QUOTE(Meluge @ 2010 03 15, 22:05)
o jus nebijote, kad nevykes pirmas kartas sukeltu vyru atmetimo reakcija?Permiega su vienu-nieko gero, ai gal isvis tegul eina tie vyrai i kita puse.
Galvojau apie tai. Apie meilę nekalbu, bet kad net trauka išgaravus.
Papildyta:
QUOTE(*fėja* @ 2010 03 20, 10:24)
Uzstrigo mergina (jauna moteris, sakyciau) kazkur 16-tais metais svajoniu pasaulyje, "taupo" tam vieninteliam, kuris gal ne neivertins to jos turto.
Aš tikrai jau negyvenu senokai svajonių pasaulyje

Ir niekam nieko netaupau. Tačiau iki šiol nesu sutikusi žmogaus, su kuriuo kiltų noras permiegoti. Buvo tų vaikinų, kad pradžioje atrodo, viskas ok, o po to žiūri, kad ateities kartu vis tiek nematai. Tai charakteris neįtinka, tai dar kas. O miegoti iš reikalo nesinorėjo.
Papildyta:
QUOTE(BlackHyacitnhus @ 2010 03 21, 12:34)
Sveiki

,
Situacija, kurią nupasakojo autorė, nėra kažkuo unikali ir ypatinga. Tiesiog ji nerado tinkamo žmogaus (kol kas), ir jaučia mūsų visuomenės spaudimą. Turiu kelias tokio amžiaus drauges - nekaltas - bet jos neieško vyrų nekaltybei prarasti , tiesiog gyvena ir tikisi, kad ras savo žmogų.
Iš tikrųjų, manau, kad pirmas kartas galimas be meilės, svarbu, kad būtų pasitikėjimas tuo žmogumi, atsipalaidavimas ir jokių būdų - ne pasibaisėjimas. Kam reikia gultis į lovą su žmogumi, kurio glamonės Tave purto?
Galima į situaciją žiūrėti taip : aš mokausi. Įgausiu patirties.

Atsisveikinsiu su juo po visko ir padėkosiu už gerai praleistą laiką. Turite iš tų santykių pasiimti viską, kas geriausia, nes ne paslaptis, kad pirmas kartas, dažniausiai, pradeda formuoti požiūrį į intymų gyvenimą. Galų gale, kokios čia dilemos - Jūs suaugusi moteris, ne 15 metų, taigi galite priimti pati sprendimus.
Tarp kitko, skaičiau gyd. V. Eringytės mintis - ji rekomenduoja intymų gyvenimą pradėti iki 27 metų, nes vėliau žmonėms sunku suartėti. Žinoma, būna išimčių.
Taigi, sėkmės

priimant teisingą sprendimą.
Dėkui

Pastebėjau, kad atsakymų į temą čia nedaug...
Papildyta:
QUOTE(Chanelle @ 2010 03 21, 19:11)
Keistoka suituacija, bet manau, kad tik pati galite nuspresti. Atsakysiu atvirai: taip, keistoka, kai 25 eriu mergina dar nekalta, nors tai is esmes neturetu reiksmes Jusu gyvenimui taip stipriai. Juk visuomenes spaudimas, kad ir koks didelis jis butu, neturi versti daryti tai, ko Jus nenorite.
Ar esamas draugas ne kiek Jusu netraukia? Kaip tada isvis galime buvo pradeti bendrauti? O beje, kaip sis draugas reaguoja i Jusu nekaltybe? Ar jam dar neprisipazinote?

Kita vertus, jeigu jis patinka Jums, bet nesiejate savo gyvenimo su juo, manau, kad galite ir sugulti. Bet tik tokiu atveju, jeigu jis bent kiek Jums patinka, o ne tik del to, kad REIKIA nekaltybe prarasti.
Zinoma, kai jau sutikti savo tobulaji vyra, manau, geriau jau tureti patirties, kad ir menkos nei visai netureti.
Sekmes!
Nesakau, kad ne kiek netraukia. Sakykim, kad traukia mažai, gal kaip pasimylėjimui ir per mažai. Jam kol kas sakiusi nesu

Kita vertus, jis pats atrodo normalus vyrukas, kuris po tokio prisipažinimo nesugalvotų nerti į krūmus.
Turėjau apie tai įdomų pokalbį su psichologe, ne kaip apie savo problemą, bet apskritai. Tai jos manymu, normalus sveikai mąstantis vyrukas neturėtų daryti iš to problemos, kad ir neįprasta tas yra.