Motinyste be islygu. Pasidalinkim patirtim

Sveikos,
netiketai uzklydau i si puslapi http://www.geramama....axonomy/term/48 perskaiciau isverstus straipsnius ir daugelis minciu man pasirode priimtinos.
Man atrodo labai svarbu auginant vaika galvoti apie tai koki ji norisi matyti po 10, 20, 30 metu. T.y. - ka mes norim isauginti. Man dziugu kai vaikai protestuoja, turi savo nuomone, neklauso ir pan. Nesiekiu uzauginti bevalius paklusnius vidutiniokus. Noriu kad mano vaikai butu savarankiski, pasitikintys savimi, drasus, jautrus kitiems ir zinoma laimingi.... Perskaiciau kelias knygas (kokias tris) apie vaiku auklejima...nei viena nelikau suzaveta...Labiausiai nepatiko "laimingi vaikai - issukis tevams" Pasiulymas daryti pertraukeles (" Vaikai kile is dangaus") sukele mano Nojui nerimo ir isterijos priepolus Labiausiai patiko " nustokite vaikus aukleti, padekite jiems augti"
Taciau kasdienes situacijos privercia ieskoti kurybisku sprendimu kasdien, kiekviena minute....o knygose daugiausia rasoma ne apie tai ka daryti, o apie tai ko negalima daryti. Kad ir auksciau mineti straipsniai...nebausti, negirti, nesakyti to ar ano....o KA sakyti? o KAIP susitvarkyti su protestuojanciu vaiku kad nepalauzti jo valios? O kaip susitvarkyti su savimi kaip po bemieges nakties kantrybes liko vos keli lasai...ir dar daug daug klausimu...i kuriuos noris paieskoti atsakymu kartu su jumis. Noreciau kad parasytu tos mamos, kurios masto panasiai, nori uzauginti didzius zmones ir supranta kad vaikai neturi buti patogus ir elgtis taip kad mums tevams maziausiai keltu rupesciu....Pasidalinkit savo rupesciais ir atradimais.

Mano credo auginant savo mažylę yra toks: "noriu išauklėti taip, kad užaugę jie man nekeltų rūpesčių". Tuo aš noriu pasakyti tai, ką AusraR švelnesniais žodžiais pasakė Tik man dar anksti kažką sakyt apie mano auklėjimo rezultatus Labai jau mažytė dar. Nors yra pakankamai lengva su dukryte. Ryte ir per pietus galiu drąsiai išeiti pusvalandžiui iš namų, palikusi ją žaisti manieže. Bet čia vargu ar mano nuopelnas. Tiesiog tokia rami ji pas mane

O tema labai įdomi

na taip, vaikai labai skirtingi jau is prigimties. Auginu dvynius ir matau, kad nors ir auklejimas vienodas daug maz, vaikai yra visiskai skirtingi ir auklejimu mes tik galim kazkiek nukreipti ju elgesi, bet esme, savo vidines savybes jie jau atsinesa. Manau tevu uzduotis padeti jiems tas savybes teisingai atskleisti. TIk va kaip ta padaryt....
Kaip nustatyti taisykles ir nebuti per grieztai...Man tai labai aktualu, nes nauose turiu nekoki pavyzdi labai griezto auklejimo.....nei vienam vyrui nelinkeciau...o kadangi mano Arijus visiskas tetuko kopija tai labai bijau kad ir jis tokiu nepavirstu...todel stengiuosi kiek imanoma jo neuzgozti, nenurodineti, skatinti galvoti ir daryti kuo daugiau viska paciam....

Kadangi auginu jau trečią savo,ir dar keliolikos vaikų gyvenime dalyvavau kaip auklė,manau,kad nuostata išauklėt "didį žmogų" yra klaidinga.
Užtektų užaugint tiesiog laimingą,harmoningai sugyvenantį ir su savim,ir su aplinka.
Keista,bet tėvams kartais atrodo,kad leisdami vaikui viską,skatina jo kūrybiškumą.O užaugina nevėkšlą,nepritampantį visuomenėje,nes buvo auginamas tenkinant visas užgaidas ir įprato,kad taikomasi prie jo poreikių.

Nesupratau Jūs paliekat vieną vaiką namuose?

O kodel negaliu? Juk sakau, manieze. Ir toliau tvarto niekur neiseinu Ka padarysi? Toks gyvenimas. Arkliams irgi valgyt reikia, malku irgi reikia parsinest kartais

tarp mano vyresniųjų 1,8 m skirtumas.Kai pirmą kartą palikau juos vienus,mažėliui buvo du ar trys mėnesiai.Jį uždariau vežimėlyje virtuvėj,vyresnį-kambary,nes labai domėjosi mirksinčiomis brolio akimis.Ir išlėkiau į darbą pasiimt dekretinių.Užtrukau gal pusantros val,parbėgau suplukus-baisu buvo

As neturiu antro vaiko, kuris dometusi kito akytemis. Ir iseinu ne i parduotuve, o i arklides, kurios yra apie 10m atstumu nuo namo. Nu tikrai vaikui manieze nieko tokio nenutiks ypatingai blogo, ko negaletu nutikti ir man bunant namuose. Vat isvaziuot ir palikt, nedrisciau, net iki parduotuves. Maza kas- eiles, avarija, kamsciai..

labai daug kam pritariu. pastebėjau, kad tradiciniam auklėjime labai gausu prieštaravimų. iš vaiko norima visiškai priešingų dalykų, nei tikimasi iš suaugusiojo. pvz. iš vaiko norima kad būtų paklusnus, į akis nelendantis, bet suaugusiam, pvz. darbo ieškančiam, arba verslą kurinačiam, tikrai nepamaišo biški naglumo.


tikrai nemanau, kad yra tėvai, kurie vaikams leidžia viską. tiesiog jei vieni tėvai kažko neleidžia, o kiti leidžia, tai ir vaidenasi, kad leidžia "viską" arba "neleidžia nieko".
aš manau, kad savo vaikams leidžiu tikrai labai daug palyginus su kitais. bet esu girdėjus komentarą, kad pas mane namie -- kaip kariuomenėj


negerai darot o jei namie kiltų gaisras? arba išėjusi pvz. susižeistumėt? visokių netikėtumų būna.

pažįstu 4m mergaitę,kurios namuose nėra jokių taisyklių:vaikas valgo kada nori,ir ką nori(tai dažniausiai būna saldūs dribsniai 3x dienoj)žaislai mėtosi visur-tai įvardijama kaip kūrybinė netvarka.Arba,kad vaikas norės tęst žaidimą vėliau(tos luženos savaitėm voliojasi neliestos)Kadangi skatinama reikšti savo nuomonę,ji darželio auklėtojas ir būrelių vadoves į akis vadina durnėm...Rėžimo-jokio,tą šeimą pirmą val nakties galima sutikt prekybos centre.Su vaikais...Mergaitė agresyvi-žnaibosi,kandžiojasi,drąskosi...bet pažįsta raides,skaičiuoja,mokosi užsienio kalbos...
Aš savo dukrai leidžiu daug,ribojamas tik tv žiūrėjimas ir kompas.Bet disciplinos irgi neapleidžiam-rūbai,žaislai,mokymosi priemonės yra visiškoj jos kompetencijoj.Elgesys prie stalo tik kulturingas.Higiena-privaloma.

Kokia tikimybe, kad kils gaisras, kol as lauke? O jei as susizeisiu eidama i tualeta (krisdama i pliteles galva prasiskelsiu)? Suprantat, juk kiekviena turbut ivertinat tam tikra rizika net eidamos i tualeta. Gaisrui kilti is niekur nieko sansai labai mazi.
Kai paaugs, eisim kartu arkliukam niam niam dalint

mamos, tikrai neina kalba apie krastutinumus, visko leidima arba nieko neleidima...tai vat as ir keliau klausima - KAIP neleisti kad neuzauginti prisitaikelio. Gal galit pasidalint konkreciai kas nors? O labiausiai tiesa sakant supainiojo straipsnis kur rasoma kad nereikia vaiku skatinti, kad tai tas pats kaip bausme tik is kito galo, bet skatina irgi prisitaikeliskuma ir savo nuomones neturejima.....Paskaitykit kur nuoroda imeciau pirmoj zinutej. Straipsnis 5 priezastys kodel nereikia sakyti " saunuolis" (kazkaip taip vadinasi)
Papildyta:

kurybine netvarka ir mes turejom. Kol atsirado labai daug zaislu (ir is kur jie velnias atsiranda, prizadejau nepirkt ) ir pastebejau kad vaikai nebezaidzia su jais...nes tiesiog nebemato nieko bendroj makalynej. Be to jie megsta piesti su piestukais. Piestukai pas mus stovi lentynoj, sekcijoj. Tai ka, pastebejau kad jie papiese sukrauna visus i stiklainiuka ir nesa padet is kur paeme. Kadangi vienoj knygoj skaiciau, kad vaikai is prigimties megsta tvarka, tai ta pastebejus ir nutariau skatinti Sugalvojau visiems zaislams vietas ir dabar kas vakara visus suguldom miegoti i vietas. Aisku, didziausia darba tenka man nuveikti, bet vaikai noriai prisijungia.
Su rezimu tai manau kad jis vaikams butinas, tik vat klausimas nuo kada...ir koks....ir kas yra rezimas...MEs turim rezima toki pusvalandzio tikslumo mazdaug. Jis atsirado taikantis prie vaiku poreikiu mazdaug nuo kokio 8-10 men, nebepamenu. Bet pvz jie iki siol keliasi nakti po n kartu...valgo... tai galima sakyti kad ner rezimo sitoj vietoj...bet ar tikrai jis turi buti...NU zodziu, klausimu daugiau nei atsakymu....