QUOTE(trr @ 2010 09 13, 12:54)
balta oda? gal tada ten reikėjo jos atsisakyti..

nes ji iškrenta iš konteksto. dėl spalvų nesikrimskite, nėra taip blogai, tik norėjau įspėti kur slypi pavojus ir į kurią pusę einant reikia eiti atsargiai. nes ankstesni jūsų darbai puikiai išlaiko tą natūralų koloritą. kaip iš šitame fonas ar kamienas..
o tie nameliukai iš kokios spalvos (balta oda ar dažyta, ar ten visai ne balta)? nes ten ta šviesi spalva nekliūna. tikrai yra (ir čia forume) pavyzdžių, kur ir naudojant akrilą tam natūralumui nepakenkta. tiesiog reikia vengti šaltų spalvų (citrininių, ružavų, smaragdinių)..
ir kalbėjau ne vien apie faktūrą, o apskritai apie visą komplektą odos savybių.
stipresni dažai yra vilnai (nes ji sunkiau pasiduoda dažymui nei medvilnė).
ir neatsakėte ar vietovė reali

, nes jei taip, labai norėjau pagirti. kadangi piešdami iš galvos (kaip matau tapybos temoj) žmonės neretai nupiešia tokius stereotipinius, banalokus ir beveidžius peizažus. o šitas peizažas turi savo veidą, yra unikalus ir įdomus, nuoširdus.
Na gryzusi namo dar karta atidziai isiziurejau i ta paveiksla ir po to i nuotrauka kompiuteryje, tai zinokit naturoje atrodo visai kitaip ir tie balti medeliai taip neissiryskina, kaip nuotraukoje. Matot, kai fotografavau, buvo katik nudazyta ir nutepta impregnatu, o dabar, praejus 2 dienoms, viskas susigere i oda, nudziuvo ir pasvelnejo visos spalvos.
Nameliukai dazyti, nes neuzteko baltos odos, turejau tik kelias mazytes atraizeles ir jas sunaudojau miskui, nes ji pirmiausia dariau.
Galvoju gal reikes pabandyti vilnos dazus... Esu daziusi su medviles, tai kabino oda tik melyna spalva, o visos kitos tai beveik nei zymes nepaliko.
Gal ir nustebinsiu jus, bet ta vieta yra tik mano vaizduoteje

As be galo myliu musu senove, ypac senovini kaima, kur daug gamtos, keliukai, vedantys per javu laukus, man sukelia didele nostalgija, galbut todel, kad mano vaikysteje atostogos prabego pas promociute sodyboje, kur man tap gera visada sugrysti ir patys sviesiausi vaikystes prisiminimai yra is tu dienu. Pas mane namuose pamatytumete kiek senienu... Kai kurie musu namus kartais muziejumi pavadina

Man dusia skauda matant, kaip is tikro nyksta tie senoviniai kaimukai, tos sodybos... Tai cia tame paveiksle pavaizdavau kaimo sodybele pamiskeje, kelia namo, i musu praeiti.
Be galo esu dekinga, kad pastebejote tai, ka norejau pavaizduoti
Papildyta:
Na as cia igi prirasiau, truputi i sentimentus pasinesiau
O kaip teisingai paruosti tuos vilnos dazus, kad stipresni butu ir normaliai dazytu?