (didėjimą sukelia: valstybinės paklausos didinimas, eksporto didinimas, E-je veikiančios ciklinės jėgos jai judant iš nuosmukio į pakilimą, CB vykdant monetarinę politiką, kai atsiranda daugiau ir pigesnių, lengviau prieinamų pinigų)
☉ visuminės pasiūlos pokyčiai (kaštų infliacija, nes ją lemia g-bos veiksnių kainų kilimas).
13.Valiutų kurso poveikis užsienio prekybai.
14.BNP pajamų metodaiSudedamos visos šalyje veikiančių ekonominių subjektų pajamos. Dalį pajamų ekonominiai subjektai gauna kaip gamybos veiksnių savininkai. Tuo pagrindu yra gaunamas DU, pelnas, palūkanos, renta. Kita pajamų dalis tai amortizaciniai atskaitymai ir netiesioginiai mokesčiai.
Skaičiavimo struktūra:
BNP=DU + pelnas + palūkanos + renta + netiesiog. mokesčiai + amortizacija
15.Nominalusis ir realusis BNP. Dėl infliacijos sunku palyginti skirtingų metų BNP. Jis gali būti išpūstas. Naudojant ankstesnių metų bazines kainas gautas BNP vadinamas realiuoju. Naudojant šį produktą faktinėmis kainomis gauname nominalųjį BNP.
16.Devalvacija ir revalvacija,depriciacija ir ampriciacija. Šios sąvokos naudojamos tada, kai šalies CB priima sprendimą pakelti, ar atvirkščiai, sumažinti duotos šalies valiutos kursą. Jei valiutos kursas CB sprendimu didinamas ,turime revalvacijos, o jei mažinamas devalvacijos atvejį. Dažniausiai tokie sprendimai priimami esant fiksuotiems valiutų kursams.
Depreciacija ir apreciacija. Atspindi tuos atvejus, kai valiutų svorį lemia tarptautinėje piniginėje sferoje veikiančios rinkos jėgos. Depreciacija valiutos nuvertėjimas, kurso kritimas vykstantis dėl jos pasiūlos ir paklausos pokyčių valiutų rinkoje. Apreciacija valiutos kurso kilimas, jos pabrangėjimas, veikiant toms pačioms rinkos jėgoms tarptautinėje pinigų sferoje.
17.Automatiniai stabilizatoriai veikia be tiesioginio žmonių (politikų) įsikišimo.Tie stabilizatoriai, kaip ir diskretiškoje fiskalinėje politikoje, veikia tiek biudžeto pajamų, tiek išlaidų pusėje.
Diskretiška fiskalinė politika-. Mokesčių dydžio bei valstybės išlaidų reguliavimas sudaro diskretiškos fiskalinės politikos turinį. DFP sferą gali sudaryti 3 veiksmų programų grupės: viešieji projektai; viešojo įdarbinimo projektai; mokesčių tarifų reguliavimas. Jei gamyba smunka ir auga nedarbas, galima mažinti mokesčius ir didinti valstybės išlaidas ir gamyba turėtų atsigauti. Jei gamyba per didele atvirkščiai.
18.Valiutų kurso poveikis užsienio prekybai.Tarptautinėje prekyboje šiuo metu naudojamos daugelis valiutų.Todėl vykdant tarptautinę prekybą, valiutas tenka konvertuoti.Tai daroma valiutų rinkoje valiutas perkant ar parduodant pagal tam tikrą jų kursą.Už valiutų konvertavimą tenka mokėti. Antra vertus, valiutų kursai šiais laikais svyruoja. O tai reiškia, jog skirtingai laikotarpiais už tą pačią valiutą gali tekti mokėti didesnę ar mažesnę kainą.
20.Pinigų funkcijos: 1. mainų tarpininkavimo priemonės kaip likvidi vertybė palengvina mainus, kurie barterio atveju yra sunkesni, reikalauja daugiau sąnaudų.
2. apskaitos vnt-o ek-niai subjektai įvertina g-bos sąn., tos g-bos rezultatus turi matuoti šiuos ir kt ūkinės veiklos parametrus.
3. vertės (turto) kaupimo priemonės ¬ namų ūkiai kaupia turtą, žmonės maistą, drabužius, įmonės žaliavų atsargas. Tačiau daugiausia turtas kaupiamas pinigais, nes pinigus dėl jų likvidumo lengva paversti maistu, žaliavomis ir pan.
4. atidėtų mokėjimų priemonės susijusios su kreditiniais santykiais, kurie apima paskolų tiekimą tradicine forma, prekių įsigijimą skolon ir pan
21.Verslo ciklo stadijos
*pagyvėjimas
*ekonominis bumas (pikas),
*nuosmukis (recesija)
*depresija (lūžis).
Verslo ciklo teorija aiškina, jog ekonominiai svyravimai atsiranda veikiant kombinuotam multiplikatoriaus akceleratoriaus režimui. Jeigu sumažėja mašinų, rengimų, tai sumažins pajamas ir tuo pačiu vartojimo išlaidas. Cikliniai svyravimai priklauso nuo visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos. Jeigu paklausa padidėja įsijungia multiplikatoriaus ir akceleratoriaus režimai veikiantys augimo linkme ir prasideda nauja ciklo fazė pagyvėjimas.
22.Aukso standartas. Jo sąlygomis veikė savitas savireguliavimo režimas, kuris palaikė pusiausvyra piniginėje sistemoje. Kai vienoje šalyje sumažėdavo aukso, tai užsienio prekybos balansas gerėja, tampa pertekliniu, auksas sugrįžta į šalį, kadangi sumažėja šalies importas, nes užs prekės tampa brangesnės. Taip pat didėja eksportas, nes duotos šalies prekės yra atpigusios ir konkurencingos pasaulinėse rinkose. Šalyse, kur aukso buvo daug , jų užs prekybos balansas blogėja, tampa deficitinis, auksas aplieka tas šalis, nes eksportas į pigesnes šalis pabrangsta, todėl eksportuojamų prekių kiekis sumažėja. Kadangi tose šalyse pagamintos prekės per brangios, tai gyventojai linkę pirkti pigesnius produktus, t.y. importuoti iš pigesnių šalių.
23.Makroekonomikos instrumentai. fiskalinė politika valstybės mokesčių ir išlaidų politika, siekiant tikslų. Privačių/viešų gėrybių g-ba
monetarinė politika piniginė politika, vykdo centrinis bankas, gali / cirkuliuojančių pinigų šalies E-je masę, daro poveikį palūkanų lygiui, infliacijai
tarptaut E-nės politikos priemonės muitų tarifai, im/eksporto kvotos, netarifiniai barjerai valst valdo užsienio prekybos procesus, valiutų kursų politika
pajamų politika paj, DU kontrolė, įšaldymai, kai DU augimas skatina infliaciją. DU derinama su kainų kontrole. MinDU, min gyvenimo lygis.
24.Filipso kreivė. atvirkštinė priklausomybė tarp nedarbo ir infliacijos. Kai infliacija didėja nedarbas mažėja. Ilgojo laikotarpio filipso kreivė atspindi natūralų nedarbo lygį, kai yra išnaudojamas visas ūkio potencialas. Trumpuoju laikotarpiu kai nedarbas yra natūralaus lygio ir nėra pasiūlos ar paklausos sukeltų kainų šuolio. Jei paklausa išaugtų, išauga gamybos apimtys, padidėja paklausa darbo jėgai.
25.Nacionalinės pjamos. Iš GNP atėmus netiesioginius mokesčius gausime nacionalines pajamas.
26.Vartojimo funkcija. parodo ryšį tarp NŪ pajamų ir vartojimo išlaidų. C=AP-S Esant didesnėms pajamoms ribinis vartojimas mažėja, kai pajamos mažos ribinis vartojimas auga.
27.Aprašyti BNP. Nacionalinis produktas- tai prekių ir paslaugų masė pagaminta per metus visos šalies mastu. Nacionalinis produktas turintis kaininę išraišką vadinamas bendruoju nacionaliniu produktu. BNP yra visų per metus šalyje pagamintų galutinių prekių suma.
28.Investicijų multiplikatorius. veikia: investavus pirminę sumą susidaro vartojimo išlaidų grandinė, kuriai veikiant gamybos apimtis išauga kelis kartus labiau nei pradinė investicijų suma Kuo didesnis vartojimas tuo didesne M. reikšmė.
29.Protekcionistinės priemonės. Muitai, kurie dar vadinami tarifiniais barjerais gali būti taikomi tiek importuojamoms, tiek eksportuojamoms prekėms. Pirmu atveju siekiama apriboti prekių įvežimą, o antru riboti valstybės požiūriu ribotų ar apskritai vertingių prekių eksportą. Kvotos- tai leistini importo ir eksporto kiekiai. Kt netarifiniai barjerai gali įgyti įvairių reikalavimų, draudimų nukreiptų prieš importuojamus produktus. Teikiant eksporto subsidijas, darant mokestines išimtis bei lengvatas, teikiant paskolas žemesnėmis nei įprasta palūkanų normomis skatinamas, proteguojamas prekių eksportas.
30.Taupymo funkcija. parodo ryšį tarp grynųjų asmeninių pajamų ir santaupų. S= AP-C Esant žemoms paj. NŪ būdingas negatyvus taupymas. Kuo didesnės pajamos tuo didesnis taupymas.
31. BNP nominalus, realus, defliatorius.Dėl infliacijos sunku palyginti skirtingų metų BNP (jis gali būti išpūstas). Taigi vieni ataskaitiniai imami baziniai metai ir pagal tuos metus skaičiuojami kelių metų BNP (pvz. 2000- baziniai ir pagal juos 2001, 2002- 2005)Naudojant ankstesnių metų bazines kainas gautas BNP vadinamas realiuoju. Naudojant šį produktą faktinėmis kainomis gauname nominalųjį BNP. Defliatorius nustatomas nominalųjį BNP dalijant iš realaus BNP. Jis parodo kaip kinta BNP
32. Makroekon. instrumentai.1.Fiskalinė politika (vykdoma per vyriausybės pajamas ir išlaidas.Tai nėra biudžeto politika.Tikslas-paveikti ekonomiką,t.y.paskatinti ar pristabdyti jeigu reikia ek.augimą). 2.Monetarinė politika (vykdo CB.Jis gali didinti arba mažinti pinigų,cirkuliuojančių šalies ekonomikoje,masę,daryti poveikį palūkanų lygiui šalyje, infliacijai ir t.t.Tai daro poveikį ekonom. augimui, nedarbui, eksporto ir importo santykiams ir pan). 3.Tarptautinės ekonom. politikos priemonės (įtakoja tarptautinius valiutinius santykius, tai pasireiškia valiutų kursų politika. Keisti muitų tarifus,importo bei eksporto kvotas,taikyti kt.netarifinius barjerus). 4.Pajamų politika (susijusi su DU kontrole. Kartais taikoma indeksavimo politika.Valstybė įveda tokius normatyvus kaip min.DU., min.pragyven.lygis ir kt