vaikas labai myli teti

Nezinau galiu tai vadinti problema, bet man kartu ir neramu, ir juokinga. Visa diena su savo mazuliu bunu as, atrodo viskas gerai, vaikas linksmas ir normaliai uzmiega ir valgo ir, ir zaidziam t.t. Bet kai tik tete grista is darbo viskas mamos nereikia pas mane jis visai neina, noriu paiimti ji i rankas verkia ir neina. Tetei net nusiprausti neleidzia. Bet tai tik laikina vakare kai reikia uzmigti tai uzmiega tik prie manes Kartais buna ir taip, kad leidziasi pavalgdinamas tik tecio. Man neramu, tai dabar dar mazas taip viska supranta, o kaip paaugs, tete is namu niekur negales iseiti Ka jus i tai??

manau, tikrai neverta pergyventi. Maniske irgi isimylejusi teti Aisku - juk tetisduksta labiau paselusiai, zaidimai su juo judreni, kvatojimosi daugiau. Veliau atejo toks periodas, kai dukryte verkdavo jei mes su teciu i skirtingas puses eidavom - as lieku masinoj, o tetis eina i paduotuve, arba as einu i dusha, o tetis TV ziuri Ji verkdavo, nes noredavo kad mes butume kartu...
Dabar buna ivairiai - kartais manes neprisileidzia, kai pas teti ant ranku buna, kartais atvirksciai.
Kai maze buvo taip stipriai isimylejus teti, kad mamos nereikdavo, as pagalvojau, kuo mes skiriames - pasirodo, gi mama visad rupesciais uzsiemusi, vis kazka daro, nors ir pazaidzia, bet mama lieka santuresne. o tetis - kaip mazas vaikas zaidzia su ja, atimineja is jos zaislus, gasdina - visa tai jai kelia juoka ir tai savotiskos atostogos nuo rupestingos mamos.
Bet jei kas nors negerai, uzsigauna ar pan. - visad bega pas mane...

Manau, kad ir tavo mazulis prisitaikys pagal situacijas.

Labai graziai Jurga aprase, nelabai yra ko pridurti. Vadinasi vaikutis abudu labai myli. Bet kad ir kaip bebutu,kol dar vaikuciai mazi, mamyte vistiek lieka arciau sirdeles (bent jau dazniausiai). Man tai labai

mano dukra irgi - tikra techio princese. Labai stiprus ryshys tarp ju, net pavydas kartais ima. Bet as irgi buvau techio dukrele:)

Mano dukra-tecio karalaite ir del to nepergyvenu ,kartais pagalvoju,kad ji mane mziau myli ,bet is kitos puses labai gerai,kad jie taip sutaria.Jei tetis namie,tai ji su juo zaidzia,tik su teciu eina miegoti,tik teti kviecia nakti prabudusi...Gal kitas vaikas bus arciau manes?Svarbu,kad as ja labai myliu,o prie ko ji labiau linksta,jos reikaliukai

...na cia ziuriu labai daznai,vaikai buna teciukai..... ...pas mane irgi tas pats,as visa diena bunu kartu,bet kaip gryzta tetis vakare,tai as pasidarau,kaip ir nereikalinga,tetis kiekviena diena parnesa kubus sulciu,nors as jam diena nuperku ir tu sulciu ir ne tik,bet va tecio panestos,tai labai jau skanesnes,nei as nuperku,tik tetis izengia pro duris,tai baisinis dziaugsmas,lekia viska palikes,sokineja,kad tetis parejo,man sako,kad ziureciau........aisku miegoti,tai jau tik su manim eina,bet ir teti kartu vedasi,,jei uzsigauna,tai irgi pas mane skuodzia,as tai galvoju,kad vaikas kaip nemato artimo visa diena,tai labai jo pasiilgsta,tai taip islieja savo meile,dziaugsma ir va kaip tetis mane apsikabina,pabuciuoja,tai mano vaikas mane stumia nuo tecio,ir sako nelysk,pasitrauk,nors ir tas apsikabinimas buna ne mano iniciatyva,tai va cia man labai keista mes salia vienas kito negalim buti,visada musu mazius isipraudzia i viduri,gal sakau,jis nori pasijusti paciu svarbiausiu,nors tai ir nepaneigsi,bet va vis primena ir primena

Jeigu kalbėtume apie tėvų vaidmenų pasiskirstymą, tai manoma, kad natūraliai atsitinka taip, kad mama vaikui yra labiau globojantis asmuo- kuriam galima pasiguosti, kai skauda, kuris nuramina, kuris tenkina pagrindinius vaiko fizinius poreikius. Tėtis atlieka šiek tiek kitokį vaidmenį- jis yra daugiau žaidimų partneris, su kuriuo vakas patiria daug teigiamų emocijų (aišku, kad patiria ir su mama).Manau, kad labai gerai yra tai, kad vaikas yra prisirišęs prie tėčio, kad tėtis sugeba būti įdomus partneris vaikui. Galbūt kartais mama nuryja kartėlį dėl to, kad su vaiku praleidžia daug laiko, puikiai juo rūpinasi, o vaikas atstumia mamą tuomet, kai yra išsiilgęs tėčio.