Kiekvienas galim būti patys geriausi savo sapnų aiškintojai...Gi kaip gyveni- tą ir sapnuoji...
Na...aš irgi parašysiu savo sapniuką...kol nepamiršau,nors jo labai aiškiai neprisimenu,bet...Štai dar vienas tęsinys mano anų "šeimyniškų" sapnų...Paskutinis sapnas buvo,kad gimdau ir pan.Tikėjausi,kad tie "serialai" pasibaigė...o kur Tau...ir po pertraukėlės vėl sapnuoju...
Taigi...sapnuoju,kad esu namie...Neseniai atlikti remontai,viskas nauja.Esu tokia pasikeitus...Tik pagimdžius ir atsivežus lialką namo.Vyro kažkodėl nematau...jo nėra,nors jaučiu,kad seniai turėjo būt namie!(ot kokia bjauri boba aš,taigi čia sapnai
)...Šalia manęs staiga atsiranda berods bobulė ir sako "Tu nors vaiką pamaitink...verkia gi"...O aš jokio verksmo negirdžiu...Staiga save matau lyg iš šalies...kažką veikiu prie stalo ir žinau,kad reikia vaiką pamaitinti...nu žinau...bet negaliu prisiversti nueiti.Atrodo lyg jis neegzistuotų...Su tokiais pamąstymais "eiti" "neiti" ...vis dėl to einu...Vaikštau po tą namą...ir vaiko nėra...nei vienam kambryje...o aš reaguoju taip kaip "nu nėr,tai nėr...ir nereikia...nerūpi man tas vaikas"...,bet pradedu prieštarauti sau...yra noras jį paimti ant rankų,panešioti...(Lyg dvi pusės manęs kovotų tarpusavy)...Per kelias sekundes vėl atsirandu prie to pačio stalo...ir dabar jau pasirodo nebe bobulė,o vienas vyriškis...(pažįstamas)...jis mane stebi...ir staiga išgirstu vaiko riksmą...tokia panika...pradedu pati verkti pasikūkčiodama,kad nerandu to vaiko...ir atsisukus į tą pažįstamą be žodžių maldauju,kad jį surastų,tik ne garsu ,o darau tai mintyse 
...ir tuo mano isterišku verksmu sapnas pasibaigia...
Tai vat...ką sugebėjau-atgaminau...
Kai pagalvoju,tai tikrą "makalynę" sapnavau...ir taip blankiai...net keista,nes anksčiau sapnus prisimindavau po kelias savaites(kai kuriuos ir po kelis metus aiškiai ir ryškiai)... 
Taigi...sapnuoju,kad esu namie...Neseniai atlikti remontai,viskas nauja.Esu tokia pasikeitus...Tik pagimdžius ir atsivežus lialką namo.Vyro kažkodėl nematau...jo nėra,nors jaučiu,kad seniai turėjo būt namie!(ot kokia bjauri boba aš,taigi čia sapnai
)...Šalia manęs staiga atsiranda berods bobulė ir sako "Tu nors vaiką pamaitink...verkia gi"...O aš jokio verksmo negirdžiu...Staiga save matau lyg iš šalies...kažką veikiu prie stalo ir žinau,kad reikia vaiką pamaitinti...nu žinau...bet negaliu prisiversti nueiti.Atrodo lyg jis neegzistuotų...Su tokiais pamąstymais "eiti" "neiti" ...vis dėl to einu...Vaikštau po tą namą...ir vaiko nėra...nei vienam kambryje...o aš reaguoju taip kaip "nu nėr,tai nėr...ir nereikia...nerūpi man tas vaikas"...,bet pradedu prieštarauti sau...yra noras jį paimti ant rankų,panešioti...(Lyg dvi pusės manęs kovotų tarpusavy)...Per kelias sekundes vėl atsirandu prie to pačio stalo...ir dabar jau pasirodo nebe bobulė,o vienas vyriškis...(pažįstamas)...jis mane stebi...ir staiga išgirstu vaiko riksmą...tokia panika...pradedu pati verkti pasikūkčiodama,kad nerandu to vaiko...ir atsisukus į tą pažįstamą be žodžių maldauju,kad jį surastų,tik ne garsu ,o darau tai mintyse ...ir tuo mano isterišku verksmu sapnas pasibaigia...Tai vat...ką sugebėjau-atgaminau...
Kai pagalvoju,tai tikrą "makalynę" sapnavau...ir taip blankiai...net keista,nes anksčiau sapnus prisimindavau po kelias savaites(kai kuriuos ir po kelis metus aiškiai ir ryškiai)...
Labai susidomėjau vienu savo sapnu...
Vairavau automobilį, nors šiaip teisių neturiu ir mane sustabdė patikrinimui, tik nesupratau kokios to žmogaus pareigos, nes tai buvo mano dabartinė grupiokė. Ji man išrašė baudą už kažkokius du dalykus, kurių nepadariau ir pasakė,kad dabar sėsiu į kalėjimą
Aš baisiausiai supykau, kad taip neteisingai apkaltino ir pradėjome svaidytis įvairiausiais keiksmažodžiais Aš rėkiu iš visų jėgų taip, kad net balsas stringa, galvodama, kad vis tiek paduosiu ją į teismą ir pasieksiu savo teisybę. Pradėjau jai grąsinti, kad einu aiškintis aukščiau ir ji išsigandusi atsiėmė savo kaltinimus.
Vairavau automobilį, nors šiaip teisių neturiu ir mane sustabdė patikrinimui, tik nesupratau kokios to žmogaus pareigos, nes tai buvo mano dabartinė grupiokė. Ji man išrašė baudą už kažkokius du dalykus, kurių nepadariau ir pasakė,kad dabar sėsiu į kalėjimą
Aš baisiausiai supykau, kad taip neteisingai apkaltino ir pradėjome svaidytis įvairiausiais keiksmažodžiais Aš rėkiu iš visų jėgų taip, kad net balsas stringa, galvodama, kad vis tiek paduosiu ją į teismą ir pasieksiu savo teisybę. Pradėjau jai grąsinti, kad einu aiškintis aukščiau ir ji išsigandusi atsiėmė savo kaltinimus.
nugis geriu valerijonų arbatą nakčiai... bet sapnai persimuša ir per juos. .. komentarų prašyčiau
žodžiu sapnas toks fragmentais išbyrėjęs - pas mus prie namų - lanka (potvyniais užliejama pieva) ir aš joje supuosi aukštose bangose, tokiose kaip būna jūroje per audrą ir tiesiog mėgaujuosi tuo sūpimu...
antras epizodas - raunu morkas, daržas prie namų, ne sau, ir gaila man tų savo morkų ne sau, metam į tokį didžiulį žmogaus ūgio konteinerį, o lapai jau nušalę, bet tiek to, padedu kad ir gailėdama rauti...
trečias epizodas - aš su broliais kieme, o tėtis išeina iš namų su tokiu senu nušiurusiu lagaminėliu, (žinau ir kur -važiuoja pas mano krikštomamą, o ji mirusi) bandau stabdyti, veržiuosi kartu, o jaunėlis brolis kažkaip tyliai sustabdo - lai eina, ir viskas taip tyku aplink... taiop baisu pasidarė, mano tėtis serga vėžiu, ir tas tylus toks taikus išėjimas... nuo jo jau šokau iš miegų...
žodžiu sapnas toks fragmentais išbyrėjęs - pas mus prie namų - lanka (potvyniais užliejama pieva) ir aš joje supuosi aukštose bangose, tokiose kaip būna jūroje per audrą ir tiesiog mėgaujuosi tuo sūpimu...
antras epizodas - raunu morkas, daržas prie namų, ne sau, ir gaila man tų savo morkų ne sau, metam į tokį didžiulį žmogaus ūgio konteinerį, o lapai jau nušalę, bet tiek to, padedu kad ir gailėdama rauti...
trečias epizodas - aš su broliais kieme, o tėtis išeina iš namų su tokiu senu nušiurusiu lagaminėliu, (žinau ir kur -važiuoja pas mano krikštomamą, o ji mirusi) bandau stabdyti, veržiuosi kartu, o jaunėlis brolis kažkaip tyliai sustabdo - lai eina, ir viskas taip tyku aplink... taiop baisu pasidarė, mano tėtis serga vėžiu, ir tas tylus toks taikus išėjimas... nuo jo jau šokau iš miegų...
labas MAMALUPA,taigi sia nakti tave sapnavau,nezinau kodel,vienuzodziu pareinu namo atidarau savo pasto dezute o ten laiskas nuo taves ir matau ant voko tokio rudo usrasyta mamalupa amerika ir pilnas mano adresas su vardu ir pavarde,atidarau ta voka o ten knyga tokia apistore bet nedidele,ir tada galvoju tai kaip tu cia mano adresa suzinojai.taiva toks keistai idomus sapnas,gal kas pas tave atsitiko ar ka,ka tai galetu reiksti.laukiu taves mamalupa ir cia ne tik sapne. 
Labas rytelis, nu ka sapnavau gi vel...
Bet toks keistas sapnas Sapnuoju kad vaziuoju troleibusu vilniuje kaskur is zemuju paneriu lygtais, stoviu troleibuse ir galvoju, kaip faina pagaliau lietuvoi, dabar tai pirmiausia leksiu i sausainiu parduotuve, kad prisipirksiu ... vaziuoju, ziuriu pro langa ir pries vaziuojanty troleibusa moteris eina , tiesiai pries troleibusa ir zaidzia su raudonu kamuoliu, galvoju, dieve gi dabar tikrai ant jos uzvaziuos, ziuriu jau jau ja partrenks, tik staiga jai kamuolys iskrenta jai is ranku ir nurieda i vidury gatves, ir troleibusas jos nepartrenkia, bet uztad ten kur kamuolys nuriedejo , jug priespriesinis eismas, bet jos jau daugiau nesimato. Po to sapnuoju kad esu kaksokioje ligonineje, lyg ir be jokio reikalo, nei ka lankau nei nieko, tik eidama is ligonines, pro atidarytos [alatos duris pamatau kaskokia motery gulincia lovoje o aplink ja tikriausei artimieji ar draugai . Iseinu is tos ligonines, bet ne per paradines duris o kaskur per galines ar atsarginy isejima... Toliau sapnuoju kad vel tas pats troleibusas tik as i ji lipu is kitos stoteles ir su manimi i troleibusa ilipa buves tetos draugas, toks visas nuliudes susigraudines, kakso nerimauja ir kalbasi pats su savimi. Kalba kaksa apie jo mama ligonineje kokia ji vargse, ji mirsta, dieve kaip baisu, pradeda verkti, staiga autobusui sustojus jis soka per duris perbega per gatve ir nusoka nuo kaksokios tai sienos , aukstis gal kokie 10metru, ant slapios nupjautos , salcio pakastos zoles (tada suprantu kad sapne buvo ruduo) ir as galvoju jezau jis jug nusizude. Pradedu rekti kad sustabdytu ta troleibusa, gal kas turi mobilu paskambinti greitajai ir policijai, o vairuotojas ignoruoja mane rekiancia ir nekreipia jokio demesio, salia stovejusi moteris, sapne zinau kad ji gydytoja, man sako kad atseit nu ir kas jam tikriausei nieko nenutiko, as galvoju , kokie jie bejausmei, jug zmogus soko is tokio aukscio galejo numirti... Vaziuoju toliau, bet sapne vis vaziuoju per ta pacia vieta, vis sustojam , toi pacioi stotelei kur ir ilipau, lyg ja pravaziuojam, bet vel ziuriu kad sustojam ten pat... Sedziu , vis galvoju apie tuos sausainius, zinau kad jai islipsiu toi stotelei kurioi vis sustojam, tai ten netoli yra ta parduotuve, bet as vis sedziu, kakso neislipu, net burnoi jauciu sausainiu skony isivaizduoju kokie skanus... Vis sedziu , bet kaip siaubingai jauciuosi negaliu apsakyti, kaksokia baisi baisiausia depresija uzejusi, kaksoks gyvenimas nemielas, lyg zudytis ir neketinau, bet toks jausmas sapne kad viskuom nusivylusi, niekam nereikalinga, tokia tuscia vidui jauciuosi, kad tikria neina net apsakyti zodziais kas per jausmas. Galu gale sapnuoju, kad as jau nebe troleibuse, einu link tos parduotuves, sausainiu pirkti, is kaksur atsirado, lyg mano teta ar kaksokia kita man artima moteris, lyg eina kartu, bet ne salia manes, o siek tiek atsilikus. Einam ziuriu kaksokia gal 5-6 metu juodaode mergaite stoviniuoja, kaksokia lyg skudurine lelyte rankoi laiko. As galvoju paimsiu ja i ta parduotuve, nupirksiu jai daug sausainiu, jug ji vargse ir tokiu dalyku gyvenime nera mciusi, o ta moteris salia manes, vis atkalbineja, atseit kam man pinigus i bala mesti, kad kvailai elgiuosi. Ieinam mes i ta mano issvajota parduotuve, o ji tokio dydzio kaip koks kioskas, as visa issisiepus iki ausu, vietos mazoka prekystalis, uz jo pardaveja o ant sienos lentyneliu tie sausainei sudelioti, taip graziai sustatyti (ne dezutese) ivairiu spalvu, kaksokie is raudonos zele, is zalios, sokoladu perpilti, zodziu ivairiuasi, uzeinu uz prekytalio, einu imu ragaunu visus ir jauciu sapnuodama koks pasakiskas skonis, ta mergaite salia eina prasau jos kad rinktusi kokiu nori, bet ji kukli nedrysta, as jai prikraunu i maisiuka mes susimokam ir iseinam (nors pacio veiksmo ir nemaciua, kad moketumem, bet zinau kad sumokejom). Toliau sapnuoju (sita daly miglotai atsimenu) kad kaskur ruosiames skristi, esam oro uoste, bet jaus u vyru, o oro uostas kaksoks mazas tik vienas lektuvas telpa , nusileidimo ir pakilimo jokio tako nera, o lektuvas kaskaip pusiau perpjautas yra tik priekine dalis , nera nei sparnu nei ratu, tiesiog ta dalis iki sparnu, visi seda ruosiasi, bet nieks nesuka galvos ka dtas lektuvas keistai atroso, nors dar visi tik sulipo i ta lektuva , bet stiardeses jau nesioja gerimus, a spaprasiau kad man ipiltu puse stiklines viskio (jau kai bijau skristi tai ir sapne bijau 
) ji ipila as isgeriu, net skony jauciu miegodama 
galvoju , va dabar pasigersiu ir bus ne motais man tos oro duobes ar dar kask nors .... kadangi gerai nepamenu sitos dalies tai ir nezinau mes pakilom ar ne, tikriausei kad ne...
Nepykit kad tiek prirasiau baisei daug, bet kad taip jau mna sapnuoaji...
Bet toks keistas sapnas
Sapnuoju kad vaziuoju troleibusu vilniuje kaskur is zemuju paneriu lygtais, stoviu troleibuse ir galvoju, kaip faina pagaliau lietuvoi, dabar tai pirmiausia leksiu i sausainiu parduotuve, kad prisipirksiu ... vaziuoju, ziuriu pro langa ir pries vaziuojanty troleibusa moteris eina , tiesiai pries troleibusa ir zaidzia su raudonu kamuoliu, galvoju, dieve gi dabar tikrai ant jos uzvaziuos, ziuriu jau jau ja partrenks, tik staiga jai kamuolys iskrenta jai is ranku ir nurieda i vidury gatves, ir troleibusas jos nepartrenkia, bet uztad ten kur kamuolys nuriedejo , jug priespriesinis eismas, bet jos jau daugiau nesimato. Po to sapnuoju kad esu kaksokioje ligonineje, lyg ir be jokio reikalo, nei ka lankau nei nieko, tik eidama is ligonines, pro atidarytos [alatos duris pamatau kaskokia motery gulincia lovoje o aplink ja tikriausei artimieji ar draugai . Iseinu is tos ligonines, bet ne per paradines duris o kaskur per galines ar atsarginy isejima... Toliau sapnuoju kad vel tas pats troleibusas tik as i ji lipu is kitos stoteles ir su manimi i troleibusa ilipa buves tetos draugas, toks visas nuliudes susigraudines, kakso nerimauja ir kalbasi pats su savimi. Kalba kaksa apie jo mama ligonineje kokia ji vargse, ji mirsta, dieve kaip baisu, pradeda verkti, staiga autobusui sustojus jis soka per duris perbega per gatve ir nusoka nuo kaksokios tai sienos , aukstis gal kokie 10metru, ant slapios nupjautos , salcio pakastos zoles (tada suprantu kad sapne buvo ruduo) ir as galvoju jezau jis jug nusizude. Pradedu rekti kad sustabdytu ta troleibusa, gal kas turi mobilu paskambinti greitajai ir policijai, o vairuotojas ignoruoja mane rekiancia ir nekreipia jokio demesio, salia stovejusi moteris, sapne zinau kad ji gydytoja, man sako kad atseit nu ir kas jam tikriausei nieko nenutiko, as galvoju , kokie jie bejausmei, jug zmogus soko is tokio aukscio galejo numirti... Vaziuoju toliau, bet sapne vis vaziuoju per ta pacia vieta, vis sustojam , toi pacioi stotelei kur ir ilipau, lyg ja pravaziuojam, bet vel ziuriu kad sustojam ten pat... Sedziu , vis galvoju apie tuos sausainius, zinau kad jai islipsiu toi stotelei kurioi vis sustojam, tai ten netoli yra ta parduotuve, bet as vis sedziu, kakso neislipu, net burnoi jauciu sausainiu skony isivaizduoju kokie skanus... Vis sedziu , bet kaip siaubingai jauciuosi negaliu apsakyti, kaksokia baisi baisiausia depresija uzejusi, kaksoks gyvenimas nemielas, lyg zudytis ir neketinau, bet toks jausmas sapne kad viskuom nusivylusi, niekam nereikalinga, tokia tuscia vidui jauciuosi, kad tikria neina net apsakyti zodziais kas per jausmas. Galu gale sapnuoju, kad as jau nebe troleibuse, einu link tos parduotuves, sausainiu pirkti, is kaksur atsirado, lyg mano teta ar kaksokia kita man artima moteris, lyg eina kartu, bet ne salia manes, o siek tiek atsilikus. Einam ziuriu kaksokia gal 5-6 metu juodaode mergaite stoviniuoja, kaksokia lyg skudurine lelyte rankoi laiko. As galvoju paimsiu ja i ta parduotuve, nupirksiu jai daug sausainiu, jug ji vargse ir tokiu dalyku gyvenime nera mciusi, o ta moteris salia manes, vis atkalbineja, atseit kam man pinigus i bala mesti, kad kvailai elgiuosi. Ieinam mes i ta mano issvajota parduotuve, o ji tokio dydzio kaip koks kioskas, as visa issisiepus iki ausu, vietos mazoka prekystalis, uz jo pardaveja o ant sienos lentyneliu tie sausainei sudelioti, taip graziai sustatyti (ne dezutese) ivairiu spalvu, kaksokie is raudonos zele, is zalios, sokoladu perpilti, zodziu ivairiuasi, uzeinu uz prekytalio, einu imu ragaunu visus ir jauciu sapnuodama koks pasakiskas skonis, ta mergaite salia eina prasau jos kad rinktusi kokiu nori, bet ji kukli nedrysta, as jai prikraunu i maisiuka mes susimokam ir iseinam (nors pacio veiksmo ir nemaciua, kad moketumem, bet zinau kad sumokejom). Toliau sapnuoju (sita daly miglotai atsimenu) kad kaskur ruosiames skristi, esam oro uoste, bet jaus u vyru, o oro uostas kaksoks mazas tik vienas lektuvas telpa , nusileidimo ir pakilimo jokio tako nera, o lektuvas kaskaip pusiau perpjautas yra tik priekine dalis , nera nei sparnu nei ratu, tiesiog ta dalis iki sparnu, visi seda ruosiasi, bet nieks nesuka galvos ka dtas lektuvas keistai atroso, nors dar visi tik sulipo i ta lektuva , bet stiardeses jau nesioja gerimus, a spaprasiau kad man ipiltu puse stiklines viskio (jau kai bijau skristi tai ir sapne bijau ) ji ipila as isgeriu, net skony jauciu miegodama galvoju , va dabar pasigersiu ir bus ne motais man tos oro duobes ar dar kask nors .... kadangi gerai nepamenu sitos dalies tai ir nezinau mes pakilom ar ne, tikriausei kad ne...Nepykit kad tiek prirasiau baisei daug, bet kad taip jau mna sapnuoaji...
